GENERALINIO ADVOKATO
MICHAL BOBEK IŠVADA,
pateikta 2019 m. sausio 29 d.(1)
Byla C‑243/18 P
Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė (Bendroji įmonė „Fusion for Energy“)
prieš
Yosu Galocha
„Apeliacinis skundas – ES viešoji tarnyba – Sutartininkai – Atrankos procedūra bendrojoje įmonėje „Fusion for Energy“ – Atrankos procedūros pažeidimas – Nesurengtas egzaminas raštu – Tretiesiems asmenims skirtų ir jiems palankių paskesnių aktų panaikinimas – Rezervo sąrašo pripažinimas negaliojančiu ir poveikis rezervo sąraše nurodytų asmenų įdarbinimui – Proporcingumas – Interesų pusiausvyra – Teisėti lūkesčiai“
I. Įvadas
1. Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė (toliau – F4E arba apeliantė) organizavo atrankos procedūrą, siekdama įdarbinti sutartininkų. Prie pranešimo apie laisvą darbo vietą pridėtame vadove kandidatams buvo nurodyta, kad bus surengti egzaminai raštu ir žodžiu. F4E surengė tik egzaminą žodžiu. Po šio egzamino žodžiu ji atrinko kandidatus ir įtraukė juos į rezervo sąrašus, o tada įdarbino du kandidatus iš šių sąrašų.
2. Yosu Galocha dalyvavo toje atrankos procedūroje. Tačiau jo pavardė nebuvo įtraukta į rezervo sąrašus. Y. Galocha pradėjo prieš F4E teismo procesą Bendrajame Teisme ir prašė panaikinti atrankos komisijos sprendimą jo neįtraukti į rezervo sąrašus. Bendrasis Teismas ne tik panaikino šį sprendimą, bet ir pripažino negaliojančiais visus rezervo sąrašus bei panaikino sprendimus įdarbinti šiuose sąrašuose nurodytus atrankos laimėtojus.
3. F4E pateikė apeliacinį skundą dėl šio sprendimo ir tvirtina, kad Bendrasis Teismas, panaikindamas tretiesiems asmenims palankias priemones, t. y. rezervo sąrašus ir sprendimus dėl įdarbinimo, pažeidė proporcingumo principą.
4. Šiame apeliaciniame skunde Teisingumo Teismo prašoma ištirti, ar Bendrojo Teismo sprendime pasiekta pusiausvyra yra pagrįsta atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes. Kalbant plačiau, kokiomis aplinkybėmis dėl atrankos procedūroje padaryto pažeidimo gali būti panaikinti visi paskesni tos procedūros pagrindu priimti aktai, įskaitant tretiesiems asmenims palankius aktus, pavyzdžiui, rezervo sąrašus, individualius sprendimus dėl įdarbinimo ar darbo sutartis?
II. Faktinės aplinkybės ir procedūra
A. Ginčo aplinkybės
5. Galima taip trumpai išdėstyti skundžiamame sprendime(2) nurodytas faktines aplinkybes.
6. F4E yra bendroji įmonė, kaip nustatyta Euratomo sutarties 45 straipsnyje. Ji buvo įsteigta 2007 m. kovo 27 d. Tarybos sprendimu 2007/198/Euratomas(3). Nuo 2014 m. balandžio 23 d. Y. Galocha dirbo F4E būstinėje Barselonoje (Ispanija) kaip laikinasis tarnautojas. Nuo 2015 m. gegužės 5 d. jis toliau ten dirbo kaip išorės subrangovas pagal F4E ir kitos įmonės sutartį. 2016 m. vasario mėn. ši sutartis taip pat baigėsi.
7. 2015 m. vasario 5 d. F4E savo interneto svetainėje paskelbė pranešimą apie laisvą darbo vietą (F4E/CA/ST/FGIV/2015/001), siekdama sudaryti du rezervo sąrašus. Ji siekė įdarbinti pagalbinius išlaidų auditorius ir tuo tikslu sudaryti vieną sąrašą su keturiomis pavardėmis savo būstinei Barselonoje, o kitą sąrašą taip pat su keturiomis pavardėmis – savo būstinei Karadaše (Prancūzija). Atrinkti kandidatai turėjo būti įdarbinti kaip trumpalaikiai sutartininkai pagal Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų (toliau – Įdarbinimo sąlygos) 3a straipsnį ne ilgesniam nei trejų metų laikotarpiui, kuris negalėjo būti pratęstas.
8. Minėto pranešimo apie laisvą darbo vietą 3 punkte buvo pateikta nuoroda į Vadovą kandidatams, kuriame buvo daugiau informacijos apie sutartininkų atrankos procedūrą. Vadovas ir Įdarbinimo sąlygos buvo pateikti F4E interneto svetainėje.
