EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2012 m. gruodžio 5 d.(*)
„Viešoji tarnyba – Atviras konkursas – Pranešimas apie konkursą EPSO/AD/147/09 – Rumunijos pilietybę turinčių administratorių rezervo sąrašo sudarymas – Rumunijos oficialiosios kalbos puikus mokėjimas – Vengriškai kalbanti Rumunijos mažuma – Neleidimas laikyti egzamino žodžiu – Vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principai – Apimtis“
Byloje F‑29/11
dėl pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikšto ieškinio,
BA, gyvenanti Vezembek-Opeme (Belgija), iš pradžių atstovaujama advokatų S. Orlandi, A. Coolen, J.‑N. Louis ir É. Marchal, vėliau advokatų S. Orlandi, A. Coolen, J.‑N. Louis, É. Marchal ir D. Abreu Caldas,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, iš pradžių atstovaujamą B. Eggers ir P. Pecho, vėliau B. Eggers,
atsakovę,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas H. Kreppel, teisėjai E. Perillo (pranešėjas) ir R. Barents,
posėdžio sekretorius J. Tomac, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. liepos 10 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 Ieškinyje, kurį Tarnautojų teismo kanceliarija gavo 2011 m. kovo 21 d., BA prašė panaikinti 2010 m. gruodžio 10 d. Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) direktoriaus sprendimą atmesti jos skundą ir konkurso EPSO/AD/147/09 atrankos komisijos sprendimą neleisti jai laikyti konkurso egzamino žodžiu.
Teisinis pagrindas
2 Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Tarnybos nuostatai) 1d straipsnyje nustatyta:
„1. Taikant šiuos Tarnybos nuostatus draudžiama bet kokia diskriminacija bet kokiu pagrindu, pavyzdžiui, dėl lyties, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių ypatybių, kalbos, religijos ar tikėjimo [įsitikinimų], politinių ar kokių nors kitų pažiūrų, priklausomybės tautinei mažumai, turto, kilmės, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.
<...>
5. Kai asmenys, kuriems taikomi šie Tarnybos nuostatai, ir kurių nuomone buvo pažeistos jų teisės, kadangi jiems nebuvo pritaikytas pirmiau apibrėžtas vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principas, nustato faktų, pagal kuriuos galima daryti prielaidą, kad buvo tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos atvejis, pareiga įrodyti, kad vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principas nebuvo pažeistas, tenka institucijai. Ši nuostata netaikoma drausminėms procedūroms.
6. Nors ir laikantis nediskriminacinio principo [Laikantis nediskriminavimo principo] ir proporcingumo principo, bet koks jų taikymo apribojimas turi būti pagrįstas objektyviomis ir pagrįstomis priežastimis ir juo turi būti siekiama teisėtų tikslų, vadovaujantis bendrais interesais ir bendromis personalo politikos nuostatomis [teisėtų bendrojo intereso tikslų įgyvendinant personalo politiką]. Tokie tikslai, visų pirma, gali būti pateisinti [gali pateisinti] privalomo pensinio amžiaus ir minimalaus amžiaus, nuo kurio gaunama ištarnauto laiko pensija, nustatymą.“
3 Tarnybos nuostatų 27 straipsnyje nustatyta:
„Priimant į darbą siekiama užtikrinti, kad institucijai dirbtų aukščiausio lygio sugebėjimų, darbingumo ir patikimumo pareigūnai, parinkti iš Sąjungos valstybių narių piliečių iš kuo platesnės geografinės teritorijos.
Jokios konkrečios valstybės narės piliečiams tarnybos neskiriamos.“
4 Tarnybos nuostatų 28 straipsnyje nurodyta:
„Pareigūną galima paskirti tik su sąlyga, kad:
a) jis yra vienos iš Sąjungos valstybių narių pilietis, nebent Paskyrimų tarnyba būtų padariusi išimtį, ir jis turi visas piliečio teises;
<...>
f) pateikia dokumentą, patvirtinantį, jog jis puikiai moka vieną iš Sąjungos kalbų ir patenkinamai [pakankamai gerai] – dar vieną iš Sąjungos kalbų, kad galėtų tinkamai atlikti savo pareigas.“
5 Tarnybos nuostatų III priedo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„1. Konkurso skelbimą [Pranešimą apie konkursą] parengia Paskyrimų tarnyba, pasitarusi su Jungtiniu komitetu.
Jame turi būti nurodyti šie dalykai:
<...>
f) atitinkamais atvejais – kalbų mokėjimas, būtinas dėl tam tikro pareigų pobūdžio;
<...>“
6 Pagal nagrinėjamoje byloje taikomos redakcijos 1958 m. balandžio 15 d. Tarybos reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (OL 17, 1958, p. 385), 1 straipsnį:
„Sąjungos institucijų oficialiosios ir darbo kalbos yra airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių.“
7 Reglamento Nr. 1 2 straipsnyje numatyta:
„Valstybė narė ar jos jurisdikcijoje esantis asmuo Sąjungos institucijoms siunčiamus dokumentus rengia bet kuria iš oficialiųjų kalbų, siuntėjo pasirinkimu. Atsakymas rengiamas ta pačia kalba.“
8 Pagal Reglamento Nr. 1 3 straipsnį:
„Sąjungos institucijos valstybei narei ar jos jurisdikcijoje esančiam asmeniui siunčiamus dokumentus rengia tos valstybės kalba.“
9 Reglamento Nr. 1 6 straipsnyje nustatyta:
„Sąjungos institucijos gali savo darbo tvarkos taisyklėse nustatyti, kokią kalbą vartoti konkrečiais atvejais.“
10 Reglamento Nr. 1 8 straipsnyje numatyta:
„Jei valstybė narė turi daugiau nei vieną valstybinę kalbą, tos valstybės prašymu kalba vartojama pagal jos teisės bendrąsias nuostatas.
