TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2010 m. spalio 28 d.

Byla F‑92/09

U

prieš

Europos Parlamentą

„Viešoji tarnyba — Pareigūnai — Sprendimas atleisti iš tarnybos — Rūpestingumo pareiga — Profesinis neišmanymas — Medicininės priežastys“

Dalykas: Pagal EB 236 straipsnį ir AE 152 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo ieškovas prašo panaikinti 2009 m. liepos 6 d. Parlamento sprendimą atleisti jį iš darbo nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. ir sumokėti 15 000 eurų sumą tariamai jo patirtai neturtinei žalai atlyginti, išsaugant teisę ją pakeisti.

Sprendimas: Panaikinti 2009 m. liepos 6 d. Parlamento sprendimą atleisti ieškovą. Atmesti likusią ieškinio dalį. Priteisti iš Parlamento visas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

Pareigūnas — Atleidimas dėl profesinio neišmanymo — Rūpestingumo pareiga

Pagal rūpinimosi pareigą reikalaujama, kad kai administracija abejoja, ar problemos, su kuriomis susiduria pareigūnas vykdydamas jam tenkančias užduotis, kilo dėl medicininių priežasčių, prieš priimdama sprendimą dėl šio pareigūno atleidimo ji turi imtis visų veiksmų šioms abejonėms pašalinti.

Šis reikalavimas atsispindi pačiose Parlamento vidaus nuostatose dėl geresnės tvarkos taikymo nustatant, nagrinėjant ir sprendžiant galimus pareigūnų profesinio neišmanymo atvejus, nes jų 8 straipsnyje numatyta, kad galutinis vertintojas tam tikromis aplinkybėmis turi kreiptis į Parlamento Medicinos tarnybą, jeigu jam žinomomis faktinėmis aplinkybėmis galėtų būti patvirtinta, kad elgesio, kuriuo kaltinamas pareigūnas, priežastys gali būti medicininės kilmės.

Be to, laikantis rūpinimosi pareigos institucijai keliami iš esmės didesni reikalavimai, kai nagrinėjama pareigūno, dėl kurio psichinės būklės kyla abejonių ir kuris dėl to negali tinkamai ginti savo interesų, situacija.

Kai pareigūnas negali veikti savarankiškai ir netgi įvertinti pačio ligos buvimo fakto, tam tikromis aplinkybėmis pozityvi pareiga tenka institucijai – juo labiau tokiu atveju, kai pareigūnui kyla atleidimo iš tarnybos grėsmė, todėl jo padėtis yra pažeidžiama. Todėl šiomis ypatingomis aplinkybėmis administracija turi įtikinti pareigūną atlikti papildomą sveikatos patikrinimą, visų pirma remdamasi institucijos teise pareikalauti, kad pareigūną ištirtų medicinos tarnybos gydytojas, remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatų 59 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią pareigūnas turi priverstinai išeiti atostogų, jei tai būtina dėl jo sveikatos būklės.

Tačiau suinteresuotojo asmens sveikata turi būti patikrinta prieš priimant sprendimą dėl numatomo atleidimo, kuris kai kuriais atvejais gali būti pateisintas, jeigu gydytojas, su kuriuo buvo konsultuojamasi, iš tiesų paneigė, kad elgesio, kuriuo kaltinamas suinteresuotasis asmuo, priežastys gali būti medicininės kilmės.

(žr. 65–67, 85 ir 88 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2003 m. vasario 26 d. Sprendimo Latino prieš Komisiją, T‑145/01, Rink. VT p. I‑A‑59 ir II‑337, 93 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2006 m. gruodžio 13 d. Sprendimo de Brito Sequeira Carvalho prieš Komisiją, F‑17/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑149 ir II‑A‑1‑577, 72 punktas.