TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2009 m. gegužės 18 d.
Sujungtos bylos F‑138/06 ir F‑37/08
Herbert Meister
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)
„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Vertinimas – 2001–2002, 2003–2004 ir 2004–2005 metų vertinimo ataskaitos – Pavėluotas parengimas – Kompetencija – Pokalbis – Pareigų paaukštinimas – Pareigų paaukštinimo balai – Psichologinis priekabiavimas – Ieškinys dėl panaikinimo – Ieškinys dėl žalos atlyginimo“
Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikšti ieškiniai, kuriais H. Meister iš esmės prašo, pirma, panaikinti jo vertinimo ataskaitas už laikotarpius nuo 2001 m. balandžio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d., nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. rugsėjo 30 d. ir nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 30 d., antra, panaikinti sprendimus skirti paaukštinimo balus vykdant 2006 ir 2007 m. pareigų paaukštinimo procedūras, trečia, panaikinti sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovo prašymas suteikti pagalbą pagal Europos Bendrijų Pareigūnų tarnybos nuostatų redakcijos, patvirtintos ir iš dalies pakeistos 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 723/2004, (OL L 124, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 2 t., p. 130), 24 straipsnį, ketvirta, panaikinti Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) sprendimą atmesti ieškovo prašymą įgyvendinti individualią asmeninio vystymosi programą, skirtą personalo nariams, vykdžiusiems profesinę veiklą prieš pradedant dirbti VRDT, ir, penkta, priteisti iš VRDT atlyginti ieškovui nuostolius.
Sprendimas: Panaikinti ieškovo karjeros raidos ataskaitą už laikotarpį nuo 2001 m. balandžio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. Panaikinti ieškovo vertinimo ataskaitą už laikotarpį nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 30 d. Panaikinti sprendimą skirti paaukštinimo balus vykdant 2006 m. pareigų paaukštinimo procedūrą. Priteisti iš VRDT sumokėti ieškovui 5 000 eurų. Atmesti likusią ieškinio dalį byloje F‑138/06 ir ieškinį byloje F‑37/08. Byloje F‑138/06 VRDT padengia savo ir du trečdalius ieškovo išlaidų. Byloje F‑37/08 ieškovas padengia visas savo ir VRDT bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Pareigūnai – Administracijos pareiga padėti – Taikymo sritis – Apimtis
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnis)
2. Pareigūnai – Su konkrečiu asmeniu susijęs sprendimas – Pranešimas apie sprendimą dėl atmetimo – Parengimas kalba, kuria suinteresuotasis asmuo gali tinkamai susipažinti su dokumentu
3. Pareigūnai – Psichologinis priekabiavimas – Sąvoka – Elgesys, kuriuo siekiama diskredituoti suinteresuotąjį asmenį arba pabloginti jo darbo sąlygas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 3 ir 4 dalys; Tarybos direktyvos 2000/78 1 straipsnis ir 2 straipsnio 3 dalis)
4. Pareigūnai – Pareigūnų tarnybos nuostatai – Nukrypimas priimant bendrąsias įgyvendinimo nuostatas – Nepriimtinumas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio pirma pastraipa ir 90 straipsnio 2 dalis)
5. Pareigūnai – Ieškinys – Išankstinis administracinis skundas – Dalyko ir pagrindo sutapimas – Pagrindai ir argumentai, nenurodyti skunde, bet glaudžiai su juo susiję
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)
6. Pareigūnai – Vertinimas – Karjeros raidos ataskaita – Ataskaitos tvirtintojo dalyvavimas vertinimo procedūroje
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)
7. Pareigūnai – Vertinimas – Vertinimo ataskaita – Parengimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)
8. Pareigūnai – Ieškinys – Išankstinė administracinė procedūra – Administracijos termino atsakyti nesilaikymas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis)
1. Atsižvelgdama į pareigą suteikti pagalbą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnį administracija, kilus incidentui, kuris nedera su tarnybine tvarka ir nešališka atmosfera, privalo energingai įsikišti ir skubiai bei rūpestingai imti valdyti susiklosčiusią padėtį, kad būtų nustatyti faktai ir, susipažinus su jais, padarytos tinkamos išvados.
Nors dėl to, kad pažeisdama rūpestingumo pareigą Paskyrimų tarnyba neatsakė į prašymą suteikti pagalbą taip greitai, kaip reikalaujama, gali kilti atitinkamos institucijos atsakomybė už suinteresuotajam asmeniui galimą padarytą žalą, tai savaime negali daryti įtakos eksplicitinio sprendimo atmesti šį prašymą teisėtumui. Iš tiesų, jei šis sprendimas turėtų būti panaikintas vien dėl jo pavėluoto priėmimo, naujas sprendimas, kuriuo būtų pakeistas panaikintasis, niekaip negalėtų būti ankstesnis nei pastarasis.