9. Vadovo kandidatams 5 punktas buvo pavadintas „Atrankos procedūros apžvalga“. Jame buvo numatyta sudaryti atrankos komisiją. Vadovo kandidatams 5 punkto 1 skirsnio „Kandidatų vertinimas“ trečioje pastraipoje buvo nurodyta, kad geriausi iš tinkamų kandidatų bus kviečiami laikyti egzaminų žodžiu ir raštu. Penktoje pastraipoje buvo numatyta, kad detalesnė informacija apie egzaminų žodžiu ir raštu datą, laiką ir vietą bus nurodyta kvietimuose tinkamiems kandidatams. Galiausiai iš šeštos pastraipos buvo matyti, kad, atsižvelgiant į kandidatų skaičių, jie galės būti kviečiami laikyti egzaminų žodžiu ir raštu tą pačią dieną arba kelias dienas iš eilės.
10. Vadovo kandidatams 5 punkto 2 skirsnyje „Atranka“ iš eilės buvo šie skyriai: „Egzaminas žodžiu“, „Egzaminas raštu“ ir „Egzaminų procedūra“.
11. Skyriuje „Egzaminas žodžiu“ buvo nurodyta, kad šis egzaminas turi padėti atrankos komisijos nariams įvertinti bendrą kandidato pristatymą ir motyvaciją, jo gebėjimą vykdyti užduotis, aprašytas pranešimo apie laisvą darbo vietą skyriuje „Pareigos“, jo specialias atitinkamos srities žinias, gebėjimą vartoti F4E darbo kalbas ir gebėjimą prisitaikyti prie daugiakultūrės aplinkos.
12. Skyriuje „Egzaminas raštu“ buvo numatyta, kad per šį egzaminą bus atsižvelgta į specialius gebėjimus, būtinus kandidatuojant į laisvą darbo vietą, į kurią vykdoma atrankos procedūra, kandidato gebėjimą dėstyti mintis raštu ir pristatymo kokybę, taip pat bendrus gebėjimus ir kalbos įgūdžius, kiek jie būtini užduotims vykdyti.
13. Skyriaus „Egzaminų procedūra“ antroje pastraipoje buvo nurodyta, kad kandidatų vertinimas bus baigtas tik visiems jiems sudalyvavus abiejuose egzaminuose žodžiu ir raštu, ir kad šis vertinimas bus grindžiamas iš abiejų egzaminų gautu rezultatu.
14. 2015 m. vasario 26 d. Y. Galocha pateikė paraišką dėl laisvos darbo vietos. 2015 m. balandžio 17 d. elektroniniu pranešimu F4E Žmogiškųjų išteklių skyrius pakvietė Y. Galocha į pokalbį. Prie šio pranešimo pridėtame laiške jam buvo pranešta, kad pokalbis truks apie 45 minutes ir vyks daugiausia anglų kalba. Pokalbio tikslas buvo įvertinti bendrą jo pristatymą ir motyvaciją, jo gebėjimą vykdyti užduotis, aprašytas minėto pranešimo apie laisvą darbo vietą skyriuje „Pareigos“, jo specialias atitinkamos srities žinias, gebėjimą vartoti F4E darbo kalbas ir gebėjimą prisitaikyti prie daugiakultūrės aplinkos. Šiame laiške nebuvo jokios nuorodos į egzaminą raštu.
15. 2015 m. gegužės 11 d. Y. Galocha dalyvavo egzamine žodžiu. Nei jam, nei kitiems kandidatams nebuvo išsiųstas kvietimas dalyvauti egzamine raštu.
16. 2015 m. birželio 4 d. elektroniniu laišku F4E Žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovas atrankos komisijos vardu pranešė Y. Galocha, kad, atsižvelgdama į jo laikytų egzaminų žodžiu ir raštu rezultatus, atrankos komisija nusprendė neįtraukti jo pavardės į rezervo sąrašus.
17. Tą pačią dieną Y. Galocha atrankos komisijai pateikė prašymą peržiūrėti šį sprendimą. Jis nurodė, kad nebuvo surengta jokio egzamino raštu. Jis prašė pripažinti vien egzaminu žodžiu pagrįstos atrankos rezultatus negaliojančiais ir surengti egzaminą raštu prieš atrankos komisijai priimant galutinį sprendimą. Tą pačią dieną Y. Galocha pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Tarnybos nuostatai) 90 straipsnio 2 dalį pateikė panašiai suformuluotą skundą sudaryti darbo sutartis įgaliotai tarnybai, t. y. F4E direktoriui.