<...>“
11 Pagal 2004 m. vasario 23 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 401/2004, nustatančio specialias laikinąsias Europos Bendrijų pareigūnų įdarbinimo priemones dėl Kipro, Čekijos Respublikos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Lenkijos, Slovakijos ir Slovėnijos stojimo (OL L 67, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 5 t., p. 33), 2 straipsnį:
„Iki 2010 m. gruodžio 31 d. tai[p] pat organizuojami pareigūnų, kurių pagrindinė kalba yra viena iš esamų 11 oficialių kalbų, įdarbinimo bendri [atviri] konkursai; tokie konkursai tuo pačiu metu apima visas šias kalbas.“
12 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1760/2006, nustatančiame specialias laikinąsias Europos Bendrijų pareigūnų įdarbinimo priemones dėl Bulgarijos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą (OL L 335, p. 5), nustatyta:
„<...>
(1) Dėl būsimo Bulgarijos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą turėtų būti priimtos specialios laikinosios priemonės, nukrypstančios nuo <...> Tarnybos nuostatų <...>
(2) Atsižvelgiant į stojančiųjų šalių santykinį dydį ir potencialiai susijusių asmenų skaičių, šios priemonės, nors ir laikinos, turėtų galioti pakankamai ilgą laikotarpį. 2011 m. gruodžio 31 d. atrodytų tinkamiausia jų galiojimo pabaigos data.
(3) Atsižvelgiant į poreikį sudaryti sąlygas numatytus pareigūnus įdarbinti kaip galima greičiau po stojimo, šis reglamentas turi būti priimtas iki faktinės stojimo datos,
<...>
1 straipsnis
1. Nepaisant Tarnybos nuostatų 4 straipsnio antros ir trečios pastraipų, 7 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio antros pastraipos ir 29 straipsnio 1 dalies a ir b punktų, iki 2011 m. gruodžio 31 d. galima užpildyti laisvas darbo vietas, neviršijant paskirstytų vietų skaičiaus bei atsižvelgiant į diskusijų dėl biudžeto rezultatus, paskiriant Bulgarijos ir Rumunijos piliečius po šių šalių faktinės stojimo datos.
2. Pareigūnai paskiriami:
a) visų kategorijų [į visus lygius] – po faktinės stojimo datos;
b) išskyrus vadovaujančius pareigūnus (generalinių direktorių ar lygiavertės AD 16 arba AD 15 kategorijų [lygių] pareigos ir direktorių ar lygiavertės AD 15 arba AD 14 kategorijų [lygių] pareigos) – po konkursų, remiantis kvalifikacijomis ir egzaminais [vertinant kvalifikaciją ir rengiant egzaminus], organizuojamų pagal Tarnybos nuostatų III priedą.
<...>“
13 2009 m. sausio 21 d. buvo paskelbtas pranešimas apie atvirą konkursą EPSO/AD/147/09, EPSO organizuojamą, be kita ko, tam, kad būtų sudarytas Rumunijos pilietybę turinčių administratorių (AD 5) įdarbinimo Europos viešojo administravimo srityje rezervas (OL C 14 A, p. 1), kuris iš dalies pakeistas 2009 m. kovo 13 d. paskelbtu klaidų ištaisymu (OL C 59 A/2, p. 2) (toliau – pranešimas apie konkursą).
14 Pranešimo apie konkursą I dalies „Kalbų mokėjimas“ B skyriaus 2 punkto c papunktyje numatyta:
„Pagrindinė kalba (1‑oji kalba)
Kandidatai privalo:
<...>
– puikiai mokėti rumunų kalbą <...>
Antroji kalba (2‑oji kalba)
Kandidatai privalo pakankamai gerai mokėti vokiečių, anglų arba prancūzų kalbą.
<...>“
15 Pranešimo apie konkursą III dalies „Egzaminai raštu – Vertinimas“ 1 punkte numatyta:
„Egzaminai raštu a ir b bus rengiami vokiečių, anglų arba prancūzų kalba (2-ąja kalba).
a) egzaminas, kuriame pateikiami klausimai su keliais pasirenkamaisiais atsakymais ir kuriuo siekiama įvertinti specifines kandidatų žinias atitinkamoje srityje.
<...>
b) egzaminas viena iš pasirinktinų konkrečios srities temų <...>
c) trumpas rašinys pagrindine kandidato kalba (1‑ąja kalba), kuriame jis turi išdėstyti b punkte nurodyto egzamino raštu argumentus ir išvadas. Šiuo egzaminu siekiama įvertinti kandidato gebėjimus rašyti ir dėstyti savo pagrindine kalba.
Šis egzaminas vertinamas balais nuo 0 iki 10 (reikalaujamas mažiausias balas: 8).
<...>“
16 Be to, pranešimo apie konkursą priede nurodyta:
„<...>
Prašymas iš naujo išnagrinėti egzaminų rezultatus
Prašymas iš naujo išnagrinėti egzaminų rezultatus gali būti pateiktas motyvuoto rašto forma per 10 kalendorinių dienų nuo elektroninio pranešimo apie sprendimą išsiuntimo dienos <...>“
Faktinės bylos aplinkybės
17 Rumunijos ir Vengrijos pilietybes turinti ieškovė priklauso Rumunijos vengrų tautinei mažumai.
18 Kaip Rumunijos pilietė ji užpildė kandidato paraišką dalyvauti atvirame konkurse EPSO/AD/147/09, kurį EPSO organizavo, be kita ko, tam, kad būtų sudarytas Rumunijos pilietybę turinčių administratorių įdarbinimo „Europos viešojo administravimo“ srityje rezervo sąrašas. Ieškovei sėkmingai išlaikius atrankos testus, jai leista laikyti egzaminus raštu.
19 2010 m. balandžio 21 d. raštu EPSO pranešė ieškovei jos egzaminų raštu rezultatus. Už egzaminus a ir b, kuriuos galima buvo laikyti kandidato pasirinkta 2-ąją kalba (anglų, prancūzų arba vokiečių), kurią, kaip nurodyta pranešime apie konkursą, reikėjo „mokėti pakankamai gerai“, ji gavo didesnius už reikalaujamą mažiausią balą balus. Tačiau ieškovė gavo eliminuojamuosius 6 balus iš 10 už egzaminą c, kuris vyko 1-ąja kalba (rumunų), kurią, kaip nurodyta pranešime apie konkursą, reikėjo „mokėti puikiai“.
