EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2015 m. liepos 16 d.(*)

„Viešoji tarnyba – EDPPI personalas – Laikinasis tarnautojas – Pranešimas apie laisvą darbo vietą – Minimalios aštuonerių metų profesinės patirties reikalavimas – Vidaus kandidatas, kuris, pasibaigus bandomajam laikotarpiui, jau buvo patvirtintas laikinojo tarnautojo pareigoms – Laikinas paskyrimas į naujas pareigas priskiriant prie aukštesnio lygio – Pranešime apie laisvą darbo vietą padaryta materialinė klaida – Pasiūlymo dėl darbo vietos atšaukimas – Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų (BĮN) taikytinumas – Konsultavimasis su Personalo komitetu – Teisėti lūkesčiai“

Byloje F‑116/14

dėl pagal SESV 270 straipsnį pareikšto ieškinio

Simona Murariu, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos laikinoji tarnautoja, gyvenanti Frankfurte prie Maino (Vokietija), atstovaujama advokato L. Levi,

ieškovė,

prieš

Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją (EDPPI), atstovaujamą C. Coucke, padedamo advokato F. Tuytschaever,

atsakovę,

TARNAUTOJŲ TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas R. Barents, teisėjai E. Perillo ir J. Svenningsen (pranešėjas),

posėdžio sekretorė X. Lopez Bancalari, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2015 m. balandžio 28 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

1        S. Murariu pareiškė šį ieškinį, kurį Tarnautojų teismo kanceliarija gavo 2014 m. spalio 23 d.; ieškovė iš esmės siekia, kad, pirma, būtų panaikinti 2014 m. vasario 24 d. sprendimas, kuriuo, jos nuomone, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (toliau – EDPPI arba Institucija) vykdomasis direktorius atšaukė savo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą dėl jos laikino paskyrimo į pareigas, dėl kurių buvo paskelbtas pranešimas apie laisvą darbo vietą, ir 2014 m. liepos 24 d. sprendimas atmesti jos skundą ir, antra, iš EDPPI būtų priteista atlyginti jos tariamai patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

 Teisinis pagrindas

 Pareigūnų tarnybos nuostatai

2        Šioje byloje taikytinų iki 2013 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – PTN) 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Pareigūnas gali būti paprašytas užimti laikinas pareigas savo pareigų grupėje, kurių lygis yra aukštesnis, negu jo tikrasis lygis. Nuo darbo tokiose laikinose pareigose ketvirto mėnesio pradžios jam skiriama diferencijuota išmoka, lygi darbo užmokesčio, nustatyto jo tikrajam lygiui ir pakopai, ir darbo užmokesčio, kuris būtų jam mokamas už tą pakopą, kuri jam būtų nustatyta, jei jis būtų buvęs paskirtas į laikinųjų pareigų lygį, skirtumui.

Darbo laikinose pareigose trukmė yra ne ilgesnė kaip vieneri metai, išskyrus atvejus, kai tokiu paskyrimu tiesiogiai ar netiesiogiai pakeičiamas pareigūnas, tarnybos interesais laikinai perkeltas į kitas pareigas, pašauktas į karinę tarnybą ar ilgesnį laiką nedirbantis dėl ligos.“

3        PTN 110 straipsnyje nustatyta:

„1.      Šių Tarnybos nuostatų įgyvendinimo bendrąsias nuostatas priima kiekviena institucija, pasitarusi su savo Personalo komitetu ir Tarnybos nuostatų komitetu. Agentūros priima reikiamas šių Tarnybos nuostatų įgyvendinimo taisykles pasitarusios su atitinkamu Personalo komitetu ir [Europos] Komisijai sutikus.

<…>

3.      Personalas informuojamas apie visas bendrąsias nuostatas ir visas taisykles, priimtas institucijų tarpusavio susitarimu.

<…>“

 Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos

4        Kiek tai susiję su laikinaisiais tarnautojais, šioje byloje taikytinų iki 2013 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų (toliau – KTĮS) 10 straipsnyje nustatyta:

„1.      Pagal analogiją taikom[as] Tarnybos nuostatų <...> 7 straipsnis.

2.      Lygis ir pakopa, suteikiami laikiniesiems darbuotojams juos įdarbinant, nurodomi jų darbo sutartyje.

3.      Laikinųjų darbuotojų paskyrimas į etatą, kurio lygis yra aukštesnis negu tas, kuriame jie buvo įdarbinti, fiksuojamas papildomame susitarime prie jų darbo sutarties.

<…>“

5        KTĮS 14 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad iš „[l]aikinai priimto tarnautojo gali būti pareikalauta išdirbti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių išbandymo laikotarpį“ ir kad „laikinasis darbuotojas, kurio darbas pasirodė nepakankamo lygio, kad jį galima būtų palikti poste, atleidžiamas“. Nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojančioje redakcijoje, kokia nustatyta pagal 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1023/2013, kuriuo iš dalies keičiami <...> pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų <...> tarnautojų įdarbinimo sąlygos (OL L 287, p. 15), šioje nuostatoje dabar nustatyta, kad toks bandomasis laikotarpis privalomas.

6        KTĮS 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Laikinai priimti tarnautojai iš pradžių skirstomi [priskiriami prie lygio] remiantis Tarnybos nuostatų 32 straipsniu.

Jei laikinai priimtas tarnautojas pagal [KTĮS] 10 straipsnio trečiąją pastraipą paskiriamas į aukštesnio lygio pareigybę, jo priskyrimas nustatomas pagal Tarnybos nuostatų 46 straipsnį.“

 Reglamentas Nr. 1094/2010

7        Iš 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija ([EDPPI]), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB[, kuriuo įsteigiamas Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komitetas (EDPPPIK)] (OL L 331, p. 48), 6 straipsnio matyti, kad Instituciją sudaro, be kita ko, „Priežiūros taryba, atliekanti 43 straipsnyje nustatytas užduotis“, „Administracinė valdyba, atliekanti 47 straipsnyje nustatytas užduotis“, „pirmininkas, atliekantis 48 straipsnyje nustatytas užduotis“, ir „vykdomasis direktorius, atliekantis 53 straipsnyje nustatytas užduotis“.

8        Pagal Reglamento Nr. 1094/2010 40 straipsnį „Priežiūros tarybą sudaro <...> pirmininkas, neturintis balsavimo teisės; <...> nacionalinės valdžios institucijos, kompetentingos prižiūrėti finansų įstaigas kiekvienoje valstybėje narėje, vadovas, kuris asmeniškai dalyvauja Priežiūros tarybos posėdžiuose bent du kartus per metus; <...> vienas [Europos] Komisijos atstovas, neturintis balsavimo teisės; <...> vienas E[uropos sisteminės rizikos valdybos] atstovas, neturintis balsavimo teisės [, ir] po vieną balsavimo teisės neturintį atstovą iš kitų dviejų Europos priežiūros institucijų“. Reglamento Nr. 1094/2010 45 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta, kad „Administracinę valdybą sudaro pirmininkas ir dar šeši Priežiūros tarybos nariai, kuriuos iš savo tarpo renka balsavimo teisę turintys Priežiūros tarybos nariai“.

9        Reglamento Nr. 1094/2010 68 straipsnyje „Darbuotojai“ nustatyta:

„1.      Institucijos darbuotojams, įskaitant jos vykdomąjį direktorių ir pirmininką, taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai, [KTĮS] ir Sąjungos institucijų bendrai priimtos taisyklės šiems nuostatams ir [KTĮS] taikyti.

2.      [Europos] Komisijai pritarus, Administracinė valdyba Pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsnyje numatyta tvarka patvirtina būtinas įgyvendinimo priemones.

<…>“

10      Reglamento Nr. 1094/2010 77 straipsnyje „Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl darbuotojų“ nustatyta:

„1.      Nukrypstant nuo 68 straipsnio, visos EDPPPIK ar jo sekretoriato sudarytos darbo sutartys ir delegavimo susitarimai, galiojantys 2011 m. sausio 1 d., vykdomi iki jų galiojimo pabaigos. <...>

2.      Visiems pagal 1 dalyje nurodytas sutartis dirbantiems darbuotojams siūloma galimybė sudaryti laikinosios tarnybos sutartis pagal [KTĮS] 2 straipsnio a punktą priskiriant įvairiems Institucijos etatų plane numatytiems lygiams [priskiriant prie įvairių Institucijos etatų plane numatytų lygių].

Įsigaliojus šiam reglamentui, sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba surengia vidaus atrankos procedūrą, skirtą tik darbuotojams, sudariusiems tarnybos sutartis su EDPPPIK ar jo sekretoriatu, kad būtų patikrinti darbuotojų, kuriuos ketinama įdarbinti, gebėjimai, našumas ir sąžiningumas. <…>

3.      Atsižvelgiant į atliktinų funkcijų rūšį ir lygį, atrinktiems kandidatams pasiūloma sudaryti laikinosios tarnybos sutartis laikotarpiui, kurio trukmė atitiktų bent pagal ankstesnę sutartį likusį laikotarpį.

<…>“

11      Atitinkamai pagal Reglamento Nr. 1094/2010 47 straipsnio 2 dalį ir 53 straipsnio 3 dalį „[Institucijos] Administracinė valdyba siūlo metinę ar daugiametę darbo programą, kurią priima [Institucijos] Priežiūros taryba“, o „[Institucijos] vykdomasis direktorius imasi priemonių, būtinų visų pirma priimti vidaus administracines taisykles ir viešai paskelbti pranešimus, kad būtų užtikrintas Institucijos veikimas pagal šį reglamentą“.

 2011 m. birželio 30 d. sprendimas

12      2011 m. birželio 30 d. EDPPI vykdomasis direktorius (toliau – vykdomasis direktorius) priėmė sprendimą dėl sutarčių tvarkymo sėkmingai perėjus vidaus įdarbinimo procedūrą („Decision on Contract Management – Handling of successful internal recruitment <…>“, toliau – 2011 m. birželio 30 d. sprendimas), kuriame nurodyta:

„Dabar Pareigūnų tarnybos nuostatuose ir EDPPI taikomose įgyvendinimo taisyklėse yra spragų, susijusių su sutarčių tvarkymu, kai vidaus kandidatas sėkmingai pereina įdarbinimo [procedūrą].

Siekiant išspręsti šią [Agentūrai kylančią] problemą ir tol, kol [Institucija] nustatys politiką [šioje srityje], bus taikomi šie kriterijai, kuriais bus remiamasi ateityje nustatant politiką šiuo klausimu:

1.      Tai taikytina vidaus kandidatams, sėkmingai perėjusiems įdarbinimo [procedūrą] į tų pačių pareigų [kitą darbo vietą].

2.      Tam, be pagrindinės sutarties, turi būti sudarytas papildomas susitarimas, atsižvelgiant į atvejį, dėl pareigybės pavadinimo, lygio ir pakopos.

3.      Atsižvelgiant į ankstesnę [suinteresuotojo asmens] pakopą, priskiriama prie [lygio] 1 arba 2 pakopos.

4.      [Pradinėje] sutartyje nedaroma jokių pakeitimų dėl [sutarties] pratęsimo laikotarpio įsigaliojimo datos.

5.      Pareiga [išdirbti šešių] mėnesių laikino paskyrimo [į naujas pareigas] laikotarpį.

6.      Po sėkmingai išdirbto laikino paskyrimo į darbo vietą laikotarpio darbuotojas patvirtinamas naujoms pareigoms ir [jo] darbo užmokestis padidinamas atgaline data [atsižvelgiant į nagrinėjamame pranešime apie laisvą darbo vietą siūlytą lygį].

Šie kriterijai aptarti su [P]ersonalo komitetu.“

 Bendrosios įgyvendinimo nuostatos „Įdarbinimas“

13      2011 m. sausio 10 d. pirmajame EDPPI Administracinės valdybos („Management Board“) susirinkime laikinai vykdomojo direktoriaus pareigas einantis asmuo Administracinės valdybos nariams paaiškino, kad Institucijos darbuotojams taikomoms PTN ir KTĮS įgyvendinimo priemonėms pirmiausia turi pritarti Europos Komisija, o tada jas gali priimti EDPPI „Board“ („before there can be a final approval by the Board of EIOPA“).

14      2012 m. lapkričio 15 d. vykusiame susirinkime EDPPI Administracinė valdyba priėmė bendrąsias įgyvendinimo nuostatas (toliau – BĮN), kaip tai suprantama pagal PTN 110 straipsnį, dėl įdarbinimo procedūros ir laikinųjų tarnautojų įdarbinimo (toliau – BĮN „Įdarbinimas“). BĮN „Įdarbinimas“ 7 straipsnyje „Laikinųjų tarnautojų priskyrimas prie kategorijų ir lygių“ nustatyta, jog tam, kad asmuo galėtų būti priimtas į AD 8 lygio pareigas, reikalaujama turėti minimalią 9 metų profesinę patirtį.

 BĮN „Pereinamasis laikotarpis“

15      2012 m. lapkričio 15 d. susirinkime EDPPI Administracinė valdyba priėmė BĮN, susijusias su vidaus atrankos procedūra, numatyta Reglamento Nr. 1094/2010 77 straipsnyje įtvirtintose pereinamojo laikotarpio nuostatose dėl darbuotojų.

 2012 m. lapkričio 15 d. Administracinės valdybos susirinkimo protokolo pradinė versija

16      Iš 2012 m. lapkričio 15 d. susirinkimo protokolo pradinės versijos matyti, kad EDPPI Administracinė valdyba nusprendė prašyti Priežiūros tarybos narių („Board of Supervisors“) patvirtinti rašytinio proceso tvarka PTN ir KTĮS įgyvendinimo priemones, t. y. BĮN, kaip tai suprantama pagal PTN 110 straipsnį, kurioms Komisija jau pritarė.

 Faktinės bylos aplinkybės

17      EDPPPIK įdarbino ieškovę kaip laikinąją tarnautoją. 2011 m. sausio 1 d., kai EDPPPIK funkcijas perėmė EDPPI, ši institucija su ieškove sudarė sutartį, pagal kurią EDPPI ją įdarbino kaip laikinąją tarnautoją pagal KTĮS 2 straipsnio a punktą neterminuotam laikotarpiui.

18      2011 m. sausio 1 d. ieškovė pradėjo eiti EDPPI administratorių (AD) pareigų grupės AD 5 lygio eksperto pareigas. Pagal darbo sutarties 5 straipsnį ji išdirbo 6 mėnesių bandomąjį laikotarpį, kaip nustatyta KTĮS 14 straipsnyje.

19      Po vidaus atrankos procedūros į AD 6 lygio rinkos subjektų eksperto („expert on stakeholders“, toliau – rinkos subjektų ekspertas) pareigas, per kurią jos kandidatūra buvo atrinkta, ieškovė buvo laikinai paskirta į šias pareigas šešių mėnesių laikotarpiui nuo 2011 m. spalio 16 d. Jos naujoms pareigoms buvo taikomi 2011 m. birželio 30 d. sprendime nustatyti kriterijai.

20      2012 m. liepos 19 d., t. y. pasibaigus laikino 6 mėnesių paskyrimo laikotarpiui, per kurį ji gavo šio sprendimo 18 punkte nurodytas AD 5 lygio pareigas atitinkantį darbo užmokestį, ieškovė buvo patvirtinta naujoms rinkos subjektų eksperto pareigoms; šis patvirtinimas lėmė priskyrimą prie AD 6 lygio, o priskyrimas prie šio lygio, taigi ir atitinkamas darbo užmokestis, taikomi atgaline data už 6 mėnesių laikino paskyrimo laikotarpį, taip pat ji liko įdarbinta Institucijoje neterminuotam laikotarpiui.

