Language of document :

2019 m. gegužės 29 d. Europos Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2019 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo (trečioji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-198/16 Italija ir kt. / Komisija

(Byla C-425/19 P)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: Europos Komisija, atstovaujama P. Stancanelli, L. Flynn, A. Bouchagiar, D. Recchia

Kita proceso šalis: Italijos Respublika, Banca Popolare di Bari Società Cooperativa per Azioni, Fondo interbancario di tutela dei depositi, Banca d’Italia

Apeliantės reikalavimai

Panaikinti 2019 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) sprendimą sujungtose bylose

Italijos Respublika / Europos Komisija, T-98/16,

    Banca Popolare di Bari S.C.p.A./ Europos Komisija, T-196/16,

    Fondo interbancario di tutela dei depositi / Europos Komisija T-198/16;

atmesti pirmojoje instancijoje pateiktus ieškinius, kiek juose tvirtinama, kad ginčijamame sprendime neįrodyta, jog tenkinamos sąlygos nagrinėjamas priemones priskirti valstybei ir pripažinti, kad jos finansuotos iš valstybės išteklių;

grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis išnagrinėtų kitus pirmojoje instancijoje pareikštų ieškinių pagrindus;

atidėti bylinėjimosi pirmojoje ir apeliacinėje instancijose išlaidų paskirstymo klausimą.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą sprendimą, nes „Komisija pakankamai neįrodė, kad Italijos viešosios valdžios institucijos dalyvavo priimant nagrinėjamą priemonę ir atitinkamai kad tokią priemonę galima priskirti valstybei, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį“ ir „ginčijamame sprendime nepakankamai įrodė, kad aptariamus išteklius kontroliavo ir atitinkamai jais disponavo Italijos viešosios valdžios institucijos“.

Komisija tvirtina, kad skundžiamas sprendimas grindžiamas klaidingu teisės vertinimu ir faktinių aplinkybių iškraipymu; tai nepataisomai paveikė skundžiamame sprendime pateiktas išvadas ir jo rezoliucinę dalį. Komisija pateikia du apeliacinio skundo motyvus:

–    Pirma, Komisija tvirtina, kad Bendrasis Teismas pažeidė SESV 107 straipsnio 1 dalį dėl dviejų priežasčių:

Bendrasis Teismas padarė klaidą vertindamas įrodinėjimo pareigą, kurią turėjo įvykdyti Komisija, kad galėtų nuspręsti, jog tenkinamos sąlygos priskirti priemonę valstybei ir pripažinti, kad panaudoti valstybės ištekliai, kai nurodė, kad Komisija turėjo įrodyti, jog visais proceso, per kurį priimtos nagrinėjamos priemonės, etapais egzistavo dominuojanti viešosios valdžios institucijų įtaka, nukreipta į pagalbą skiriantį subjektą, vien todėl, kad tai yra privatus subjektas;

Bendrasis Teismas padarė klaidą vertindamas įrodinėjimo pareigą, kurią turėjo įvykdyti Komisija, kad galėtų nuspręsti, jog tenkinamos sąlygos priskirti priemonę valstybei ir pripažinti, kad panaudoti valstybės ištekliai, kai nagrinėjo ir vertino ginčijamame sprendime Komisijos pateiktus įrodymus kiekvieną atskirai, nesvarstydamas jų kaip visumos ir neatsižvelgdamas į jų platesnį kontekstą.

(    Antra, Bendrojo Teismo išvadose yra didelių esminių netikslumų, susijusių su faktinėmis aplinkybėmis ir atitinkamos Italijos teisės aiškinimu, aiškiai matomų iš bylos dokumentų.

____________