20 2010 m. birželio 18 d. rašte atsakydama į 2010 m. balandžio 21 d. pateiktą prašymą iš naujo išnagrinėti egzaminų rezultatus EPSO ieškovę informavo, kad iš naujo išnagrinėjusi jos egzamino raštu c kopiją atrankos komisija paliko galioti savo sprendimą neleisti jai laikyti egzamino žodžiu.
21 2010 m. liepos 7 d. elektroniniame laiške ieškovė prašė iš naujo išnagrinėti jos situaciją, nes manė, jog yra diskriminuojama dėl to, kad egzaminą raštu c privalėjo laikyti rumunų, o ne savo gimtąja vengrų kalba.
22 2010 m. rugsėjo 20 d. raštu – ESPO jį įregistravo kitą dieną – ieškovė pagal Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį pateikė skundą, kuriame ginčijo atrankos komisijos sprendimą už egzaminą raštu c skirti jai 6 balus iš 10 ir pranešimo apie konkursą teisėtumą.
23 2010 m. gruodžio 10 d. raštu EPSO direktorius, veikdamas kaip paskyrimų tarnyba, atmetė ieškovės skundą (toliau – sprendimas atmesti skundą).
Šalių reikalavimai
24 Ieškovė Tarnautojų teismo prašo:
– panaikinti sprendimą atmesti skundą,
– kiek reikia, panaikinti atrankos komisijos sprendimą už egzaminą raštu c skirti ieškovei eliminuojamuosius 6 balus iš 10,
– surengti naują egzaminą raštu c,
– priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
25 Komisija Tarnautojų teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl ieškinio dalyko
26 Pirmuoju reikalavimu ieškovė prašo panaikinti sprendimą atmesti skundą.
27 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką reikalavimas panaikinti, formaliai pateiktas dėl sprendimo atmesti skundą, tuo atveju, kai šio sprendimo turinys nėra savarankiškas, iš esmės reiškia, kad į teismą kreipiamasi dėl akto, dėl kurio skundas buvo pateiktas (šiuo klausimu žr. 1989 m. sausio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vainker prieš Parlamentą, 293/87, 8 punktą).
28 Nagrinėjamoje byloje 2010 m. rugsėjo 20 d. skundas, kurį paskyrimų tarnyba atmetė 2010 m. gruodžio 10 d., buvo pateiktas dėl atrankos komisijos sprendimo už egzaminą raštu c skirti ieškovei 6 balus iš 10. Sprendimo atmesti skundą turinys nėra savarankiškas, nes juo tik patvirtinamas 2010 m. birželio 18 d. priimtas sprendimas, atrankos komisijai iš naujo išnagrinėjus egzamino rezultatus, nurodant motyvus, kuriais iš esmės pakartojami, tik detaliau išdėstant, 2010 m. birželio 18 d. sprendime pateikti motyvai (2010 m. liepos 1 d. Tarnautojų teismo sprendimo Mandt prieš Parlamentą, F‑45/07, 43 punktas).
29 Be to, kai šalis, kurios prašymas leisti dalyvauti Sąjungos institucijų surengtame konkurse atmestas, prašo persvarstyti šį sprendimą remdamasi konkrečia administracijai privaloma nuostata, būtent atrankos komisijos sprendimas, priimtas po peržiūros, yra asmens nenaudai priimtas aktas, kaip tai suprantama pagal Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį arba prireikus šių Tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalį (2010 m. liepos 1 d. Tarnautojų teismo sprendimo Časta prieš Komisiją, F‑40/09, 27 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).
30 Nagrinėjamu atveju vadovaudamasi pranešimo apie skelbimą priedu 2010 m. balandžio 21 d. ieškovė paprašė persvarstyti konkurso atrankos komisijos sprendimą neleisti jai laikyti egzamino žodžiu.
31 2010 m. birželio 18 d. rašte EPSO ieškovei atsakė, kad 2010 m. birželio 11 d. įvyko atrankos komisijos susirinkimas ir kad ši komisija nusprendė palikti galioti sprendimą už egzaminą raštu c skirti ieškovei 6 balus iš 10 ir sprendimą neleisti jai laikyti egzamino žodžiu.
32 2010 m. birželio 18 d. sprendimas, kuris tą pačią dieną buvo perduotas ieškovei, nagrinėjamu atveju yra asmens nenaudai priimtas aktas, kaip tai suprantama pagal Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį.
33 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad reikia suprasti, jog šis ieškinys pareikštas siekiant panaikinti 2010 m. birželio 18 d. sprendimą, kuris priimtas iš naujo išnagrinėjus egzaminų rezultatus (toliau – ginčijamas sprendimas).
Dėl priimtinumo
Šalių argumentai
34 Komisija iš esmės teigia, kad ieškinys akivaizdžiai nepriimtinas. Ieškovė ginčijo sprendimą neleisti jai dalyvauti vėlesnėje konkurso dalyje ne dėl akivaizdžios vertinimo klaidos taisant egzaminą raštu c, o tik dėl to, kad šio egzamino ji negalėjo laikyti vengrų, t. y. savo gimtąja, kalba. Taigi tiek, kiek pranešime apie konkursą nurodyta, kad šį egzaminą galima laikyti tik rumunų kalba, šis pranešimas yra iš tiesų ieškovės nenaudai priimtas sprendimas. Kadangi ieškovė nepareiškė ieškinio per nustatytą terminą, skaičiuojamą nuo pranešimo apie konkursą paskelbimo dienos, ji prarado teisę jį pareikšti.
