Tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) NUTARTIS

2010 m. kovo 25 d.

Byla F‑102/08

Luigi Marcuccio

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba — Pareigūnai — Ieškovo asmeninio turto pervežimas — Ieškinys dėl žalos atlyginimo — Akivaizdžiai nepriimtinas ieškinys — Akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas ieškinys — Procedūros reglamento 94 straipsnis“

Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo L. Marcuccio prašo pirmiausia pripažinti niekiniu ar bent jau panaikinti Komisijos sprendimą atsisakyti jam pateikti nuotraukų, padarytų kraustantis iš tarnybinio būsto, kuriame jis gyveno Luandoje (Angola), kopijas ir sunaikinti visus dokumentus, susijusius su šiuo persikraustymu, ir priteisti iš Komisijos žalos, atsiradusios dėl minėto perkraustymo, atliko prieš jo valią, atlyginimą.

Sprendimas: Atmesti ieškinį kaip iš dalies akivaizdžiai nepriimtiną ir iš dalies akivaizdžiai teisiškai nepagrįstą. Priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Priteisti iš ieškovo atlyginti Tarnautojų teismui 1 500 eurų.

Santrauka

1.      Pareigūnai — Ieškinys — Ieškinys dėl žalos atlyginimo — Prašymas panaikinti ikiteisminį sprendimą atmesti prašymą atlyginti žalą

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

2.      Institucijų aktai — Galiojimo prezumpcija — Niekinis aktas — Sąvoka

(EB 249 straipsnis)

3.      Pareigūnai — Ieškinys — Išankstinis administracinis skundas — Terminai — Teisės praradimas praleidus terminą — Atnaujinimas — Sąlyga — Nauja ir esminė faktinė aplinkybė

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

1.      Institucijos sprendimas atmesti prašymą atlyginti žalą yra sudedamoji išankstinės administracinės procedūros, vykstančios iki ieškinio dėl atsakomybės pareiškimo Tarnautojų teisme, dalis, todėl reikalavimas panaikinti šį sprendimą negali būti vertinamas atskirai nuo reikalavimo atlyginti žalą.

(žr. 23 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1997 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Gill prieš Komisiją, T‑90/95, Rink. VT p. I‑A‑471 ir II‑1231, 45 punktas; 2001 m. kovo 6 d. Sprendimo Ojha prieš Komisiją, T‑77/99, Rink. VT p. I‑A‑61 ir II‑293, 68 punktas; 2002 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Hoyer prieš Komisiją, T‑209/99, Rink. VT p. I‑A‑243 ir II‑1211, 32 punktas.

2.       Aktai gali būti pripažinti niekiniais, tik jeigu jie turi labai rimtų ir aiškių trūkumų. Dėl institucijos akto pripažinimo niekiniu pasekmių sunkumo ir dėl teisinio saugumo priežasčių toks aktas niekiniu pripažįstamas tik visiškai išimtinais atvejais.

Komisijos sprendimas atsisakyti sunaikinti dokumentus, kurių saugojimą ši institucija pagrindė tuo, kad jie yra garantija, kuria remiantis tiek pareigūnas, tiek pati institucija gali patikrinti, kad jo iškraustytas turtas yra jam pristatytas į naują gyvenamąją vietą, nėra toks neteisėtas.

(žr. 29 ir 32 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1957 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Société des usines à tubes de la Sarre prieš Vyriausiąją valdybą, 1/57 ir 14/57, Rink. p. 201, 220 ; 1994 m. birželio 15 d. Sprendimo Komisija prieš BASF ir kt., C‑137/92 P, Rink. p. I‑2555, 50 punktas; 2004 m. spalio 5 d. Sprendimo Komisija prieš Graikiją, C‑475/01, Rink. p. I‑8923, 20 punktas.

3.      Nors pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalį kiekvienas pareigūnas gali prašyti Paskyrimų tarnybos priimti dėl jo sprendimą, ši galimybė neleidžia minėtam pareigūnui nesilaikyti Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose numatytų skundo ir ieškinio pateikimų terminų savo prašyme netiesiogiai ginčijant ankstesnį sprendimą, kurio jis neginčijo per nustatytą terminą. Tik naujų esminių faktų egzistavimas gali pateisinti prašymo peržiūrėti tokį sprendimą pateikimą.

(žr. 36 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1985 m. gegužės 15 d. Sprendimo Esly prieš Komisiją, 127/84, Rink. p. 1437, 10 punktas.