Byla T-201/04
Microsoft Corp.
prieš
Europos Bendrijų Komisiją
„Konkurencija – Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi – AK klientų operacinės sistemos – Darbo grupės serverių operacinės sistemos – Duomenų srautams pritaikytos medijos leistuvės – Sprendimas dėl EB 82 straipsnio pažeidimo – Dominuojančios įmonės atsisakymas pateikti su suderinamumu susijusią informaciją ir leisti ja naudotis – Dominuojančios įmonės AK klientų operacinės sistemos tiekimui nustatyta sąlyga kartu įsigyti jos medijos leistuvę – Korekcinės priemonės – Nepriklausomo už priežiūrą atsakingo asmens paskyrimas – Bauda – Dydžio nustatymas – Proporcingumas“
Sprendimo santrauka
1. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Sprendimas, reikalaujantis sudėtingo ekonominio ar techninio vertinimo
(EB 81 ir EB 82 straipsniai)
2. Procesas – Ieškinys – Dublikas – Formos reikalavimai
(Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnis; Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas)
3. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Sąvoka – Dominuojančią padėtį užimančios įmonės pareigos
(EB 82 straipsnis)
4. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Sąvoka – Dominuojančią padėtį užimančios įmonės pareigos
(EB 82 straipsnis)
5. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Atsisakymas suteikti licenciją naudoti intelektinės nuosavybės teisės saugomą produktą
(EB 82 straipsnis)
6. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Atsisakymas suteikti licenciją naudoti intelektinės nuosavybės teisės saugomą produktą
(EB 82 straipsnis)
7. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Atsisakymas suteikti licenciją naudoti intelektinės nuosavybės teisės saugomą produktą
(EB 82 straipsnis)
8. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Atitinkama rinka – Apibrėžimas – Kriterijai
(EB 82 straipsnis; Komisijos pranešimas 97/C 372/03)
9. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Sverto efektas
(EB 82 straipsnis)
10. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Atsisakymas suteikti licenciją naudoti intelektinės nuosavybės teisės saugomą produktą
(EB 82 straipsnis)
11. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Atsisakymas suteikti licenciją naudoti intelektinės nuosavybės teisės saugomą produktą
(EB 82 straipsnis)
12. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Atsisakymas suteikti licenciją naudoti intelektinės nuosavybės teisės saugomą produktą
(EB 82 straipsnis)
13. Tarptautiniai susitarimai – Bendrijos susitarimai – Pirmenybė vien išvestinės teisės atžvilgiu – Pasekmė Bendrijos teisės aiškinimui – Sutartys dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS)
14. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Atsisakymas suteikti licenciją naudoti intelektinės nuosavybės teisės saugomą produktą
(EB 82 straipsnis)
15. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Susietas pardavimas
(EB 82 straipsnis)
16. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Susietas pardavimas
(EB 82 straipsnis)
17. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Susietas pardavimas
(EB 82 straipsnis)
18. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Susietas pardavimas
(EB 82 straipsnis)
19. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Sąvoka – Dominuojančią padėtį užimančios įmonės pareigos – Konkurencija vien pagal privalumus
(EB 82 straipsnis)
20. Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Negalėjimas remtis PPO susitarimais Bendrijos akto teisėtumui užginčyti – Išimtys
(EB 230 straipsnis)
21. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Korekcinės priemonės
(EB 82 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 17 3, 14 ir 16 straipsniai)
22. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai
(EB 82 straipsnis)
1. Nors Bendrijos teismas paprastai neribotai kontroliuoja, ar įvykdytos konkurencijos taisyklių taikymo sąlygos, vis dėlto jo vykdoma Komisijos atliktų sudėtingų ekonominių vertinimų kontrolė turi apsiriboti patikrinimu, ar buvo laikomasi procedūrinių taisyklių ir pareigos motyvuoti bei ar buvo nustatytos teisingos faktinės aplinkybės ir nepadaryta akivaizdžių vertinimo klaidų ar piktnaudžiauta įgaliojimais.
Be to, jeigu Komisijos sprendimas yra sudėtingų techninių vertinimų rezultatas, jiems iš principo taikoma ribota teisminė kontrolė, reiškianti, kad Bendrijos teismas negali pakeisti Komisijos atlikto faktinių aplinkybių vertinimo savuoju.
Tačiau nors Bendrijos teismas pripažįsta, kad Komisija turi ekonominių ir techninių klausimų vertinimo laisvę, tai nereiškia, kad jis privalo susilaikyti nuo Komisijos atliktos tokio pobūdžio duomenų interpretacijos kontrolės. Iš tikrųjų Bendrijos teismas turi patikrinti ne tik pateikiamų įrodymų dalykinį teisingumą, jų patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai atspindi visus esminius duomenis, į kuriuos reikėjo atsižvelgti vertinant kompleksinę situaciją, ir ar jie gali pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas.
