EUROPOS SĄJUNGOS
TARNAUTOJŲ TEISMO (vienas teisėjas) SPRENDIMAS
2016 m. liepos 21 d.
Byla F‑9/12 RENV
CC
prieš
Europos Parlamentą
„Viešoji tarnyba – Grąžinimas Tarnautojų teismui po panaikinimo – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Deliktinė atsakomybė – Pažeidimai, padaryti tvarkant tinkamų kandidatų sąrašą – Atviras konkursas – Pranešimas apie konkursą EUR/A/151/98 – Vienodas požiūris – Teismo sprendimo vykdymo priemonės – Europos ombudsmeno tyrimas“
Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo CC prašo atlyginti žalą, patirtą dėl įvairių pažeidimų, kuriuos Europos Parlamentas padarė tvarkydamas tinkamų kandidatų sąrašą, parengtą pasibaigus atviram konkursui EUR/A/151/98, į kurį jos pavardė buvo įrašyta po to, kai 2005 m. gegužės 17 d. buvo priimtas Parlamento personalo generalinio direktoriaus sprendimas.
Sprendimas: Priteisti iš Parlamento sumokėti CC 12 000 eurų sumą. Atmesti likusią ieškinio dalį. Europos Parlamentas padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiamos CC bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylose F‑9/12, T‑457/13 P ir F‑9/12 RENV.
Santrauka
1. Europos Sąjungos teisė – Principai – Vienodas požiūris – Sąvoka – Nevienodas tinkamų kandidatų sąrašo galiojimas skirtingiems konkurso laimėtojams
2. Pareigūnai – Deliktinė institucijų atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Žala – Priežastinis ryšys – Sąvoka – Galimybės įsidarbinti praradimas – Įrodinėjimo pareiga
(SESV 340 straipsnio 2 dalis)
1. Pagal vienodo požiūrio principą, kuris yra pagrindinis Sąjungos teisės principas, draudžiama skirtingai vertinti panašias situacijas, jei toks vertinimas nėra objektyviai pagrįstas. Vienodo požiūrio principas pažeidžiamas, kai dvi asmenų, kurių faktinė ir teisinė situacija iš esmės nesiskiria, grupės vertinamos skirtingai arba kai skirtingos situacijos vertinamos vienodai.
Kadangi suinteresuotojo asmens pavardė buvo įrašyta į konkurso tinkamų kandidatų sąrašą, galiojantį trumpiau už kitų konkurso laimėtojų sąrašą, buvo pažeistas vienodo požiūrio principas.
(žr. 89, 90 ir 93 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2009 m. vasario 20 d. Sprendimo Komisija / Bertolete ir kt., T‑359/07 P–T‑361/07 P, EU:T:2009:40, 37 ir 38 punktai ir juose nurodyta teismo praktika.
2. Sąjunga gali būti patraukta deliktinėn atsakomybėn tik dėl žalos, kuri pakankamai tiesiogiai atsiranda dėl vienos iš jos institucijų neteisėto elgesio, o tai reiškia, kad institucijos, kaltinamos dėl tokio elgesio, padarytas pažeidimas yra pagrindinė galimybės praradimo priežastis.
Jei tariama žala atsirado dėl galimybės praradimo, tokią žalą nurodžiusi šalis turi įrodyti, kad kalbama apie realią galimybę ir kad tokia galimybė iš tikrųjų buvo galutinai prarasta.
(žr. 122 ir 123 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2004 m. spalio 5 d. Sprendimo Sanders ir kt. / Komisija, T‑45/01, EU:T:2004:289, 150 punktas; 2004 m. spalio 5 d. Sprendimo Eagle ir kt. / Komisija, T‑144/02, EU:T:2004:290, 165 punktas ir 2006 m. birželio 6 d. Sprendimo Girardot / Komisija, T‑10/02, EU:T:2006:148, 96 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. gegužės 12 d. Sprendimo Missir Mamachi di Lusignano / Komisija, F‑50/09, EU:F:2011:55, 179 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.