18. 2015 m. liepos 3 d. elektroniniu laišku atrankos komisija atmetė prašymą dėl peržiūros.
19. Kiekviename rezervo sąraše, parengtame remiantis atrankos procedūros rezultatais, buvo atrinktų keturių kandidatų pavardės. Y. Galocha tarp jų nebuvo. 2015 m. birželio 25 d. vienas iš šiuose sąrašuose esančių atranką laimėjusių asmenų gavo F4E darbo pasiūlymą ir nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. pradėjo dirbti Karadaše. 2015 m. liepos 10 d. kitas atranką laimėjęs asmuo gavo F4E darbo pasiūlymą ir nuo 2015 m. lapkričio 1 d. pradėjo dirbti Karadaše.
20. 2015 m. rugpjūčio 18 d. Y. Galocha pareiškė ieškinį Europos Sąjungos tarnautojų teisme, šis 2016 m. rugpjūčio 31 d. bylą perdavė Bendrajam Teismui. Ieškinyje Y. Galocha nurodė, kad atrankos procedūra buvo neteisėta. Y. Galocha prašė pripažinti atrankos procedūrą ir rezervo sąrašus negaliojančiais ir panaikinti sprendimus įdarbinti šiuose sąrašuose nurodytus atrankos laimėtojus. Jis taip pat siekė, kad būtų surengta nauja atrankos procedūra, įskaitant egzaminą raštu.
21. F4E atsakydama nurodė, kad nuoroda į egzaminą raštu atsirado dėl netyčia įsivėlusios administracinės klaidos. Ji niekada neplanavo rengti egzamino raštu dėl laikinų darbo vietų – į jas turi būti įdarbinta per trumpą laiką. Be to, nė vienas iš kandidatų nelaikė egzamino raštu, todėl vienodo požiūrio principas nebuvo pažeistas.
B. Skundžiamas sprendimas ir procesas Teisingumo Teisme
22. Bendrasis Teismas 2018 m. sausio 25 d. sprendime (toliau – skundžiamas sprendimas)(4) nurodė, kad Y. Galocha pagrįstai teigia, jog nagrinėjama atrankos procedūra buvo neteisėta. Atsižvelgiant į nagrinėjamo pranešimo apie laisvą darbo vietą privalomumą, aišku, kad turėjo būti surengtas egzaminas raštu. Dėl šio pažeidimo Bendrasis Teismas panaikino atrankos komisijos sprendimą neįtraukti Y. Galocha pavardės į rezervo sąrašą(5).
23. Bendrasis Teismas taip pat patenkino ieškinio reikalavimus dėl tariamo rezervo sąrašų ir sprendimo įdarbinti šiuose sąrašuose nurodytus atrankos laimėtojus neteisėtumo(6). Šiuo klausimu teismas rėmėsi savo jurisprudencija(7), pagal kurią paskesnius tretiesiems asmenims skirtus ir jiems palankius aktus nurodoma panaikinti tik jeigu, atsižvelgiant į neteisėtus veiksmus, trečiųjų asmenų ir tarnybos interesus, toks panaikinimas nėra neproporcingas. Visų pirma Bendrasis Teismas, vertindamas trečiųjų asmenų interesus, nustatė, kad reikia atsižvelgti į atitinkamus teisėtus lūkesčius, kurie gali būti susiję su kandidatų pavardžių įtraukimu į rezervo sąrašą ir paskyrimu į laisvas pareigas.
24. Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendė, kad atrankos laimėtojai, kurių pavardės buvo rezervo sąrašuose, įskaitant tuos, kurie gavo F4E darbo pasiūlymus, negali remtis teisėtais lūkesčiais. Be to, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, rezervo sąrašų pripažinimas negaliojančiais ir sprendimų įdarbinti juose nurodytus atrankos laimėtojus panaikinimas nebuvo neproporcingi tarnybos interesams(8).
25. Bendrasis Teismas likusią ieškinio dalį atmetė ir iš F4E, kaip bylą pralaimėjusios šalies, priteisė bylinėjimosi išlaidas(9).
26. Šiame apeliaciniame skunde F4E, kaip apeliantė, prašo Teisingumo Teismo panaikinti Bendrojo Teismo sprendimo dalį, kuria rezervo sąrašai pripažinti negaliojančiais ir panaikintas sprendimas įdarbinti atrankos laimėtojus. Apeliantė taip pat prašo Teisingumo Teismo priteisti iš Y. Galocha bylinėjimosi išlaidas.
