EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) NUTARTIS

2014 m. birželio 25 d.

Byla F‑47/08 DEP

Willy Buschak

prieš

Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondą (EUROFOUND)

„Viešoji tarnyba – Procesas – Bylinėjimosi išlaidų nustatymas – Priimtinumas – Prašymo teisinis pagrindas – Procedūros reglamento 92 straipsnis – Prašymo aiškinimas – Vėlavimas – Vertimo išlaidos“

Dalykas:      Prašymas nustatyti atlygintinas bylinėjimosi išlaidas, kurį Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (EUROFOUND) pateikė remdamasis Procedūros reglamento 92 straipsniu priėmus Nutartį Buschak / FEACVT (F‑47/08, EU:F:2010:20).

Sprendimas:      Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondui W. Buschak atlygintina bylinėjimosi išlaidų suma byloje F‑47/08, Buschak / FEACVT, yra 9 250 eurų.

Santrauka

1.      Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Prašymas nustatyti bylinėjimosi išlaidas – Pateikimo terminas – Pareiga pateikti prašymą nustatyti bylinėjimosi išlaidas per protingą terminą

2.      Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – Sąvoka – Išlaidos, susijusios su ikiteismine stadija – Neįtraukimas

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punktas)

3.      Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – Vertinimas atsižvelgiant į visas darbo valandas, objektyviai būtinas procesui

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punktas)

4.      Teismo procesas – Kalbinis režimas – Proceso kalbos pasirinkimas

(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 35 straipsnis)

1.      Prašymas nustatyti bylinėjimosi išlaidas turi būti pateiktas per protingą terminą, kuriam pasibaigus šalis, iš kurios priteistos bylinėjimosi išlaidos, gali pagrįstai manyti, kad reikalavimo teisę turinti šalis atsisakė savo teisės. Be to, termino protingumą reikia vertinti atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes, ypač į bylos svarbą suinteresuotajam asmeniui, bylos sudėtingumą ir jos šalių veiksmus.

(žr. 18 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: Sprendimo Dietz / Komisija, 126/76 DEP, EU:C:1979:158, 1 punktas; Sprendimo Réexamen Arango Jaramillo ir kt. / EIB, C‑334/12 RX‑II, EU:C:2013:134, 28 ir 33 punktai.

Pirmosios instancijos teismo praktika: Nutarties Air France / Komisija, T‑2/93 DEP, EU:T:1995:45, 10 ir paskesni punktai.

2.      Mokėtinas honoraras už tarnautojo advokato suteiktas paslaugas vykstant ikiteisminei procedūrai nėra atlygintinos bylinėjimosi išlaidos.

Administracijos mokėtini honorarai savo advokatui už prieš pareiškiant ieškinį suteiktas paslaugas taip pat nėra atlygintinos bylinėjimosi išlaidos. Iš tiesų, kaip ir honorarai, kuriuos tarnautojas turi sumokėti už jo veiksmus per ikiteisminę stadiją, šie honorarai negali būti laikomi išlaidomis, kurios patirtos vykstant procesui Tarnautojų teisme ir kurios vienintelės gali būti atlyginamos pagal šio teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punktą. Iš tiesų svarbu, kad kiekviena šalis galėtų ginti savo poziciją sąlygomis, dėl kurių per visą procesą ji neatsidurtų aiškiai nepalankesnėje padėtyje, palyginti su priešinga šalimi. Taip būtų, jei tarnautojas, atmetus jo ieškinį, turėtų padengti advokato, į kurį administracija kreipėsi, honorarus, skaičiuojant nuo ikiteisminės stadijos, o patenkinus jo ieškinį – jis negalėtų atsiimti honorarų, kuriuos sumokėjo už paslaugas, suteiktas per tą pačią stadiją. Be to, pareigos padengti dideles bylinėjimosi išlaidas už per ikiteisminę stadiją suteiktas paslaugas perspektyva gali būti kliūtis kreiptis į teismą ir ja gali būti radikaliai paveikta teisė į veiksmingą teisminę gynybą.