35 Ieškovė mano, kad pranešimas apie konkursą iš principo nėra asmens nenaudai priimtas aktas ir kad nagrinėjamu atveju tiesiogiai šiuo dokumentu iš jos neatimta galimybė laikyti egzaminų. Tačiau ji teigia, kad ieškinyje dėl individualaus jos nenaudai priimto sprendimo ji gali remtis vykstant konkursui padarytais pažeidimais, įskaitant tuos, kurie atsirado dėl pranešimo apie konkursą, ir kad vėliau ji gali netiesiogiai ginčyti pranešimą apie konkursą.
36 Be to, sprendime atmesti skundą paskyrimų tarnyba tvirtino, kad skundas nepriimtinas, nes pažeisti Tarnybos nuostatuose nustatyti terminai. Su ginčijamu sprendimu ieškovė susipažino 2010 m. birželio 18 d., todėl skundą turėjo pateikti vėliausiai 2010 m. rugsėjo 18 d., o ne 2010 m. rugsėjo 20 d.
37 Ieškovė remiasi Procedūros reglamento 100 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, kurioje numatyta, kad „jeigu terminas baigiasi šeštadienį, sekmadienį arba oficialiosios šventės dieną, jis pratęsiamas iki artimiausios darbo dienos pabaigos“. Remdamasi tuo, kad 2010 m. rugsėjo 18 d. buvo šeštadienis, ieškovė tvirtina, kad ieškinys priimtinas, nes skundas pateiktas 2010 m. rugsėjo 20 d., t. y. pirmą darbo dieną pasibaigus minėtam terminui.
38 Atsiliepime į ieškinį Komisija neteigia, kad skundas pateiktas pavėluotai.
Tarnautojų teismo vertinimas
39 Atsižvelgiant į ypatingą įdarbinimo procedūros – sudėtingos administracinės procedūros, kurią sudaro keli vienas su kitu glaudžiai susiję sprendimai, – pobūdį, ieškovas gali remtis vykstant konkursui padarytais pažeidimais, įskaitant tuos, kurie galėjo kilti iš paties pranešimo apie konkursą teksto, ieškinyje dėl vėlesnio individualaus sprendimo, kaip antai sprendimo neleisti laikyti egzaminų (1995 m. rugpjūčio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Noonan, C‑448/93 P, 19 punktas; 2011 m. balandžio 14 d. Tarnautojų teismo sprendimo Clarke ir kt. prieš VRDT, F‑82/08, 79 punktas).
40 Iš tiesų vykstant tokiai procedūrai negalima reikalauti, kad ieškovas pateiktų tiek ieškinių, kiek per tokią procedūrą buvo priimta aktų jo nenaudai (minėto Sprendimo Komisija prieš Noonan 17 punktas).
41 Taip pat buvo nuspręsta, kad pranešimų apie konkursą nereikia skirstyti pagal aiškumo ir tikslumo laipsnį (minėto Sprendimo Komisija prieš Noonan 19 punktas).
42 Galiausiai nurodyta, kad išimtiniais atvejais dėl pranešimo apie konkursą taip pat gali būti paduotas ieškinys dėl panaikinimo, kai tokiame pranešime nustatomi reikalavimai, dėl kurių ieškovas negali pateikti paraiškos, ir dėl to tai yra jo nenaudai priimtas sprendimas pagal Tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsnius (minėto Sprendimo Clarke ir kt. prieš VRDT 79 punktas).
43 Kitaip tariant, net jeigu, atsižvelgiant tik į motyvavimo poreikį, būtų pripažinta, kad ieškovė galėjo ginčyti pranešimą apie konkursą pareikšdama ieškinį dėl panaikinimo, vien ši aplinkybė nelemia nei ieškovės teisės pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo praradimo, nei, siekiant išsamumo, pripažinimo, kad ieškinio pagrindai, prireikus pateikti siekiant užginčyti pranešimo apie konkursą teisėtumą, nepriimtini.
44 Be to, skundas nepateiktas pavėluotai.
45 Kadangi atrankos komisijos sprendimas, priimtas iš naujo išnagrinėjus egzaminų rezultatus, yra asmens nenaudai priimtas aktas, būtent nuo šio išnagrinėjus egzaminų rezultatus priimto sprendimo reikia skaičiuoti skundo pateikimo ir ieškinio pareiškimo terminą (minėto Sprendimo Časta prieš Komisiją 27 punktas).
46 Šalys neginčija, kad ieškovė su ginčijamu sprendimu susipažino 2010 m. birželio 18 d. ir kad skundas dėl šio sprendimo pateiktas 2010 m. rugsėjo 20 d.
47 Tačiau Procedūros reglamento 100 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, kuria remiasi ieškovė, ikiteisminei procedūrai netaikoma.
48 Kadangi pačiuose Tarnybos nuostatuose nėra specialių taisyklių dėl jų 90 straipsnyje nurodytų terminų, reikia remtis 1971 m. birželio 3 d. Tarybos reglamentu (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, nustatančiu terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles (OL L 124, p. 1) (2009 m. liepos 8 d. Tarnautojų teismo nutarties Sevenier prieš Komisiją, F‑62/08, 27 punktas). Šio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu paskutinė termino diena yra oficialiosios šventės diena, sekmadienis arba šeštadienis, terminas baigiasi paskutinę artimiausios darbo dienos valandą.
49 Nagrinėjamu atveju paskutinė termino diena, t. y. 2010 m. rugsėjo 18 d., buvo šeštadienis, todėl terminas baigėsi 2010 m. rugsėjo 20 d. Taigi skundas pateiktas nepavėluotai.
50 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pripažinti, kad ieškinys priimtinas.
Dėl esmės
51 Ieškovė nurodo, kad savo ieškinį grindžia šiais pažeidimais:
– vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų pažeidimu,
– Tarnybos nuostatų 1d straipsnio 1, 5 ir 6 dalių pažeidimu,
– ESS 2 straipsnio pažeidimu,
– Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnio pažeidimu,
– 1995 m. vasario 1 d. Strasbūre pasirašytos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 3, 4, 5, 10 ir 19 straipsnių (toliau – Pagrindų konvencija) pažeidimu.