27. Apeliantė, grįsdama savo apeliacinį skundą, nurodo vienintelį pagrindą, suskirstytą į tris dalis.
28. Pirma, apeliantė teigia, kad atrankos procedūros rezultatų panaikinimas, kiek tai susiję su trečiaisiais asmenimis, yra neproporcingas atsižvelgiant į padarytus neteisėtus veiksmus.
29. Antra, apeliantė nurodo, kad Bendrasis Teismas, vertindamas apeliantės padarytų neteisėtų veiksmų padarinius, neatsižvelgė į šių veiksmų pobūdį. Dėl administracijos padarytos klaidos niekam nebuvo užkirstas kelias dalyvauti atrankos procedūroje, o jos padariniai visiems kandidatams buvo vienodi. Tai, kad nebuvo surengtas egzaminas raštu, turėjo įtakos ne esminiams reikalavimams, o tik šių reikalavimų vertinimo būdui (tik per egzaminą žodžiu). Todėl administracija padarė tik procedūrinę klaidą, kuria negalima pateisinti paskesnių sprendimų, turinčių poveikį tretiesiems asmenims, panaikinimo.
30. Trečia, apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas tinkamai nesuderino Y. Galocha, trečiųjų asmenų ir tarnybos interesų. Kaip nurodo apeliantė, skundžiamas sprendimas neturi jokios įtakos Y. Galocha interesams ir teisinei situacijai, nes jis neprašė priteisti žalos atlyginimo, o Bendrasis Teismas nenurodė F4E pakartoti atrankos procedūros ir surengti egzaminų raštu. Tačiau skundžiamas sprendimas turi neigiamą įtaką atrinktiems kandidatams: dėl šio sprendimo pastarieji asmenys būtų pašalinti iš rezervo sąrašų ir (arba) galėtų būti nutrauktos jų darbo sutartys.
31. Y. Galocha nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.
III. Vertinimas
32. Šios išvados struktūra yra tokia, kaip nurodyta toliau. Pirma, nurodysiu platesnius klausimus, kuriais grindžiamas šis apeliacinis skundas, neatsiejamus priimant sprendimą dėl ieškinio, kuriuo prašoma panaikinti atrankos procedūros, kurios metu buvo padarytas pažeidimas, rezultatus: koks turėtų būti tokio pažeidimo mastas (A). Antra, išdėstysiu argumentus, kuriais vadovaujamasi sprendžiant, ar tretiesiems asmenims palankūs sprendimai, pavyzdžiui, sprendimai įtraukti atrankos laimėtojus į rezervo sąrašą arba juos įdarbinti, turėtų būti panaikinti (dėl ankstesnio pažeidimo), ar palikti galioti (nepaisant to pažeidimo) (B). Trečia, šiuos argumentus pritaikysiu šiam apeliaciniam skundui ir Teisingumo Teismui pateiksiu nuomonę, kad sprendimai įdarbinti du atrinktus kandidatus neturėjo būti panaikinti (C).
A. Bendras požiūris: „užnuodyto medžio vaisiai“ ar „kiekvienos šakos palyginimas“?
33. ES institucijų ir įstaigų darbuotojų atrankos procedūros dažniausiai yra sudėtingos administracinės procedūros, kuriomis siekiama sutelkti tinkamą kvalifikaciją turinčius asmenis. Tokias procedūras sudaro daug skirtingų etapų ir kiekviename iš jų priimama įvairių (administracinių) aktų, kurie gali būti bendro pobūdžio (susiję su platesniais procedūros organizavimo aspektais, pavyzdžiui, pranešimai apie laisvas darbo vietas, taisyklės kandidatams ar aktai, kuriais nustatomi atrankos kriterijai) arba individualūs (pavyzdžiui, sprendimai, kuriais nustatomas rezervo sąrašas, aktai, kuriais atmetama paraiška, arba sprendimai, kuriais atrinkti kandidatai paskiriami į laisvas darbo vietas).
34. Šie skirtingi aktai yra glaudžiai susiję tarpusavyje. Tai turi įtakos šių aktų teisminės kontrolės pagal SESV 270 straipsnį apimčiai. Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad tiesiogiai gali būti skundžiami tik tie aktai, kurie turi įtakos ieškovo interesams ir iš esmės pakeičia jo teisinę padėtį. Priešingai, parengiamieji aktai, kurie yra visos atrankos procedūros dalis, gali būti skundžiami tik netiesiogiai, pareiškiant ieškinį dėl sprendimo, priimto baigus šią procedūrą(10).