21      2013 m. gegužės 24 d. EDPPI paskelbė pranešimą apie laisvą darbo vietą Nr. 1327TAAD08 (toliau – pranešimas apie laisvą darbo vietą), siekdama įdarbinti į AD 8 lygio vyriausiojo profesinių pensijų eksperto pareigas („senior expert on personal pensions“; toliau – vyriausiojo eksperto pareigos), dėl kurių su atrinktu kandidatu turėjo būti sudaryta laikinosios tarnybos sutartis pagal KTĮS 2 straipsnio a punktą pradiniam 3 metų laikotarpiui. Kiek tai susiję su kriterijais, kuriuos turėjo tenkinti kandidatai, pranešime apie laisvą darbo vietą, be kita ko, nustatyta, kad jie, „[kai baigiasi paraiškos pateikimo terminas, t. y. 2013 m. birželio 16 d.,] turi turėti bent [aštuonerių] metų darbo visą dieną profesinę patirtį su siekiama darbo vieta susijusioje srityje“.

22      Ieškovė pateikė paraišką pagal pranešimą apie laisvą darbo vietą. 2013 m. liepos 17 d. EDPPI elektroniniu laišku pranešė, kad ji atrinkta į šį postą, ir paprašė patvirtinti suinteresuotumą šia darbo vieta. Elektroniniame laiške buvo patikslinta ir tai, kad jeigu ieškovė „priims pasiūlymą, ji bus laikinai priskirta prie šio naujo lygio 6 mėnesių laikotarpiui, [ir jeigu po šio laikino paskyrimo laikotarpio] jos darbo rezultatai bus tinkami, [ji] bus patvirtinta į šį naują lygį“. („In case you accept it, you will be on provisional assignment on that new level for the period of [six] month[s]. If you passed it, you will be confirmed on that new level.“) Kitą dieną ieškovė patvirtino, kad ji sutinka eiti pasiūlytas pareigas.

23      2013 m. lapkričio 7 d. dokumentu pagal 2011 m. birželio 30 d. sprendime aprašytą procedūrą, kurios jau buvo laikomasi ją priimant į rinkos subjektų eksperto pareigas, ieškovė vėl laikinai, t. y. 6 mėn. laikotarpiui, buvo paskirta į vyriausiojo eksperto pareigas nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. (toliau – 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimas). Iš bylos medžiagos matyti, kad per šį laikino paskyrimo laikotarpį ieškovei toliau buvo mokamas AD 6 lygio darbo užmokestis, atitinkantis jos ankstesnes rinkos subjektų eksperto pareigas, pagal kurias jai toliau galiojo neterminuotam laikotarpiui sudaryta laikinosios tarnybos sutartis.

24      Buvo numatyta, kad po 6 mėnesių laikino paskyrimo laikotarpio, kuris baigiasi 2014 m. kovo 15 d., ieškovė, jeigu jos darbo rezultatai per šį laikotarpį tenkins Instituciją, galės būti patvirtinta šioms naujoms pareigoms, todėl galės būti priskirta prie AD 8 lygio, nurodyto skelbime apie laisvą vyriausiojo eksperto darbo vietą, ir šis lygis, remiantis 2011 m. birželio 30 d. sprendimu, jai bus taikomas atgaline data nuo 2013 m. rugsėjo 16 d., taip pat jos darbo santykiai išliks neterminuoti, neatsižvelgiant į tai, kad pranešime apie laisvą darbo vietą siūlytos pareigos susijusios tik su terminuotu įdarbinimu trejiems metams.

25      Vykdydama metinę vidaus kontrolės politiką EDPPI aptiko skelbime apie laisvą darbo vietą padarytą klaidą. Iš tikrųjų, kaip nurodyta šio sprendimo 21 punkte, skelbime reikalauta, kad kandidatai turėtų bent 8 metų atitinkamą profesinę patirtį, o pagal BĮN „Įdarbinimas“ Institucijoje gali būti įdarbinti į AD 8 lygio pareigas tik kandidatai, turintys ne mažesnę kaip 9 metų atitinkamą profesinę patirtį. Todėl 2014 m. vasario 3 d. Personalo tarnybos darbuotojas ieškovės paprašė patvirtinti, kad paraiškų pagal skelbimą apie laisvą darbo vietą pateikimo pabaigos dieną, t. y. 2013 m. birželio 16 d., ji turėjo 9 metų profesinę patirtį, kad galėtų pretenduoti į vyriausiojo eksperto pareigas.

26      2014 m. vasario 10 d. ieškovės vadovas paprašė pateikti tam tikrus duomenis, kad galėtų baigti jos 2013 m. vertinimo ataskaitą. Kartu ieškovė buvo informuota, kad ji „sėkmingai baigė bandomąjį laikotarpį“.

27      2014 m. vasario 11 d. vykusiame susirinkime, dalyvaujant Reguliavimo direkcijos direktoriui (toliau – 2014 m. vasario 11 d. susirinkimas), ieškovei buvo pranešta, kad, atsižvelgdama į BĮN „Įdarbinimas“, Institucija turi klausimų dėl jos atitinkamos ankstesnės profesinės patirties, įgytos prieš tai, kai ji pradėjo eiti vyriausiojo eksperto pareigas, trukmės.

28      2014 m. vasario 12 d. ieškovė nesėkmingai mėgino gauti BĮN „Įdarbinimas“ tekstą, kad galėtų su juo tinkamai susipažinti.

29      2014 m. vasario 13 d. buvo baigta ieškovės 2013 m. vertinimo ataskaita. Iš jos matyti, kad ieškovės darbo rezultatai teigiamai įvertinti, kalbant apie abi jos darbo vietas atitinkamais metais. Šis teigiamas vertinimas atitiko dvejų ankstesnių metų vertinimus.

30      2014 m. vasario 19 d. ieškovei, kaip teigia ji pati, galiausiai pavyko susipažinti su BĮN „Įdarbinimas“. Vis dėlto ji teigia, kad rado dvi skirtingas tų BĮN versijas.

31      2014 m. vasario 24 d. laiške „Įdarbinimo [į vyriausiojo eksperto pareigas] procedūros rezultatai“ vykdomasis direktorius ieškovei pranešė, kad pranešime apie laisvą darbo vietą buvo padaryta klaida, nes, priešingai, nei reikalaujama BĮN „Įdarbinimas“, t. y. turėti bent 9 metų atitinkamą profesinę patirtį AD 8 lygio pareigoms Institucijoje eiti, pranešime apie laisvą darbo vietą klaidingai nurodytas 8 metų reikalavimas. Paskui vykdomasis direktorius nurodė, jog atsižvelgdamas į tai, kad konstatuota, jog paraiškų pateikimo pabaigos dieną ieškovė neturėjo atitinkamos 9 metų profesinės patirties, pirma, jis turėjo atmesti jos paraišką į vyriausiojo eksperto pareigas ir, antra, kaip jis pabrėžė, nors sprendimas priimtas laikino 6 mėnesių paskyrimo į AD 8 lygio pareigas termino, prasidėjusio 2013 m. rugsėjo 16 d., pabaigoje ir, remiantis turima informacija, sprendimas buvo teigiamas, jis negalėjo jos patvirtinti šio lygio pareigoms. Todėl ieškovė liko priskirta prie AD 6 lygio, prie kurio ji buvo priskirta, kai dirbo rinkos subjektų eksperte, įskaitant ir nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. dirbtą laikotarpį, kai ėjo vyriausiojo eksperto pareigas, remiantis 2011 m. birželio 30 d. sprendime nustatytomis taisyklėmis (toliau – ginčijamas sprendimas).

32      2014 m. kovo 12 d. įvyko ieškovės, Reguliavimo direkcijos ir Eksploatacijos direkcijos direktorių ir Politikos skyriaus vedėjo susirinkimas, siekiant išsiaiškinti, kokias pareigas nuo šiol galėtų ar turėtų Institucijoje eiti ieškovė, turint omenyje tai, jog iš esmės iš bylos medžiagos matyti, kad ji išsaugojo statusą neterminuotai įdarbinto laikinojo tarnautojo, priskiriamo prie AD 6 lygio dėl rinkos subjektų eksperto pareigų, kurias ji ėjo, kol buvo laikinai paskirta į vyriausiojo eksperto pareigas.

33      2014 m. kovo 25 d. ieškovė pateikė skundą dėl ginčijamo sprendimo. Šiame skunde ji vykdomojo direktoriaus prašė, pirma, priimti naują sprendimą, kuriuo oficialiai patvirtinamas jos tinkamumas eiti vyriausiojo eksperto pareigas, ir, antra, duoti aiškius nurodymus atgaline data jai sumokėti AD 8 lygį atitinkantį darbo užmokestį nuo 2013 m. rugsėjo 16 d., t. y. nuo dienos, kai ji buvo laikinai paskirta į nagrinėjamas pareigas.

34      Grįsdama skundą ieškovė iš esmės tvirtino, kad, priešingai, nei vykdomasis direktorius nusprendė ginčijamame sprendime, BĮN „Įdarbinimas“ visai negaliojo ar nebuvo jai taikytinos, nes nebuvo teisėtai priimtos ir paskelbtos arba kitaip apie jas pranešta Institucijos darbuotojams ar kandidatams, ir kad pranešime apie laisvą darbo vietą iš tikrųjų buvo daroma nuoroda į kandidatams skirtą vadovą ir KTĮS, o BĮN „Įdarbinimas“ jame visiškai nepaminėtos. Ieškovė konkrečiai pabrėžia, kad pats vykdomasis direktorius pripažino, jog pranešime apie laisvą darbo vietą buvo padaryta klaida dėl atitinkamos minimalios profesinės patirties, reikalaujamos vyriausiojo eksperto pareigoms eiti.

35      Be to, kiek tai susiję su PTN ir KTĮS BĮN priėmimo procedūra, kaip tai suprantama pagal PTN 110 straipsnį, ieškovė teigė, kad 2011 m. sausio mėn. Institucijos Administracinė valdyba nurodė, jog šioms nuostatoms prieš tai turėjo pritarti Komisija, o ji tai padarė 2012 m. balandžio 3 d., anksčiau, nei jų galutinė versija buvo perduota Institucijos „Board“, kad jas priimtų. Vis dėlto 2012 m. lapkričio 15 d. susirinkime, kaip matyti iš šio susirinkimo protokolo, PTN ir KTĮS BĮN buvo iš naujo pateiktos Administracinei valdybai, kuri tame protokole nurodė, kad „[Priežiūros tarybos] narių bus prašoma rašytinės procedūros tvarka patvirtinti su [PTN ir KTĮS BĮN] susijusius dokumentus“ („The BoS Members will be asked to approve the HR implementing Rules documents by written procedure“). Taigi ieškovė akcentavo, kad tol, kol Priežiūros tarybos nariai rašytinio proceso tvarka jų nepatvirtino, Administracinė valdyba negalėjo priimti PTN ir KTĮS BĮN, todėl jai negalėjo būti taikomas reikalavimas turėti minimalią 9 metų atitinkamą profesinę patirtį AD 8 lygio pareigoms eiti, kuris dėl šios priežasties buvo nurodytas dar nepriimtame BĮN projekte, užuot taikius pranešime apie laisvą darbo vietą aiškiai nurodytą 8 metų patirties reikalavimą.

36      2014 m. balandžio 10 d. vykdomasis direktorius ieškovės paprašė patvirtinti, kad ji pageidauja toliau dirbti EDPPI ir, pritaikius vidaus perkėlimą, eiti AD 6 lygio pareigas, kurios laisvos kitame skyriuje. 2014 m. balandžio 14 d. ieškovė atsakė būtent tai, kad apgailestauja, bet negali užimti iš pradžių eitų pareigų Politikos skyriaus Išorės santykių grupėje. Tada 2014 m. gegužės 22 d. vykdomasis direktorius savo nuožiūra nusprendė ieškovę vėl paskirti į Politikos skyriaus Išorės santykių grupę.

37      2014 m. liepos 24 d. sprendimu, apie kurį ieškovei pranešta tą pačią dieną, vykdomasis direktorius, veikiantis kaip EDPPI sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba (toliau – STSĮT), atmetė 2014 m. kovo 25 d. skundą (toliau – sprendimas atmesti skundą).

38      Pirmiausia Institucijos STSĮT ginčijo tai, kad 2012 m. lapkričio 15 d. susirinkime Administracinė valdyba nepriėmė PTN ir KTĮS BĮN. Iš tikrųjų, anot šios institucijos, buvo laikytasi tokių BĮN priėmimo teisinių reikalavimų, įskaitant ir kiek tai susiję su įgaliotais ar teisiškai privalančiais tai padaryti subjektais, nes tokias BĮN turi priimti Administracinė valdyba po to, kai joms pritaria Komisija, ir pasikonsultavusi su Personalo komitetu, o šiuo atveju tai buvo padaryta. Iš tikrųjų 2012 m. lapkričio 15 d. Administracinės valdybos susirinkimo protokole padaryta nuoroda, kad tekstas pateiktas Priežiūros tarybos nariams patvirtinti rašytinio proceso tvarka, yra tik materialinė korektūros klaida, nes Administracinė valdyba neturėjo pareigos pateikti šio dokumento Priežiūros tarybai, o šiuo atveju taip nebuvo, ir Administracinė valdyba to neketino daryti.

39      Taigi, anot Institucijos STSĮT, PTN ir KTĮS BĮN priėmimo ir įsigaliojimo nelėmė Priežiūros tarybos įsikišimas, todėl BĮN, apie kurias darbuotojams buvo pranešta, šiuo atveju galėjo būti taikomos. Be to, ieškovė buvo informuota apie tai, kad Administracinė valdyba per tą laiką priėmė, t. y. 2014 m. liepos 22 d., 2012 m. lapkričio 15 d. susirinkimo protokolo klaidų ištaisymą, kuriame patikslino, kad faktiškai Administracinė valdyba laikėsi BĮN „Įdarbinimas“ priėmimo procedūros, kuri nustatyta Reglamento Nr. 1094/2010 68 straipsnio 2 dalyje, taikomoje kartu su PTN 110 straipsniu (toliau – klaidų ištaisymas).

 Šalių reikalavimai ir procesas

40      Ieškovė Tarnautojų teismo iš esmės prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        panaikinti sprendimą atmesti skundą,

–        priteisti iš EDPPI turtinę žalą, kurią sudaro skirtumas tarp AD 6 lygio pareigų ir AD 8 lygio pareigų darbo užmokesčio, su palūkanomis pagal Europos Centrinio Banko (ECB) nustatytą palūkanų normą, padidintą dviem procentiniais punktais, pirma, nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. ir – subsidiariai – už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. iki 2014 m. vasario 24 d.,

–        bet kuriuo atveju nurodyti kompensuoti patirtą neturtinę žalą, kuri ex aequo et bono vertinama 20 000 EUR,

–        priteisti iš EDPPI bylinėjimosi išlaidas.

41      EDPPI Tarnautojų teismo iš esmės prašo:

–        pripažinti ieškinį nepagrįstu,

–        priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.

42      2015 m. sausio 14 d. Tarnautojų teismo kanceliarijos dokumentu teisėjas pranešėjas, taikydamas proceso organizavimo priemones šioje byloje, Institucijai pateikė klausimus, į kuriuos ji tinkamai atsakė atsiliepime į ieškinį.

43      Institucija būtent nurodė, kad nė vienas kitas po įdarbinimo procedūros, kuri pradėta paskelbus pranešimą apie laisvą darbo vietą, į rezervo sąrašą įtrauktas kandidatas nebuvo paskirtas į vyriausiojo eksperto pareigas ir kad ji nepaskelbė naujo pranešimo apie laisvą darbo vietą į šias pareigas, nes, sumažinus 2015 mokestinių metų biudžetą 7,5 %, šio EDPPI etato turėjo nelikti ir jis turėjo būti paskirtas kitiems poreikiams tenkinti.

