Sujungtos bylos C‑354/20 PPU ir C‑412/20 PPU
L
ir
P
(Rechtbank Amsterdam prašymai priimti prejudicinį sprendimą)
2020 m. gruodžio 17 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra – Policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Europos arešto orderis – Pagrindų sprendimas 2002/584/TVR – 1 straipsnio 3 dalis – 6 straipsnio 1 dalis – Perdavimo tarp valstybių narių tvarka – Vykdymo sąlygos – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – 47 straipsnio antra pastraipa – Teisė, kad bylą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – Sisteminiai arba bendri trūkumai – Sąvoka „išduodančioji teisminė institucija“ – Atsižvelgimas į pokyčius išdavus atitinkamą Europos arešto orderį – Vykdančiosios teisminės institucijos pareiga konkrečiai ir tiksliai patikrinti, ar yra rimtų ir pagrįstų priežasčių manyti, kad perdavus suinteresuotąjį asmenį jam kils realus pavojus, kad bus pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą“
1. Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Pagrindų sprendimas dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos – Tarpusavio pripažinimo principas – Apimtis
(Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584, iš dalies pakeisto Pamatiniu sprendimu 2009/299, 6 konstatuojamoji dalis, 1 straipsnio 2 dalis ir 3, 4, 4a ir 5 straipsniai)
(žr. 35–37, 40 punktus)
2. Policijos bendradarbiavimas – Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Pagrindų sprendimas dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos – Sąvoka „išduodančioji teisminė institucija“, kaip ji suprantama pagal pagrindų sprendimo 6 straipsnio 1 dalį – Jurisdikcija – Įtraukimas – Sisteminiai ar bendri trūkumai, susiję su išduodančiosios valstybės narės teisminės valdžios nepriklausomumu – Trūkumai, buvę išduodant Europos arešto orderį arba atsiradę vėliau – Atsižvelgimo sąlygos
(Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584, iš dalies pakeisto Pamatiniu sprendimu 2009/299, 6 straipsnio 1 dalis)
(žr. 38, 41–45, 48–50, 69 punktus ir rezoliucinę dalį)
3. Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Pagrindų sprendimas dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos – Nuteistų ar įtariamų asmenų perdavimas išdavusioms teisminėms institucijoms – Pareiga laikytis pagrindinių teisių ir teisės principų – Teisė, kad bylą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – Sisteminiai ar bendri trūkumai, susiję su išduodančiosios valstybės narės teisminės valdžios nepriklausomumu – Trūkumai, buvę išduodant Europos arešto orderį arba atsiradę vėliau – Minėtos teisės pažeidimo prezumpcija – Nebuvimas – Vykdančiosios teisminės institucijos atliekamas patikrinimas – Apimtis – Pasekmės
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antra pastraipa; Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584, iš dalies pakeisto pamatiniu sprendimu 2009/299, 1 straipsnio 3 dalis)
(žr. 52, 53, 56–61, 63, 64, 66–69 punktus ir rezoliucinę dalį)
Santrauka
Vien tai, kad yra duomenų, patvirtinančių sisteminius ar bendrus trūkumus, susijusius su teismų nepriklausomumu Lenkijoje arba jų padidėjimą, savaime nepateisina to, kad kitų valstybių narių teisminės institucijos atsisakytų vykdyti bet kokį Lenkijos teisminės institucijos išduotą Europos arešto orderį.
Vis dėlto reikia atsisakyti vykdyti Lenkijos teisminės institucijos išduotą Europos arešto orderį, jeigu, atsižvelgiant į individualią atitinkamo asmens padėtį, nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdį ir faktines šio arešto orderio išdavimo aplinkybes, yra rimtų ir pagrįstų priežasčių manyti, kad dėl šių trūkumų šiam asmeniui, jį perdavus toms institucijoms, kils realus pavojus, kad bus pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.
2015 m. rugpjūčio mėn. ir 2019 m. vasario mėn. Lenkijos teismai išdavė Europos arešto orderius (toliau – EAO) dėl dviejų Lenkijos piliečių atitinkamai siekdami vykdyti baudžiamąjį persekiojimą ir laisvės atėmimo bausmę. Kadangi šie asmenys buvo Nyderlanduose, officier van justitie (prokuratūros atstovas, Nyderlandai) pagal Nyderlandų teisę kreipėsi į rechtbank Amsterdam (Amsterdamo apylinkės teismas, Nyderlandai) su prašymais vykdyti šiuos EAO.
Vis dėlto šis teismas abejoja, ar turi patenkinti šiuos prašymus. Konkrečiai kalbant, jam kyla klausimas dėl Sprendimo Minister for Justice and Equality (Teismų sistemos trūkumai)(1), priimto dėl Lenkijos teismų sistemos reformų, apimties. Tame sprendime Teisingumo Teismas nusprendė, kad išimtiniais atvejais EAO gali būti atsisakyta vykdyti, jeigu nustatyta, kad įvykdžius perdavimą EAO išdavusiai valstybei narei atitinkamam asmeniui kils pavojus, kad bus pažeista jo teisė į nepriklausomą teismą, kuri yra pagrindinė teisės į teisingą bylos nagrinėjimą sudedamoji dalis(2). Vis dėlto toks atsisakymas galimas tik atlikus dviejų etapų patikrinimą: bendrai įvertinusi, ar dėl sisteminių ar bendrų išduodančiosios valstybės narės teisminės valdžios nepriklausomumo trūkumų egzistuoja šios teisės pažeidimo pavojus, vykdančioji teisminė institucija turi patikrinti, kiek tokie trūkumai gali konkrečiai paveikti atitinkamo asmens padėtį, jį perdavus šios valstybės narės teisminėms institucijoms.