35. Atrankos procedūrų, kurių metu nemažai priimtų aktų ir sprendimų būtų laikomi parengiamaisiais lyginant su galutiniais atrankos sprendimais, rezultatai neišvengiamai bus ginčijami remiantis ankstesniais pažeidimais. Nebent pažeidimas greitai ištaisomas arba tiesiog neturi lemiamos įtakos paskesnėse stadijose(11), kyla klausimas, kokį poveikį atrankos procedūros pažeidimas („pirminė nuodėmė“) turėtų turėti paskesniems per atrankos procedūrą ir po jos priimtiems sprendimams, pavyzdžiui, individualiems sprendimams įdarbinti atrankos laimėtojus, arba net sprendimams dėl jų paaukštinimo.
36. Plačiąja prasme galima išskirti du požiūrius.
37. Pirma, yra „užnuodyto medžio vaisių“ logika(12). Užkrėstas medžio kamienas – tai pagrindinė atrankos procedūra. Todėl tas pats pasakytina ir apie visas medžio šakas ir vaisius. Tai reiškia, kad reikia nukirsti visas medžio šakas: panaikinti ne tik (neigiamus) sprendimus neįtraukti kandidatų į rezervo sąrašus arba jų neįdarbinti, bet ir juos atitinkančius (teigiamus) sprendimus, t. y. sprendimus sukurti rezervo sąrašą su tam tikrais į jį įtrauktais asmenimis arba sprendimus įdarbinti šiame sąraše nurodytus asmenis.
38. Antra, pagal kitą požiūrį kiekviena šaka vertinama atskirai. Šiuo atveju nebūtinai reikia nukirsti visą medį, kurio kamienas užkrėstas. Užuot tai padarius, reikėtų atidžiai atlikti palyginimą: kaip yra užkrėstas kamienas ir koks yra šio užkrato mastas (kokio sunkumo yra pažeidimas)? Kas yra ant kiekvienos medžio šakos (kam galiausiai turės įtakos panaikinimas ir kokiu būdu)? Tiesiogiai arba netiesiogiai, nesmarkiai užkrėsti medžiai dar gali išauginti sveikas šakas. Be to, bėgant laikui medis gali išgyti.
39. Pirmiausia verta pažymėti, kad nepaisant kartais pasitaikančių kalbų apie restituciją ir poreikio atkurti nukentėjusių kandidatų teises, taip pat nepaisant aplinkybės, kad šie tariamai nukentėję kandidatai, imdamiesi teisių gynimo priemonių, paprastai sieks, kad būtų panaikinti (visi) paskyrimų institucijos sprendimai, bendras ES teismų(13) požiūris visada buvo pastarasis. Pagal suformuotą jurisprudenciją, jei konkurso metu buvo padarytas pažeidimas, kandidato teisės bus tinkamai apsaugotos, jei atrankos komisija ir paskyrimų tarnyba persvarstys savo sprendimus ir jo atveju ieškos teisingo sprendimo; dėl to nereikia ginčyti visų konkurso rezultatų ar panaikinti jo pagrindu atliktų paskyrimų.(14) Visų konkurso rezultatų panaikinimas iš principo yra pernelyg didelė sankcija už padarytus neteisėtus veiksmus(15). Bet kuriuo atveju ES teismai pripažino, kad, kai aktas, kuris turi būti panaikintas, yra palankus trečiajam asmeniui (o taip ir yra sprendimo paaukštinti asmenį, įrašymo į rezervo sąrašą arba sprendimo įdarbinti kandidatą atveju), teismas pirmiausia turi patikrinti, ar panaikinimas nebūtų pernelyg didelė sankcija už padarytą pažeidimą(16).
B. Argumentai
40. Taigi tikrai nėra jokio „panaikinimo automatiškumo“, dėl kurio reikėtų automatiškai panaikinti visus atrankos procedūros, kurios metu buvo padaryta pažeidimų, padarinius. Užuot tai darius, įvairius atitinkamus interesus (1) reikia palyginti tarpusavyje atsižvelgiant į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes ir veiksnius (2), kad būtų galima rasti teisingą sprendimą dėl teisių gynimo priemonės ir (arba) jų visumos, kurią prašoma taikyti kiekvienoje konkrečioje byloje (3).
1. Interesai
41. Nėra sudėtinga nustatyti atskirus interesus. Paprastai prie jų bus priskiriami kandidatų, patyrusių neigiamą poveikį (daugiausia nelaimėjusių kandidatų), interesai, trečiųjų asmenų (daugiausia atrinktų kandidatų) interesai, tarnybos interesai ir bendras teisėtumo užtikrinimo interesas(17).
