2019 m. gruodžio 20 d. Algebris (UK) Ltd, Anchorage Capital Group LLC pateiktas apeliacinis skundas dėl 2019 m. spalio 10 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-2/19 Algebris (UK) Ltd, Anchorage Capital Group / BPV
(Byla C-934/19)
Proceso kalba: anglų
Šalys
Apeliantės: Algebris (UK) Ltd, Anchorage Capital Group LLC, atstovaujamos advokato T. Soames, advokato N. Chesaites, solisitoriaus R. East ir baristerio D. Mackersie
Kita proceso šalis: Bendra pertvarkymo valdyba (BPV)
Apeliantės reikalavimai
Apeliantės prašo:
panaikinti skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies 1 punktą;
panaikinti skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies 2 punktą ir nurodyti BPV padengti apeliančių abiejose instancijose ‒ pirmoje instancijoje ir šioje apeliacinėje instancijoje ‒ patirtas bylinėjimosi išlaidas;
patenkinti apeliančių prašymą panaikinti skundžiamą Bendrojo Teismo nutartį.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
1. Pirmuoju apeliacinio skundo pagrindu apeliantės teigia, jog Bendrasis Teismas, nuspręsdamas, kad apeliantės nebuvo tiesiogiai suinteresuotos, padarė teisės klaidą, nes klaidingai aiškino Reglamento (ES) 806/20141 (Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamentas, toliau – BPeMR) 20 straipsnio 11 dalies pirmą pastraipą, taip pat pažeidė apeliančių nuosavybės teises.
Remdamasis savo aiškinimu, Bendrasis Teismas padarė klaidingą išvadą, kad esamomis aplinkybėmis: (1) šalys, kurių turtas buvo nusavintas, kaip antai apeliantės, tik tuomet turi teisę apskųsti galutinio ex post vertinimo neatlikimą, kai jos gali gauti kompensaciją pagal BPeMR 20 straipsnio 11 dalies antros pastraipos b punktą; (2) kompensacija mokėtina tik pagal 20 straipsnio 11 dalies antros pastraipos b punktą, kai taikytoje pertvarkymo schemoje naudojama arba gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė pagal BPeMR 27 straipsnį, arba laikinos įstaigos sukūrimo priemonė pagal BPeMR 25 straipsnį, arba turto atskyrimo priemonė pagal BPeMR 26 straipsnį; (3) kreditoriai (ir akcininkai) neturi teisės skųsti. Dėl šios priežasties tokiomis aplinkybėmis kaip šioje byloje, kai sunku numatyti, kad kitas asmuo, ne akcininkas ar kreditorius, kurio turtas buvo nusavintas, gali turėti teisę apskųsti BPV galutinio ex post vertinimo neatlikimą, BPV leidžiama remtis aiškiai klaidingais ir labai nepatikimais laikinaisiais vertinimais. Taigi apeliantės yra tiesiogiai suinteresuotos sprendimu neatlikti galutinio ex post vertinimo, nes labai tikėtina, kad galutiniame 1 ir 2 ex-post vertinimuose būtų patvirtinta, jog bankas buvo įvertintas neteisingai ir BPV privalėtų išnagrinėti klausimą dėl žalos atlyginimo apeliantėms atstatant kreditorių reikalavimus ir (arba) padidinant atlygį, kurį moka Santander pagal BPeMR 20 straipsnio 12 dalį. Jeigu BPV, naudodamasi savo diskrecija, nuspręstų nekompensuoti, dėl šio sprendimo taip pat galima pareikšti skundą ir pareikalauti nuostolių atlyginimo.
Taip aiškindamas 20 straipsnio 11 dalį Bendrasis Teismas taip pat pažeidžia nuosavybės teisę, įtvirtintą Pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnyje, nes galutinis ex post vertinimas būtinas, norint užtikrinti, kad: (1) nusavinant apeliančių AT1 ir T2 obligacijas būtų laikomasi teisės aktuose nustatytų sąlygų, ir (2) būtų išmokėta teisinga kompensacija, konkrečiai nustatant banko vertę remiantis galutiniu ex post vertinimu.
2. Antruoju apeliacinio skundo pagrindu apeliantės tvirtina, kad bet kuriuo atveju Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nuspręsdamas, kad apeliantėms nepriklauso BPeMR 20 straipsnio 12 dalies a punkte numatyta kompensacija, nes šitaip teismas klaidingai išaiškino teisės nuostatą ir pažeidė nediskriminavimo principą.
Apeliantės teigia, kad banko pertvarkymo kontekste 20 straipsnio 12 dalies a punkte turi būti numatytos aplinkybės, kuriomis atitinkamos kapitalo priemonės (konkrečiai AT1 ir T2 obligacijos) nurašomos 100 % (kaip yra šioje byloje), nesvarbu, ar pagal BPeMR 22 straipsnio 1 dalį, ar taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, ‒ dėl dviejų priežasčių. Pirma, šis požiūris atitinka faktą, kad 100 % „gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė“ ir AT1 ir T2 obligacijų 100 % „nurašymas“ ar „konvertavimas“ iš tiesų ir iš esmės yra tas pats (šiomis priemonėmis sukeliamas toks pat ekonominis poveikis), nes abejomis minėtomis priemonėmis bankas arba savo kreditoriams nurašo įsiskolinimus, arba juos konvertuoja į turtą. Antra, galėtų kilti diskriminuojančių ir ydingų pasekmių, jeigu kreditoriai (akcininkai), kurių skolos finansinės priemonės buvo nurašytos ir konvertuotos pagal BPeMR 22 straipsnio 1 dalį, negalėtų gauti kompensacijos, o tie, kuriems taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė pagal BPeMR 27 straipsnį, galėtų gauti kompensaciją, nepaisant to, kad: (1) nurašymo ir konvertavimo pagal BPeMR 21 straipsnio 1 dalį ir gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės pagal BPeMR 27 straipsnį teisinis mechanizmas ir praktinis poveikis yra vienodas, ir (2) abi priemonės buvo grindžiamos tuo pačiu laikinuoju vertinimu.
____________
1 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014, p. 1).