(žr. 33 ir 34 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo Altmann ir kt. / Komisija, T‑177/94 DEP, T‑377/94 DEP ir T‑99/95 DEP, EU:T:1998:139, 18 punktas; Sprendimo Nardone / Komisija, T‑57/99, EU:T:2008:555, 139 punktas.

3.      Teismas nėra saistomas šalies, kuri siekia, kad jos bylinėjimosi išlaidos būtų atlygintos, pateikto skaičiavimo, tačiau jis turi tik turėti mintyje visą darbo valandų, kurios objektyviai būtinos procesui, skaičių. Tačiau advokato paslaugų, suteiktų pareiškus ieškinį, detaliame išaiškinime keletą kartų paminėta frazė „nurodymų gavimas ir projektų rengimas“ yra bendra formuluotė, dėl kurios Tarnautojų teismas turi atlikti šių paslaugų objektyvaus būtinumo neišvengiamai griežtą vertinimą. Tai taip pat taikytina kalbant apie prašyme nustatyti bylinėjimosi išlaidas esančias nuorodas, pagal kurias advokatas turėjo „rengti būtinas pastabas“ ir „teikti bet kokius bendrus patarimus“.

Be to, jeigu šalies advokatas jau jai atstovavo per procedūrą ir imantis kitų veiksmų iki pradedant su jais susijusią bylą, reikia atsižvelgti į tai, kad šis advokatas jau žinojo atitinkamas ginčo aplinkybes, o tai palengvino jo darbą ir sutrumpino teismo procesui pasiruošti būtiną laiką.

(žr. 38, 40 ir 42 punktus)

Nuoroda:

Bendrojo Teismo praktika: Nutarties Le Levant 015 ir kt. / Komisija, T‑34/02 DEP, EU:T:2010:559, 43 punktas; Nutarties Marcuccio / Komisija, T‑126/11 P, EU:T:2014:171, 38 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: Nutarties Schönberger / Parlamentas, F‑7/08 DEP, EU:F:2010:32, 29 punktas; Sprendimo Missir Mamachi di Lusignano / Komisija, F‑50/09 DEP, EU:F:2012:147, 21 punktas.

4.      Pagal SESV 257 straipsnio šeštą pastraipą, Teisingumo Teismo statuto 64 straipsnį ir šio statuto I priedo 7 straipsnio 2 dalį Tarnautojų teismui taikomos Europos Sąjungos Bendrojo Teismo procedūros reglamento nuostatos dėl kalbų vartojimo. Taigi, kaip matyti iš šio procedūros reglamento 35 straipsnio 1–3 dalių, ieškovas turi teisę pasirinkti proceso kalbą. Šios nuostatos, be kita ko, skirtos apsaugoti šalies, kuri ketina ginčyti Sąjungos institucijų priimto administracinio akto teisėtumą, pozicijai, neatsižvelgiant į šiam aktui priimti atitinkamos institucijos vartotą kalbą.

Be to, SESV 20 straipsnio 2 dalies d punkte ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 4 dalyje kiekvienam asmeniui pripažįstama teisė kreiptis į Sąjungos institucijas, organus ir įstaigas bet kuria Sutarčių kalba ir ta pačia kalba gauti atsakymą. Taigi, nors šiose nuostatose nereguliuojamas kalbų vartojimas minėtose institucijose, organuose ir įstaigose ir jų taikymas Europos viešojoje tarnyboje nėra akivaizdus, reikia pažymėti, kad asmuo, kuris nebėra institucijos tarnautojas, pareikšdamas ieškinį pagrindinėje byloje, šiuo ieškiniu atskleidžia ginčą su ja. Taigi jis galėjo pasirinkti proceso kalbą Tarnautojų teisme, nepriklausomai nuo darbo kalbos arba kalbų, vartotų jo buvusioje institucijoje, ir ši institucija turi prisiderinti prie šio pasirinkimo galiausiai neperkeldama dėl to patirtų išlaidų naštos ieškovui.

(žr. 44, 46 ir 48 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo BP Chemicals / Komisija, T‑11/95, EU:T:1996:91, 9 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: Nutarties BI /Cedefop, F‑31/11, EU:F:2012:28, 18 punktas.