(žr. 87–89, 379, 482, 564 punktus)
2. Pagal Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnį ir Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktą ieškinyje turi būti nurodomas ginčo dalykas ir pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką tam, kad ieškinys būtų priimtinas, reikia, kad svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis jis pagrįstas, būtų bent jau trumpai, bet nuosekliai ir suprantamai nurodytos pačiame ieškinio tekste. Nors ieškinio turinys specifiniais klausimais gali būti pagrįstas ir papildytas pateikiant nuorodas į prie jo pridėtų dokumentų ištraukas, bendroji nuoroda į kitus dokumentus, netgi ieškinio priedus, negali kompensuoti pagrindinių teisinių argumentų nebuvimo, kurie pagal pirmiau nurodytas nuostatas turi būti nurodyti pačiame ieškinyje.
Be to, Pirmosios instancijos teismas neprivalo prieduose ieškoti ir nustatyti pagrindų ir argumentų, kuriuos jis galėtų laikyti pagrindžiančiais ieškinį, nes priedai atlieka tik įrodomąją ir pagalbinę funkciją.
Pirmosios instancijos teismas gali atsižvelgti tik į priedus, kurie pagrindžia arba papildo procesiniuose dokumentuose aiškiai ieškovo ar atsakovo nurodytas faktines arba teisines aplinkybes.
Toks Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio ir Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punkto aiškinimas taikytinas dubliko, kuris pagal to paties reglamento 47 straipsnio 1 dalį turi papildyti ieškinį, priimtinumo sąlygoms.
(žr. 94–95, 99, 483 punktus)
3. EB 82 straipsnis taikytinas vieno ar kelių ūkio subjektų veiksmams, kuriais piktnaudžiaujama turima ekonomine galia, leidžiančia atitinkamam ūkio subjektui sudaryti kliūtis veiksmingos konkurencijos atitinkamoje rinkoje išsaugojimui ir suteikiančia jam galimybę elgtis neatsižvelgiant į savo konkurentus, klientus ir galiausiai vartotojus.
Nors įmonės negalima kaltinti dėl jos užimamos dominuojančios padėties, tokia įmonė, neatsižvelgiant į tokios padėties atsiradimo priežastis, turi ypatingą pareigą savo veiksmais nedaryti neigiamo poveikio veiksmingai ir neiškreiptai konkurencijai bendrojoje rinkoje.
(žr. 229 punktą)
4. EB 82 straipsniu grindžiamoje procedūroje Komisija gali apibrėžti „suderinamumo“ sąvoką kaip dviejų programinių įrangų galėjimą keistis informacija ir abipusiai ja naudotis, siekiant, kad kiekviena iš šių programinių įrangų veiktų taip, kaip numatyta, nebūdama susaistyta atitinkamos apibrėžties Direktyvoje 91/250 dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos, nuo kurios ji ir nenukrypsta.
Šiame kontekste Komisija gali apibrėžti programinės įrangos „suderinamumo lygį“ atsižvelgdama į tai, kas, jos nuomone, vadovaujantis EB 82 straipsniu, būtina siekiant leisti su dominuojančiu gamintoju konkuruojantiems darbo grupės serverių operacinių sistemų gamintojams išlikti veiksmingiems rinkoje. Jeigu pripažįstama, kad esamas suderinamumo lygis neleidžia šiems gamintojams išlikti veiksmingiems rinkoje, tai reiškia, kad trukdoma išsaugoti veiksmingą konkurenciją rinkoje.
Nustatydama korekcinę priemonę, įpareigojančią dominuojančią padėtį užimančią įmonę atskleisti „su suderinamumu susijusią informaciją“, Komisija turi omenyje detalų techninį tam tikrų tarpusavio sujungimo ir sąveikos įmonių darbo grupės tinkle taikytinų taisyklių teikiant darbo grupės paslaugas aprašymą. Šis aprašymas neapima būdo, kuriuo įmonė įgyvendina šias taisykles, taigi ir jos produktų vidaus struktūros arba šaltinio kodo.
Komisijos nurodomas suderinamumo lygis leidžia konkurentų operacinėms sistemoms lygiomis sąlygomis veikti su dominuojančią padėtį užimančios įmonės domeno architektūra, kad galėtų veiksmingai konkuruoti su pastarosios operacinėmis sistemomis. Jis nereiškia užtikrinimo, kad konkurentų produktai veiks lygiai taip pat, kaip jos produktai, ir neleidžia konkurentams „klonuoti“ ar kopijuoti jos produktų arba tam tikrų jų charakteristikų.