44      Pirmiausia dėl pranešimo apie PTN ir KTĮS BĮN darbuotojams tvarkos Institucija paaiškino, kad per 2012 m. lapkričio 12 d. vykusį bendrą informacinį susirinkimą darbuotojai buvo informuoti, jog netrukus Administracinė valdyba priims BĮN „Įdarbinimas“. Visiems darbuotojams išplatintoje to informacinio susirinkimo darbotvarkėje šiuo klausimu buvo punktas „[PTN ir KTĮS] BĮN <...> atnaujinimas“. Be to, Institucija paaiškino, kad 2012 m. gruodžio 18 d. darbuotojai galėjo susipažinti su BĮN „Įdarbinimas“, nes jos buvo paskelbtos EDPPI Allegro intraneto puslapyje, o Institucijoje buvo žinoma, kad darbuotojai į jį gali patekti per Firefox, o ne Internet Explorer paieškos sistemą. Institucija patikslino, kad Allegro intraneto puslapyje darbuotojai galėjo susipažinti ir su BĮN „Įdarbinimas“ projektu. Institucija pripažino, kad BĮN „Įdarbinimas“ projektas ir galutinės BĮN „Įdarbinimas“ turėjo skirtumų. Vis dėlto ji priminė, jog bet kuriuo atveju abiejuose tekstuose buvo vienodai nustatyta, kad reikalaujama bent 9 metų atitinkamos profesinės patirties AD 8 lygio pareigoms eiti.

45      Prieš teismo posėdį parengiamajame posėdžio pranešime šalys paragintos raštu atsakyti į taikant proceso organizavimo priemones pateiktus klausimus. Šalys į juos tinkamai atsakė per nustatytą terminą, o EDPPI pateikė pastabų raštu dėl taikant proceso organizavimo priemones ieškovės pateiktų atsakymų. Per posėdį ieškovė pateikė pastabų dėl taikant proceso organizavimo priemones EDPPI raštu pateiktų atsakymų.

46      Šiomis aplinkybėmis Institucija patvirtino, kad oficialiai su ieškove nebuvo sudarytas papildomas susitarimas dėl vyriausiojo eksperto pareigų, nes pagal 2011 m. birželio 30 sprendimą toks darbo sutarties atžvilgiu papildomas susitarimas turi būti pasirašomas tik pasibaigus 6 mėnesių laikino paskyrimo į naujas pareigas laikotarpiui. Taigi ieškovės ankstesnė sutartis niekada nebuvo pakeista. Be to, Institucija Tarnautojų teisme teigė, kad ieškovei jos pačios prašymu buvo suteiktos 1 metų atostogos dėl asmeninių priežasčių, kad ji galėtų eiti pareigas nacionalinėje viešojoje finansų įstaigų priežiūros institucijoje, ir šiuo klausimu EDPPI patikslino, jog ieškovei tokios atostogos galėjo būti suteiktos tik dėl jos, kaip laikinosios tarnautojos, priimtos neterminuotam laikotarpiui, pareigų, kurias ji išlaikė dėl 2011 m. birželio 30 d. sprendime įtvirtintų nuostatų, kurių galiojimą ji dabar ginčija. Iš tikrųjų, nesant tokių nuostatų, ieškovė būtų buvusi įdarbinta kaip laikinoji tarnautoja terminuotam laikotarpiui į AD 8 lygio pareigas nuo 2013 m. rugsėjo 16 d., todėl jai būtų suteiktos tik maksimalios 3 mėnesių trukmės asmeninės atostogos ir, jei būtų norėjusi priimti tos nacionalinės viešosios priežiūros institucijos 1 metų darbo pasiūlymą, ji būtų turėjusi atsistatydinti iš EDPPI.

47      Galiausiai, per posėdį EDPPI negalėjo atsakyti į Tarnautojų teismo nario pateiktą klausimą, ar Personalo komitetas buvo išklausytas ne tik dėl pirmos BĮN „Įdarbinimas“ versijos, bet ir vėliau, kai buvo gauta Komisijos nuomonė, dėl antros minėtų BĮN versijos, todėl po teismo posėdžio Tarnautojų teismas nusprendė neužbaigti žodinės proceso dalies, kad EDPPI turėtų galimybę pateikti įrodymų savo pozicijai pagrįsti. EDPPI tai padarė 2015 m. gegužės 12 d. Ieškovė pateikė pastabų dėl EDPPI šiuo klausimu pateikto atsakymo ir įrodymų 2015 m. gegužės 22 d.

48      2015 m. gegužės 27 d. Tarnautojų teismas užbaigė žodinę proceso dalį.

 Dėl teisės

 Dėl ieškinio dalyko

49      Primintina, kad pagal proceso ekonomijos principą Sąjungos teismas gali nuspręsti, kad nereikia priimti atskiro sprendimo dėl reikalavimų, pateiktų dėl sprendimo atmesti skundą, jei nustato, kad šių reikalavimų turinys nėra savarankiškas ir iš tikrųjų sutampa su reikalavimais, pateiktais dėl sprendimo, dėl kurio pateiktas skundas. Taip pirmiausia gali būti, jei teismas nustato, kad sprendimu atmesti skundą tik patvirtinamas sprendimas, dėl kurio pateiktas skundas, ir kad dėl to šio sprendimo panaikinimas nepaveiktų suinteresuotojo asmens teisinės padėties kitaip nei pirmojo sprendimo panaikinimas (2011 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Adjemian ir kt. / Komisija, T‑325/09 P, EU:T:2011:506, 33 punktas ir 2014 m. lapkričio 19 d. Sprendimo EH / Komisija, F‑42/14, EU:F:2014:250, 85 punktas).

50      Nors šiuo atveju sprendimu atmesti skundą patvirtinamas ginčijamas sprendimas, todėl nereikia priimti atskiro sprendimo dėl reikalavimų, pateiktų dėl sprendimo atmesti skundą, šio sprendimo motyvavimas patikslina tam tikrus ginčijamo sprendimo motyvus. Kadangi ikiteisminė procedūra nuolat kinta, nagrinėjant ginčijamo sprendimo teisėtumą reikia atsižvelgti ir į sprendimo atmesti skundą motyvus, kurie laikytini sutampančiais su minėto teisės akto motyvais (žr. 2014 m. lapkričio 19 d. Sprendimo EH / Komisija, F‑42/14, EU:F:2014:250, 86 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

 Dėl reikalavimų dėl panaikinimo

51      Grįsdama savo reikalavimus dėl panaikinimo ieškovė iš esmės remiasi penkiais ieškinio pagrindais, t. y.:

–        pirmasis – dėl teisėtumo ir teisinio saugumo principų pažeidimo,

–        antrasis – dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo,

–        trečiasis – dėl BĮN „Įdarbinimas“ neteisėtumo, nes nesikonsultuota su Personalo komitetu,

–        ketvirtasis – dėl teisės į gynybą ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio pažeidimo,

–        penktasis – dėl 2011 m. birželio 30 d. sprendimo nuostatų neteisėtumo ir – subsidiariai – šio sprendimo taikymo srities nepaisymo.

 Dėl tam tikrų ieškinio pagrindų priimtinumo

52      Iš pradžių, atsižvelgdama į skundo ir ieškinio atitikties taisyklę, Institucija nurodė antrojo, ketvirtojo ir penktojo ieškinio pagrindų nepriimtinumą, o per teismo posėdį nusprendė neginčyti ieškinio ketvirtojo pagrindo priimtinumo.

53      Institucija tvirtina, kad antrasis ir penktasis ieškinio pagrindai nepriimtini, nes ieškovė skunde nekėlė klausimo dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo ir 2011 m. birželio 30 d. sprendime įtvirtintų taisyklių teisėtumo, be to, neplėtojo su šiais klausimais glaudžiai susijusių argumentų.

54      Šiuo klausimu Tarnautojų teismas primena, kad, pirma, kadangi ikiteisminė procedūra yra neformalaus pobūdžio ir suinteresuotieji asmenys šiame etape paprastai nesinaudoja advokato paslaugomis, kaip buvo nagrinėjamu atveju, administracija neturi skundų aiškinti siaurai, priešingai, ji turi juos nagrinėti vadovaudamasi plačiu požiūriu. Antra, Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsniu nesiekiama griežtai ir galutinai apriboti galimo bylos nagrinėjimo teisme etapo, jei teisme pareikštu ieškiniu nekeičiamas nei skundo pagrindas, nei dalykas (2013 m. spalio 25 d. Sprendimo Komisija / Moschonaki T‑476/11 P, EU:T:2013:557, 76 punktas).

55      Taigi iš skundo matyti, kad ieškovė nurodė, jog, remdamasi pranešimu apie laisvą darbo vietą ir kandidatams skirtu vadovu, t. y. tiek vidaus, tiek išorės kandidatams EDPPI pateiktu aiškinamuoju dokumentu, ji nesitikėjo, kad atitinkamoje atrankos procedūroje bus taikomos kitos nei KTĮS nustatytos taisyklės. Šiomis aplinkybėmis teisminio nagrinėjimo etape Institucija negali pagrįstai teigti, jog skundo nagrinėjimo etape ji negalėjo pakankamai tiksliai suprasti, kad ieškovė ketino remtis teisėtų lūkesčių principu (šiuo klausimu žr. 2013 m. spalio 25 d. Sprendimo Komisija / Moschonaki, T‑476/11 P, EU:T:2013:557, 78 punktą).

56      Todėl reikia atmesti nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su atitikties taisyklės nesilaikymu.

57      Dėl penktojo ieškinio pagrindo Tarnautojų teismas konstatuoja, kad iš tikrųjų šis ginčijimo pagrindas nebuvo aiškiai nurodytas skunde, nors pagal skundo ir ieškinio atitikties taisyklę iš esmės reikalaujama, kad Sąjungos teisme nurodytas pagrindas būtų tas pats, kuriuo remtasi per ikiteisminę procedūrą, kad administracija galėtų susipažinti su suinteresuotojo asmens argumentais, kuriuos jis suformulavo skųsdamas sprendimą, nes priešingu atveju ieškinys būtų nepriimtinas (žr. 2013 m. spalio 25 d. Sprendimo Komisija / Moschonaki, T‑476/11 P, EU:T:2013:557, 71 punktą).

58      Vis dėlto, pirma, dėl ieškinio penktojo pagrindo, kuris pirmiausia susijęs su 2011 m. birželio 30 d. sprendimo neteisėtumu, Tarnautojų teismas mano, kad, nors ieškovė pripažino, jog vykstant įdarbinimo procedūrai sutiko būti laikinai paskirta į vyriausiojo eksperto pareigas, savo skunde ji prašė mokėti AD 8 lygio darbo užmokestį už šį laikotarpį, o tai reiškė, kad ji ginčijo galimybę, numatytą 2011 m. birželio 30 d. sprendime, tokį mokėjimą sieti su ieškovės patvirtinimu naujoms pareigoms pasibaigus laikino paskyrimo laikotarpiui ir šį mokėjimą vykdyti tik atgaline data.

59      Antra, bet kuriuo atveju Tarnautojų teismas jau nusprendė, kad ieškovas pirmą kartą gali pateikti nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą teisminio nagrinėjimo etape, nepaisant atitikties taisyklės (žr. 2014 m. kovo 12 d. Sprendimo CR / Parlamentas, F‑128/12, EU:F:2014:38, 32 punktą ir 2014 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Cerafogli / ECB, F‑26/12, EU:F:2014:218, dėl kurio Europos Sąjungos Bendrajame Teisme pateiktas apeliacinis skundas byloje T‑787/14 P, 39 punktą). Galiausiai, remiantis nusistovėjusia teismo praktika, tam, kad neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas būtų priimtinas, reikia tik kad bendro pobūdžio aktas, kurio teisėtumas ginčijamas, būtų tiesiogiai ar netiesiogiai taikytinas byloje, kurioje nagrinėjamas ieškinys, ir kad būtų tiesioginis teisinis ryšys tarp ginčijamo individualaus sprendimo ir bendro pobūdžio akto, kurio teisėtumas ginčijamas (žr. 2007 m. birželio 6 d. Sprendimo Walderdorff / Komisija, T‑442/04, EU:T:2007:161, 47 punktą ir nurodytą teismo praktiką ir 2007 m. liepos 11 d. Sprendimo Wils / Parlamentas, F‑105/05, EU:F:2007:128, 36 punktą).

60      Kadangi šiuo atveju tiek BĮN „Įdarbinimas“, tiek 2011 m. birželio 30 d. sprendimas atitinka abi pirmesniame punkte nurodytas sąlygas, dėl šios priežasties su abiem šiais bendro pobūdžio aktais atitinkamai susijusius neteisėtumu grindžiamus prieštaravimus bet kuriuo atveju reikia pripažinti priimtinais.

61      Galiausiai, nors Institucija neginčijo šio ieškinio pagrindo priimtinumo, Tarnautojų teismas, remdamasis šio sprendimo 59 punkte nurodyta teismų praktika, konstatuoja, kad trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su BĮN „Įdarbinimas“ neteisėtumu, nes nebuvo konsultuotasi su Personalo komitetu, t. y. dėl skunde nenurodyto aspekto, yra priimtinas.

 Dėl ieškinio pirmojo pagrindo, susijusio su teisėtumo ir teisinio saugumo principų pažeidimu

–       Šalių argumentai

62      Pirma, dėl teisėtumo principo ieškovė tvirtina, kad, kol Priežiūros taryba, atsižvelgdama į tai, ką EDPPI administracinė valdyba nusprendė 2012 m. lapkričio 15 d. susirinkime, nebuvo patvirtinusi BĮN „Įdarbinimas“, šios nuostatos negalėjo būti teisinis pagrindas, kuriuo remiantis galima netaikyti bent 8 metų atitinkamos profesinės patirties sąlygos, nurodytos pranešime apie laisvą darbo vietą, ir taip pagrįsti ginčijamą sprendimą. Šiuo klausimu ieškovė vis dėlto patikslina, kad Administracinė valdyba nepažeidė Reglamento Nr. 1094/2010 dėl to, kad nusprendė kreiptis į Priežiūros tarybą dėl patvirtinimo.

63      Aplinkybė, kad Administracinė valdyba nusprendė esant būtina padaryti 2012 m. lapkričio 15 d. susirinkimo protokolo klaidų ištaisymą, siekdama patikslinti, jog BĮN „Įdarbinimas“ priimtos teisėtai, yra nenuoseklaus požiūrio įrodymas. Taigi, anot ieškovės, laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 15 d., t. y. minėto Administracinės valdybos susirinkimo datos, iki 2014 m. liepos 22 d., t. y. klaidų ištaisymo priėmimo datos, BĮN „Įdarbinimas“ dar turėjo patvirtinti Priežiūros taryba, kad šios nuostatos galėtų būti laikomos priimtomis ir įsigalioti. Bet kuriuo atveju ieškovė ginčija „klaidų ištaisymo teisėtumą ir egzistavimą“.

64      Antra, dėl teisinio saugumo principo ieškovė pirmiausia nurodo, jog pranešime apie laisvą darbo vietą, kuris yra Institucijai privalomas teisinis pagrindas ir kuriuo remdamasi ieškovė pateikė paraišką, visiškai nebuvo nurodytos BĮN „Įdarbinimas“. Be to, kadangi Institucija apie jas neinformavo savo personalo pagal PTN 110 straipsnio 3 dalį bent pranešimo apie ginčijamą sprendimą dieną, anot ieškovės, BĮN „Įdarbinimas“ jai negalėjo būti taikomos ar jomis prieš ją remiamasi.

65      EDPPI prašo atmesti pirmąjį ieškinio pagrindą ir tvirtina, kad, be kita ko, 2012 m. lapkričio 15 d. Administracinės valdybos susirinkimo protokole padaryta nuoroda dėl BĮN „Įdarbinimas“ teikimo patvirtinti Priežiūros tarybai yra materialinė korektūros klaida ir kad šiuo atveju ji buvo ištaisyta vėliau priėmus klaidų ištaisymą, kaip tai paaiškinta ieškovei sprendime atmesti skundą.

