Language of document :

2019 m. gegužės 27 d. Tribunale Amministrativo Regionale per il Lazio (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje WWF Italia o.n.l.u.s. ir kt. / Presidenza del Consiglio dei Ministri, Azienda Nazionale Autonoma Strade SpA (ANAS)

(Byla C-411/19)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale Amministrativo Regionale per il Lazio

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjai: WWF Italia o.n.l.u.s., Lega Italiana Protezione Uccelli o.n.l.u.s., Gruppo di Intervento Giuridico o.n.l.u.s., Italia Nostra o.n.l.u.s., Forum Ambientalista, FC ir kt.

Kitos administracinio proceso šalys: Presidenza del Consiglio dei Ministri, Azienda Nazionale Autonoma Strade SpA (ANAS)

Prejudiciniai klausimai

1)    Europos Sąjungos Teisingumo Teismo klausiama, ar pagal Direktyvos 1992/43/EEB1 6 straipsnį, siejamą su Direktyva 2009/47/EB2 , jeigu ji taikytina nagrinėjamu atveju, yra draudžiami tokie nacionaliniai pirminės teisės aktai ir jų įgyvendinimui skirti pirmiau nurodyti antrinės teisės aktai, pagal kuriuos „paskutinės instancijos“ institucijai, kompetentingai priimti preliminaraus projekto aplinkosauginio suderinamumo priemonę tuo atveju, kai Ministro dell’ambiente e della tutela del territorio e del mare (Aplinkos ir teritorijos bei jūrų apsaugos ministras) pareiškia pagrįstą prieštaravimą, leidžiama patvirtinti, taigi, leisti tęsti procesą, remiantis tuo, kad yra svarbus viešasis interesas, net jei už aplinkos apsaugą atsakinga valstybės institucija nurodo, kad nėra galimybės parengti kokių nors poveikio švelninimo reikalavimų ir priemonių, taikytinų tvirtinamo projekto variantui, dėl kurio jau buvo pateiktas neigiamas poveikio aplinkai vertinimas (PAV)?

2)    Teisingumo Teismo klausiama, ar pagal minėtas direktyvas nėra galimas toks sprendimas, koks buvo priimtas šiuo atveju, kad, siekiant patvirtinti preliminarų darbų, kurių PAV buvo atliktas, projektą, minėtam „svarbiam viešajam interesui“ turi būti teikiama pirmenybė prieš aplinkosaugos interesą, jei jis grindžiamas išimtinai projekto didžiausio ekonominio efektyvumo principu, kraštovaizdžio, istorijos ir kultūros [vertybių] ir visuomenės bei ekonominių interesų apsaugos kriterijų atitiktimi ir poreikiu užbaigti transeuropinį kelių tinklą, šiuo atveju – TEN-[T], kuris, vadovaujantis 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 1315/20133 , apibrėžiamas kaip „visuotinis“, nors egzistuoja alternatyvus ir aplinkos apsaugos atžvilgiu jau patvirtintas sprendimas?

3)    Teisingumo Teismo prašoma atsakyti, ar minėtus Bendrijos teisės aktus atitinka toks sprendimas, koks priimtas šiuo atveju, kuriuo pripažinta, jog tolesnius tyrimus, kurie yra susiję su kelio trasos, kurios PAV nebuvo patvirtintas, poveikiu aplinkai – įskaitant VINCA – galima atlikti galutiniame projekto etape, užuot nurodžius pasiūlymo pateikėjui toliau nagrinėti ir atlikti tyrimus, siekiant švelninti poveikį ekonomikai ir kraštovaizdžiui remiantis alternatyvia trasa, kuri jau yra patvirtinta aplinkosaugos atžvilgiu?

4)    Teisingumo Teismo prašoma atsakyti, ar, atsižvelgiant į šias sąlygas, tuo atveju, jeigu į pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį klausimus dėl suderinamumo [su Sąjungos teise] būtų atsakyta teigiamai, pagal minėtas direktyvas nėra galimas toks sprendimas, koks priimtas šiuo atveju, pagal kurį nėra privaloma atsižvelgti į neigiamą nuomonę dėl aplinkosauginio suderinamumo, kurią kompetentinga institucija išreiškė per preliminaraus darbų projekto tvirtinimo procedūrą, nurodydama galutinio projekto etape atlikti nuodugnesnius poveikio teritorijos kraštovaizdžiui ir aplinkai vertinimus, visų pirma atkreipdama dėmesį į poveikio aplinkai vertinimą ir numatytas tinkamas poveikio kompensavimo ir švelninimo priemones?

5)    Teisingumo Teismo prašoma nurodyti, ar minėtomis direktyvomis užkertamas kelias tokiam sprendimui, kuriame nurodoma rengiant galutinį darbų planą atsižvelgti į nurodymus, pastabas ir rekomendacijas, susijusius su kraštovaizdžio ir aplinkos apsaugos reikalavimais, išdėstytais per tarnybų konferenciją, kurioje buvo aptartas preliminarus darbų projektas, nors buvo nustatyta, kad už aplinkos apsaugą atsakinga institucija neturi galimybės parengti tvirtinamam projekto variantui taikytinų reikalavimų ir poveikio švelninimo priemonių?

6)    Teisingumo Teismo prašoma nurodyti, ar pagal minėtas direktyvas nėra galimas toks sprendimas, koks buvo priimtas šiuo atveju, kai projekto pateikėjui buvo nurodyta išplėtoti darbų poveikio aplinkai tyrimą, įskaitant vadinamąjį tinkamą įvertinimą, kuris būtų parengtas pagal galiojančias teisės aktų nuostatas ir pagal kurį būtų atliekamas atitinkamas poveikio vertinimas?

7)    Teisingumo Teismo prašoma nurodyti, ar pagal minėtas direktyvas nėra galimas toks sprendimas, koks buvo priimtas šiuo atveju, kai buvo nustatyta trečioji šalis (Regione Lazio – Lacijaus regionas), kita nei įprastai atitinkamus įgaliojimus turinti tarnyba, kuriai pavesta patikrinti prie galutinio darbų projekto pridedamą poveikio aplinkai tyrimą, taip pat siekiant nustatyti papildomas poveikio kompensavimo ir švelninimo priemones, būtinas siekiant apsaugoti ir išsaugoti atitinkamos teritorijos aplinkos ir kraštovaizdžio komponentus, paliekant MATTM PAV-SAV komisijai, vadovaujantis Decreto legislativo n. 163/06 (Įstatyminis dekretas Nr. 163/06) 185 straipsnio 4 ir 5 dalimis, tik a posteriori, gavus minėto patikrinimo rezultatus, pareikšti nuomonę dėl to, ar aptariamas galutinis kelių statybos darbų projektas atitinka kraštovaizdžio ir aplinkos apsaugos reikalavimus?

____________

1 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 102).

2 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010, p. 7).

3 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (OL L 348, 2013, p. 1).