Dėl naujausių pokyčių(3), iš kurių kai kurie įvyko po nagrinėjamų EAO išdavimo, rechtbank Amsterdam (Amsterdamo apylinkės teismas) mano, kad Lenkijos teismų sistemos trūkumai yra tokie, kad visų Lenkijos teismų nepriklausomumas, todėl ir visų Lenkijos teisės subjektų teisė į nepriklausomą teismą, nebeužtikrinami. Šiomis aplinkybėmis jam kyla klausimas, ar vien šios išvados pakanka siekiant pateisinti atsisakymą vykdyti Lenkijos teismo išduotą EAO, nesant reikalo nagrinėti šių trūkumų poveikio bylos aplinkybėmis.
Vykstant prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrai, Teisingumo Teismas, posėdžiavęs didžiosios kolegijos sudėties, atsakė neigiamai, patvirtindamas savo jurisprudenciją, suformuotą Sprendime Minister for Justice and Equality (Teismų sistemos trūkumai).
Teisingumo Teismo vertinimas
Pirma, Teisingumo Teismas nusprendė, kad vien sisteminių ar bendrų trūkumų, turinčių įtakos išduodančiosios valstybės narės teisminės valdžios nepriklausomumui, kad ir kokie dideli jie būtų, nepakanka, kad vykdančioji teisminė institucija galėtų manyti, jog visi šios valstybės narės teismai nepatenka į EAO „išduodančiosios teisminės institucijos“ sąvoką(4), kuri iš principo reiškia, kad atitinkama institucija veikia nepriklausomai.
Šiuo klausimu Teisingumo Teismas visų pirma pažymi, kad tokie trūkumai nebūtinai turi įtakos kiekvienam sprendimui, kurį gali tekti priimti šiems teismams. Be to, jis nurodo, kad, nors išimtinėmis aplinkybėmis gali būti nustatyti tarpusavio pasitikėjimo ir pripažinimo principų, kuriais grindžiamas EAO mechanizmo veikimas, apribojimai, jeigu būtų paneigtas „išduodančiosios teisminės institucijos“ statusas visiems su šių trūkumų turinčios valstybės narės teismams, tai reikštų, kad šių teismų išduotiems EAO šie principai apskritai netaikomi. Be to, tokia išvada turėtų labai rimtų pasekmių, nes dėl jos, be kita ko, šios valstybės narės teismai nebegalėtų pateikti Teisingumo Teismui prašymo priimti prejudicinį sprendimą(5). Galiausiai Teisingumo Teismas patvirtino, kad jo naujausia jurisprudencija, pagal kurią kai kurių valstybių narių prokuratūros (dėl jų pavaldumo vykdomajai valdžiai santykio) nesuteikia pakankamai nepriklausomumo garantijų, kad būtų laikomos „išduodančiomis teisminėmis institucijomis“(6), nėra taikoma valstybės narės teismams. Iš tiesų teisinėje Sąjungoje teismų nepriklausomumo reikalavimas pagal savo pobūdį pašalina bet kokį tokio pobūdžio ryšį su šia valdžia.
Antra, Teisingumo Teismas nurodė, kad sisteminių ar bendrų išduodančiosios valstybės narės teisminės valdžios nepriklausomumo trūkumų, rodančių, kad gali būti pažeista teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, buvimas ar jų padidėjimas neleidžia daryti prielaidos(7), kad perdavimo atveju asmeniui, dėl kurio išduotas EAO, iš tikrųjų kiltų toks pavojus. Taigi Teisingumo Teismas paliko galioti Sprendime Minister for Justice and Equality (Teismų sistemos trūkumai) nustatytą dviejų etapų nagrinėjimo reikalavimą ir nurodė, kad šių trūkumų konstatavimas, žinoma, turi skatinti vykdančiosios teisminės institucijos budrumą, tačiau negali jos atleisti nuo pareigos konkrečiai ir tiksliai įvertinti nagrinėjamą pavojų pagal antrąjį šio nagrinėjimo etapą. Atliekant šį vertinimą reikia atsižvelgti į prašomo perduoti asmens padėtį, nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdį ir faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas EAO, pavyzdžiui, į valdžios institucijų pareiškimus, galinčius paveikti individualaus atvejo nagrinėjimą. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas priminė, kad bendras EAO mechanizmo taikymo valstybei narei sustabdymas, kuris leistų susilaikyti nuo tokio vertinimo ir automatiškai atsisakyti vykdyti jos išduotus EAO, galimas tik tuo atveju, kai Europos Vadovų Taryba formaliai konstatuoja, kad ši valstybė narė nesilaiko principų, kuriais grindžiama Sąjunga(8).
Be to, Teisingumo Teismas patikslino, kad tuo atveju, kai EAO išduotas siekiant vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, vykdančioji teisminė institucija prireikus turi atsižvelgti į sisteminius ar bendrus išduodančiosios valstybės narės teisminės valdžios nepriklausomumo trūkumus, atsiradusius po atitinkamo EAO išdavimo, ir įvertinti, kiek šie trūkumai gali turėti įtakos šios valstybės narės teismams, turintiems jurisdikciją nagrinėti procedūras, kurios bus taikomos atitinkamam asmeniui. EAO, išduoto valstybės narės siekiant perduoti prašomą perduoti asmenį, kad būtų įvykdyta laisvės atėmimo bausmė arba sprendimas dėl įkalinimo, atveju vykdančioji teisminė institucija turi išnagrinėti, kiek sisteminiai ar bendri trūkumai, kurių išduodančiojoje valstybėje narėje buvo EAO išdavimo momentu, šios bylos aplinkybėmis turėjo įtakos šios valstybės narės teismo, kuris skyrė laisvės atėmimo bausmę arba priėmė sprendimą dėl įkalinimo, dėl kurių vykdymo išduotas šis EAO, nepriklausomumui.