Dėl ieškinio pagrindų, susijusių su vienodo požiūrio bei nediskriminavimo principų ir Tarnybos nuostatų 1d straipsnio 1, 5 ir 6 dalių pažeidimu
52 Šiuos du ieškinio pagrindus reikia nagrinėti kartu.
– Šalių argumentai
53 Ieškovė tvirtina, kad dėl to, jog negalėjo laikyti egzamino raštu c savo pagrindine, t. y. vengrų, kalba, buvo pažeisti vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principai.
54 Ji primena, kad jos pagrindinė ir gimtoji kalba yra vengrų ir ši kalba yra oficialioji Europos Sąjungos kalba. Nors ši kalba nėra oficialioji Rumunijos kalba, vis dėlto ji yra bendravimo kalba ir Rumunija pripažino ją kaip vengrų mažumos kalbą. Taip Rumunija laikosi Europos institucijų siekiamo tikslo užtikrinti tautinių mažumų apsaugą. Ieškovė mano, kad Rumunijoje gyvenanti vengrų mažuma bėgant laikui vis įgyja naujų teisių, įskaitant šios mažumos narių teisę mokytis vengrų kalba. Ieškovė pabrėžia, kad pradinį, vidurinį ir universitetinį išsilavinimą ji gavo vengrų kalba ir kad baigus mokslus įgytas diplomas jai suteikia Rumunijoje tokias pačias teises, kokios suteikiamos asmenims baigusiems tuos pačius mokslus rumunų kalba.
55 Todėl, vertinant objektyviai, ji, nesuteikus galimybės laikyti egzamino raštu c vengrų kalba, pateko į mažiau palankią situaciją nei jos bendrapiliečiai, kurie mokykloje ir universitete mokėsi rumunų kalba.
56 Ji mano, kad nagrinėjamu atveju susiklosčiusiomis aplinkybėmis kandidatams turi būti suteikta galimybė pasirinkti iš kalbų, kuriomis kalbama Rumunijoje, kai šios kalbos yra oficialiosios Sąjungos kalbos.
57 Grįsdama šį argumentą ieškovė remiasi aplinkybe, kad pranešime apie atvirą konkursą EPSO/AD/53/06 (OL C 172 A, p. 3), kuris pagal Reglamento Nr. 401/2004 2 straipsnį buvo skirtas tik Kipro piliečiams, buvo nurodyta, kad reikia puikiai mokėti graikų kalbą kaip pagrindinę, tačiau numatyta galimybė Kipro piliečiams, kurių pagrindinė kalba nėra graikų, išimties tvarka pasirinkti vieną iš kitų oficialiųjų Sąjungos kalbų; tokiu atveju antroji kalba turėjo skirtis nuo pagrindinės pasirinktos kalbos.
58 Ieškovės teigimu, diskriminuojama buvo dar ir dėl to, kad tiems, kurie norėjo dalyvauti nagrinėjamu atveju aptariamame konkurse, Komisija nustatė ir pilietybės, ir atitinkamos valstybės narės kalbos mokėjimo reikalavimą. Ieškovė teigia, kad jeigu buvo poreikis įdarbinti rumunų kalba kalbančius piliečius, nebuvo reikalo nustatyti, kad gali būti įdarbinti tik rumunų pilietybę turintys asmenys. Atvirkščiai, jeigu siekta įdarbinti tik Rumunijos piliečius, turėjo būti nustatytas tik pilietybės kriterijus.
59 Ieškovė pabrėžia, kad pagal Tarnybos nuostatų 1d straipsnį Komisija bet kuriuo atveju turi įrodyti, kad, pirma, reikalavimu laikyti egzaminą raštu c rumunų kalba nepažeidžiamas vienodo požiūrio principas ir, antra, galimas šio principo apribojimas objektyviai ir pagrįstai pateisinamas.
60 Dėl klausimo, ar skirtingas požiūris pateisinamas pirmiausia atsižvelgiant į Komisijos nurodytą tikslą pasiekti tinkamą geografinę pusiausvyrą, ieškovė mano, kad neteisėta pašalinti vengrų mažumai priklausančius kandidatus rumunus remiantis tuo, kad Rumunijoje vengrų kalba nepripažinta oficialiąja kalba pagal Reglamentą Nr. 1.
61 Ji mano, kad Komisija nepaaiškina, dėl kokių su tarnyba susijusių poreikių konkursą EPSO/AD/147/09 laimėję asmenys, kurie būtų paskirti pareigūnais, turėtų vartoti tik rumunų kalbą.
62 Be to, reikia skirti „tarnybos interesą“ ir „bendrąjį interesą įgyvendinant personalo politiką“. Jeigu pareigūnų rumunų įdarbinimas grindžiamas būtinybe bendrauti su valstybių narių ekonominės ir socialinės sferų atstovais, svarbu įdarbinti vengrų mažumai priklausančius asmenis, siekiant, kad būtų bendraujama su ekonominės ir socialinės sferų atstovais, kurie su šia mažuma yra susiję.
63 Galiausiai ieškovė nurodo, kad ji tenkina Tarnybos nuostatų 28 straipsnyje numatytus reikalavimus, nes šiame straipsnyje, jos teigimu, nenustatyta sąlyga mokėti kalbą tos valstybės, kurios pilietybę turi pareigūnas.
64 Atvirkščiai, Komisija mano, kad ieškovei nebuvo taikomas skirtingas vertinimas ir kad bet kuriuo atveju su kalbų mokėjimu susiję konkurso reikalavimai pateisinami tarnybos interesu, atitinka bendrojo intereso tikslus vykdant personalo politiką ir yra proporcingi.
65 Pirma, Komisija pabrėžia, kad reikia skirti „Sąjungos kalbas“, t. y. kalbas, vartotinas pagal Reglamentą Nr. 1, ir „kalbas, kuriomis kalbama valstybėje narėje“. Pagal Tarnybos nuostatų 27 bei 28 straipsnius ir Reglamentą Nr. 1 nė vienas konkurso dalyvis negali reikalauti, kad šio konkurso egzaminus raštu būtų leista laikyti kita nei Sąjungos kalba, nurodyta Reglamente Nr. 1.