–       Tarnautojų teismo vertinimas

66      Pirmiausia dėl teisėtumo principo pažymėtina, kad pagal PTN 110 straipsnį, siejamą su Reglamento Nr. 1094/2010 68 straipsnio 2 dalimi, PTN ir KTĮS įgyvendinimo tvarką, kaip antai BĮN „Įdarbinimas“, turi priimti Administracinė valdyba, pasikonsultavusi su Personalo komitetu ir gavusi Komisijos pritarimą, ir apie jas informuoti personalą.

67      Nustatyta, kad 2012 m. balandžio 3 d. Komisija oficialiai pritarė BĮN „Įdarbinimas“ projektui. Neatsižvelgiant į tai, ar buvo konsultuotasi su Personalo komitetu, ar ne (šis klausimas bus aptariamas nagrinėjant trečiąjį ieškinio pagrindą), nagrinėjant šį ieškinio pagrindą, reikia patikrinti, ar Administracinė valdyba buvo institucija, įgaliota priimti BĮN „Įdarbinimas“, ir visų pirma ar ji tai galėjo padaryti be Priežiūros tarybos įsikišimo.

68      Šiuo klausimu iš Reglamento Nr. 1094/2010 68 straipsnio 2 dalies aiškiai matyti, kad BĮN „Įdarbinimas“, kurios yra Institucijos personalui taikomos PTN ir KTĮS įgyvendinimo priemonės, patenka į šios nuostatos taikymo sritį. Taigi Reglamento Nr. 1094/2010 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tokių BĮN priėmimas priskiriamas Administracinės valdybos kompetencijai.

69      Ieškovė ginčija, kad vien iš to, jog Administracinės valdybos pirmininkas pasirašė tik vieną BĮN „Įdarbinimas“ versiją, galima daryti išvadą, kad Administracinė valdyba iš tikrųjų patvirtino šią versiją. Šiuo klausimu, kaip iš esmės pabrėžia Institucija, vien tokiu pasirašymu tik patvirtinamas BĮN, kaip Administracinės valdybos priimto akto, autentiškumas. Vis dėlto tai nereiškia, kad šias nuostatas priėmė individualiai veikiantis Institucijos pirmininkas.

70      Kiek tai susiję su 2012 m. lapkričio 15 d. Administracinės valdybos susirinkimo, kuriame patvirtintos BĮN „Įdarbinimas“, protokole padaryta nuoroda, pagal kurią šių nuostatų priėmimas siejamas su Priežiūros tarybos narių, o ne vien Administracinės valdybos patvirtinimu, ji nedaro įtakos nei faktui, kad BĮN „Įdarbinimas“ priėmė Administracinė valdyba tame susirinkime, nei jų teisėtumui ar taikytinumui šiuo atveju. Iš tikrųjų bet kuriuo atveju Administracinė valdyba, remdamasi Institucijai taikytinais aktais, t. y. Reglamentu Nr. 1094/2010 ir būtent šio reglamento 68 straipsnio 2 dalimi, vienintelė turi kompetenciją jas priimti, o ieškovė dėl šio aspekto neįrodė, kad BĮN „Įdarbinimas“ susijusios ir su Priežiūros tarybos sprendimų priėmimo prerogatyvomis ar kad jų buvo nepaisyta. Be to, Tarnautojų teismui pateiktoje bylos medžiagoje visiškai nėra aplinkybių, paneigiančių Institucijos pateiktą paaiškinimą ar keliančių abejonių, kad ši 2012 m. lapkričio 15 d. susirinkimo protokole padaryta nuoroda dėl teikimo tvirtinti Priežiūros tarybai buvo tik materialinė protokolo korektūros klaida.

71      Toliau dėl šio klausimo pažymėtina, kad visas 2011 m. sausio 10 d. vykusio pirmojo Administracinės valdybos susirinkimo protokolas patvirtina, kad, kai ji nusprendė dėl vykdytinos procedūros ir apie ją pranešė, Administracinė valdyba neketino ir nenumatė BĮN „Įdarbinimas“ realaus priėmimo sieti su Priežiūros tarybos narių pritarimu. Iš tikrųjų, nors santrumpa „BoS“ siejama su Priežiūros taryba („Board of Supervisors“), aišku, kad, kaip teigia EDPPI, to protokolo 7 punkte nurodytas EDPPI „Board“, o ne „BoS“ patvirtinimas yra nuoroda į EDPPI administracinę valdybą, o ne Priežiūros tarybą. Taigi to protokolo turinys patvirtina, kad vėliau protokole padaryta nuoroda į 2012 m. lapkričio 15 d. Administracinės valdybos susirinkimą, susijusi su Priežiūros tarybos narių įsikišimu, buvo tik materialinė klaida ir šiomis aplinkybėmis visiškai negali būti pagrįstai aiškinama kaip Administracinės valdybos staiga kilusio sąmoningo noro PTN ir KTĮS BĮN priėmimą susieti su išankstiniu Priežiūros tarybos patvirtinimu išraiška.

72      Šiomis aplinkybėmis reikia atmesti ieškovės argumentą, kad ištaisydama 2012 m. lapkričio 15 d. protokolą Institucija laikėsi nenuoseklaus požiūrio, todėl šiuo atveju BĮN „Įdarbinimas“ netaikytinos. Iš tikrųjų Tarnautojų teismas mano, kad priimdama klaidų ištaisymą Administracinė valdyba tik ištaisė nustatytą materialinę korektūros klaidą, kad 2012 m. lapkričio 15 d. susirinkimo protokolo turinys atspindėtų realią procedūrą, kurios iš tikrųjų buvo laikytasi priimant BĮN „Įdarbinimas“, t. y. numatytą PTN 110 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su Reglamento Nr. 1094/2010 68 straipsniu, pagal kurią nereikalaujama Priežiūros tarybos įsikišimo.

73      Antra, dėl teisinio saugumo principo primintina, jog, remiantis nusistovėjusia Teismo praktika, pagal šį principą reikalaujama, kad administracija suinteresuotiesiems asmenims leistų tiksliai žinoti jiems nustatytų pareigų arba jų turimų teisių turinį (šiuo klausimu žr. 2007 m. birželio 21 d. Sprendimo ROM-projecten, C‑158/06, EU:C:2007:370, 25 punktą; 2007 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Skoma-Lux, C‑161/06, EU:C:2007:773, 28 punktą ir 2009 m. kovo 10 d. Sprendimo Heinrich, C‑345/06, EU:C:2009:140, 44 punktą). Be to, remiantis nusistovėjusia Teismo praktika, pagal teisinio saugumo principą reikalaujama, kad administracijos priimta taisyklė, kurioje nustatomos jos personalo teisės ir pareigos, būtų tinkamai paskelbta tokiomis sąlygomis ir tokia forma, kokias turi nustatyti administracija (2009 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Wenig / Komisija, F‑80/08, EU:F:2009:160, 90 punktas; 2011 m. balandžio 14 d. Sprendimo Šimonis / Komisija, F‑113/07, EU:F:2011:44, 73 punktas ir 2014 m. spalio 15 d. Sprendimo Moschonaki / Komisija, F‑55/10 RENV, EU:F:2014:235, 41 punktas).

74      Kalbant konkrečiai apie taisykles, susijusias su laikinųjų tarnautojų įdarbinimu, institucijos ar agentūros tarnyba, įgaliota sudaryti tarnybos sutartis, pranešime apie laisvą darbo vietą turi kuo tiksliau nurodyti sąlygas, kurių reikalaujama įdarbinant į atitinkamą darbo vietą, tam, kad suinteresuotieji asmenys galėtų įvertinti, ar gali pateikti kandidatūrą (šiuo klausimu žr. 1974 m. spalio 30 d. Sprendimo Grassi / Taryba, 188/73, EU:C:1974:112, 40 punktą ir 1996 m. spalio 2 d. Sprendimo Vecchi / Komisija, T‑356/94, EU:T:1996:136, 50 punktą). Žinoma, tarnyba, įgaliota sudaryti tarnybos sutartis, neprivalo priminti Pareigūnų tarnybos nuostatuose aiškiai numatytų sąlygų, nes preziumuojama, kad kandidatai jas žino, bet pranešimas apie laisvą darbo vietą prarastų savo tikslą, t. y. informuoti kandidatus apie sąlygas, keliamas norint įdarbinti į darbo vietą, jeigu administracija galėtų atmesti kandidatą dėl motyvo, kuris aiškiai nenurodytas šiame pranešime ar Pareigūnų tarnybos nuostatuose arba apie kurį prieš tai nebuvo paskelbta, kad būtų galima susipažinti, ar žinoma atitinkamam kandidatui (žr. 2011 m. balandžio 14 d. Sprendimo Šimonis / Komisija, F‑113/07, EU:F:2011:44, 74 punktą ir 2014 m. spalio 15 d. Moschonaki / Komisija, F‑55/10 RENV, EU:F:2014:235, 42 punktą).

75      Šioje byloje motyvas, dėl kurio ieškovė negalėjo būti patvirtinta pareigoms, dėl kurių paskelbtas pranešimas apie laisvą darbo vietą, po laikino paskyrimo laikotarpio, t. y. kad ji neturėjo atitinkamos bent 9 metų profesinės patirties, reikalaujamos tokioms AD 8 lygio pareigoms eiti, iš tikrųjų nebuvo nurodytas pranešime apie laisvą darbo vietą, nes jame buvo klaidingai nurodytas reikalavimas turėti minimalią 8 metų atitinkamą profesinę patirtį. Vis dėlto, atsižvelgdamas į šio sprendimo pirmesniame punkte nurodytą teismų praktiką, Tarnautojų teismas mano, kad iš esmės institucija ar agentūra turi galimybę, o gal net, siekdama užtikrinti vienodo požiūrio principo laikymąsi, kai vykdomos įvairios atrankos į to paties lygio pareigas procedūros, pareigą atmesti paraišką dėl to, kad ji netenkina sąlygos, kuri dėl materialinės korektūros klaidos nenurodyta viename iš jos pranešimų apie laisvą darbo vietą, bet kuri, kaip šioje byloje, aiškiai ir vienareikšmiškai keliama pagal PTN ir KTĮS BĮN, kurias nustatė ta institucija ar agentūra ir kurios buvo tinkamai paskelbtos, todėl turi būti žinomos įprastai rūpestingam kandidatui, priklausančiam atitinkamos institucijos ar agentūros personalui.

76      Taigi dėl šio aspekto Tarnautojų teismas konstatuoja, kad apie galutinę BĮN „Įdarbinimas“ versiją Institucijos personalas buvo informuotas 2012 m. gruodžio 18 d., nes ji viešai paskelbta Allegro intraneto puslapyje, maža to, po 2012 m. lapkričio 12 d. įvykusio personalui skirto informacinio susirinkimo. Toks paskelbimas tenkina PTN 110 straipsnio 3 dalyje keliamą reikalavimą, pagal kurį institucija turi platų PTN 110 straipsnyje nurodyto informavimo metodo pasirinkimą (dėl pranešimo tik Personalo komitetui žr. 1976 m. lapkričio 25 d. Sprendimo Küster / Parlamentas, 123/75, EU:C:1976:162, 7 punktą).

77      Be to, per posėdį ieškovė negalėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl ji 2014 m. vasario 12 d. ar anksčiau negalėjo susipažinti su BĮN „Įdarbinimas“ prisijungdama prie Allegro intraneto puslapio, kuris, kaip pabrėžė Institucija, prieinamas ne per Internet Explorer, o per kitą paieškos sistemą, ir visas Institucijos personalas turėjo tai žinoti, kaip tai taip pat pabrėžė Institucija, o ieškovė to nepaneigė. Be to, ieškovė neginčija, kad kiekvienas Administracinei valdybai priimti pateiktas sprendimas, kaip antai BĮN „Įdarbinimas“, įregistruojamas Institucijoje bendrai naudojamame informaciniame serveryje ir yra visuomet prieinamas visam personalui. Ieškovė neginčija ir to, kad abi BĮN „Įdarbinimas“ versijos, su kuriomis pirmą kartą ji esą galėjo susipažinti tik 2014 m. vasario 19 d., bet kuriuo atveju buvo identiškos, kiek tai susiję su minimalios 9 metų atitinkamos profesinės patirties reikalavimu AD 8 lygio pareigoms eiti Institucijoje.

78      Vadinasi, pirmąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

 Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su BĮN „Įdarbinimas“ neteisėtumu, nes nesikonsultuota su Personalo komitetu

–       Šalių argumentai

79      Pateikdama argumentą, kad Personalo komitetas Institucijoje įsteigtas tik 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimu, ir grįsdama ieškinio trečiąjį pagrindą ieškovė tvirtina, kad jį reikia nagrinėti pirmiau nei antrąjį ieškinio pagrindą, nes, atsižvelgiant į tokią aplinkybę, kad visai nebuvo įsteigtas Personalo komitetas, akivaizdu, jog pažeidžiant PTN 110 straipsnio 1 dalį iki 2012 m. lapkričio 15 d. susirinkimo, per kurį Administracinė valdyba, anot Institucijos, tariamai priėmė BĮN „Įdarbinimas“, su šiuo komitetu negalėjo būti konsultuojamasi.

80      EDPPI nuomone, su Personalo komitetu buvo tinkamai konsultuotasi dėl BĮN „Įdarbinimas“ teksto, kuriam pritarė Komisija, o paskui priėmė Institucijos administracinė valdyba.

–       Tarnautojų teismo vertinimas

81      Pirma, iš bylos medžiagos aiškiai matyti, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, Personalo komitetas įsteigtas anksčiau nei 2012 m. lapkričio 15 d. Iš tikrųjų Personalo komiteto trijų narių pirmųjų rinkimų rezultatai paskelbti 2011 m. balandžio 13 d.

82      Kiek tai susiję su šio reikalavimo, taikomo pagal analogiją tokioms agentūroms, kaip EDPPI, ir įtvirtinto PTN 110 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią BĮN priima kiekvienos institucijos ar agentūros paskyrimų tarnyba arba STSĮT, pasitarusi su savo Personalo komitetu, laikymusi, iš atsiliepimo į ieškinį priede Institucijos pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad 2011 m. rugsėjo 19 d. buvo surengtas Personalo komiteto ir EDPPI direkcijos susirinkimas ir per jį buvo sutarta, kad Personalo komitetas atsiųs tris grupes BĮN pakeitimų pasiūlymų, atitinkamai susijusių su laikinaisiais tarnautojais, sutartininkais ir tarpine administracija. 2011 m. spalio 14 d. žmogiškųjų išteklių koordinatorius Personalo komitetui atsiuntė elektroninį laišką, kuriame prašė pateikti pastabų dėl tų BĮN, o 2011 m. lapkričio 14 d. Personalo komitetas atsakė, kad neturi pastabų dėl jam pateiktų nagrinėti skirtingų BĮN.

83      Taigi BĮN „Įdarbinimas“ preambulėje teisingai ir vienareikšmiškai nurodyta aplinkybė, kad iš tikrųjų buvo konsultuotasi su personalo atstovavimo institucija, ir pažymėta, kad „EDPPI Administracinė valdyba [priėmė BĮN „Įdarbinimas“] pagal PTN 110 straipsnį pasikonsultavusi su EDPPI Personalo komitetu“.

84      Antra, nors grįsdama trečiąjį ieškinio pagrindą ieškovė pateikė tik vieną argumentą, t. y. kad iki 2012 m. lapkričio 15 d. nebuvo įsteigtas Personalo komitetas, o jis atmestas kaip akivaizdžiai nepagrįstas, teismo posėdyje buvo aptartas ir Tarnautojų teismo nario pateiktas klausimas, ar buvo iš naujo konsultuotasi su Personalo komitetu dėl BĮN „Įdarbinimas“ projekto, pakeisto po to, kai Komisija pateikė pastabas, su kuriomis siejamas jos pritarimas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1094/2010 68 straipsnio 2 dalį.