42. Teisingumo Teismas įvairiomis aplinkybėmis pripažino kiekvienos iš atskirų šalių interesus. Teismas pažymėjo, kad būtina išlaikyti tų kandidatų, kurie dėl per konkursą padaryto pažeidimo pateko į mažiau palankią situaciją, ir kitų kandidatų interesų pusiausvyrą. Teismas turi atsižvelgti ne tik į būtinybę atkurti tų kandidatų, kurie pateko į nepalankesnę situaciją, teises, bet ir į jau atrinktų kandidatų teisėtus lūkesčius(18).
43. Konkretus kiekvieno iš šių atskirų interesų turinys yra gana aiškus. Tačiau, siekiant nustatyti tarnybos interesus ir teisėtumo užtikrinimo interesą, situacija yra šiek tiek sudėtingesnė.
44. ES teismai kartais nurodo, kad tarnybos interesai apima teisėtumo užtikrinimo interesą(19). Taip pat pripažįstama, kad tarnybos interesai apima ne tik teisės aktų laikymąsi, bet ir „pasekmes biudžetui nepanaikinus neteisėtų sprendimų <…>, galimus sunkumus vykdyti būsimą teismo sprendimą, galimą žalą tarnybos tęstinumui ir galimybę pakenkti socialinei aplinkai institucijos viduje“(20).
45. Todėl, kad ir kaip norėtųsi tikėti, kad institucijos turi nesavanaudišką teisėtumo užtikrinimo interesą, realybė gali būti kitokia. Negalima atmesti galimybės, kad kartais institucijai ar įstaigai, kurioje dirba žmonės, gali atrodyti, kad atlikti veiksmus, nors jie ir yra neteisėti, reikia siekiant tarnybos interesų, pavyzdžiui, dėl administracijos tęstinumo ir tinkamo veikimo ar dėl bet kokių kitų priežasčių. Kitaip tariant, objektyvus tarnybos interesas gali būti užtikrinti, kad administraciniai veiksmai iš esmės atitiktų teisės aktus, tačiau jos subjektyvus interesas konkrečiu atveju gali būti patvirtinti atrankos procedūros rezultatus ir išlaikyti atliktus paskyrimus, nepaisant padarytų neteisėtų veiksmų.
46. Kita vertus, kandidatai greičiausiai taip pat yra suinteresuoti, kad institucija veiktų teisėtai ir pagal (atrankos procedūros) taisykles(21). Dėl šios priežasties ir dėl to, kad pažeidimo pobūdis greičiausiai lems „sankcijos“ dėl konkurso rezultatų griežtumą, galbūt geriau pripažinti, kad tarnybos interesai ir bendras teisėtumo užtikrinimo interesas skiriasi. Dvi sąvokas geriausia atskirti.
2. Veiksniai
a) Atrankos procedūros rūšis
47. Esama bylų, kuriose daromas skirtumas tarp, viena vertus, viešųjų konkursų ir, kita vertus, vidaus konkursų ir paaukštinimų. Jei viešojo konkurso atveju atrankos procedūros etapas pripažįstamas negaliojančiu, laikoma, kad nelaimėjusių kandidatų teisės yra tinkamai apsaugotos, jei atrankos komisija ir paskyrimų tarnyba persvarsto savo sprendimus ir jei jų atveju ieško teisingo sprendimo, o dėl to, nepaisant pažeidimo pobūdžio ir jo įtakos konkurso rezultatams, nereikia ginčyti visų konkurso rezultatų ar naikinti jo pagrindu atliktų paskyrimų. Priešingai, vidaus konkursų ir paaukštinimų atveju teismai kiekvieną atvejį nagrinėja atskirai, todėl atsižvelgia į pažeidimo pobūdį(22).
48. Nemanau, kad dėl tokio atsitiktinio atskyrimo nustatomos kokios nors formalios požiūrio taisyklės. Šiuos atsitiktinius požiūrio skirtumus siūlyčiau suvokti kaip kito kintamojo rodiklį: nagrinėjamos atrankos procedūros dydis ir rūšis greičiausiai turės įtakos vertinant, kokių žinių reikia tikėtis iš tinkamai informuoto kandidato. Atkreiptinas dėmesys į du elementus: pirma, susipažinimą su visomis atrankos procedūrai taikomomis taisyklėmis ir tvarka, antra, žinojimą apie aplinkybę, kad tos procedūros metu buvo pažeista viena arba kelios iš šių taisyklių.
49. Viešųjų konkursų, kuriuose dalyvauja šimtai arba iki dešimčių tūkstančių anoniminių kandidatų, atveju galima tikėtis, kad šie kandidatai turės pagrindinių žinių apie atrankos procedūrą. Tačiau mažai tikėtina (ir gana nerealu), kad jie gerai išmanys sudėtingus ES viešosios tarnybos klausimus. Be to, atsižvelgiant į kandidatų skaičių, jų anonimiškumą ir didelį kandidatų ir administracijos galimybių gauti informaciją skirtumą, mažai tikėtina, kad tokie kandidatai galės pastebėti galimą pažeidimą.