66 Be to, institucijos turi didelę diskreciją nustatyti jų organuose vartotinas oficialiąsias kalbas, taigi ir pasirinkti kalbas, kurias mokėti gali būti reikalaujama iš konkurso dalyvių. Be to, šiuo klausimu Tarnybos nuostatų III priedo 1 straipsnio 1 dalies f punkte paskyrimų tarnybai konkrečiai leidžiama nurodyti, kokias kalbas dėl tam tikro pareigų pobūdžio būtina mokėti.
67 Komisija taip pat remiasi aplinkybe, kad iki šiol Rumunija nepripažino vengrų kalbos kita Sąjungos kalba pagal Reglamento Nr. 1 8 straipsnį.
68 Komisija primena, kad konkursas EPSO/AD/147/09 yra „su plėtra susijęs konkursas“, surengtas būtent pagal Reglamentą Nr. 1760/2006, kuriuo, atsižvelgiant į poreikį įdarbinti Rumunijos piliečius, pereinamuoju laikotarpiu nukrypstama nuo Tarnybos nuostatuose įtvirtintų taisyklių, būtent nuo 27 straipsnio, pagal kurį draudžiama skirti į tarnybas tik konkrečios valstybės narės piliečius. Siekiant patenkinti tarnybos poreikius, atsiradusius dėl Rumunijos įstojimo į Sąjungą, ir, be kita ko, bendrauti Sąjungos kalba, vartotina palaikant ryšius su Rumunija, buvo būtina kuo greičiau įdarbinti Rumunijos pilietybę turinčius ir rumunų kalbą mokančius darbuotojus.
69 Atsižvelgdama į šias aplinkybes Komisija tvirtina, kad ginčijamame pranešime apie konkursą nurodytas reikalavimas mokėti rumunų kalbą atitinka bendrojo pobūdžio tikslus, kylančius taikant nuo bendrųjų taisyklių leidžiantį nukrypti Reglamentą Nr. 1760/2006, ir objektyviai pateisinamas tarnybos interesu, atsižvelgiant, be kita ko, į Tarnybos nuostatų III priedo 1 straipsnio 1 dalies f punktą.
70 Galiausiai Komisija nurodo, kad iš minėto konkurso dalyvių reikalaujama gerai, o ne puikiai mokėti rumunų kalbą, todėl kandidatams rumunams, kurių gimtoji kalba nėra rumunų, de facto paliekama galimybė sėkmingai išlaikyti egzaminą raštu c.
– Tarnautojų teismo vertinimas
71 Pirmiausia pabrėžtina, kad duplike ieškovė tvirtina, kad Reglamentas Nr. 1, kuriuo Komisija grindžia daugumą savo argumentų, neturėtų prieštarauti Sutarčių nuostatoms, bet kokiai kitai viršesnei teisės nuostatai ar kokiam nors bendrajam teisės principui.
72 Tačiau net darant prielaidą (vien tik siekiant motyvuoti), jog toks neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas tiesiogiai susijęs su skundu ir pateiktas laiku, reikia konstatuoti, kad jį nurodant nepateikiama jokių paaiškinimų, kuriais remdamasis Tarnautojų teismas galėtų išnagrinėti tokio prieštaravimo pagrįstumą.
73 Pagal Procedūros reglamento 35 straipsnio 1 dalies e punktą ieškinyje turi būti nurodyti pagrindai ir faktiniai bei teisiniai argumentai, kuriais remiamasi. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką šie duomenys turi būti pakankamai aiškūs ir tikslūs, kad atsakovas galėtų pasiruošti gynybai, o Tarnautojų teismas prireikus be papildomos informacijos galėtų priimti sprendimą dėl ieškinio. Siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir tinkamą teisingumo vykdymą, tam, kad ieškinys būtų priimtinas, būtina, kad pagrindinės faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis jis pagrįstas, nuosekliai ir suprantamai išplauktų iš paties ieškinio teksto (2011 m. vasario 15 d. Tarnautojų teismo sprendimo AH prieš Komisiją, F‑76/09, 29 punktas).
74 Taigi, nenurodžius priežasčių, dėl kurių Reglamentas Nr. 1 prieštarauja Sutarčių nuostatoms, ieškovės pateiktas Reglamento Nr. 1 neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas nepriimtinas atsižvelgiant į Procedūros reglamento 35 straipsnio 1 dalies e punktą.
75 Dėl ieškinio pagrindo, susijusio su vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų pažeidimu, reikia priminti, kad pagal vienodo požiūrio principą, kaip bendrąjį Sąjungos teisės principą, reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas (2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Arcelor Atlantique ir Lorraine ir kt., C‑127/07, 23 punktas). Taip pat pažymėtina, kad Sąjungos viešosios tarnybos teisėje taikomas vienodo požiūrio principas pažeidžiamas, kai dvi Sąjungos tarnyboje dirbančių asmenų kategorijos, kurių faktinė ir teisinė padėtis iš esmės nesiskiria, vertinamos skirtingai ir toks skirtingas vertinimas nėra objektyviai pateisinamas (2010 m. vasario 25 d. Tarnautojų teismo sprendimo Pleijte prieš Komisiją, F‑91/08, 36 punktas).
76 Kadangi ieškovė mano, kad nagrinėjamu atveju vienodo požiūrio principas buvo pažeistas, nes skirtingos situacijos vertintos vienodai, reikia išnagrinėti, ar nagrinėjamu atveju susidariusios situacijos faktiniu ir teisiniu požiūriu yra skirtingos.