85      Kaip priminta šio sprendimo 66 punkte, šiuo klausimu PTN 110 straipsnyje nustatyta, kad agentūros priima BĮN pasitarusios su personalo komitetu ir Komisijai pritarus, o Reglamento Nr. 1094/2010 68 straipsnio 2 dalyje, kurioje daroma nuoroda į PTN 110 straipsnį, nustatyta, kad, „Komisijai pritarus, [EDPPI] Administracinė valdyba“ patvirtina PTN ir KTĮS BĮN.

86      Nors agentūra negali priimti PTN 110 straipsnio BĮN be Komisijos pritarimo, o tai jai suteikia tam tikrų priežiūros įgaliojimų, tačiau numatytas tik konsultavimasis su Personalo komitetu, t. y. ribota dalyvavimo sprendimo priėmimo procese forma, kuri visai nereiškia administracijos pareigos atsižvelgti į Personalo komiteto pateiktas pastabas, kai su juo konsultuojamasi. Nepakenkdama pareigos konsultuotis veiksmingumui administracija turi vykdyti šią pareigą kaskart, kai konsultavimasis su Personalo komitetu gali daryti įtakos akto, kuris bus priimtas, turiniui (šiuo klausimu žr. 2003 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Cerafogli ir Poloni / ECB, T‑63/02, EU:T:2003:308, 23 punktą ir nurodytą teismą praktiką).

87      Šiose PTN 110 straipsnio nuostatose nenurodyta agentūros vykdomos BĮN priėmimo procedūros etapų chronologinė tvarka, t. y. ar jos Personalo komitetas gali arba turi būti išklausytas prieš tai, kai gaunamas Komisijos pritarimas, ar tada, kai jis jau gautas. Vis dėlto šiuo klausimu Tarnautojų teismas pažymi, kad atsižvelgiant į šioje byloje nagrinėjamus teisės aktus Institucijos Administracinei valdybai suteikti įgaliojimai priimti BĮN oficialiai siejami su Komisijos pritarimu, todėl faktiškai tiek Institucija, tiek Komisija turi įgaliojimus priimti sprendimus šioje srityje. Taigi reikia manyti, kad su agentūros Personalo komitetu gali būti konsultuojamasi, kaip šioje byloje, prieš gaunant Komisijos pritarimą dėl BĮN projekto, jeigu vėliau oficialiai agentūros priimtas tekstas iš esmės nesiskiria dėl Komisijos prašymu padarytų pakeitimų nuo iš pradžių Personalo komitetui pateikto teksto.

88      Šiomis aplinkybėmis prieš priimdama BĮN „Įdarbinimas“ Institucija turi iš naujo konsultuotis su Personalo komitetu tik jeigu nusprendžia priimti Komisijos reikalaujamus pradinio pasiūlymo pakeitimus, kurie iš esmės pakeičia šio pasiūlymo struktūrą. Tačiau tokia pareiga nenustatyta, kai pakeitimai pavieniai ir jų poveikis ribotas, dar reikia priminti, kad tai, ar pakeitimas esminis, turi būti vertinama atsižvelgiant į pakeistų nuostatų objektą ir vietą visame akte, o ne individualius padarinius, kurių jie gali sukelti atitinkamiems pareigūnams ar tarnautojams (šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Centeno Mediavilla ir kt. / Komisija, C‑443/07 P, EU:C:2008:767, 52 punktą).

89      Taigi šiuo klausimu Tarnautojų teismas konstatuoja, kad 2012 m. balandžio 3 d. Sprendimu C(2012) 2272 final Komisija pritarė tam tikrų agentūrų patvirtintoms PTN ir KTĮS BĮN, o tarp jų ir EDPPI BĮN „Įdarbinimas“. Vis dėlto reikia pripažinti, kad iš šio Institucijos pateikto sprendimo teksto nematyti, jog Komisija reikalavo padaryti jai pateiktų tvirtinti BĮN „Įdarbinimas“ pavienių ar esminių pakeitimų. Priešingai, to sprendimo dėl patvirtinimo 4 konstatuojamojoje dalyje Komisija konstatavo: „Atlikus išsamų tyrimą, padaryta išvada, kad [BĮN] projektai dauguma atvejų atitinka Komisijos priimtas atitinkamas nuostatas dėl jos pačios personalo [ir kad] skirtumų, palyginti su Komisijos nuostatomis, yra tik dėl [nagrinėjamų] agentūrų specifikos.“

90      Vadinasi, remiantis šio sprendimo 87 ir 88 punktuose nurodytais principais, a priori EDPPI neturėjo pareigos iš naujo konsultuotis su Personalo komitetu dėl BĮN „Įdarbinimas“ projekto Komisijai priėmus sprendimą dėl pritarimo.

91      Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad per procedūrą, kurią Institucija vykdė priimdama PTN ir KTĮS BĮN, Personalo komitetui ir Komisijai kartu buvo pateikti keli BĮN tekstai. Šiuo klausimu 2012 m. lapkričio 9 d. žmogiškųjų išteklių koordinatorius Personalo komitetui išsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė su juo vykusias diskusijas dėl PTN ir KTĮS BĮN projektų, įskaitant BĮN „Įdarbinimas“, kurioms Komisija jau pritarė ir kurios pateiktos Administracinei valdybai priimti per 2012 m. lapkričio 15 d. posėdį. Taigi iš šio elektroninio laiško matyti, kad 2012 m. lapkričio 9 d. vienintelis tekstas dar nebuvo pateiktas Personalo komitetui ir kad jis 2012 m. lapkričio 14 d. elektroniniame laiške aiškiai nurodė, jog dėl to teksto neturi pastabų.

92      Taigi pirmiau konstatuotos faktinės aplinkybės patvirtina, kad, pirma, BĮN projektuose, dėl kurių jau buvo konsultuotasi su Personalo komitetu, nebuvo padaryta jokių esminių pakeitimų. Antra, bet kuriuo atveju jos patvirtina, kad šis komitetas dalyvavo skirtingų PTN 110 straipsnio BĮN priėmimo procedūroje ir nepageidavo pateikti pastabų dėl BĮN „Įdarbinimas“ teksto, apie kurio perdavimą Administracinei valdybai jam buvo pranešta 2012 m. lapkričio 9 d. elektroniniame laiške, ir jam buvo žinomas to teksto turinys, nors ir galėjęs skirtis nuo iš pradžių jam pateikto BĮN „Įdarbinimas“ teksto, tačiau jame buvo tik pavienių ir riboto poveikio pakeitimų, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 88 punkte nurodytą teismo praktiką.

93      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad reikia atmesti kaip nepagrįstą BĮN „Įdarbinimas“ neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą dėl to, kad nesikonsultuota su Personalo komitetu.

 Dėl ieškinio antrojo pagrindo, susijusio su teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu

–       Šalių argumentai

94      Visų pirma, ieškovė tvirtina, kad ginčijamu sprendimu Institucija atgaline data atmetė jos paraišką dalyvauti paskelbus pranešimą apie laisvą darbo vietą pradėtoje įdarbinimo procedūroje, o būtent kad užkirto kelią pasinaudoti subjektyviomis teisėmis, kurios jai suteiktos pagal 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą ją paskirti į atitinkamas pareigas nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. Toks Institucijos elgesys pažeidžia ieškovės teisėtus lūkesčius dėl jos 2013 m. lapkričio 7 d. įdarbinimo teisėtumo. Anot ieškovės, nebuvo jokios objektyvios aplinkybės, dėl kurios ji galėjo žinoti apie pranešime apie laisvą darbo vietą padarytą klaidą, ar aplinkybių, dėl kurių ji galėjo suabejoti 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimo teisėtumu.

95      Antra, ieškovė tvirtina, kad Institucija ėmėsi veiksmų per akivaizdžiai neprotingą laikotarpį atsižvelgiant į aplinkybę, kad ginčijamas sprendimas priimtas atitinkamai praėjus 7 mėn. po to, kai ji 2013 m. liepos 18 d. priėmė pasiūlymą eiti vyriausiojo eksperto pareigas, ir praėjus 9 mėn. po to, kai 2013 m. gegužės 24 d. paskelbtas pranešimas apie laisvą darbo vietą.

96      Institucija prašo atmesti antrąjį ieškinio pagrindą, remdamasi tuo, kad su įdarbinimu susijusio pažeidimo ieškovė negalėjo nepastebėti, nes BĮN „Įdarbinimas“ buvo paskelbtos EDPPI intraneto tinklalapyje. Maža to, nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gegužės 24 d., t. y. pranešimo apie laisvą darbo vietą paskelbimo datos, surengtose keturiolikoje įdarbinimo procedūrų visada buvo keliamas reikalavimas turėti bent 9 metų atitinkamą profesinę patirtį AD 8 lygio pareigoms eiti, o to, turint omeny, kad EDPPI yra nedidelė, ieškovė negalėjo pagrįstai nežinoti.

–       Tarnautojų teismo vertinimas

97      Visų pirma, remiantis nusistovėjusia teismų praktika, pagal teisėtų lūkesčių apsaugos principą, kuris yra vienas iš pagrindinių Sąjungos teisės principų (žr., be kita ko, 1981 m. gegužės 5 d. Sprendimo Dürbeck, 112/80, EU:C:1981:94, 48 punktą), reikalaujama, kad kiekvienas pareigūnas ar tarnautojas turėtų teisę remtis šiuo principu, jeigu jis yra tokioje padėtyje, susijusioje su tuo, kad Sąjungos administracija paskatino jo pagrįstų lūkesčių atsiradimą, suteikdama jam tikslias garantijas. Be to, garantijos turi atitikti galiojančias teisės normas (2007 m. liepos 18 d. Sprendimo AER / Karatzoglou, C‑213/06 P, EU:C:2007:453, 33 punktas ir nurodyta teismo praktika).

98      Nors dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo gali būti apribota administracijos teisė atgaline data panaikinti neteisėtą aktą, kai akto adresatas galėto tikėtis, kad jis yra teisėtas, ši sąlyga netenkinama tuo atveju, kai yra objektyvių aplinkybių, dėl kurių suinteresuotasis asmuo turėjo suprasti, jog buvo padaryta atitinkama klaida, arba, kitaip tariant, kai yra aplinkybių, kurios leidžia abejoti akto teisėtumu. Taigi suinteresuotasis asmuo negali tikėtis, kad panaikintas aktas yra teisėtas būtent tada, kai tas aktas neturi teisinio pagrindo ar priimtas akivaizdžiai pažeidžiant galiojančias teisės normas (2010 m. gegužės 12 d. Sprendimo Bui Van / Komisija, T‑491/08 P, EU:T:2010:191, 44 punktas ir nurodyta teismų praktika).

99      Šioje byloje pranešime apie laisvą darbo vietą, žinoma, nebuvo nurodytos BĮN „Įdarbinimas“ ir juo labiau visiškai neužsiminta apie tų BĮN 7 straipsnį, kuriame nustatytas reikalavimas turėti bent 9 metų atitinkamą profesinę patirtį, norint eiti AD 8 lygio pareigas. Vis dėlto Tarnautojų teismas mano, kad šios bylos aplinkybėmis ieškovė negalėjo pagrįstai nežinoti, kad BĮN jai neišvengiamai taikomos.

100    Iš tikrųjų galima pagrįstai manyti, kad tokiai patyrusiai laikinajai tarnautojai, kaip ieškovė, kuri Institucijoje jau užėmė AD 6 lygio pareigas, turėjo iškilti klausimas dėl minimalios profesinės patirties laikotarpio, būtino norint eiti pranešime apie laisvą darbo vietą nurodytas AD 8 lygio pareigas ir (arba) būti į jas paskirtam. Tai taikoma ir šiuo atveju, nes, pirma, skyrimas į vyriausiojo eksperto pareigas reiškė ieškovės paaukštinimą dviem lygiais, palyginti su jos priskyrimu prie AD 6 lygio pagal rinkos subjektų eksperto pareigas. Be to, reikia atsižvelgti į ypatingas aplinkybes, kuriomis paprastai veikia Sąjungos agentūros ir kurioms, be kita ko, būdinga tai, kad šiose agentūrose dirba mažai darbuotojų ir joms taikomi ypatingi veiklos apribojimai (šiuo klausimu žr. 2013 m. gruodžio 4 d. Sprendimo ETF / Schuerings, T‑107/11 P, EU:T:2013:624, 97 ir 100 punktus ir 2014 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Tzikas / AFE, F‑120/13, EU:F:2014:197, 93 punktą). Taigi prieš skirdama į vyriausiojo eksperto pareigas Institucija, t. y. nedidelis administracinis subjektas, kuriame buvo tik 13 asistentų pareigų grupės etatų ir 70 administratorių pareigų grupės etatų, iš kurių tik 11 AD 8 lygio etatų, paskelbė mažiausiai 14 pranešimų apie laisvą darbo vietą AD 8 lygio pareigoms eiti ir dėl kiekvienų iš šių pareigų visada buvo reikalaujama, kad kandidatai turėtų bent 9 metų profesinę patirtį.

101    Vis dėlto primintina ir tai, kad, remiantis nusistovėjusia teismo praktika, laikinojo tarnautojo ir atitinkamos institucijos ar agentūros darbo santykių pagrindas yra darbo sutartis (1977 m. spalio 18 d. Sprendimo Schertzer / Parlamentas, 25/68, EU:C:1977:158, 40 punktas ir 1992 m. birželio 19 d. Sprendimo V. / Parlamentas, C‑18/91 P, EU:C:1992:269, 39 punktas). Taigi, kiek tai susiję su sutartinių santykių nutraukimo galimybe, kai šalys sukuria tokius santykius darnia valia, STSĮT veikia ne vienašališkai kaip paskyrimų tarnyba, o yra saistoma su tarnautoju ją siejančių atitinkamų sutartinių nuostatų ir bet kuriuo atveju turi laikytis KTĮS nuostatų, būtent jų 14 ir 47 straipsnių.

102    Šiuo klausimu tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos šioje byloje, atsižvelgdamas į tai, jog raštu ir žodžiu pateiktuose atsakymuose EDPPI aiškiai patvirtino, kad ji neketino remtis nė viena iš nurodytų nuostatų, o rėmėsi tik 2011 m. birželio 30 d. sprendimu, Tarnautojų teismas, nenagrinėdamas su teisėtų lūkesčių apsaugos principo paisymu susijusių argumentų, nusprendžia, kad Institucijos STSĮT negalėjo vienašališkai atšaukti darbo vietos pasiūlymo, kuriam taikomos 2011 m. birželio 30 d. sprendime nustatytos sąlygos, kaip tai priminta 2013 m. liepos 17 d. elektroniniame laiške, kuriame oficialiai pateiktas šis pasiūlymas, ir atgaline data atmesti ieškovės paraiškos.

103    Iš tikrųjų, nors KTĮS nuostatose visai nedraudžiama, kad STSĮT, nustatydama tarnautojams palankesnes sutartines sąlygas, dėl šių tarnautojų interesų apribotų pagal KTĮS 47 straipsnį jai suteiktus įgaliojimus nutraukti teisėtai sudarytas darbo sutartis (1994 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Düchs / Komisija, T‑558/93, EU:T:1994:279, 43 punktas ir 2004 m. liepos 7 d. Sprendimo Schmitt / AER, T‑175/03, EU:T:2004:214, 53 punktas), tačiau, išskyrus KTĮS nustatytus atvejus, ji negali vienašališkai atsisakyti suinteresuotojo tarnautojo atžvilgiu prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Konkrečiai kalbant, kandidatui išsiųstas darbo pasiūlymas, siekiant jį įdarbinti kaip laikinąjį tarnautoją, žinoma, yra tik ketinimas, taigi parengiamasis aktas, o ne teisių suteikiantis dokumentas, kuris gali būti atšauktas, pavyzdžiui, kai STSĮT, pateikusi darbo pasiūlymą, nustato, kad suinteresuotasis asmuo netenkina vienos iš KTĮS, pranešime apie laisvą darbo vietą ar vidaus nuostatose įtvirtintų įdarbinimo sąlygų (šiuo klausimu žr. 2012 m. spalio 23 d. Sprendimo Eklund / Komisija, F‑57/11, EU:F:2012:145, 66 punktą ir 2014 m. liepos 10 d. Nutarties Mészáros / Komisija, F‑22/13, EU:F:2014:189, 73 punktą). Vis dėlto situacija skiriasi, kai toks pasiūlymas priimtas ir įformintas STSĮT sprendime, kaip antai 2013 m. lapkričio 7 d. sprendime, ir kai faktiškai pradėjo galioti nauji sutartiniai santykiai. Iš tikrųjų tokiu atveju dėl susitariančiųjų šalių darnios valios atsirado naujų iš sutartinių santykių kylančių pareigų, kurios riboja STSĮT įgaliojimus veikti vienašališkai kitais atvejais, nei aiškiai nustatyti KTĮS, t. y. nurodyti KTĮS 47 straipsnyje, ir bet kuriuo atveju veikti atgaline data.

