Language of document : ECLI:EU:F:2013:158

EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. spalio 23 d.

Byla F‑39/12

BQ

prieš

Europos Sąjungos Audito Rūmus

„Viešoji tarnyba – Pareigūnas – Vertinimo ataskaita – Psichologinis priekabiavimas – Nuostoliai – Priimtinumas – Terminai“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo BQ prašo, pirma, panaikinti 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimą atmesti jo 2011 m. balandžio 26 d. skundą, pateiktą dėl jo prašymo patraukti Europos Sąjungos Audito Rūmus atsakomybėn dėl netinkamų veiksmų ieškovo atžvilgiu atmetimo, ir, antra, priteisti iš Audito Rūmų atlyginti ieškovui šiais netinkamais veiksmais tariamai sukeltą neturtinę ir turtinę žalą.

Sprendimas:      Nurodyti Europos Sąjungos Audito rūmams sumokėti BQ 2 000 eurų. Atmesti likusią ieškinio dalį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnų ieškiniai – Terminai – Institucijai pateiktas prašymas atlyginti žalą – Protingo termino laikymasis – Termino trukmė ir pradžios momentas

(Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnis)

2.      Pareigūnų ieškiniai – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Pagrindai – Per nustatytą terminą neapskųsto paskyrimų tarnybos sprendimo neteisėtumas – Nepriimtinumas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

3.      Pareigūnai – Deliktinė institucijų atsakomybė – Tarnybinis nusižengimas – Sąvoka – Pareigūno ir jo vadovo konfliktiniai santykiai – Įtraukimas – Sąlygos

4.      Pareigūnai – Teisės ir pareigos – Vidaus tyrimas dėl tariamo psichologinio priekabiavimo – Skundą pateikusio asmens teisė būti išklausytam ir susipažinti su tyrimo medžiaga – Ribos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 12 a, 24 ir 26 straipsniai)

1.      Kadangi taikytinose nuostatose nėra nustatytas terminas pateikti prašymą dėl žalos, atsiradusios dėl darbo santykių tarp pareigūno ir institucijos, kurioje jis dirba, atlyginimo, šis prašymas turi būti pateiktas per protingą terminą, kuris nustatomas atsižvelgiant į bylos aplinkybes.

Be to, kadangi šioje srityje taikytinuose teisės aktuose šis klausimas nereglamentuotas, Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnyje numatytas penkerių metų senaties terminas yra svarbus lyginamasis elementas sprendžiant dėl pareigūno prašymo atlyginti žalą priimtinumo, tačiau tai nėra griežta ir nekeistina riba. Reikia pridurti, kad pagal minėtą 46 straipsnį penkerių metų senaties terminas prasideda įvykus žalą sukėlusiam įvykiui arba, tiksliau, atsiradus neteisėto akto ar veiksmo žalingiems padariniams arba jiems paaiškėjus.

(žr. 38 ir 39 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1982 m. sausio 27 d. Sprendimo De Franceschi prieš Tarybą ir Komisiją, 51/81, 10 punktas; 2007 m. balandžio 19 d. Sprendimo Holcim (Deutschland) prieš Komisiją, C‑282/05 P, 29 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2004 m. spalio 5 d. Sprendimo Eagle ir kt. prieš Komisiją, T‑144/02, 66 ir 71 punktai; 2009 m. rugpjūčio 27 d. Sprendimo Abouchar prieš Komisiją, T‑367/08, 22 ir 23 punktai.

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2010 m. rugsėjo 15 d. Nutarties Marcuccio prieš Komisiją, T‑157/09 P, 46 ir 47 punktai.

2.      Pareigūnas, kuris per Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose nustatytus terminus nepareiškė ieškinio dėl tariamai jo nenaudai priimto akto panaikinimo, negali pateikdamas prašymą atlyginti šiuo aktu padarytą žalą ištaisyti šio trūkumo ir taip pasinaudoti naujais ieškinio pareiškimo terminais. Jis taip pat negali remtis tariamu šio akto neteisėtumu pareikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo.

(žr. 62 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1996 m. vasario 29 d. Sprendimo Lopes prieš Komisiją, T‑547/93, 174 ir 175 punktai; 1999 m. gruodžio 1 d. Sprendimo Schuerer prieš Komisiją, T‑81/99, 31 punktas.

3.      Pareigūno ir jo vadovo konfliktinių santykių buvimas savaime nėra administracijai priskirtinas tarnybinis nusižengimas, nebent būtų įrodytas jos neveikimas, nes ji leido pablogėti padėčiai, kėlusiai žalos ir tarnybos veikimui, ir konflikto šalių sveikatai.

(žr. 68 punktą)

4.      Nors tyrimo procedūros, pradėtos pareigūnui pateikus pagalbos prašymą kartu su skundu dėl psichologinio priekabiavimo, negalima laikyti prieš šį pareigūną pradėta tyrimo procedūra, vis dėlto, taikant gero administravimo principą, jis gali remtis teise būti išklausytam dėl su juo susijusių faktų, nes sprendimas atmesti pagalbos prašymą tariamo psichologinio priekabiavimo atveju gali sukelti sunkių pasekmių todėl, kad psichologinis priekabiavimas gali labai žalingai paveikti nukentėjusiojo sveikatą, o galimas administracijos pripažinimas psichologinio priekabiavimo fakto savaime galėtų daryti teigiamą poveikį asmens, prie kurio buvo priekabiauta, terapiniam reabilitacijos procesui.

Vis dėlto pareigūno, kuris teigia esąs psichologinio priekabiavimo auka, atveju procesinė teisė būti išklausytam neapima teisės susipažinti su visa tyrimo ataskaita po jos parengimo, nes tiriant psichologinio priekabiavimo faktą nėra neprotinga, išskyrus ypatingas aplinkybes, siekti apsaugoti liudytojus užtikrinant jų anonimiškumą ir bet kurių juos galinčių identifikuoti duomenų slaptumą tam, kad pačių skundą pateikusių asmenų interesais būtų leista atlikti tyrimą nešališkai ir objektyviai, naudojantis neribotu personalo narių bendradarbiavimu, užkirsti kelią bet kokiai įtariamųjų ar net skundą pateikusių asmenų galimybei vėliau daryti įtaką liudytojams ir taip išsaugoti tinkamą tarnybos veiklą skatinančius darbo santykius.

Tačiau jei paskyrimų tarnyba, remdamasi tyrimo ataskaita, nusprendžia atmesti skundą dėl priekabiavimo fakto, skundą pateikęs pareigūnas turi teisę sužinoti tyrimo ataskaitoje padarytas išvadas pagrindžiančius motyvus, o tai reiškia, kad jeigu šie motyvai nenurodyti paskyrimų tarnybos sprendime, jam turi būti pateikta nekonfidenciali tyrimo ataskaitos versija.

(žr. 72–74 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2012 m. gegužės 16 d. Sprendimo SkarebypriešKomisiją, F‑42/10, 46 punktas; 2012 m. gruodžio 12 d. Sprendimo CerafoglipriešECB, F‑43/10, dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas nagrinėjamas Europos Sąjungos Bendrajame Teisme byloje T‑114/13 P, 85, 92 ir 97 punktai.