(žr. 192, 206, 225, 227–228, 230, 234, 236–238, 241, 259, 374–375 punktus)
5. Priimdama sprendimą, kuriuo nubaudžiama už dominuojančią padėtį užimančios įmonės atsisakymą pateikti konkuruojančioms įmonėms informaciją dėl programinės įrangos produktų suderinamumo, Komisija gali nepareikšti nuomonės dėl klausimo, ar įmonės komunikacijos protokolams, ar jų specifikacijoms taikytinos intelektinės nuosavybės teisės, ir preziumuoti, kad įmonė gali remtis tokiomis teisėmis. Taigi Komisija gali remtis prielaida, jog įmanoma, kad atsisakymas suteikti su suderinamumu susijusią informaciją yra ne paprastas atsisakymas tiekti konkrečiai veiklai vykdyti reikalingą produktą ar paslaugą, bet atsisakymas suteikti trečiajai šaliai su intelektinės nuosavybės teisėmis susijusią licenciją. Iš tikrųjų taip Komisija pasirinko griežčiausią teismų praktikoje priimtą ir dėl to dominuojančią padėtį užimančiai įmonei palankiausią sprendimo variantą. Taigi tokioje situacijoje reikia patikrinti, ar įvykdytos sąlygos, leidžiančios įpareigoti dominuojančią padėtį užimančią įmonę suteikti su intelektinės nuosavybės teisėmis susijusią licenciją.
(žr. 283–284, 290 punktus)
6. Nors iš esmės įmonės gali laisvai pasirinkti komercinius partnerius, dominuojančią padėtį užimančios įmonės atsisakymas tiekti tam tikromis aplinkybėmis ir, jeigu jis nėra objektyviai pateisinamas, gali būti laikomas piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi EB 82 straipsnio prasme.
Dominuojančią padėtį užimančios įmonės atsisakymas suteikti trečiajai šaliai licenciją naudoti intelektinės nuosavybės teisės saugomą produktą savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi EB 82 straipsnio prasme.
Tik ypatingomis aplinkybėmis intelektinės nuosavybės teisės turėtojo veiksmai įgyvendinant savo išimtinę teisę gali sudaryti tokį piktnaudžiavimą, todėl, siekiant užtikrinti viešąjį interesą išsaugoti rinkoje veiksmingą konkurenciją, leidžiama kėsintis į išimtinę intelektinės nuosavybės teisės turėtojo teisę, įpareigojant jį suteikti licencijas trečiosioms šalims, kurios siekia patekti į rinką ar išsilaikyti joje.
Ypatingomis visų pirma laikytinos tokios aplinkybės: pirma, atsisakymas susijęs su tokiomis prekėmis ar paslaugomis, kurios yra būtinos vykdyti tam tikrą veiklą gretimoje rinkoje; antra, šis atsisakymas gali pašalinti visą veiksmingą konkurenciją šioje gretimoje rinkoje; trečia, atsisakymas sudaro kliūtis naujam produktui, turinčiam potencialią vartotojų paklausą, atsirasti.
Jeigu nustatoma, kad tokios aplinkybės egzistuoja, dominuojančią padėtį užimančio intelektinės nuosavybės teisių turėtojo atsisakymas suteikti licenciją gali pažeisti EB 82 straipsnį, jeigu jis nėra objektyviai pateisinamas.
Galiausiai tam, kad atsisakymas suteikti prieigą prie produkto arba paslaugos, būtinų vykdyti tam tikrą veiklą, galėtų būti laikomas piktnaudžiavimu, reikia atskirti dvi rinkas, t. y. pirma, minėtos prekės ar minėtos paslaugos rinką, kurioje atsisakiusi įmonė užima dominuojančią padėtį, ir, antra, gretimą rinką, kurioje nagrinėjama prekė ar paslauga naudojamos gaminant kitą prekę arba teikiant kitą paslaugą. Faktas, kad būtinos prekė ar paslauga neparduodamos atskirai, savaime netrukdo apibrėžti atskiros rinkos. Pakanka, kad būtų galima apibrėžti potencialią, net hipotetinę, rinką. Taip yra tuo atveju, kai prekės ar paslaugos yra būtinos vykdyti tam tikrą veiklą ir kai egzistuoja tikra paklausa iš norinčių verstis šia veikla įmonių. Lemiamas veiksnys yra aplinkybė, jog galima skirti dvi atskiras gamybos stadijas, kurias sieja tai, jog pirminė prekė yra būtina tiekiant antrinę prekę.