104    Taigi šioje byloje Tarnautojų teismas nurodo, kad, pirma, 2013 m. liepos 18 d. ieškovė aiškiai priėmė pasiūlymą dėl darbo vietos, kurį prieš dieną Institucija jai pateikė atsiųstame 2013 m. liepos 17 d. elektroniniame laiške. Šiuo klausimu iš elektroninio laiško turinio matyti du aspektai: ieškovei pateiktas pirmas konkretus pasiūlymas dėl „laikino paskyrimo“, dėl kurio jai ir toliau galiojo neterminuotas įdarbinimas, susijęs su AD 6 lygio pareigomis, o jai pateiktas antras pasiūlymas sietas su darbo kokybe, kurią ieškovė užtikrins laikino paskyrimo laikotarpiu. Taigi šiame elektroniniame laiške nebuvo pasiūlymo iš karto įdarbinti pranešime apie laisvą darbo vietą, susijusiame tik su laikinojo tarnautojo pareigybe terminuotam 3 metų laikotarpiui, kaip tai suprantama pagal KTĮS 9 straipsnį, nurodytomis sąlygomis. Antra, Tarnautojų teismas pažymi, kad šiuo atveju konkretus „laikino paskyrimo“ pasiūlymas įformintas 2013 m. lapkričio 7 d. sprendime, nors oficialiai tai nebuvo abiejų šalių parašais patvirtintas darbo sutarties atžvilgiu papildomas susitarimas. Trečia, Tarnautojų teismas konstatuoja, kad ieškovė iš tikrųjų vykdė vyriausiojo eksperto pareigas beveik 6 mėnesius, ir, ketvirta, per teismo posėdį EDPPI nurodė, kad ginčijamo sprendimo teisinis pagrindas buvo ne KTĮS, o 2011 m. birželio 30 d. sprendimas, kurį priėmė Institucijos vykdomasis direktorius, siekdamas panaikinti PTN ir KTĮS spragą.

105    Šiomis aplinkybėmis 2014 m. vasario 24 d. Institucijos STSĮT negalėjo atgaline data ir be konkretaus teisinio pagrindo vienašališkai nuspręsti atmesti ieškovės paraiškos į vyriausiojo eksperto pareigas, kitaip tariant, atšaukti 2013 m. liepos 17 d. pasiūlymo dėl darbo vietos dalies, susijusios su konkrečiu pasiūlymu dėl laikino paskyrimo, kurį ieškovė jau buvo priėmusi, todėl jis įsigaliojo. Tai galioja net ir tuo atveju, jeigu tai buvo tik pasiūlymas dėl laikino paskyrimo 6 mėnesiams, kuriame ieškovei teikiama galimybė, priėmus antrą pasiūlymą, jei jis turėtų įsigalioti, įtvirtinti neterminuotus darbo santykius pagal galiojančią darbo sutartį dėl AD 6 lygio, taikytinus ir vyriausiojo eksperto pareigybei, į kurią paprastai skiriama tik terminuotam 3 metų laikotarpiui.

106    Taigi reikia konstatuoti, kad ginčijamas sprendimas neteisėtas tiek, kiek juo atgaline data atmesta ieškovės paraiška į vyriausiojo eksperto pareigas.

107    Dėl klausimo, ar, kaip teigia ieškovė, būtent formuluodama savo reikalavimą, Institucijos STSĮT iš tikrųjų atšaukė savo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą, kuriuo ieškovei nustatytas bandomasis laikotarpis einant vyriausiojo eksperto pareigas, reikia pripažinti, kad ginčijamas sprendimas konkrečiai nesusijęs su 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimo atšaukimu. Taigi Tarnautojų teismas konstatuoja, kad pastarajame sprendime buvo numatytas tik ieškovės laikinas paskyrimas nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. ir jame buvo nurodyta, kad, jei bus patvirtinta tokioms naujoms pareigoms, STSĮT priims sprendimą, t. y tuo atveju pasiūlymą dėl galutinio paskyrimo ir patvirtinimo į AD 8 lygį, nustatytą vyriausiojo eksperto pareigoms, ir tai bus padaryta atgaline data po 2013 m. rugsėjo 16 d. Galiausiai, kadangi pagal šį 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą laikino paskyrimo laikotarpiu ieškovei buvo mokamas AD 6 lygio darbo užmokestis ir dėl vėlesnio Institucijos STSĮT atsisakymo ją patvirtinti šioms pareigoms, jai atgaline data nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. nebuvo sumokėtas AD 8 lygio darbo užmokestis, todėl reikia nuspręsti, kad 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimas nebuvo atšauktas ar kitaip pakeistas ginčijau sprendimu, o priešingai – buvo įvykdytas.

108    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia iš dalies tenkinti antrąjį ieškinio pagrindą ir konstatuoti, kad ginčijamas sprendimas neteisėtas tiek, kiek juo, esant sutartiniams santykiams, nepaisant įgytų teisių ir sutartinių sąlygų, atgaline data atmesta ieškovės paraiška į vyriausiojo eksperto pareigas ir implicitiškai atšauktas ieškovės jau priimtas darbo pasiūlymas, pateiktas 2013 m. liepos 17 d.

 Dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo, susijusio su teisės į gynybą ir Chartijos 41 straipsnio pažeidimu

–       Šalių argumentai

109    Ieškovė tvirtina, kad Institucija pažeidė jos teisę būti išklausytai prieš priimdama jos nenaudai sprendimą, nes prieš priimdama ginčijamą sprendimą jai nesuteikė galimybės veiksmingai pateikti pastabų. Ieškovė teigia, kad jeigu jai būtų suteikta galimybė pateikti nuomonę dėl klausimo, ar Institucija turėjo teisę priimti tą sprendimą, ji būtų galėjusi daryti įtaką jo turiniui.

110    EDPPI prašo atmesti šį ieškinio pagrindą ir konkrečiai nurodo, kad ieškovė buvo išklausyta per 2014 m. vasario 3 ir 11 d. pokalbius atitinkamai su Žmogiškųjų išteklių tarnybos darbuotoju ir Reglamentavimo administracijos direktoriumi.

–       Tarnautojų teismo vertinimas

111    Kiek tai susiję su klausimu, ar šiuo atveju Institucija visiškai paisė ieškovės teisės būti išklausytai dėl to, ar ji turėjo bent 9 metų atitinkamą profesinę patirtį, kai pateikė paraišką į vyriausiojo eksperto pareigas, iš bylos medžiagos ir teismo posėdyje vykusių ginčų matyti, pirma, kad per 2014 m. vasario 3 d. pokalbį su Žmogiškųjų išteklių tarnybos darbuotoju ieškovei buvo pranešta, kad tuo metu Institucija tikrino, ar ji atitiko minimalios 9 metų profesinės patirties reikalavimą, keliamą AD 8 lygio pareigoms eiti, ir, antra, kad per 2014 m. vasario 11 d. susitikimą su Reglamentavimo administracijos direktoriumi jie kartu stengėsi išsiaiškinti, ar ji konkrečiai atitinka tą bent 9 metų profesinės patirties reikalavimą, ar ne.

112    Be kita ko, iš bylos medžiagos matyti, kad per 2014 m. vasario 11 d. susitikimą Reglamentavimo administracijos direktorius ieškovei suteikė galimybę ginčyti administracijos atliktą jai priskirtinų profesinės patirties metų skaičiavimą. Taigi, kiek tai susiję su jos ankstesne profesine patirtimi, ieškovė turėjo galimybę veiksmingai pateikti savo nuomonę direktoriui prieš tai, kai vykdomasis direktorius priėmė ginčijamą sprendimą.

113    Be to, kad ieškovė buvo išklausyta tikrinant jos profesinės patirties trukmę, Tarnautojų teismas mano, kad nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ieškovė ne tik negalėjo nežinoti, kokią reikšmę Institucija teikia tam, ar ji turi bent 9 metų atitinkamą profesinę patirtį, kad galėtų eiti AD 8 lygio pareigas, bet ieškovė buvo informuota apie tai, kad, nors Institucija apgailestavo, tačiau ji negalėjo tikėtis būti patvirtinta AD 8 lygio vyriausiojo eksperto pareigoms, nes pranešime apie laisvą darbo vietą nustatytą dieną ji negalėjo patvirtinti, kad turi bent 9 metų atitinkamą profesinę patirtį.

114    Maža to, ieškovė dar turėjo galimybę papildyti savo pareikštą nuomonę apie profesinės patirties apskaičiavimo metodą ir jo sukeliamus teisinius padarinius per 13 dienų nuo 2014 m. vasario 11 d. susitikimo iki 2014 m. vasario 24 d., kai buvo priimtas ginčijamas sprendimas (žr. 2014 m. rugsėjo 10 d. Sprendimą Tzikas / AFE, F‑120/13, EU:F:2014:197, 59 punktas).

115    Šiomis aplinkybėmis Tarnautojų teismas konstatuoja, kad prieš priimdama ginčijamą sprendimą ieškovės nepatvirtinti vyriausiojo eksperto pareigoms Institucija nepažeidė ieškovės teisės būti išklausytai pagal Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktą.

116    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti ketvirtąjį ieškinio pagrindą.

 Dėl ieškinio penktojo pagrindo, visų pirma, susijusio su 2011 m. birželio 30 d. sprendime nustatytų taisyklių neteisėtumu ir – subsidiariai – šio sprendimo taikymo srities nepaisymu

–       Šalių argumentai

117    Iš esmės ieškovė tvirtina, kad pirmiausia 2011 m. birželio 30 d. sprendimas neteisėtas dėl keturių priežasčių.

118    Pirma, vykdomasis direktorius neturėjo kompetencijos priimti 2011 m. birželio 30 d. sprendimo, nes, ieškovės nuomone, tai yra Administracinės valdybos, kuri galėjo priimti tokį aktą remdamasi Reglamento Nr. 1094/2010 47 straipsnio 2 dalimi, kompetencija. Šiuo aspektu ieškovė iš esmės ginčija tai, kad 2011 m. birželio 30 d. sprendimas yra „administracinė taisyklė“, kaip tai suprantama pagal to reglamento 53 straipsnio 3 dalį.

119    Antra, ieškovė ginčija motyvo, kuriuo remiantis priimtas 2011 m. birželio 30 d. sprendimas, teisėtumą, t. y. kad buvo teisinė spraga, kurią reikėjo panaikinti, dėl PTN ir Institucijos priimtų PTN ir KTĮS BĮN atitikties, kiek tai susiję su Institucijoje pagal tas sąlygas jau įdarbintų, nors į žemesnį lygį, tarnautojų kartotiniu paskyrimu į laikinųjų tarnautojų pareigas. Ieškovė mano, kad tada, kai tas pats tarnautojas vėliau skiriamas į kitokias pareigas Institucijoje ir jam suteikiamas tas pats laikinojo tarnautojo statusas, KTĮS 14 straipsnyje nurodytas bandomasis laikotarpis taikomas tik įdarbinant pirmą kartą. Iš tikrųjų KTĮS nenumatyta, kad laikinajam tarnautojui, kuris po šioje nuostatoje nurodyto bandomojo laikotarpio patvirtintas į pareigas agentūroje, gali būti nustatyta pareiga atlikti naują bandomąjį laikotarpį, kad jis būtų paskirtas į kitas laikinojo tarnautojo pareigas toje pačioje agentūroje, nors jam siūlomos kitos pareigos ar aukštesnis lygis.

120    Trečia, ieškovė tvirtina, kad 2011 m. birželio 30 d. sprendimas gali lemti tokią piktnaudžiavimu grindžiamą situaciją, kaip jos atveju, kai tam pačiam tarnautojui 18 mėnesių taikomas „bandomasis laikotarpis“, o šiuo atveju taip yra esant tik trejų metų darbo santykiams.

121    Ketvirta, ieškovė tvirtina, kad Institucija turėjo panaikinti 2011 m. birželio 30 d. sprendimą, nes jo tikslas buvo vien reglamentuoti atvejus, kai laikinasis tarnautojas tik pirmą kartą kartotinai skiriamas į pareigas, ir tik tol, kol buvo nustatyta laikinųjų tarnautojų sutarčių tvarkymo politika. Kadangi buvo priimtos BĮN „Įdarbinimas“, 2011 m. birželio 30 d. sprendimas šiuo atveju nebegalėjo būti taikomas.

122    Subsidiariai, ieškovė teigia, kad 2011 m. birželio 30 d. sprendimas jai buvo netinkamai pritaikytas. Visų pirma, ieškovė teigia, kad pranešime apie laisvą darbo vietą nebuvo nurodytas nei bandomasis laikotarpis, nei 2011 m. birželio 30 d. sprendimo egzistavimas. Vis dėlto teismo posėdyje ieškovė pripažino, kad 2013 m. liepos 18 d. priimdama pasiūlymą dėl vyriausiojo eksperto pareigų ji sutiko su tuo, kad jai bus taikoma 2011 m. birželio 30 d. sprendime nustatyta laikino paskyrimo tvarka.

123    Institucija prašo atmesti penktąjį ieškinio pagrindą ir pateikia argumentą, kad 2011 m. birželio 30 d. sprendimas yra „vidaus administracinė taisyklė“, kurią vykdomasis direktorius galėjo priimti remdamasis pagal Reglamento Nr. 1094/2010 53 straipsnio 3 dalį jam suteikta kompetencija. Dėl tikslo Institucija paaiškino, kad šiuo darbuotojų naudai priimtu sprendimu siekiama EDPPI vidaus kandidatams suteikti galimybę pradėti dirbti einant aukštesnio lygio pareigas ir neprarasti ankstesnės terminuotam ar neterminuotam laikotarpiui sudarytos sutarties, kuri galiausiai lieka galioti ir nėra nutraukiama ar netaikoma laikinai paskyrus į aukštesnio lygio pareigas.

–       Tarnautojų teismo vertinimas

124    Pateikdama penktąjį ieškinio pagrindą ieškovė faktiškai siekia pateikti 2011 m. birželio 30 d. sprendimo neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą. Šiuo klausimu pareiškime ieškovė aiškiai neginčijo šio sprendimo teisėtumo ir konkrečiai paties principo, kad jai vėl nustatyta pareiga sėkmingai išdirbti bandomąjį laikotarpį, analogišką nustatytajam KTĮS 14 straipsnyje. Vis dėlto, kaip nurodyta šio sprendimo 58–60 punktuose, šį neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą reikia pripažinti priimtinu.

125    Kiek tai susiję su vykdomojo direktoriaus kompetencija ratione personae priimti 2011 m. birželio 30 d. sprendimą, reikia konstatuoti, kad šis sprendimas gali būti priskirtas prie „vidaus administracinių taisyklių“ kategorijos, o šių taisyklių priėmimas yra vykdomojo direktoriaus kompetencija pagal Reglamento Nr. 1094/2010 53 straipsnio 3 dalį. Todėl reikia atmesti 2011 m. birželio 30 d. sprendimo neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą, kiek jis susijęs su kompetencijos ratione personae trūkumu.