50. Atvirkščiai, kuo mažesnis ir labiau apribotas konkursas, tuo daugiau yra pagrindo iš kandidatų tikėtis, kad jie turės daugiau informacijos ir žinių. Galima preziumuoti, kad vidaus kandidatai, pavyzdžiui, penki vidinio konkurso kandidatai, geriau žino taikomas taisykles ir (arba) gali turėti žinių apie galimą proceso pažeidimą.
b) Pažeidimo pobūdis
51. Svarbu įvertinti padaryto pažeidimo pobūdį ir sunkumą. ES teismai, vertindami pareigų paaukštinimo procedūrą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį. Jei nustatytas pažeidimas yra tik procedūrinis, turintis įtakos tik vieno pareigūno situacijai, ES teismai a priori laikosi pozicijos, kad toks pažeidimas nepateisina sprendimų dėl pareigų paaukštinimo panaikinimo, nes toks panaikinimas būtų pernelyg didelė sankcija. Tačiau esant esminiam pažeidimui, kaip antai teisės klaidai, dėl kurios negalioja visas nuopelnų palyginimas, ES teismai paprastai lygina esamus interesus(23).
52. Manau, šie argumentai turėtų būti taikomi ne tik paaukštinimo atveju, bet ir apskritai, kai bet kokioje atrankos procedūroje vertinami ankstesnių pažeidimų padariniai tretiesiems asmenims palankioms priemonėms.
53. Žinoma, šiuo klausimu neturi būti jokios baigtinės klasifikacijos ar suskirstymo į kategorijas. Gyvenimas tam per daug sudėtingas. Tačiau kaip bendrąją taisyklę siūlau sunkumo spektrą.
54. Vienoje spektro pusėje yra nedideli pažeidimai. Vien šie pažeidimai neturėtų turėti jokios įtakos atrankos procedūros rezultatui ir atrankos laimėtojams palankiems sprendimams. Prie šios kategorijos pavyzdžių būtų priskiriamos atrankos procedūros metu padarytos korektūros klaidos, pavyzdžiui, formos klaida ar kitos procedūrinės klaidos, kurios iš esmės neturi įtakos sprendimo turiniui.
55. Kitoje spektro pusėje yra didelių pažeidimų, kurie derinant interesus tikrai suteiks daugiau svorio teisėtumo užtikrinimo „interesui“, palyginti visų pirma su trečiųjų asmenų interesais. Galima išskirti bent trijų skirtingų rūšių didelius pažeidimus: sukčiavimą ir korupciją, pagrindinių ES vertybių pažeidimą arba nuolatinį atrankos procedūrai taikomų taisyklių nesilaikymą.
56. Pirma, įrodyti sukčiavimo ar korupcijos atrankos procedūrų metu atvejai yra pakankami dideli pažeidimai, dėl kurių galima pateisinti visos atrankos procedūros pripažinimą negaliojančia. Todėl taip pat turėtų būti panaikinti tretiesiems asmenims palankūs sprendimai. Tokiu išimtiniu atveju trečiųjų asmenų teisėti lūkesčiai, jei jų yra, vargiai galėtų turėti įtakos siekiant palikti galioti priemonę, kurią taikant buvo padarytas didelis tokio pobūdžio pažeidimas. Prisimenant pradinę metaforą – šio medžio kamienas negali išgyti.
57. Antra, administracijos padarytas pagrindinių ES vertybių pažeidimas taip pat gali būti laikomas sunkiu pažeidimu. Pavyzdžiui, taip būtų tuo atveju, jei atrankos procedūros metu kandidatai būti diskriminuojami Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje nustatytais pagrindais. Kaip ir sukčiavimo atveju, dėl tokio akivaizdaus nevienodų sąlygų taikymo visa atrankos procedūra, įskaitant visus jos rezultatus, gali būti laikoma negaliojančia(24).