(žr. 319, 331–335, 691, 1336 punktus)
7. Taikant EB 82 straipsnį dėl dominuojančią padėtį užimančios įmonės atsisakymo suteikti licenciją darbo grupės serverių operacinių sistemų rinkoje, „su suderinamumu susijusi informacija“ turi būti laikoma „būtina“ visų pirma dėl to, kad suderinamumas yra labai svarbus konkurencijai šioje rinkoje, net jei šios informacijos nesant konkurencija išnyksta tik laipsniškai, o ne iš karto.
(žr. 381, 428 punktus)
8. Kaip matyti iš Komisijos pranešimo dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo Bendrijos konkurencijos teisės tikslams, „atitinkama prekės rinka apima visas prekes ir (arba) paslaugas, kurias vartotojas laiko vienodomis ar pakeičiamomis pagal prekių savybes, kainas ir paskirtį“. Į pasiūlos pakeičiamumą taip pat galima atsižvelgti, siekiant apibrėžti atitinkamą rinką esant tokiai padėčiai, kai pasiūlos pakeičiamumo poveikis efektyvumo ir greitumo atžvilgiu yra tolygus paklausos pakeičiamumo poveikiui. Tam reikia, kad atsiliepdami į ilgalaikius nedidelius santykinių kainų pakitimus tiekėjai per trumpą laiką ir nepatirdami didesnių papildomų sąnaudų ar rizikos galėtų pakeisti atitinkamų prekių gamybą ir jas parduoti.
Operacinių sistemų atveju Komisija turi teisę nuspręsti, jog egzistuoja darbo grupės serverių operacinių sistemų rinka, kuri skiriasi nuo asmeninių kompiuterių klientų operacinių sistemų rinkos.
(žr. 484–485, 531 punktus)
9. Jeigu procedūroje pagal EB 82 straipsnį Komisija kaltina tam tikrą įmonę tuo, jog taikydama „sverto efektą“ (leveraging), ji pasinaudojo vienoje prekių rinkoje turima beveik monopoline padėtimi, siekdama daryti poveikį kitai prekių rinkai, piktnaudžiavimas, kuriuo kaltinama įmonė, grindžiamas jos pirmoje rinkoje užimama dominuojančia padėtimi. Todėl, net jei Komisija būtų nepagrįstai maniusi, jog įmonė užima dominuojančią padėtį antroje prekės rinkoje, šios aplinkybės savaime nepakaktų padaryti išvadą, jog Komisija neteisingai pripažino piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi.
(žr. 559 punktą)
10. EB 82 straipsnio taikymo kontekste Bendrijos teismas vienodai vartoja terminus „konkurencijos panaikinimo pavojus“ ir „gali panaikinti bet kokią konkurenciją“, siekdamas išreikšti tą pačią mintį, t. y. tai, kad EB 82 straipsnis taikomas ne tik nuo to momento, kai konkurencijos rinkoje nebėra arba beveik nebėra. Jeigu Komisija būtų įpareigota laukti, kol iš rinkos bus pašalinti konkurentai arba kol toks pašalinimas būtų neišvengiamas, kad galėtų imtis veiksmų remdamasi šia nuostata, tai akivaizdžiai prieštarautų šios nuostatos tikslui − apsaugoti neiškreiptą konkurenciją bendrojoje rinkoje ir, visų pirma, apsaugoti nagrinėjamoje rinkoje dar esančią konkurenciją.
Kalbant apie tam tikros dominuojančią padėtį užimančios įmonės atsisakymą suteikti licenciją darbo grupės serverių operacinių sistemų rinkoje, Komisija juo labiau gali taikyti EB 82 straipsnį, kol konkurencija dar ne visiškai panaikinta, nes šiai rinkai būdingas stiprus tinklo poveikis ir būtų sunku atkurti panaikintą konkurenciją.
Nebūtina įrodyti visos konkurencijos rinkoje panaikinimą. Nustatant EB 82 straipsnio pažeidimą iš tikrųjų svarbu tai, kad nagrinėjamas atsisakymas kelia pavojų arba gali panaikinti bet kokią veiksmingą konkurenciją rinkoje. Šiuo atžvilgiu reikia patikslinti, jog fakto, kad dominuojančios įmonės konkurentai veikia tam tikrose nedidelėse rinkos „nišose“, nepakanka norint padaryti išvadą apie tokios konkurencijos egzistavimą.