126    Kiek tai susiję su kompetencijos ratione materiae trūkumu, pirmiausia reikia išnagrinėti, ar, kaip tuo rėmėsi vykdomasis direktorius 2011 m. birželio 30 d. sprendime, iš tikrųjų tuo metu tarp PTN, KTĮS ir juos įgyvendinančių Institucijos vidaus taisyklių egzistavo „teisinis vakuumas“, pateisinantis leidžiančią nukrypti administracinę praktiką dėl įdarbinimo terminuotam laikotarpiui į laikinojo tarnautojo pareigas, apie kurį paskelbta pranešime apie laisvą darbo vietą išorėje ir Institucijos viduje, tarnautojo, kuris Institucijoje neterminuotai jau įdarbintas kaip laikinasis tarnautojas, bet į žemesnio lygio pareigas nei tos, į kurias numatyta skirti.

127    Visų pirma Tarnautojų teismas mano, kad 2011 m. birželio 30 d. sprendime faktiškai ir atsižvelgiant į pavadinimą „laikinas paskyrimas“ (anglų k. „provisional assignment“) numatyta suinteresuotojo asmens įdarbinimą, kitaip tariant, galutinį paskyrimą į aukštesnio lygio pareigas, atidėti ir sieti su einant naujas pareigas, į kurias dėl šios priežasties bus skiriama laikinai, per šešių mėnesių bandomąjį, t. y. laikino paskyrimo, laikotarpį atlikto darbo kokybe. Iš esmės tokia „laikino paskyrimo“ nuostata reiškia, remiantis KTĮS 10 straipsniu, pagal analogiją taikomą PTN 7 straipsnio 2 dalyje nustatytą laikinajam tarnautojui suteiktą galimybę laikinai eiti aukštesnio lygio pareigas ir jam nustatyti bandomąjį laikotarpį, kurio tikslas tapatus nustatytajam KTĮS 14 straipsnyje. Kadangi pagal tokią nuostatą, kuri nenumatyta PTN ar KTĮS, nesiremiama KTĮS 14 straipsniu, todėl galiausiai ji yra sui generis nuostata, galutinai įdarbinama ar paskiriama į naujas pareigas tik po bandomojo laikotarpio, per kurį laikinasis tarnautojas, su kuriuo sudaryta sutartis dėl kitų žemesnio lygio pareigų, yra tik laikinai paskiriamas į aukštesnio lygio pareigas, dėl kurių paskelbtas pranešimas apie laisvą darbo vietą.

128    Žinoma, šiuo klausimu KTĮS 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad naujas, netgi „laikinas“, „paskyrimas“ (tokie terminai vartojami 2011 m. birželio 30 d. sprendime) fiksuojamas darbo sutarties atžvilgiu papildomame susitarime, kuris turi būti sudaromas tuo pačiu metu, kai pakeičiamas paskyrimas. Vis dėlto Tarnautojų teismas mano, kad šioje byloje, pirma, Institucija ir ieškovė 2013 m. liepos 17 ir 18 d. elektroniniuose laiškuose atitinkamai dėl pasiūlymo ir sutikimo, susijusių su pareigomis, dėl kurių paskelbtas pranešimas apie laisvą darbo vietą, sudarė susitarimą dėl laikino paskyrimo, nors nenumatė galutinio paskyrimo realumo, ir kad kartu šie elektroniniai laiškai turi būti pripažinti prilygstančiais darbo sutarties atžvilgiu papildomam susitarimui, kaip tai suprantama pagal KTĮS 10 straipsnio 3 dalį. Antra, Tarnautojų teismas mano, kad dėl sudaryto tokio darbo sutarties atžvilgiu papildomo susitarimo Institucijos STSĮT neprarado galimybės, pasibaigus ieškovės laikino paskyrimo terminui, nuspręsti sudaryti naują darbo sutarties atžvilgiu papildomą susitarimą, pagal kurį būtų nuspręsta galutinai skirti į naujas pareigas ir priskirti prie naujo lygio.

129    Padaręs šias išvadas, Tarnautojų teismas nurodo, kad nė vienoje KTĮS nuostatoje konkrečiai nenustatyta, o ieškovė tai ginčija, ar administracija, laikinai skirdama į pareigas, laikinajam tarnautojui, su kuriuo, kaip šiuo atveju, sudaryta neterminuota sutartis ir kuris jau patvirtintas pareigoms pagal KTĮS 14 straipsnį, gali nustatyti naują bandomąjį laikotarpį, jeigu, pasibaigus pirmajam bandomajam laikotarpiui, nori jį paskirti ar įdarbinti nuolatiniam darbui į kitas aukštesnio lygio pareigas.

130    Iš tikrųjų KTĮS 10 straipsnio 3 dalyje tik nustatyta, kad „[l]aikinųjų darbuotojų paskyrimas į etatą, kurio lygis yra aukštesnis, negu tas, kuriame jie buvo įdarbinti, fiksuojamas papildomame susitarime prie jų darbo sutarties“. Vis dėlto iš KTĮS 10 ir 14 straipsnių formuluotės ar struktūros nematyti, jog pagal juos administracijai draudžiama reikalauti, kad atitinkamas tarnautojas išdirbtų naują bandomąjį laikotarpį, kaip tai suprantama pagal KTĮS 14 straipsnį, ar šiam naujam paskyrimui reikalingą bet kokios kitos formos bandomąjį laikotarpį.

131    Taigi, kai STSĮT įdarbina į vieną iš etatų tam tikrą savo tarnautoją, kuris pagal terminuotą ar neterminuotą darbo sutartį jau patvirtintas ankstesnėms pareigoms po bandomojo laikotarpio, kaip tai suprantama pagal KTĮS 14 straipsnį, ji gali nuspręsti nenustatyti naujo bandomojo laikotarpio suinteresuotajam asmeniui, jeigu mano, kad jis, kaip laikinasis tarnautojas, išlaiko darbo santykius su darbdaviu, net jeigu tolesni darbo santykiai siejami su lygio ar einamų pareigų paaukštinimu ir jeigu dėl šių naujų pareigų paskelbtame pranešime apie laisvą darbo vietą nurodytas įdarbinimas tik terminuotam laikotarpiui.

132    Priešingai, kai su STSĮT sudaroma nauja darbo sutartis yra susijusi su kita pareigų kategorija arba reiškia laikinojo tarnautojo, kuris po bandomojo laikotarpio pagal KTĮS 14 straipsnį jau patvirtintas pareigoms, karjeros nutraukimą, kai pagal ją, pavyzdžiui, iš esmės pakeičiamas atitinkamo tarnautojo vykdomų pareigų pobūdis arba, kaip šiuo atveju, susidaro dviejų lygių skirtumas, STSĮT, naudodamasi diskrecija ir įgaliojimais organizuoti savo tarnybų darbą ir remdamasi KTĮS 14 straipsniu, gali nuspręsti, kad suinteresuotojo asmens darbo sutartis, įskaitant įtvirtintą ankstesnės darbo sutarties atžvilgiu papildomame susitarime, susijusi su kitokiomis pareigomis, todėl suinteresuotasis asmuo, kaip ir kiti kandidatai, ne šios institucijos ar agentūros tarnautojai, pavyzdžiui, kitų institucijų ar agentūrų laikinieji tarnautojai arba Sąjungos institucijose nedirbantys asmenys, turi įrodyti, kad jo darbas atitinka naujoms pareigoms keliamus reikalavimus ir todėl jis gali būti patvirtintas šioms pareigoms ir turi teisę į aukštesnį lygį nei turėtas.

133    Dėl šios priežasties Tarnautojų teismas nusprendžia, kad Institucija 2011 m. birželio 30 d. sprendime galėjo nustatyti, jog Institucijoje iš eiti pareigas pretenduojančio kandidato, kuris Institucijoje jau dirba kaip laikinasis tarnautojas, bet patvirtintas žemesnio lygio nei nagrinėjamosios pareigoms, kaip ir iš Institucijoje nedirbančio kandidato, kuris eidamas aptariamas pareigas turi išdirbti bandomąjį laikotarpį, kaip tai suprantama pagal KTĮS 14 straipsnį, gali būti pareikalauta išdirbti naują 6 mėnesių bandomąjį laikotarpį, kurio rezultatai lems paskesnį galutinį paskyrimą į naujas pareigas ir priskyrimą prie aukštesnio lygio, fiksuojamus darbo sutarties atžvilgiu papildomame susitarime, kuriame nurodomas naujas nuolatinis paskyrimas į atitinkamas pareigas. Panašus aiškinimas, grindžiamas KTĮS 14 straipsnio taikymu pagal analogiją laikinajam tarnautojui, kuris Institucijoje ar agentūroje ne naujai įdarbintas, o joje jau įdarbintas terminuotam ar neterminuotam laikotarpiui po bandomojo laikotarpio pagal KTĮS 14 straipsnį, taip pat leidžia nesukurti nepalankios situacijos agentūroje jau patvirtintiems laikiniesiems tarnautojams, nes prireikus agentūra gali būti priversta teikti pirmenybę įdarbinimui tų kandidatų, iš kurių ji gali reikalauti darbo įvertinimo po bandomojo laikotarpio, t. y. KTĮS 14 straipsnyje keliamomis sąlygomis, o tai būtų nepalanku agentūros vidaus kandidatams, iš kurių nebūtų galimybės reikalauti atlikti naujo bandomojo laikotarpio.

134    Toliau reikia išnagrinėti, ar, kaip tvirtina ieškovė, Institucija galėjo jos AD 8 lygį atitinkantį darbo užmokestį sieti su laikino paskyrimo laikotarpio darbo rezultatais.

135    Šiuo klausimu, kiek tai susiję su laikinųjų tarnautojų įdarbinimu pagal KTĮS 2 straipsnio a punktą, Tarnautojų teismas pirmiausia konstatuoja, kad iš esmės bet kuris po atrankos procedūros atrinktas kandidatas turi būti įdarbintas atitinkamame pranešime apie laisvą darbo vietą nurodytam laikotarpiui ir priskirtas prie atitinkamo nurodyto lygio, t. y. šiuo atveju prie AD 8 lygio terminuotam trejų metų laikotarpiui. Šiuo klausimu Institucija patvirtino, kad kiekvienas išorės kandidatas būtų buvęs įdarbintas į tokio lygio pareigas ir tokiam laikotarpiui neatsižvelgiant į tai, ar jis anksčiau buvo laikinasis tarnautojas, jau išdirbęs bandomąjį laikotarpį pagal KTĮS 14 straipsnį, ar laikinasis tarnautojas, jo neišdirbęs kitoje institucijoje ar agentūroje. Vis dėlto Tarnautojų teismas pažymi, kad šioje byloje ieškovė pageidauja, jog ir toliau jai galiotų neterminuota darbo sutartis, pagal kurią, prieš ją laikinai paskiriant į vyriausiojo eksperto pareigas, ji ėjo rinkos subjektų eksperto pareigas.

136    Be to, PTN 7 straipsnio 2 dalyje, laikiniesiems tarnautojams pagal analogiją taikomoje remiantis KTĮS 10 straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad tarnautojui, paprašytam ne ilgiau kaip metus eiti laikinas pareigas, kurių lygis aukštesnis negu jo tikrasis lygis, darbo užmokestis pagal aukštesnį lygį gali būti mokamas ne iš karto. Vis dėlto šiame straipsnyje nustatyta laikino paskyrimo galimybė ribojama maksimaliu keturių mėnesių laikotarpiu, po kurio iš esmės suinteresuotajam asmeniui turi būti mokamas aukštesnį lygį atitinkantis darbo užmokestis. Šiuo atveju, neatsižvelgiant į tai, kad Institucija nesirėmė šia nuostata, aišku, kad maksimalus keturių mėnesių laikotarpis viršytas.

137    Išdėstęs šiuos svarstymus Tarnautojų teismas pažymi, kad 2011 m. birželio 30 d. sprendime įtvirtintos nuostatos aiškiai nenustatytos nei KTĮS, nei pagal analogiją taikomuose PTN. Konkrečiai kalbant, pagal šias nuostatas Institucija gali pasiūlyti vienam iš savo laikinųjų tarnautojų, neprarandant ankstesnės darbo sutarties, per vidutinės trukmės laikotarpį terminuotai ar neterminuotai įgyti aukštesnį lygį, nustatytą dėl pareigų, dėl kurių jis pateikė paraišką ir į kurias jis bus paskirtas tik po 6 mėnesių bandomojo laikotarpio, kuriuo jam taikomas tas laikinas paskyrimas. Šios nuostatos ypač palankios visų pirma esant tokioje padėtyje kaip ieškovės, nes pagal jas suinteresuotiesiems asmenims gali būti leidžiama įgyti kelis aukštesnius lygius, bet nenustatyta pareiga nutraukti ankstesnę sutartį; tačiau ši pareiga nustatyta Institucijoje nedirbantiems kandidatams.

138    Atsižvelgdama į tai Institucija siekė, pirma, įsitikinti, kad suinteresuotojo tarnautojo darbas atitinka keliamus profesinius reikalavimus, kad jis būtų patvirtintas ir galutinai paskirtas nuolat eiti naujas pareigas, dėl kurių paskelbtas pranešimas apie laisvą darbo vietą, ir atgaline data po laikino paskyrimo laikotarpio gautų už naujų pareigų vykdymą numatytą aukštesnį lygį atitinkantį darbo užmokestį. Antra, Institucija siekė užtikrinti laikinųjų tarnautojų, kurie jau patvirtinti pareigoms, tam tikrą apsaugą, t. y. nenustatė reikalavimo nutraukti ankstesnę darbo sutartį, kuri galėjo būti neterminuota, ir taip jiems, priešingai nei kitų agentūrų ar institucijų laikiniesiems tarnautojams, sudarė galimybę neprarasti darbo, jeigu po laikinojo paskyrimo laikotarpio jų darbas, įvertintas atsižvelgiant į naujas pareigas, nebūtų pripažintas atitinkančiu reikalavimus.

139    Vis dėlto Tarnautojų teismas mano, kad Institucijos vidaus kandidatai, kurie paskirti eiti aukštesnio lygio pareigas 2011 m. birželio 30 d. sprendime nustatytomis sąlygomis, turi eiti su ta darbo vieta susijusias pareigas. Todėl, esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjamoji šioje byloje, jeigu administracija nesiremia PTN 7 straipsnio 2 dalimi, susijusia su laikinai einamomis aukštesnio lygio pareigomis, ir juo labiau galimybe tarnautoją laikinai keturių mėnesių laikotarpiui paskirti į aukštesnio lygio pareigas ir jam mokėti jo ankstesnes žemesnio lygio pareigas atitinkantį darbo užmokestį, matyti, kad nėra jokios objektyvios priežasties ar teisinio pagrindo, kuriais remdamasi Institucija ieškovei, kaip vidaus kandidatei, negalėjo iš karto mokėti pranešime apie laisvą darbo vietą nurodyto lygio pareigas, dėl kurių ji pateikė paraišką ir kurias ji ėjo būdama laikinai paskirta, atitinkančio darbo užmokesčio.

140    Iš to, kas pasakyta, išplaukia, kad 2011 m. birželio 30 d. sprendimas negalioja tiek, kiek jo 6 punkte nustatyta, kad laikinasis tarnautojas, paskirtas eiti laikinas pareigas, kurių lygis aukštesnis negu jo tikrasis lygis, iš karto nepriskiriamas prie pranešime apie laisvą darbo vietą nurodyto lygio, o tai padaroma tik atgaline data po šešių mėnesių bandomojo laikotarpio, nes tokiais atvejais kaip ieškovės šis sprendimas lemia tai, kad Institucijos vidaus kandidatas laikinai paskiriamas į darbo vietą, dėl kurios vyko paskelbta atrankos procedūra, ir jam nesuteikiamas pranešime apie laisvą darbo vietą nurodytas pareigų lygis, nors suinteresuotasis asmuo vykdo su nagrinėjama darbo vieta susijusias atitinkamas pareigas ilgesnį nei keturių mėnesių laikotarpį.