(žr. 73 ir 76 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1989 m. sausio 26 d. Sprendimo Koutchoumoff prieš Komisiją, 224/87, Rink. p. 99, 15 ir 16 punktai.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1993 m. balandžio 21 d. Sprendimo Tallarico prieš Parlamentą, T‑5/92, Rink. p. II‑477, 31 punktas; 1997 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Liao prieš Tarybą, T‑15/96, Rink. VT p. I‑A‑329 ir II‑897, 34 punktas; 2000 m. gruodžio 5 d. Sprendimo, Campogrande prieš Komisiją, T‑136/98, Rink. VT p. I‑A‑267 ir II‑1225, 42 punktas; 2007 m. spalio 25 d. Sprendimo Lo Giudice prieš Komisiją, T‑154/05, Rink. VT p. I‑A‑2‑0000 ir II‑A‑2‑0000, 136 punktas.
2. Kad apie sprendimą būtų tinkamai pranešta, reikia apie jį pranešti asmeniui, kuriam jis skirtas, ir kad šis galėtų tinkamai susipažinti su sprendimo turiniu. Taigi sprendimas atmesti prašymą suteikti pagalbą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnį, surašytas kalba, kuri nėra nei pareigūno gimtoji kalba, nei kalba, kuria parengtas prašymas suteikti pagalbą, yra teisėtas, jei suinteresuotasis asmuo gali su juo tinkamai susipažinti.
(žr. 84 ir 85 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1994 m. birželio 9 d. Sprendimo X prieš Komisiją, T‑94/92, Rink. VT p. I‑A‑149 ir II‑481, 24 punktas; 2000 m. kovo 23 d. Sprendimo Rudolph prieš Komisiją, T‑197/98, Rink. VT p. I‑A‑55 ir II‑241, 44 punktas; 2001 m. vasario 7 d. Sprendimo Bonaiti Brighina prieš Komisiją, T‑118/99, Rink. VT p. I‑A‑25 ir II‑97, 16 ir 17 punktai.
3. Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 3 dalyje psichologinis priekabiavimas apibrėžiamas kaip „veiksmai, <…> kurie gali pakenkti“; siekiant įrodyti psichologinį priekabiavimą, pagal ją reikalaujama, kad būtų patenkintos dvi kumuliacinės sąlygos. Pirma sąlyga susijusi su fiziniu elgesiu, šnekamąja ar rašytine kalba, gestais, kurie „trunka tam tikrą laikotarpį, kartojasi ar yra sistemingi“, vadinasi, psichologinis priekabiavimas turi būti suvokiamas kaip ilgai trunkantis procesas, o tai reiškia, kad veiksmai yra pakartotiniai arba tęstiniai, taip pat „tyčiniai“. Pagal antrąją sąlygą, kuri nuo pirmosios atskirta jungtuku „ir“, šiuo fiziniu elgesiu, šnekamąja ar rašytine kalba arba gestais kenkiama asmenybei, asmens orumui ar fizinei arba psichinei sveikatai.
Tai, kad būdvardis „tyčiniai“ susijęs su pirmąja, o ne su antrąja sąlyga, reiškia, jog, pirma, Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 3 dalyje nurodytas fizinis elgesys, šnekamoji ar rašytinė kalba, gestai ar kiti veiksmai turi būti sąmoningi, todėl ši nuostata netaikoma atsitiktiniams veiksmams. Antra, nereikalaujama, kad fizinis elgesys, šnekamoji ar rašytinė kalba, gestai ar kiti veiksmai būtų įvykdyti siekiant pakenkti asmenybei, orumui ar fizinei arba psichinei sveikatai. Kitaip tariant, galėjo būti psichologinis priekabiavimas, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 3 dalį, nors priekabiautojas savo veiksmais nesiekė apšmeižti arba pažeminti aukos arba sąmoningai pabloginti jos darbo sąlygų. Pakanka, kad šie veiksmai objektyviai sukeltų tokių pasekmių, nes jie buvo įvykdyti sąmoningai. Kitaip aiškinama Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 3 dalis netektų veiksmingumo, nes būtų sunku įrodyti piktavališką psichologinio priekabiautojo tikslą.
Tokio aiškinimo nebūtų galima užginčyti remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 4 dalies pirmame sakinyje vartojamomis nuostatomis, kuriose nurodyta, kad: „seksualinis priekabiavimas – tai nepageidaujamas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, kai tokiu elgesiu siekiama tą asmenį įžeisti ar sukurti bauginančią, priešišką, įžeidžiančią ar žeminančią aplinką arba kai dėl tokio elgesio kyla tokios pasekmės“. Nors žodžių junginys „kai tokiu elgesiu siekiama arba kyla tokios pasekmės“ vartojamas tik Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 4 dalies pirmame sakinyje, bet ne Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 3 dalyje, tokio žodžių junginio nebuvimo negalima aiškinti kaip reiškiančio, kad, kiek tai susiję su psichologiniu priekabiavimu, tik veiksmai, kuriais „siekiama“ apšmeižti ar pabloginti asmens darbo sąlygas, gali būti laikomi psichologiniu priekabiavimu.