(žr. 561–563, 593 punktus)
11. Nagrinėjant EB 82 straipsnio antrosios pastraipos b punktą, kuris draudžia piktnaudžiavimą, kaip antai „gamybos, rinkų arba technikos raidos ribojimą pažeidžiant vartotojų interesus“, reikia atsižvelgti į aplinkybę, kad dominuojančią padėtį užimančiai įmonei inkriminuojami veiksmai trukdo atsirasti rinkoje naujam produktui.
Su naujo produkto atsiradimu susijusi aplinkybė nėra vienintelis kriterijus, leidžiantis nustatyti, ar dėl atsisakymo suteikti licenciją naudotis intelektinės nuosavybės teise gali būti pažeidžiami vartotojų interesai EB 82 straipsnio antrosios pastraipos b punkto prasme. Kaip išplaukia iš šios nuostatos formuluotės, tokia žala gali būti padaryta ne tik dėl gamybos ar rinkų, bet ir dėl technikos raidos apribojimų.
EB 82 straipsnis susijęs ne tik su tiesiogiai vartotojų interesus galinčiomis pažeisti veikomis, bet ir su tokiomis veikomis, kurios jiems sukelia netiesioginės žalos, pažeisdamos veiksmingos konkurencijos struktūrą.
(žr. 643, 647, 664 punktus)
12. Nors pareiga įrodyti aplinkybių, sudarančių EB 82 straipsnio pažeidimą, buvimą tenka Komisijai, prireikus būtent atitinkama dominuojanti įmonė, o ne Komisija iki administracinės procedūros pabaigos privalo pasiremti galimu objektyviu pateisinimu ir pateikti atitinkamų argumentų bei įrodymų. Tuomet, norėdama konstatuoti piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, Komisija turi įrodyti, kad minėtos įmonės pateikti argumentai ir įrodymai nėra pagrįsti ir todėl tokiam pateisinimui negalima pritarti.
Vien aplinkybė, kad tam tikras produktas patenka į intelektinės nuosavybės teisių sritį, negali būti objektyvi pateisinama atsisakymo suteikti licenciją priežastis. Jeigu vien intelektinės nuosavybės teisių turėjimą būtų galima laikyti objektyviu tokio atsisakymo pateisinimu, teismų praktikoje nustatyta išimtis niekada negalėtų būti taikoma.
Taigi dominuojančią padėtį užimanti įmonė, teigianti, jog prieigos prie į intelektinės nuosavybės teisių taikymo sritį patenkančios technologijos suteikimas trečiosioms šalims turi didelės neigiamos įtakos jos paskatoms kurti naujoves, turi tai įrodyti.
(žr. 688–690, 697, 1144 punktus)
13. Bendrijos sudarytų tarptautinių susitarimų viršenybė Bendrijos antrinės teisės aktų atžvilgiu reikalauja aiškinti pastaruosius kuo labiau atsižvelgiant į šiuos susitarimus. Šis Bendrijos teisę atitinkančio aiškinimo principas taikomas tik tais atvejais, kai tarptautinis susitarimas turi viršenybę atitinkamo Bendrijos teisės akto atžvilgiu. Kadangi tarptautinis susitarimas, pvz., sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS), neturi viršenybės pirminės Bendrijos teisės atžvilgiu, šis principas negali būti taikomas, jeigu aiškintina nuostata yra EB 82 straipsnis.
Be to, susiklosčius situacijai, kai Komisija turi taikyti EB 82 straipsnį konkretaus atvejo faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis ir kai, nesant priešingų įrodymų, darytina prielaida, kad išvados, kurias ji padarė šiuo klausimu, yra vienintelės, kurias buvo įmanoma padaryti, Komisija iš esmės neturi rinktis iš kelių įmanomų Bendrijos teisės akto aiškinimo variantų.
(žr. 797–799 punktus)
14. Jeigu Komisija skiria baudą už EB 82 straipsnio pažeidimą ir įpareigoja dominuojančią padėtį užimančią įmonę atskleisti „su suderinamumu susijusią informaciją“ įmonėms, norinčioms kurti ir platinti darbo grupės serverių operacines sistemas bei leisti joms pasinaudoti šia informacija „protingomis ir nediskriminuojančiomis sąlygomis“, tai visiškai netrukdo nubaustai įmonei suteikti prieigą prie šios informacijos suteikiant licenciją, jeigu pageidaujama informacija susijusi su technologija, kuri yra patento objektas arba patenka į kitokios intelektinės nuosavybės teisės taikymo sritį.