141    Vadinasi, reikia iš dalies priimti neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą ir panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek dėl jo ieškovė neteko galimybės gauti AD 8 lygio pareigas atitinkančio darbo užmokesčio, kai bandomuoju laikotarpiu būdama laikinai paskirta ji ėjo šias pareigas nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. iki 2014 m. vasario 24 d.

 Dėl reikalavimų atlyginti žalą

 Šalių argumentai

142    Ieškovė tvirtina, kad ji turėjo būti Institucijos įdarbinta į AD 8 lygio pareigas nuo 2013 m. rugsėjo 16 d., nes ginčijamas sprendimas neteisėtas. Todėl, visų pirma, ji reikalauja sumokėti AD 6 ir AD 8 lygius atitinkančio darbo užmokesčio skirtumą nuo šios datos arba – subsidiariai – už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. iki 2014 m. vasario 24 d. Be to, ji mano, kad patyrė neturtinę žalą. Iš tikrųjų, atsižvelgiant į jos darbo kokybę, profesionalumo lygį ir įsitraukimą į Institucijos veiklą, šiuo atveju su ja buvo elgiamasi labai neteisingai, todėl jai turi būti atlyginta neturtinė žala, kuri sudaro 20 000 EUR.

143    Institucija tvirtina, kad reikalavimas atlyginti žalą, bent jau tariamai patirtą neturtinę žalą, turi būti atmestas kaip nepriimtinas, nes žalos atlyginimas nenurodytas skunde. Bet kuriuo atveju reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

 Tarnautojų teismo vertinimas

144    Kiek tai susiję su reikalavimų atlyginti žalą priimtinumu, pagal nusistovėjusią teismo praktiką, jeigu, kaip šioje byloje, ieškinys dėl panaikinimo ir ieškinys dėl žalos atlyginimo yra tiesiogiai susiję, antrasis priimtinas kaip ieškinio dėl panaikinimo priedas, nesant reikalo prieš tai administracijai pateikti prašymą atlyginti tariamai patirtą žalą ir skundą, kuriuo ginčijamas implicitinio ar eksplicitinio sprendimo atmesti tą prašymą pagrįstumas (2009 m. balandžio 28 d. Sprendimo Violetti ir kt. / Komisija, F‑5/05 ir F‑7/05, EU:F:2009:39, 120 punktas ir nurodyta teismo praktika). Bet kuriuo atveju Tarnautojų teismas pažymi, kad šioje byloje ieškovė skunde ne tik prašė patvirtinti vyriausiojo eksperto pareigoms, bet ir prašė, kad Institucija nurodytų jai sumokėti AD 8 lygio pareigas atitinkantį darbo užmokestį nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. Toks prašymas susijęs su žalos atlyginimu.

145    Dėl esmės, kiek tai susiję su ieškovės nurodyta turtine žala, Tarnautojų teismas mano, kad, kalbant apie ieškovės faktiškai dirbtą laikino paskyrimo laikotarpį, t. y. nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. iki 2014 m. vasario 24 d., iš šio sprendimo motyvų, kuriais grindžiamas ginčijamo sprendimo panaikinimas, matyti, kad per šį laikotarpį ieškovė patyrė konkrečią ir realią turtinę žalą, nes, išskyrus PTN 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą keturių mėnesių laikotarpį, taikomą laikinai einant aukštesnio lygio pareigas, jai turėjo būti mokamas AD 8, o ne AD 6 lygio pareigas atitinkantis darbo užmokestis. Vadinasi, reikia tenkinti jos reikalavimus atlyginti žalą, kiek jais siekiama, kad būtų atlyginta laikino paskyrimo laikotarpiu patirta turtinė žala, ir prašymą kartu su šiuo žalos atlyginimu sumokėti palūkanas už vėlavimą pagal ECB nustatytą refinansavimo palūkanų normą, padidintą dviem procentiniais punktais.

146    Tačiau, kiek tai susiję su laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 24 d., t. y. ginčijamo sprendimo priėmimo data, nuo kurios ieškovė nebėjo vyriausiojo eksperto pareigų, Tarnautojų teismas pažymi, kad nors ieškovė, kaip ji to reikalauja, iš karto ir galutinai buvo paskirta į vyriausiojo eksperto pareigas, iš esmės ji turėjo būti įdarbinta pranešime apie laisvą darbo vietą nurodytomis sąlygomis, t. y., žinoma, į AD 8 lygio pareigas, bet terminuotam trejų metų laikotarpiui. Šiomis aplinkybėmis STSĮT galėjo reikalauti nutraukti ankstesnę darbo sutartį dėl to, kad iš esmės pasikeitė pareigų pobūdis ir kad nagrinėjamos naujos pareigos yra aukštesnio lygio.

147    Vis dėlto iš bylos medžiagos, būtent iš atitinkamų ieškovės ir Institucijos 2013 m. liepos 17 ir 18 d. elektroninių laiškų, prilyginamų tada galiojusios darbo sutarties atžvilgiu papildomam susitarimui, o tas papildomas susitarimas buvo formaliai įtvirtintas 2013 m. lapkričio 7 d. sprendime, matyti, kad iš pradžių sutartyje šalys sutarė tik dėl ieškovės „laikino paskyrimo“ į vyriausiojo eksperto pareigas, o ne dėl nuolatinio paskyrimo. Šiomis aplinkybėmis, kaip teisingai tvirtina Institucija, STSĮT galėjo atidėti vėlesniam laikui, nei tas, kai einamos atitinkamos pareigos laikino paskyrimo metu, naujo papildomo susitarimo sudarymą ir pasirašymą, o tame naujame susitarime jau būtų nurodytas šįkart galutinis naujas ieškovės paskyrimas į pareigas ir jis sutartiniu požiūriu pakeistų ankstesnįjį, t. y. dėl rinkos subjektų eksperto pareigų.

148    Vadinasi, šiuo atveju Institucijos STSĮT galėjo priimti ginčijamą sprendimą dėl atsisakymo patvirtinti ieškovę vyriausiojo eksperto pareigoms, o tai galiausiai reiškė atsisakymą jai siūlyti sudaryti naują darbo sutarties atžvilgiu papildomą susitarimą dėl siūlymo nuolat ir galutinai skirti į vyriausiojo eksperto pareigas, ir šis atsisakymas pagrįstas teisėtu motyvu, t. y. kad ji 2013 m. birželio 16 d. netenkino keliamo reikalavimo turėti bent 9 metų atitinkamą profesinę patirtį, kaip tai nustatyta BĮN „Įdarbinimas“, vis dėlto dėl šios priežasties ji galėjo grįžti į rinkos subjektų eksperto pareigas arba kitas pareigas, į kurias ji buvo įdarbinta Institucijoje neterminuotam laikotarpiui, t. y. AD 6 lygį atitinkančias pareigas.

149    Taigi reikia atmesti reikalavimus atlyginti turtinę žalą tiek, kiek jie susiję su turtine žala nuo 2014 m. vasario 24 d. dėl AD 6 ir AD 8 lygius atitinkančio darbo užmokesčio skirtumo.

150    Dėl tariamos neturtinės žalos primintina, jog, remiantis nusistovėjusia teismo praktika, nors vien neteisėto akto, kaip antai ginčijamo sprendimo, panaikinimas savaime gali būti teisingas ir iš principo pakankamas bet kokios neturtinės žalos, kurią galėjo sukelti šis aktas, atlyginimas, taip nėra tuo atveju, kai ieškovas įrodo, kad patyrė neturtinę žalą, kuri gali būti atskirta nuo pažeidimo, dėl kurio panaikinamas aktas, ir kuri negali būti visiškai atlyginta panaikinant aktą (šiuo klausimu žr. 2006 m. birželio 6 d. Sprendimo Girardot / Komisija, T‑10/02, EU:T:2006:148, 131 punktą ir 2009 m. lapkričio 19 d. Michail / Komisija, T‑49/08 P, EU:T:2009:456, 88 punktą).

151    Šioje byloje ieškovė iš esmės rėmėsi savo elgesiu, naudingumu ir darbo kokybe, kad įrodytų, jog patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė neteisybės jausmu ir jos atlikto darbo tikrosios vertės nepripažinimu, taip pat įspūdžiu, o gal net įsitikinimu, kad jos padėtis buvo pabloginta.

152    Iš teismų praktikos matyti, kad neteisybės jausmas ir kančios, kurių asmeniui sukelia dalyvavimas ikiteisminėje procedūroje, o vėliau – teismo procese, kad būtų pripažintos jo teisės, tam tikromis aplinkybėmis gali būti žala, kildinama vien iš tos aplinkybės, kad administracija padarė pažeidimų (šiuo klausimu žr. 1990 m. vasario 7 d. Sprendimo Culin / Komisija, C‑343/87, EU:C:1990:49, 27 ir 28 punktus).

153    Dėl šio aspekto Tarnautojų teismas pažymi, kad specifinė laikino paskyrimo į aukštesnio lygio pareigas tvarka, kurią Institucija nustatė priimdama „administracines taisykles“, kaip antai 2011 m. birželio 30 d. sprendimą, priešingai nei Institucijos priimtų PTN ir KTĮS BĮN atveju, žinoma, nebuvo priimta bendrai sutarus su EDPPI Priežiūros institucija, t. y. Komisija, ir dėl pirmiau nurodytų motyvų ne visiškai atitinka PTN ir KTĮS reikalavimus.

154    Vis dėlto matyti, kad ši specifinė tvarka įvesta siekiant, kad Institucijoje į pareigas jau patvirtinti laikinieji tarnautojai, kaip antai ieškovė, galėtų pasinaudoti greito įsidarbinimo į aukštesnio lygio pareigas tvarka neprarasdami pradinės darbo sutarties, jeigu po šešių mėnesių bandomojo laikotarpio, per kurį jie laikinai paskiriami į naujas pareigas, paaiškėja, kad jie negali tinkamai vykdyti naujų pareigų, tada visiškai taikoma pradinė sutartis ir ji nelaikoma negaliojančia.

155    Taigi galiausiai matyti, kad tokiomis specifinėmis aplinkybėmis kaip šioje byloje ieškovei buvo taikoma EDPPI nustatyta specifinė laikino paskyrimo tvarka tiek į rinkos subjektų eksperto pareigas, tiek į vyriausiojo eksperto pareigas, o kiek tai susiję su antrosiomis pareigomis, dėl šios tvarkos ji patyrė nepatogumų. Pirmiausia dėl šios ypatingos tvarkos ieškovė, priešingai nei Institucijoje nedirbantys kandidatai, kurie tikriausiai būtų turėję atsistatydinti iš einamų pareigų, kad galėtų eiti vyriausiojo eksperto pareigas, išlaikė neterminuotą darbo sutartį dėl AD 6 lygio pareigų. Šiomis aplinkybėmis, neatsižvelgdamas į ieškovės nuopelnus vykdant pareigas, Tarnautojų teismas nemano, kad ieškovė įrodė, jog egzistuoja neturtinė žala, kuri gali būti atskirta nuo pažeidimo, dėl kurio panaikinamas ginčijamas sprendimas, ir kuri negali būti visiškai atlyginta panaikinant šį aktą.

156    Iš viso to, kas išdėstyta, išplaukia, kad:

–        reikia panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek:

–        juo, esant sutartiniams santykiams, pažeidžiant įgytas teises ir sutartines sąlygas atgaline data atmesta ieškovės paraiška įdarbinti į vyriausiojo eksperto darbo vietą ir implicitiškai atšauktas 2013 m. liepos 17 d. pateiktas darbo vietos pasiūlymas pagal laikino paskyrimo tvarką, kurį ji jau buvo priėmusi,

–        dėl jo ieškovė netenka AD 8 lygį atitinkančio darbo užmokesčio už laikino paskyrimo laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. iki 2014 m. vasario 24 d.,

–        reikia atmesti likusius reikalavimus dėl panaikinimo,

–        reikia nurodyti EDPPI ieškovei atlyginti turtinę žalą, patirtą nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. iki 2014 m. vasario 24 d., lygią sumai, atitinkančiai AD 6 ir AD 8 lygio darbo užmokesčio skirtumą, ir sumokėti palūkanas už vėlavimą, skaičiuojamas nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. pagal ECB nustatytą palūkanų normą, taikomą atitinkamo laikotarpio pagrindinėms refinansavimo operacijoms, padidintą dviem procentiniais punktais,

–        reikia atmesti likusius reikalavimus atlyginti žalą.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

157    Pagal Procedūros reglamento 101 straipsnį, nepažeidžiant kitų šio reglamento II antraštinės dalies 8 skyriaus nuostatų, pralaimėjusi šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos kitos šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos, jei ši to reikalavo. Pagal šio reglamento 102 straipsnio 1 dalį tuo atveju, kai to reikalauja teisingumas, Tarnautojų teismas gali nuspręsti, kad pralaimėjusi šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas; tačiau jis gali priteisti iš jos tik dalį kitos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų arba nuspręsti, kad iš pralaimėjusios šalies jos visai neturi būti priteistos.

158    Iš šiame sprendime pateiktų motyvų matyti, kad Institucija laikytina šalimi, kurios dalis reikalavimų atmesta. Be to, pateikdama reikalavimus ieškovė aiškiai prašė priteisti iš EDPPI bylinėjimosi išlaidas. Maža to, šios bylos aplinkybės, t. y. būtent tai, kad ieškovės padėtį iš dalies lėmė pranešime apie laisvą darbo vietą padaryta materialinė klaida, todėl Institucija suklydo ir jai išsiuntė darbo pasiūlymą, o vėliau po bandomojo laikotarpio neteisėtai jį atšaukė, pateisina, kad bet kuriuo atveju, remiantis Procedūros reglamento 102 straipsnio 2 dalimi, EDPPI padengtų savo bylinėjimosi išlaidas ir visas ieškovės bylinėjimosi išlaidas, nors Tarnautojų teismas tik iš dalies tenkino jos ieškinį.

Remdamasis šiais motyvais,

TARNAUTOJŲ TEISMAS (pirmoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2014 m. vasario 24 d. Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos sprendimą tiek, kiek:

–        juo, esant sutartiniams santykiams, pažeidžiant įgytas teises ir sutartines sąlygas atgaline data atmesta S. Murariu paraiška įdarbinti į profesinių pensijų vyriausiojo eksperto (anglų k. „senior expert on personal pensions“) darbo vietą ir implicitiškai atšauktas 2013 m. liepos 17 d. pateiktas darbo vietos pasiūlymas pagal laikino paskyrimo tvarką, kurį S. Murariu jau buvo priėmusi,

–        dėl jo S. Murariu netenka AD 8 lygį atitinkančio darbo užmokesčio už laikino paskyrimo laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. iki 2014 m. vasario 24 d.

2.      Atmesti likusius reikalavimus dėl panaikinimo.

3.      Priteisti iš Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos S. Murariu atlyginti turtinę žalą, patirtą nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. iki 2014 m. vasario 24 d., lygią sumai, atitinkančiai AD 6 lygio ir AD 8 lygio darbo užmokesčio skirtumą, ir sumokėti palūkanas už vėlavimą, skaičiuojamas nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. pagal Europos Centrinio Banko nustatytą palūkanų normą, taikomą atitinkamo laikotarpio pagrindinėms refinansavimo operacijoms, padidintą dviem procentiniais punktais.

4.      Atmesti likusius reikalavimus atlyginti žalą.

5.      Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija padengia savo ir S. Murariu patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Barents Perillo Svenningsen

Paskelbta 2015 m. liepos 16 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Kanclerė        Pirmininkas

W. Hakenberg        R. Barents

* Proceso kalba: prancūzų.