77 Iš tiesų bylos šalys neginčija, kad Rumunijos ir Vengrijos pilietybę turinčios ieškovės gimtoji ir pagrindinė kalba tikrai yra vengrų. Tačiau jos gimtoji ir pagrindinė kalba nėra Rumunijos valstybinė kalba. Kaip pripažįsta pati ieškovė, Rumunijos teisės sistemoje vengrų kalba teisiškai nepripažinta ir kaip oficialioji kalba. Šiuo klausimu vykstant teismo posėdžiui Komisija Tarnautojų teismui pateikė dokumentus, susijusius su tam tikrais Rumunijos teisės aktais, kuriuose, be kita ko, reglamentuojamos skirtingoms kelioms Rumunijoje egzistuojančioms tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisės ir pareigos. Tarp šių teisės aktų – Rumunijos įstatymas Nr. 188/1999, kurio 54 straipsnyje, susijusiame su pareigūnų įdarbinimu, nustatyta, kad, norint dirbti Rumunijos viešojoje tarnyboje, reikia tenkinti tokias sąlygas: „a) turėti Rumunijos pilietybę ir nuolatinę gyvenamąją vietą Rumunijoje; b) mokėti rumunų kalbą (raštu ir žodžiu)“. Be to, tai, kad vengrų kalba yra oficialioji Sąjungos kalba nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, nes kalbama apie „su plėtra susijusį konkursą“, kuris, remiantis Reglamentu Nr. 1760/2006, skirtas tik atitinkamos valstybės narės piliečiams. Beje, būtent dėl to, kad turėjo Rumunijos pilietės statusą, ieškovė pateikė kandidatūrą ir jai buvo leista šiame konkurse dalyvauti. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovės situacija nesiskiria nuo kitų aptariamo konkurso dalyvių situacijos.
78 Be to, konkursas EPSO/AD/147/09 aiškiai skiriasi nuo konkurso EPSO/AD/53/06, kuris buvo surengtas tik Kipro piliečiams ir kuriuo ieškovė remiasi grįsdama savo argumentus. Iš tiesų pagal Reglamento Nr. 401/2004 2 straipsnį turi būti rengiami atviri pareigūnų, kurių pagrindinė kalba yra viena iš Reglamento Nr. 401/2004 priėmimo dieną oficialiųjų 11 kalbų, įdarbinimo konkursai; tokie konkursai tuo pačiu metu turi apimti visas šias kalbas. Kadangi viena iš oficialiųjų Kipro Respublikos kalbų yra turkų, kuri nėra oficialioji Sąjungos kalba, reikėjo, kaip vykstant teismo posėdžiui pabrėžė Komisija, numatyti graikų kalbai alternatyvią kalbą, kuri būtų kita oficialioji šios valstybės narės kalba. Taigi pasirinkta anglų kalba, kuri buvo ir viena iš trijų kalbų, galimų pasirinkti laikant antrą egzaminą raštu. Nagrinėtu atveju susidariusiomis aplinkybėmis Komisija privalėjo surengti atvirą konkursą laikydamasi Reglamente Nr. 401/2004 Sąjungos teisės aktų leidėjo nustatytų sąlygų. Tačiau Reglamente Nr. 1760/2006, kuriuo remiantis surengtas aptariamas konkursas EPSO/AD/147/09, nėra jokios teisės nuostatos, kuri būtų panaši į Reglamento Nr. 401/2004 2 straipsnį.
79 Bet kuriuo atveju, net jeigu dėl to, kad egzaminą raštu c reikėjo laikyti rumunų kalba, ieškovė galėjo atsidurti mažiau palankioje padėtyje nei kandidatai, kurių gimtoji kalba buvo rumunų, primintina, kad tuo atveju, kai skirtingas vertinimas pateisinamas objektyviais, pagrįstais ir siekiamam tikslui proporcingais kriterijais, vienodo požiūrio principas nepažeidžiamas. Šiuo klausimu taip pat primintina, kad tarp kriterijų, galinčių pateisinti skirtingą pareigūnų vertinimą, yra tarnybos interesas (minėto Sprendimo Pleijte prieš Komisiją 57 punktas).
80 Reglamentu Nr. 1760/2006, kurio teisėtumas nagrinėjant šią bylą nebuvo ginčijamas, suteikiamas teisinis pagrindas, pagal kurį išimties tvarka nukrypstant nuo taikytinų Tarnybos nuostatų taisyklių leidžiama įdarbinti Rumunijos piliečius rengiant tik jiems skirtus konkursus. Nors iš tiesų šiame reglamente, priešingai nei Reglamente Nr. 401/2004, nėra jokios nuorodos dėl kalbos pasirinkimo, vis dėlto neginčijama, kad pagal Reglamentą Nr. 1 kaip oficialiąją kalbą Rumunija pasirinko tik rumunų kalbą. Be to, pagal Rumunijos Konstituciją rumunų kalba yra vienintelė oficialioji šios valstybės kalba.
81 Todėl reikalavimas, kad vykstant konkursui EPSO/AD/147/09 egzaminas būtų laikomas rumunų kalba, turi būti laikomas teisėtu, nes jis pateisinamas viršesniais reikalavimais, kylančiais būtent dėl Rumunijos įstojimo į Europos Sąjungą. Taigi aptariami reikalavimai grindžiami objektyviais ir protingais kriterijais ir skirtingas vertinimas rengiant „su plėtra susijusį konkursą“, galimas taikyti tik pereinamuoju laikotarpiu po minėtos valstybės įstojimo į Sąjungą, yra proporcingas siekiamam tikslui.
82 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Sąjungos administracinės tarnybos, kaip antai EPSO, kurioms pavesta pagal nuo bendrųjų taisyklių leidžiantį nukrypti reglamentą, kaip antai Reglamentą Nr. 1760/2006, rengti tik Rumunijos, kaip į Sąjungą ką tik įstojusios valstybės, piliečiams skirtus konkursus, negali nepažeisdamos vienodo požiūrio principo leisti vartoti kitą kalbą nei oficialioji šios valstybės kalba tam tikruose atrankos egzaminuose raštu, kuriais siekiama būtent patikrinti puikų tokios kalbos mokėjimą. Kitaip būtų tuo atveju, jei tokia valstybė narė, kiek tai susiję su jos dalyvavimu Sąjungos institucijų veikloje, pagal Reglamento Nr. 1 1 straipsnį oficialiai pripažintų mažumos kalbą, vartojamą jos teritorijoje, ir tokia kalba, nors ir nėra oficialioji šios valstybės kalba, būtų oficialioji Sąjungos kalba.