Tai, jog reikalaujama, kad galimo licencijų suteikimo sąlygos būtų protingos ir nediskriminacinės, visiškai nereiškia, jog dominuojančią padėtį užimanti įmonė turi nustatyti vienodas sąlygas visoms tokių licencijų prašančioms įmonėms. Neatmestina galimybė, kad šios sąlygos bus pritaikytos atsižvelgiant į konkrečią kiekvienos įmonės situaciją ir priklausys, pvz., nuo jų norimos gauti informacijos apimties arba nuo produktų, kuriuose ketinama šią informaciją panaudoti, tipo.
(žr. 808, 810–811 punktus)
15. Nuspręsdama, kad dominuojančią padėtį užimančios įmonės veiksmai yra neteisėtas susietas pardavimas, Komisija gali visiškai pagrįstai pasiremti tokiais keturiais kriterijais: pirma, siejantysis ir susietasis produktai yra du atskiri produktai; antra, atitinkama įmonė užima dominuojančią padėtį siejančiojo produkto rinkoje; trečia, ši įmonė nesuteikia vartotojams pasirinkimo įsigyti siejantįjį produktą be susietojo produkto; ketvirta, tokia praktika riboja konkurenciją. Komisija taip pat atsižvelgia į tai, kad susietas pardavimas nėra objektyviai pateisinamas.
Toks pateisinimas negali būti kildinamas iš privalumų dėl to, kad susietas pardavimas tariamai užtikrina vienalyčio produkto pasiūlą rinkoje. Negalima leisti, kad toks rezultatas būtų vienašališkai primestas susietą pardavimą vykdančios dominuojančią padėtį užimančios įmonės.
Kadangi EB 82 straipsnyje išvardytas piktnaudžiavimo veiksmų sąrašas nėra baigtinis, dominuojančią padėtį užimančios įmonės vykdomas susietas pardavimas gali pažeisti EB 82 straipsnį, net jei jis neatitinka EB 82 straipsnio antrosios pastraipos d punkte pateikto pavyzdžio. Todėl, norėdama konstatuoti piktnaudžiavimą susietu pardavimu, Komisija turi teisę remtis visu EB 82 straipsniu, o ne tik EB 82 straipsnio antrosios pastraipos d punktu.
(žr. 842–843, 852, 859–861, 1151–1152 punktus)
16. Klausimas, ar tam tikri produktai, atliekant vertinimą pagal EB 82 straipsnį, yra atskiri, turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į vartotojų paklausą. Nesant nepriklausomos tariamai susietojo produkto paklausos, negalima kalbėti nei apie atskirus produktus, nei apie piktnaudžiavimą susietu pardavimu.
EB 82 straipsnio taikymo tikslais papildomi produktai gali būti laikomi atskirais produktais.
Tai, kad rinkoje yra nepriklausomų bendrovių, kurios specializuojasi gaminti susietąjį produktą ir prekiauti juo, yra rimtas atskiros šios prekės rinkos buvimo rodiklis.
Aplinkybė, kad susietas pardavimas vyksta techniškai įdiegiant vieną produktą į kitą, nereiškia, jog poveikio rinkai vertinimo požiūriu šis įdiegimas negali būti laikomas susietu dviejų atskirų produktų pardavimu.
Be to, net jei susietas dviejų produktų pardavimas atitinka komercinį paprotį arba jei abu aptariami produktai natūraliai susiję, jis vis dėlto gali sudaryti piktnaudžiavimą EB 82 straipsnio prasme, nebent būtų objektyviai pateisinamas.
Kalbant apie asmeninių kompiuterių klientų operacines sistemas ir duomenų srautams pritaikytas medijos leistuves, reikia pasakyti, kad jie yra du atskiri produktai EB 82 straipsnio taikymo prasme bei atsižvelgiant į atitinkamų produktų technines charakteristikas ir pobūdį, rinkoje pastebimus faktus, minėtų produktų raidos istoriją bei į dominuojančią padėtį asmeninių kompiuterių klientų operacinių sistemų rinkoje užimančios įmonės komercinę praktiką.
(žr. 917–918, 921–922, 925, 927, 933, 935, 942, 1341 punktus)
17. Susieto pardavimo srityje nei iš EB 82 straipsnio antrosios pastraipos d punkto, nei iš teismų praktikos neišplaukia, kad vartotojai būtinai turi mokėti tam tikrą kainą už susietąjį produktą tam, kad būtų galima konstatuoti papildomų įsipareigojimų taikymą šios nuostatos prasme.