Galiausiai Pareigūnų tarnybos nuostatų 12 a straipsnio 3 dalies aiškinimas, pagrįstas tariamo psichologinio priekabiautojo užgauliu tikslu, neatitinka Direktyvos 2000/78, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, priekabiavimo sąvokos. Direktyvoje 2000/78 žodžių junginio „siekiama įžeisti arba įžeidžiama“ vartojimas aiškiai parodo, kad Bendrijos teisės aktų leidėjas siekė užtikrinti psichologinio priekabiavimo aukoms „adekvačią teisinę apsaugą“.
(žr. 102, 104–108 ir 111–113 punktus)
Nuoroda:
Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Q prieš Komisiją, F‑52/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas Pirmosios instancijos teismui (byla T‑80/09 P), 135 ir 144 punktai.
4. Vertinimo ataskaita yra asmens nenaudai priimtas aktas, dėl kurio pareigūnas gali arba pareikšti ieškinį tiesiogiai Tarnautojų teisme, arba pateikti skundą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį. Nors paprastai pageidautina, kad būtų imtasi vidaus procedūrų, nustatytų Bendrosiose Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio įgyvendinimo nuostatose, šiomis nuostatomis negalima nukrypti nuo minėtos Pareigūnų tarnybos nuostatuose įtvirtintos teisės, kuria remiantis pareigūnai gali pareikšti ieškinį Tarnautojų teisme ar pateikti skundą dėl vertinimo ataskaitos prieš tai nepasinaudoję šiomis vidaus procedūromis.
Institucijos neturi kompetencijos įgyvendinimo nuostata nukrypti nuo aiškios Pareigūnų tarnybos nuostatų nuostatos.
(žr. 138–140 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1994 m. gruodžio 1 d. Sprendimo Schneider prieš Komisiją, T‑54/92, Rink. VT p. I‑A‑281 ir II‑887, 22 punktas; 2005 m. gegužės 4 d. Sprendimo Castets prieš Komisiją, T‑398/03, Rink. VT p. I‑A‑109 ir II‑507, 32 punktas.
5. Pagal išankstinio administracinio skundo ir ieškinio suderinamumo taisyklę reikalaujama, jog norint, kad ieškinys būtų priimtinas, pagrindu, kuriuo remiamasi Bendrijos teisme, būtų remtasi ikiteisminėje procedūroje, kad Paskyrimų tarnyba būtų pakankamai tiksliai žinojusi, kokiu pagrindu suinteresuotasis asmuo kritikuoja ginčijamą sprendimą. Nors ieškiniuose Bendrijos teisme pateikti „reikalavimai“ gali būti paremti tais pačiais pagrindais, kaip ir skunde nurodytieji, šie reikalavimai Bendrijos teisme gali būti išdėstyti išsamiau, pateikiant pagrindus ir argumentus, kurie nebūtinai buvo nurodyti skunde, tačiau yra glaudžiai su juo susiję.
(žr. 145 punktą)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1995 m. birželio 8 d. Sprendimo Allo prieš Komisiją, T‑496/93, Rink. VT p. I‑A‑127 ir II‑405, 26 punktas.
6. Tvarka, kurioje numatyta, kad vertinimo ataskaita yra parengiama vertintojo ir patvirtinama tvirtintojo, ir jei tvirtintojas nesutinka su vertintoju, jis priima galutinį sprendimą, todėl tvirtintojas yra vertintojas tikrąja šio žodžio prasme, turi būti laikoma garantija, kuria pašalinamas galimas bent jau dalinis pavojus dėl vertintojo šališkumo.
(žr. 156 punktą)
Nuoroda:
Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Sequeira Wandschneider prieš Komisiją, F‑28/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 43 punktas.
7. Vertinimo ataskaita negali būti panaikinta remiantis vieninteliu pagrindu, kad buvo parengta per vėlai, nebent susiklosto išskirtinės aplinkybės. Nors vėlavimas parengti vertinimo ataskaitą atitinkamam pareigūnui gali suteikti teisę į kompensaciją, jis negali paveikti vertinimo ataskaitos galiojimo, taigi ir pateisinti jos panaikinimo.
(žr. 171 punktą)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2007 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Ianniello prieš Komisiją, T‑205/04, Rink. VT p. I‑A‑2‑0000 ir II‑A‑2‑0000, 139 punktas.
8. Dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnyje nustatytų terminų nesilaikymo gali atsirasti atitinkamos institucijos atsakomybė už tariamai suinteresuotiesiems asmenims kilusią žalą.
(žr. 212 punktą)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2005 m. sausio 26 d. Sprendimo Roccato prieš Komisiją, T‑267/03, Rink. VT p. I‑A‑1 ir II‑1, 84 punktas.