EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) NUTARTIS

2014 m. vasario 27 d.

Byla F‑32/13

Robert Walton

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Laikinasis tarnautojas – Išeitinė išmoka – Atleidimas, patvirtintas Europos Bendrijų pirmosios instancijos teismo sprendimu – Atleidimo iš darbo dienos nustatymas – Res judicata galia – Paskyrimų tarnybos sprendimas, kuris tapo galutinis, nes nebuvo apskųstas teisme – Išankstinės administracinės procedūros nesilaikymas – Akivaizdus nepriimtinumas“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo R. Walton iš esmės prašo, pirma, panaikinti 2012 m. balandžio 13 d. Europos Komisijos laišką, kuriame sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba (toliau – STSĮT) išdėstė nuomonę dėl jo prašymo dėl skolinio reikalavimo Komisijos atžvilgiu, t. y. dėl vienos iš išeitinės išmokos sudedamosios dalies sumokėjimo, ir, antra, panaikinti 2013 m. sausio 9 d. sprendimą, kuriuo STSĮT atmetė ieškovo dėl šio klausimo 2012 m. rugsėjo 17 d. pateiktą skundą.

Sprendimas:      Atmesti ieškininį kaip akivaizdžiai nepriimtiną. R. Walton padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiamos Europos Komisijos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Santrauka

Teismo procesas – „Res judicata“ galia – Apimtis

Ieškinys laikomas nepriimtinu dėl ankstesnio teismo sprendimo, priimto išnagrinėjus ieškinį byloje tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir grindžiamą tuo pačiu pagrindu, res judicata galios. Nagrinėjant, ar yra toks ankstesnis teismo sprendimas, aktas, kurį prašoma panaikinti, yra esminis elementas, kuriuo remiantis apibūdinamas ieškinio dalykas. Vis dėlto norint padaryti išvadą, jog dalykas nesutampa, nepakanka to, kad ieškiniai buvo pareikšti dėl administracijos priimtų formaliai skirtingų sprendimų, jeigu šių sprendimų turinys iš esmės tapatus ir jie pagrįsti tais pačiais motyvais.

Jeigu ieškovas, kaip šioje byloje, ginčija sprendimų, kurie tapo galutiniai, teisėtumą, jo ieškinio priimtinumo pripažinimas reikštų, kad jam suteikiama galimybė vėl turėti teisę pareikšti ieškinį dėl šių sprendimų, ir leistų jam kelti klausimą dėl ankstesnių teismo sprendimų, priimtų dėl minėtų sprendimų, res judicata galios.

Dėl tariamo teisės į teisingą teismo procesą pažeidimo tuo atveju, kai ieškinys turėjo būti paskelbtas nepriimtinu, skundžiami sprendimai tapo galutiniai tik dėl ieškovo, kuris nusprendė nepasinaudoti turimais administracinio skundo arba teisminio ieškinio pareiškimo būdais, neveikimo.

(žr. 40, 41, 48 ir 49 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1985 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Hoogovens Groep / Komisija, 172/83 ir 226/83, 9 punktas; 1987 m. spalio 27 d. Sprendimo Diezler ir kt. / CES, 146/85 ir 431/85, 14–16 punktai.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1996 m. birželio 5 d. Sprendimo NMB France ir kt. / Komisija, T‑162/94, 37 ir 38 punktai.

Bendrojo Teismo praktika: 2010 m. birželio 25 d. Sprendimo Imperial Chemical Industries / Komisija, T‑66/01, 197 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. birželio 11 d. Nutarties Ketselidis /Komisija, F‑72/08, 33 punktas; 2014 m. vasario 25 d. Nutarties Marcuccio /Komisija, F‑118/11, 54 punktas.