Be to, nei EB 82 straipsnio antrosios pastraipos d punkte, nei teismų praktikoje susieto pardavimo srityje nereikalaujama, jog vartotojai būtų verčiami naudoti susietąjį produktą arba jiems būtų trukdoma naudoti tokį patį dominuojančios įmonės konkurento tiekiamą produktą, kad būtų laikoma įvykdyta sąlyga dėl papildomų įsipareigojimų taikymo sudarant sutartis.
(žr. 969–970 punktus)
18. Nors teisinga, kad nei EB 82 straipsnio antrosios pastraipos d punkte, nei apskritai EB 82 straipsnyje nėra nuorodos į antikonkurencinį atitinkamų veiksmų poveikį, tam tikrą elgesį galima iš principo pripažinti piktnaudžiavimu tik tuo atveju, kai jis gali riboti konkurenciją.
Taikydama EB 82 straipsnį susieto pardavimo srityje, Komisija gali išnagrinėti konkretų tam tikro susieto pardavimo jau turimą poveikį rinkai, bei kaip ši rinka veikiausiai plėtosis ateityje, užuot paprasčiausia nusprendusi − kaip tai paprastai daroma bylose dėl piktnaudžiavimo susietu pardavimu − kad toks pardavimas per se turi pašalinimo poveikį rinkoje, ir tai nereiškia, kad ji taikė naują teisinę teoriją.
Tai, kad dominuojančią padėtį asmeninių kompiuterių klientų operacinių sistemų rinkoje užimanti įmonė susieja duomenų srautams pritaikytą medijos leistuvę su asmeninių kompiuterių klientų operacine sistema – kuri iš anksto įdiegiama daugelyje pasaulyje parduodamų asmeninių kompiuterių klientų – be galimybės atskirti pirmąją nuo antrosios, leidžia medijos leistuvei paplisti asmeniniuose kompiuteriuose klientuose, ir šio paplitimo negali atsverti joks kitas medijos leistuvių platinimo būdas. Taigi susietas pardavimas užtikrina unikalų medijos leistuvės paplitimą asmeniniuose kompiuteriuose pasaulyje, leisdamas šiai medijos leistuvei automatiškai užimti tokią pačią rinkos dalį, kokią turi dominuojančią padėtį užimančios įmonės asmeninių kompiuterių klientų operacinė sistema, net nekonkuruojant su konkurentų produktais pagal pranašumus. Be to, toks susietas pardavimas gali turėti didelės įtakos informacijos teikėjams ir programinės įrangos gamintojams, nes duomenų srautams pritaikytų medijos leistuvių rinka pasižymi svarbiais netiesioginiais tinklo poveikiais.
(žr. 867, 1035–1036, 1038, 1058, 1060–1061 punktus)
19. EB 82 straipsniu siekiama uždrausti dominuojančiai įmonei stiprinti savo poziciją kitomis priemonėmis nei konkurencija pagal pranašumus.
(žr. 1070 punktą)
20. Dėl savo pobūdžio ir struktūros Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sutartys iš principo nėra normos, į kurias Bendrijos teismas atsižvelgia, tikrindamas Bendrijos institucijų aktų teisėtumą. Tik tuo atveju, kai Bendrija ketina įgyvendinti prisiimtą konkretų įsipareigojimą PPO, arba tuo atveju, kai Bendrijos akte daroma aiški nuoroda į konkrečias PPO sutarčių nuostatas, Bendrijos teismas gali kontroliuoti nagrinėjamo Bendrijos teisės akto teisėtumą PPO taisyklių atžvilgiu.
Sutartyje dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS), bet kuriuo atveju nėra nuostatų, draudžiančių PPO narių konkurencijos tarnyboms imtis korekcinių priemonių, ribojančių arba reglamentuojančių dominuojančią padėtį užimančios įmonės turimų intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimą tuo atveju, kai ji įgyvendina šias teises pažeisdama konkurenciją. Iš TRIPS sutarties 40 straipsnio 2 dalies aiškiai išplaukia, kad PPO narės turi teisę reglamentuoti piktnaudžiavimą šiomis teisėmis, siekdamos išvengti neigiamo poveikio konkurencijai.
(žr. 801–802, 1189–1190, 1192 punktus)
21. Jeigu Komisija sprendimu nustato, kad įmonė pažeidė EB 82 straipsnį, pastaroji privalo kuo greičiau imtis visų priemonių, būtinų suderinti savo veiksmus su šia nuostata, net nesant šiame sprendime Komisijos nustatytų specialių priemonių. Jei tokiame sprendime numatytos korekcinės priemonės, atitinkama įmonė privalo jas įgyvendinti − padengdama visas su jų įgyvendinimu susijusias išlaidas − nes kitaip, remiantis Reglamento Nr. 17 16 straipsniu, ji būtų įpareigota reguliariai mokėti baudą.
