EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) NUTARTIS
2015 m. gruodžio 16 d.
Byla F‑118/14
Wolfgang Bärwinkel
prieš
Europos Sąjungos Tarybą
„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pareigūnų tarnybos nuostatų reforma – Pereinamojo laikotarpio taisyklės dėl priskyrimo prie pareigybių rūšių – Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 30 straipsnio 3 dalis – Asmens nenaudai priimto akto sąvoka – Sprendimas, kuriuo pripažįstama, kad tam tikri pareigūnai eina specialias pareigas – Ieškovo neįtraukimas į pirmąjį 34 pareigūnų, pripažintų einančiais specialias pareigas, sąrašą – Ikiteisminei procedūrai keliami reikalavimai – Skundo, kaip jis suprantamas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį, nebuvimas – Procedūros reglamento 81 straipsnis“
Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo W. Bärwinkel iš esmės prašo panaikinti 2014 m. sausio 1 d. Europos Sąjungos Tarybos generalinio sekretoriaus sprendimą Nr. 6/14 dėl AD 9‑AD 14 lygių pareigūnų, einančių specialias pareigas, priskyrimo prie „skyriaus vadovo arba lygiaverčių pareigų“ ar „patarėjo arba lygiaverčių pareigų“ pareigybių rūšies iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. sausio 13 d. Tarybos generalinio sekretoriaus sprendimą, kuriuo taikant Sprendimą Nr. 6/14 34 šios institucijos pareigūnai priskiriami prie „skyriaus vadovo arba lygiaverčių pareigų“ pareigybių rūšies.
Sprendimas: Atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai nepriimtiną. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Pareigūnų ieškiniai – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – Visuotinai taikomas aktas – Pareigūno ieškinys dėl institucijos sprendimo, įgyvendinančio Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 30 straipsnio 3 dalį – Nepriimtinumas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90, 91 straipsniai ir XIII priedo 30 straipsnio 3 dalis)
2. Pareigūnų ieškiniai – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – Atsisakymas įtraukti į pareigūnų, pripažintų einančiais specialias pareigas institucijoje, sąrašą – Neįtraukimas dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų pakeitimo, dėl kurio administratorių karjera apribota AD 12 lygiu – Netaikymas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis, 90 straipsnio 1 dalis ir XIII priedo 30 straipsnio 3 dalis)
3. Pareigūnų ieškiniai – Išankstinis administracinis skundas – Terminai – Sprendimas, kuriuo pripažįstama, kad tam tikri pareigūnai eina specialias pareigas – Skundas dėl suinteresuotojo asmens neįtraukimo į tokiais pripažintų pareigūnų sąrašą – Nepriimtinumas
(SESV 336 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis, 90 straipsnio 1 dalis ir XIII priedo 30 straipsnio 2–4 dalys)
1. Kadangi pareigūnas ar tarnautojas neturi įgaliojimų veikti remdamasis įstatymo arba institucijų interesu ir grįsdamas savo ieškinį gali remtis tik asmeniniais skundais, reikalavimai panaikinti institucijos sprendimą dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų, iš dalies pakeistų Reglamentu Nr. 1023/2013, XIII priedo 30 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo turi būti atmetami kaip akivaizdžiai nepriimtini, neatsižvelgiant į tai, kad atitinkamas pareigūnas ar tarnautojas siekė užginčyti šį sprendimą savo skunde ir kad paskyrimų tarnyba šį skundą atmetė iš esmės.
Šis sprendimas yra visuotinai taikomas aktas ir jame nepateikiama galutinė administracijos pozicija dėl suinteresuotojo asmens individualios situacijas. Todėl šis sprendimas nėra aktas, kuris su juo tiesiogiai ir konkrečiai susijęs.
(žr. 40 ir 41 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 2007 m. kovo 8 d. Nutarties Strack / Komisija, C‑237/06 P, EU:C:2007:156, 64 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1998 m. liepos 21 d. Sprendimo Mellett / Teisingumo Teismas, T‑66/96 ir T‑221/97, EU:T:1998:187, 83 punktas ir 2006 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Agne-Dapper ir kt. / Komisija ir kt., T‑35/05, T‑61/05, T‑107/05, T‑108/05 ir T‑139/05, EU:T:2006:365, 56 punktas.
2. Administracijos sprendimas priskirti tam tikrus šios institucijos pareigūnus prie „skyriaus vadovo arba lygiaverčių pareigų“, pareigybių rūšies nustatytos Reglamente Nr. 1023/2013, kuriuo iš dalies keičiami Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos, pagal vidaus spendimą dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų, iš dalies pakeistų šiuo reglamentu, XIII priedo 30 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo dėl to, kad jos sudarytame pareigūnų sąraše nėra AD 13 lygio pareigūno pavardės, negali būti laikomas paskyrimų tarnybos sprendimu, kuriuo atsisakoma jam taikyti naujųjų Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 30 straipsnio 3 dalyje numatytą išimtinę tvarką, arba šios tarnybos sprendimu, kuriuo pakenkiama šio pareigūno karjeros galimybėms ir iš jo atimama galimybė būti paaukštintam priskiriant prie AD 14 lygio pagal iš dalies pakeistus Pareigūnų tarnybos nuostatus.
