Language of document : ECLI:EU:F:2007:203

TARNAUTOJŲ TEISMO PIRMININKO

NUTARTIS

2007 m. lapkričio 21 d.

Byla F‑98/07 R

Nicole Petrilli

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Prašymas sustabdyti vykdymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – Skuba – Nebuvimas“

Dalykas: Pagal EB 242 ir 243 bei AE 157 ir 158 straipsnius N. Petrilli pateiktas prašymas, pirma, sustabdyti 2007 m. liepos 20 d. Komisijos sprendimo, kuriuo atmestas jos pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalį pateiktas prašymas pratęsti su ja sudarytą sutartininko sutartį, vykdymą ir, antra, taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas: Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

Santrauka

1.      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Laikinosios apsaugos priemonės – Taikymo sąlygos – „Fumus boni juris“ – Skuba – Kumuliacinis pobūdis

(EB 242 ir 243 straipsniai; Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 104 straipsnio 2 dalis)

2.      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Laikinosios apsaugos priemonės – Taikymo sąlygos – Skuba – Rimta ir nepataisoma žala

(EB 242 ir 243 straipsniai; Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 104 straipsnio 2 dalis)

3.      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Laikinosios apsaugos priemonės – Taikymo sąlygos – Skuba – Rimta ir nepataisoma žala

(EB 242 ir 243 straipsniai; Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 104 straipsnio 2 dalis)

1.      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, susijusios su skuba ir fumus boni juris, yra kumuliacinės, todėl prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones reikia atmesti, jei netenkinama viena iš šių sąlygų.

Atlikdamas visapusį nagrinėjimą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjantis teismas turi didelę diskreciją ir atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes gali pasirinkti šių įvairių sąlygų patikrinimo metodą ir šio nagrinėjimo tvarką, nes jokia Bendrijos teisės norma jis nėra įpareigotas taikyti iš anksto nustatyto analizės modelio, kad būtų įvertinta būtinybė priimti laikiną sprendimą.

(žr. 19 ir 20 punktus)

Nuoroda:

2001 m. rugpjūčio 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo De Nicola prieš EIB, T‑120/01 R, Rink. VT p. I‑A‑171 ir II‑783, 12 ir 13 punktai.

2.      Proceso dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra ne užtikrinti, kad būtų atlyginta žala, bet garantuoti visišką sprendimo dėl esmės veiksmingumą. Siekiant šio tikslo reikia, kad prašomos priemonės būtų skubios, t. y. tam, kad būtų išvengta rimtos ir nepataisomos žalos ieškovo interesams, reikia, kad jos būtų priimtos ir sukeltų poveikį dar prieš priimant sprendimą pagrindinėje byloje. Šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti, kad negali laukti sprendimo pagrindinėje byloje, nepatirdama tokios žalos.

(žr. 29 ir 33 punktus)

Nuoroda:

1999 m. kovo 25 d. Teisingumo Teismo sprendimo Willeme prieš Komisiją, C‑65/99 P(R), Rink. p. I‑1857, 62 punktas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimai: 1999 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Elkaïm ir Mazuel prieš Komisiją, T‑173/99 R, Rink. VT p. I‑A‑155 ir II‑811, 25 punktas; 2002 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Esch-Leonhardt ir kt. prieš ECB, T‑320/02 R, Rink. VT p. I‑A‑325 ir II‑1555, 27 punktas.

3.      Galimybės Bendrijos institucijoje užimti pareigas, kurios turi būti užimtos, netekimas yra turtinė, o ne neturtinė žala.

Išimtinai piniginės žalos iš principo negalima laikyti nepataisoma ar netgi sunkiai pataisoma, nes vėliau ji gali būti atlyginta sumokant finansinę kompensaciją.

(žr. 35 ir 36 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo sprendimai: 1993 m. lapkričio 30 d. Sprendimo D. prieš Komisiją, T‑549/93 R, Rink. p. II‑1347, 45 punktas; 2006 m. birželio 6 d. Sprendimo Girardot prieš Komisiją, T‑10/02, Rink. VT p. I‑A‑2‑129 ir II‑A‑2‑609, 56 punktas ir nurodyta teismo praktika.