Komisija neturi teisės perduoti trečiajai šaliai jai pagal Reglamentą Nr. 17 suteiktų tyrimo ir vykdymo įgaliojimų. Tačiau ji turi teisę kontroliuoti, kaip atitinkama įmonė įgyvendina sprendime dėl pažeidimo nustatytas korekcines priemones, ir įsitikinti, kad kitos priemonės, skirtos nutraukti antikonkurencinį poveikį, buvo įvykdytos visiškai ir laiku. Šiais tikslais ji gali naudotis savo tyrimo įgaliojimais, numatytais Reglamento Nr. 17 14 straipsnyje, ir prireikus kreiptis į nepriklausomą ekspertą tam, kad jis paaiškintų techninius klausimus.
Be to, jei Komisija nuspręstų pasikviesti nepriklausomą ekspertą, ji galėtų jam pateikti informaciją ir dokumentus, gautus vykdant tyrimo įgaliojimus pagal Reglamento Nr. 17 14 straipsnį.
Nustatydama stebėjimo mechanizmą, apimantį nepriklausomo už priežiūrą atsakingo asmens paskyrimą, turinčio veikti savo iniciatyva ir trečiųjų šalių prašymu, kurio vaidmuo neapsiriboja vien klausimų suinteresuotajai įmonei uždavimu ir ataskaitų pateikimu Komisijai ir kuris neribotą laiką gali naudotis informacija ir dokumentais, patekti į patalpas, bendrauti su darbuotojais bei susipažinti su atitinkamų produktų šaltinio kodais, Komisija smarkiai peržengia situacijos ribas, kai ji skiria savo nepriklausomą ekspertą, turintį ją konsultuoti atliekant tyrimą dėl korekcinių priemonių įgyvendinimo.
Be to, nė viena Reglamento Nr. 17 nuostata nesuteikia Komisijai teisės nustatyti įmonėms pareigą padengti sąnaudas, kurių ji pati patiria stebėdama, kaip vykdomos korekcinės priemonės.
Kaip institucija, atsakinga už Bendrijos konkurencijos taisyklių taikymą, Komisija privalo savarankiškai, objektyviai ir nešališkai užtikrinti sprendimų dėl pažeidimo vykdymą. Šiuo atžvilgiu tai, kad veiksmingas Bendrijos teisės įgyvendinimas priklausytų arba jam turėtų įtakos įmonės, kurios atžvilgiu priimamas sprendimas, noras ar galėjimas padengti tokias sąnaudas, nebūtų suderinama su jos atsakomybe.
Be to, Komisija neturi neribotos diskrecijos, nustatydama korekcines priemones, skirtinas įmonės pažeidimui nutraukti. Taikant Reglamento Nr. 17 3 straipsnį, proporcingumo principas reikalauja, jog našta, nustatoma įmonėms, kad jos nutrauktų pažeidimą, neviršytų to, kas tinkama ir būtina numatytam tikslui pasiekti, t. y. atkurti teisėtumą pažeistų teisės normų atžvilgiu.
(žr. 1256, 1264–1266, 1268–1270, 1274–1276 punktus)
22. Du kartus dominuojančia padėtimi piktnaudžiavusios įmonės atveju, norėdama įvertinti pažeidimo sunkumą baudos dydžiui nustatyti, Komisija gali atsižvelgti į aplinkybę, kad šie du piktnaudžiavimo atvejai susiję su sverto efekto strategija pasinaudoti vienoje prekės rinkoje turima dominuojančia padėtimi, siekiant ją išplėsti į kitas gretimas rinkas.
Be to, tokiu atveju Komisija gali nustatyti vieną pradinę baudą už abu piktnaudžiavimo atvejus, neaiškindama, kokia jos dalis tenka konkrečiam piktnaudžiavimo atvejui.
Pareiga motyvuoti nereikalauja, kad sprendime Komisija skaitmenine išraiška pateiktų duomenis apie baudų apskaičiavimo būdą.
Siekdama užtikrinti pakankamą baudos atgrasantį poveikį ir atsižvelgdama į didelį dominuojančią padėtį užimančios įmonės ekonominį pajėgumą, Komisija gali taikyti šiai pradinei baudai dauginimo koeficientą. Šiuo atžvilgiu galima atsižvelgti į riziką, kad ateityje įmonė gali pakartoti tokį patį pažeidimą su kitais produktais.
(žr. 1344, 1352, 1360–1361, 1363 punktus)