EUROPOS SĄJUNGOS
TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2015 m. kovo 5 d.

Byla F‑97/13

Valéria Anna Gyarmathy

prieš

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą (FRA)

„Viešoji tarnyba – Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros personalas – Laikinieji tarnautojai – Įdarbinimas – Pranešimas apie laisvą darbo vietą – Kandidatūros atmetimas“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo V. A. Gyarmathy iš esmės prašo panaikinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA, arba toliau – Agentūra) direktoriaus sprendimą įdarbinti ne ją, o kitą kandidatą į „socialinių tyrimų programos vadovo“ vietą. Ji taip pat prašo priteisti jos tariamai patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį. V. A. Gyarmathy padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Asmens nenaudai priimtas sprendimas – Kandidatūros atmetimas – Pareiga motyvuoti – Apimtis – Atrankos komisijos darbo slaptumo laikymasis

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punktas; Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antra pastraipa)

2.      Pareigūnų ieškiniai – Išankstinis administracinis skundas – Skundo ir ieškinio suderinamumas – Tas pats dalykas ir pagrindas – Administracijos pareiga aiškinti skundus vadovaujantis atvirumo požiūriu – Ginčijamo sprendimo galimų neteisėtumo pagrindų paprastas išvardijimas – Nepriimtinumas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

3.      Pareigūnų ieškiniai – Pagrindai – Su viešąja tvarka susijęs pagrindas – Sąvoka

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai))

1.      Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antroje pastraipoje nustatytos pareigos motyvuoti tikslas yra pirmiausia suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kad jis galėtų įvertinti savo nenaudai priimto akto pagrįstumą ir galimybę pareikšti ieškinį Tarnautojų teisme dėl tokio akto, ir, antra, leisti šiam teismui įgyvendinti akto teisėtumo kontrolę. Be to, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punkte yra nustatyta, kad teisė į gerą administravimą apima, be kita ko, „administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus“.

Vis dėlto tokia pareiga motyvuoti vykstant procedūrai, per kurią siekiama įdarbinti į laisvą darbo vietą, turi būti suderinta su atrankos komisijos darbo slaptumo laikymusi, kuris reiškia, kad negali būti atskleistos atskirų atrankos komisijos narių nuomonės ar bet kokia informacija, susijusi su asmeniniu ar lyginamuoju kandidatų vertinimu.

Kadangi per konkursą turi būti užtikrinamas atrankos komisijų darbo slaptumas, informavimas apie per įvairius egzaminus skirtus balus yra iš esmės pakankamas atrankos komisijos sprendimų motyvavimas. Šie principai pagal analogiją taikomi atrankos laikinojo tarnautojo pareigoms procedūrai.

(žr. 47–49 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo Trentea / FRA, F‑112/10, EU:F:2012:179, 89 ir 90 punktai; Sprendimo De Mendoza Asensi / Komisija, F‑127/11, EU:F:2014:14, 94 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

2.      Kadangi ikiteisminė procedūra yra neformalaus pobūdžio ir suinteresuotieji asmenys šiame etape paprastai veikia be advokato pagalbos, administracija neturi aiškinti skundų griežtai; atvirkščiai, ji turi juos nagrinėti vadovaudamasi atvirumo požiūriu. Be to, pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnį nesiekiama griežtai ir galutinai apriboti galimo teisminio nagrinėjimo etapo, nes ieškinys nekeičia nei skundo pagrindo, nei jo dalyko. Vis dėlto tam, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 2 dalyje numatyta ikiteisminė procedūra pasiektų savo tikslą, reikia, kad paskyrimų tarnyba pakankamai tiksliai žinotų prieštaravimus, kuriuos suinteresuotasis asmuo pateikia dėl ginčijamo sprendimo.

Šiuo atžvilgiu vien išvardijus galimus ginčijamo sprendimo neteisėtumo pagrindus administracija, net aiškindama skundą vadovaudamasi atvirumo požiūriu, niekaip negalės suprasti ieškovo dėl šio sprendimo reiškiamų prieštaravimų. Iš tiesų skundo aiškinimas vadovaujantis atvirumo požiūriu nereiškia administracijos pareigos nesant papildomų patikslinimų įsivaizduoti ar spėlioti dėl to, ką skundą pateikęs asmuo turėjo omenyje. Darytina išvada, kad ieškovas negali remtis vien šių galimų ginčijamo sprendimo neteisėtumo pagrindų išvardijimu siekdamas pagrįsti ieškinio pagrindo priimtinumą pagal atitikties taisyklę.

(žr. 69 ir 72 punktus)

Nuoroda:

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: Sprendimo Komisija / Moschonaki, EU:T:2013:557, 76 ir 77 punktai ir juose nurodyta teismo praktika.

3.      Aiškinimas, pagal kurį bet koks pagrindinių teisių pažeidimu grindžiamas ieškinio pagrindas laikytinas susijusiu su viešąja tvarka ir todėl turi būti teismo keliamas ex officio, gali leisti ieškovui pirmą kartą teisme tiesiogiai remtis pagrindu dėl jo nenaudai priimto akto neteisėtumo, visiškai nesusijusiu su skunde nurodytais pagrindais. Šiomis aplinkybėmis administracija iš skundo sužinos tik dalį jai reiškiamų prieštaravimų. Negalėdama pakankamai tiksliai susipažinti su suinteresuotojo asmens prieštaravimais ir prašymais, administracija negalėtų siekti draugiškai išspręsti ginčą.

(žr. 86 ir 87 punktus)

Nuoroda:

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: Sprendimo BG / Europos ombudsmenas, T‑406/12 P, EU :T:2014:273, 34 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: Sprendimas CR / Parlamentas, F‑128/12, EU:F:2014:38.