83 Be to, nustatytas reikalavimas „puikiai mokėti rumunų kalbą“ kaip pagrindinę nagrinėjamu atveju aptariamo konkurso, skirto tik Rumunijos piliečiams, kalbą nėra nei neteisėtas, nei akivaizdžiai prieštaraujantis tarnybos interesui.
84 Iš tiesų jau buvo nuspręsta, kad vadovaudamasi tarnybos ar darbo poreikiais administracija gali teisėtai nurodyti, kurią kalbą ar kalbas reikia puikiai arba pakankamai gerai mokėti (2005 m. balandžio 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Hendrickx prieš Tarybą, T‑376/03, 26 punktas; 2011 m. birželio 29 d. Tarnautojų teismo sprendimo Angioi prieš Komisiją, F‑7/07, 90 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).
85 Kaip vykstant šios bylos nagrinėjimui nurodė Komisija, rumunų kalbos mokėjimas naudingas ar net būtinas dėl to, kad laikantis tokios procedūros įdarbinti administratoriai vykdo įvairias užduotis „institucijoje ir prireikus bendraudami su valstybių narių ekonominių ir socialinių sferų atstovais bei kitomis [Sąjungos] institucijomis“. Šiais paaiškinimais objektyviai ir protingai pagrindžiamas nustatytas reikalavimas laikyti egzaminą rumunų kalba vykstant vienam iš pirmųjų „su plėtra susijusių konkursų“, surengtų Rumunijai įstojus į Sąjungą.
86 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad pagal Reglamentą Nr. 1760/2006 administracija turėjo teisę rengti atvirą konkursą, kurio vienoje iš dalių galėjo dalyvauti tik Rumunijos piliečiai, ir dėl tarnybos intereso nustatyti tokiems kandidatams reikalavimą puikiai mokėti jų valstybinę, t. y. rumunų, kalbą, kuri yra vienintelė oficialioji Rumunijos kalba, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 1.
87 Taigi nėra jokio pagrindo manyti, kad nustatytas reikalavimas puikiai mokėti rumunų kalbą nagrinėjamu atveju aptariamame konkurse akivaizdžiai prieštarauja tarnybos interesui arba reiškia nepagrįstą skirtingą vertinimą.
88 Todėl ieškinio pagrindus, susijusius su vienodo požiūrio bei nediskriminavimo principų ir Tarnybos nuostatų 1d straipsnio 1, 5 ir 6 dalių pažeidimu, reikia atmesti.
Dėl ieškinio pagrindų, susijusių su ESS 2 straipsnio, Chartijos 21 straipsnio ir Pagrindų konvencijos 3, 4, 5, 10 ir 19 straipsnių pažeidimu
89 Kiek galima manyti, kad ieškinyje Komisija kaltinama pažeidusi ESS 2 straipsnį ir Chartijos 21 straipsnį, nes konkurse EPSO/AD/147/09 buvo nustatytas reikalavimas laikyti egzaminą rumunų kalba, tokį ieškinio pagrindą, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo jokios diskriminacijos (žr. šio sprendimo 75–88 punktus), reikia atmesti kaip nepagrįstą ir nėra reikalo nagrinėti per teismo posėdį iškelto klausimo, ar ESS 2 straipsnis gali daryti tiesiogini poveikį ieškovei ir lemti jos subjektinės teisės atsiradimą.
90 Kalbant apie ieškinyje daromą nuorodą į Pagrindų konvencijos 3, 4, 5, 10 ir 19 straipsnius, primintina, kad pagal Procedūros reglamento 35 straipsnio 1 dalies e punktą ieškinyje turi būti nurodyti pagrindai ir faktiniai bei teisiniai argumentai, kuriais remiamasi. Siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir tinkamą teisingumo vykdymą, kurie jau nurodyti šio sprendimo 73 punkte, tam, kad ieškinys būtų priimtinas, būtina, kad pagrindinės faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis jis pagrįstas, nuosekliai ir suprantamai išplauktų iš paties ieškinio teksto.
91 Ieškinyje pateiktos paprastos nuorodos į Pagrindų konvencijos 3, 4, 5, 10 ir 19 straipsnius, nesant šiuo atžvilgiu jokio paaiškinimo, negalima laikyti pakankama atsižvelgiant į Procedūros reglamentą. Taigi ją reikia atmesti kaip nepriimtiną.
Dėl trečiojo reikalavimo
92 Iš esmės ieškovė Tarnautojų teismo prašo nurodyti Komisijai surengti naują konkurso egzaminą raštu c.
93 Kadangi Sąjungos teismas neturi kompetencijos duoti nurodymų institucijoms (2011 m. liepos 5 d. Tarnautojų teismo sprendimo V prieš Parlementą, F‑46/09, 63 punktas ir jame nurodyta teismo praktika), tokį ieškinio reikalavimą reikia pripažinti nepriimtinu.
94 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, visą ieškinį reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
95 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 1 dalį, nepažeidžiant kitų šio reglamento II dalies 8 skyriaus nuostatų, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, kai to reikalauja teisingumas, Tarnautojų teismas gali nuspręsti iš pralaimėjusios šalies priteisti tik dalį bylinėjimosi išlaidų arba nuspręsti, kad pralaimėjusi šalis visai jų neturi padengti.
96 Iš pateiktų motyvų matyti, kad ieškovė pralaimėjo bylą. Be to, savo reikalavimuose Komisija aiškiai prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Kadangi bylos aplinkybėmis negalima pateisinti Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo, ieškovei reikia nurodyti padengti savo ir Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (pirmoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. BA padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2012 m. gruodžio 5 d. viešame posėdyje Liuksemburge.