Tokią išvadą patvirtina, pirma, tai, kad bendrojo pobūdžio akto, skirto įgyvendinti dideliam skaičiui individualių sprendimų, turinčių poveikį daugeliui institucijos pareigūnų, netaikymas individualiu atveju negali būti laikomas sprendimu, net implicitiniu, atmesti prašymą, numatytą Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalyje.
Antra, pareigų paaukštinimo srityje pareigūnas, kuris neįtrauktas į metinį paaukštintų pareigūnų sąrašą, gali pateikti skundą tiesiogiai dėl šio sąrašo, nes, remiantis paskyrimų tarnybos pareiga kasmet vykdyti paaukštinimo procedūrą, pareigūno neįtraukimas į šį vienintelį sąrašą reiškia, kad ši tarnyba, kuri turi kasmet palyginti visų savo pareigūnų nuopelnus, atsisakė paaukštinti suinteresuotąjį asmenį per nagrinėjamą pareigų paaukštinimo procedūrą, ir tai yra šios tarnybos atliktas galutinis jo situacijos įvertinimas.
Vis dėlto taip nėra iš dalies pakeistų Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 30 straipsnio 3 dalyje numatytos išimtinės tvarkos atveju, kuri apskritai atrodo esanti fakultatyvi ir nereikalaujanti palyginti nuopelnų, kaip tai nurodyta Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnyje. Pirma, Sąjungos teisės aktų leidėjas šioje nuostatoje terminu „gali būti priskiriamas“ visoms paskyrimų tarnyboms suteikė tik galimybę pasinaudoti šia išimtine tvarka, bet šios galimybės įgyvendinimą apribojo laiko atžvilgiu, nes paskyrimų tarnybos sprendimas arba sprendimai turėjo būti priimti iki 2015 m. gruodžio 31 d., ir skaičiumi, nes ja gali naudotis tik tam tiktas pareigūnų skaičius, atitinkantis 5 % AD pareigų grupės pareigūnų skaičių 2013 m. gruodžio 31 d.
Antra, terminų „gali nustatyti“, „gali priskirti“ ir „bet kuriuo momentu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.“ vartojimas vidaus spendime dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 30 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo aiškiai rodo, kad paskyrimų tarnyba šiame sprendime nenusprendė prisiimti pareigos taikyti naujųjų Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 30 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtinę tvarką ar daryti tai priimant vienintelį sprendimą dėl priskyrimo.
(žr. 47–51 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1980 m. spalio 16 d. Sprendimo Hochstrass / Teisingumo Teismas, 147/79, EU:C:1980:238, 3 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2006 m. spalio 19 d. Sprendimo Buendía Sierra / Komisija, T‑311/04, EU:T:2006:329, 108 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.
3. Jeigu pareigūnas nori pasinaudoti išimtine tvarka AD 12 ar aukštesnio lygio pareigūnų paaukštinimo srityje, numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų, iš dalies pakeistų Reglamentu Nr. 1023/2013, kuriuo iš dalies keičiami Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos, XIII priedo 3 straipsnio 3 dalyje, jis turi pateikti ne skundą dėl jo neįtraukimo į šia tvarka besinaudojančių ir priskirtų prie „skyriaus vadovo arba lygiaverčių pareigų“ pareigybių rūšies pareigūnų sąrašą, bet prašymą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalį paskyrimų tarnybai, ir šis prašymas bet kuriuo atveju turi būti pareiktas iki šioje nuostatoje numatyto termino pabaigos, t. y. iki 2015 gruodžio 31 d.
Išimtinę priskyrimo galimybę, numatytą iš dalies pakeistų Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 30 straipsnio 3 dalyje, galima taikyti iki 2015 m. gruodžio 31 d. Be to, priešingai privalomam priskyrimui pagal iš dalies pakeistų Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 30 straipsnio 2 dalį, ši išimtinė priskyrimo galimybė siejama ne su pareigūnų pareigomis ir funkcijomis, gautomis ir vykdomomis 2013 m. gruodžio 31 d., bet su kompetencija, kuri turi būti „speciali“ tą dieną, kai paskyrimų tarnyba naudojasi šia galimybe, nes remiantis iš dalies pakeistų Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 30 straipsnio 4 dalimi pabrėžiama, kad kai keičiamos pareigos, atitinkančios kitą pareigybių rūšį, toks fakultatyvus priskyrimas nebegalioja.
(žr. 55 ir 56 punktus)
Nuoroda:
Tarnautojų teismo praktika: 2015 m. liepos 16 d. Nutarties FG /Komisija, F‑20/15, EU:F:2015:93, 31 ir 66 punktai.