EUROPOS SĄJUNGOS
TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) NUTARTIS

2016 m. liepos 20 d.

Byla F‑19/12 DEP

Luigi Marcuccio

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Procedūra – Bylinėjimosi išlaidų nustatymas“

Dalykas:      Europos Komisijos pateiktas prašymas nustatyti bylinėjimosi išlaidas, po to, kai buvo priimta 2013 m. lapkričio 7 d. Tarnautojų teismo nutartis Marcuccio / Komisija (F‑19/12, EU:F:2013:176).

Sprendimas:      Nustatyti, kad bylinėjimosi išlaidų suma, kurią Luigi Marcuccio turi atlyginti Europos Komisijai kaip atlygintinas išlaidas, susijusias su byla F‑19/12 yra 2 500 eurų. Nurodytai sumai taikomos palūkanos už praleistą terminą skaičiuojamos nuo šios nutarties įteikimo dienos iki mokėjimo dienos pagal Europos Centrinio Banko pagrindinėms pakartotinio finansavimo operacijoms palūkanų normą, taikytą pirmą mėnesio, per kurį pasibaigė mokėjimo terminas, dieną ir padidintą 3,5 procentiniais punktais.

Santrauka

1.      Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – Šalių patirtos būtinosios išlaidos – Sąvoka – Institucijos savo advokatui sumokėtas honoraras – Įtraukimas

(Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio pirma pastraipa ir I priedo 7 straipsnio 1 dalis; Tarnautojų teismo procedūros reglamento 105 straipsnio c punktas)

2.      Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Nustatymas remiantis tiksliais prašymą pateikusio asmens nurodytais duomenimis arba, jeigu jis jų nepateikė, teisingu Sąjungos teismo vertinimu – Advokato atlyginimo fiksuotas pobūdis – Įtakos teismo vertinimui nebuvimas

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 105 straipsnio c punktas)

1.      Iš Tarnautojų teismo procedūros reglamento 105 straipsnio c punkto matyti, kad atlygintinos išlaidos apribotos, pirma, tų, kurių patiriama dėl proceso Tarnautojų teisme, ir, antra, tų, kurios buvo būtinos tam tikslui.

Nustatydamas atlygintinas bylinėjimosi išlaidas Tarnautojų teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, susiklosčiusias iki nutarties, kuria nustatomos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant su bylinėjimosi išlaidų nustatymo procedūra susijusias būtinąsias išlaidas, priėmimo momento.

Šiuo klausimu, kaip matyti iš Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio pirmos pastraipos, kuri Tarnautojų teismui taikoma pagal minėto statuto I priedo 7 straipsnio 1 dalį, Sąjungos institucijos gali pasinaudoti advokato pagalba. Taigi šiam advokatui mokamą atlyginimą apima dėl proceso patirtų būtinųjų išlaidų sąvoka, ir institucija neprivalo įrodyti, kad tokia pagalba buvo objektyviai pagrįsta. Taigi, nors aplinkybė, kad Komisija pagrindinėje byloje ir byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasinaudojo dviejų savo tarnautojų ir iš išorės pasamdyto advokato pagalba, neturi įtakos galimam tokių bylinėjimosi išlaidų atlygintinam pobūdžiui (iš principo tokios bylinėjimosi išlaidos nėra nedengtinos), tai gali turėti įtakos nustatant atlygintinų dėl proceso patirtų bylinėjimosi išlaidų galutinę sumą.

(žr. 23, 26 ir 27 punktus)

Nuoroda:

Bendrojo Teismo praktika: 2012 m. kovo 23 d. Nutarties Kerstens / Komisija, T‑498/09 P-DEP, EU:T:2012:147, 15 ir 20 punktai ir 2013 m. gegužės 28 d. Nutarties Marcuccio / Komisija, T‑278/07 P-DEP, EU:T:2013:269, 14 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. balandžio 26 d. Nutarties Schönberger / Parlamentas, F‑7/08 DEP, EU:F:2010:32, 23 punktas.

2.      Sąjungos teismui nesuteikta įgaliojimų nustatyti šalių advokatams mokamo honoraro dydžio, tačiau jis gali nustatyti didžiausią jų sumą, kokią gali padengti šalis, iš kurios priteistos bylinėjimosi išlaidos. Priimdamas sprendimą dėl prašymo nustatyti bylinėjimosi išlaidas Sąjungos teismas neturi atsižvelgti nei į nacionaliniu lygiu nustatytą advokato honorarų tarifą, nei į galimą šiuo klausimu sudarytą suinteresuotojo asmens ir jo atstovų ar patarėjų sutartį.

Be to, kadangi nėra Sąjungos teisės nuostatų dėl atlyginimų dydžių, teismas turi laisvai vertinti bylos duomenis, atsižvelgdamas į bylos dalyką ir pobūdį, į jos svarbą Sąjungos teisės požiūriu, bylos sudėtingumą, darbo krūvį, kurį galėjo patirti teismo procese dalyvaujantys atstovai ar patarėjai, ir ginčo poveikį šalių ekonominiams interesams.

Tam, kad atsižvelgiant į šiuos kriterijus būtų galima įvertinti, ar faktiškai dėl proceso patirtos išlaidos buvo būtinos, prašymą pateikęs asmuo turi pateikti tikslius duomenis. Fiksuotas atlyginimo dydis neturės įtakos Tarnautojų teismo vertinamam atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžiui, nes teismas remiasi savo praktikoje taikomais nusistovėjusiais kriterijais ir tiksliais duomenimis, kuriuos jam turi pateikti bylos šalys. Nors tokios informacijos nepateikimas nekliudo Tarnautojų teismui atliekant teisingą vertinimą nustatyti atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumos, vis dėlto tokiu atveju šis teismas privalo griežtai vertinti prašymą pateikusio asmens reikalavimus.

(žr. 24, 25, 30 ir 34 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2004 m. vasario 17 d. Nutarties DAI / ARAP ir kt., C‑321/99 P‑DEP, EU:C:2004:103, 23 punktas.

Bendrojo Teismo praktika: 2011 m. kovo 31 d. Nutarties Tetra Laval / Komisija, T‑5/02 DEP ir T‑80/02 DEP, EU:T:2011:129, 68 punktas ir 2013 m. gegužės 28 d. Nutarties Marcuccio / Komisija, T‑278/07 P‑DEP, EU:T:2013:269, 16 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. lapkričio 10 d. Nutarties X / Parlamentas, F‑14/08 DEP, EU:F:2009:149, 22 punktas; 2010 m. balandžio 26 d. Nutarties Schönberger / Parlamentas, F‑7/08 DEP, EU:F:2010:32, 24 punktas ir 2011 m. rugsėjo 27 d. Nutarties De Nicola / EIB, F‑55/08 DEP, EU:F:2011:155, 40 ir 41 punktai.