58. Trečia, yra speciali pakartotinių pažeidimų kategorija. Tais atvejais, kai ES institucija ar įstaiga nesurengia teisėtos atrankos procedūros nepriklausomai nuo ankstesnių Teisingumo Teismo sprendimų dėl tokios pačios rūšies atrankos, gali reikėti imtis griežtesnių priemonių(25). Be to, nuolat nesilaikant taikytinų taisyklių pasikartojantys nedideli pažeidimai gali virsti dideliu pažeidimu, dėl kurio tam tikromis aplinkybėmis ir tinkamai suderinus interesus visa procedūra ir paskesni rezultatai gali būti laikomi negaliojančiais.
c) Atrankos laimėtojų teisėti lūkesčiai
59. Remiantis suformuota jurisprudencija, teisė remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu suteikta kiekvienam asmeniui, esančiam padėtyje, kuri leidžia manyti, jog Europos Sąjungos institucija, suteikdama tam asmeniui aiškių garantijų, sukėlė jam pagrįstų lūkesčių. Tokias garantijas, neatsižvelgiant į jų pateikimo formą, turi sudaryti tiksli, besąlyginė ir neprieštaringa informacija(26).
60. Faktinės atitinkamos atrankos procedūros aplinkybės, ypač jos rūšis, dydis ir jos metu padarytų neteisėtų veiksmų pobūdis, lemia tai, ar tretieji asmenys turi kokių nors teisėtų lūkesčių dėl jos rezultato. Todėl, kai asmuo turi informacijos apie galimą pažeidimą ir teisėtų lūkesčių, egzistuos atvirkštinio proporcingumo santykis. Kuo daugiau informacijos asmuo turi, tuo mažesni teisėti lūkesčiai (arba jų apskritai nėra). Tokį žinojimą reikia vertinti remiantis tinkamai informuoto kandidato standartu(27): ar toks kandidatas žinojo, ar pagrįstai turėjo žinoti, kad sprendimas yra neteisėtas?
61. Pirma, mažiau tikėtina, kad išorės kandidatas, palyginti su vidaus kandidatu, žinos visas atrankos procedūrai taikomas taisykles, taigi ir apie galimą pažeidimo buvimą(28). Todėl toks kandidatas gali turėti didesnių teisėtų lūkesčių, kad būtų paliktas galioti sprendimas, kuriuo jam buvo suteiktos teisės, nors toks sprendimas ir yra neteisėtas.
62. Antra, kuo sunkesnis pažeidimas, tuo didesnė tikimybė, kad pakankamai informuotas kandidatas apie jį žinojo arba turėjo žinoti(29). Žinoma, pažeidimo sunkumas savaime nereiškia, kad kandidatai privalėjo žinoti apie tą pažeidimą. Vis dėlto, jei kandidatas pagrįstai negalėjo nepastebėti atitinkamo pažeidimo(30), tokio kandidato lūkesčiai bus mažiau teisėti arba jų apskritai nebus. A fortiori, jei atrinktas kandidatas elgėsi nesąžiningai arba pats prisidėjo darant pažeidimą, jis tikrai negalėtų turėti jokių teisėtų lūkesčių, kad būtų paliktas galioti jam palankus (neteisėtas) sprendimas(31).
63. Trečia, pagal ES teismų jurisprudenciją šios bylos aplinkybėmis taip pat svarbu atrinktų kandidatų galbūt turima informacija apie teisme nagrinėjamą bylą dėl tam tikrų atrankos procedūros aktų, įskaitant tiems kandidatams palankius aktus. Dėl tokio pobūdžio informacijos jiems gali būti neleidžiama remtis teisėtu lūkesčiu, kad jų palanki padėtis nesikeis, nes šie veiksmai buvo apskųsti per nustatytus laikotarpius. Visų pirma atrankos laimėtojai, kurie buvo paskirti į pareigas, negalėjo nežinoti, kad jų darbo santykių statusas bus galutinis tik Teisingumo Teismui priėmus sprendimą atmesti kitų kandidatų pareikštus ieškinius dėl panaikinimo(32).
64. Žinoma, jei remiantis konkrečios bylos aplinkybėmis įrodoma, kad asmuo turėjo tokios informacijos, į tai reikėtų atsižvelgti. Tačiau nerekomenduočiau preziumuoti tokio informacijos turėjimo. Faktiškai iš karto gali būti neaišku, kaip atrinktas kandidatas, dalyvavęs visų pirma didesniuose ir viešuosiuose konkursuose, galėtų žinoti apie nagrinėjamą ieškinį, jei jis nėra to proceso šalys, o atitinkama ES institucija ar įstaiga neprivalo jų informuoti apie tą ieškinį. Viena yra nuogirdos koridoriuje, kad nagrinėjamas ieškinys dėl panaikinimo. Visai kas kita yra būti informuotam, kad toks ieškinys yra nagrinėjamas ir gali turėti pasekmių ir atrinktiems kandidatams.
65. Atrinkti kandidatai tikrai neturėtų bejėgiškai – neturėdami jokių apskundimo galimybių – patirti su jais susijusių sprendimų galimo panaikinimo (lemtingų) padarinių, ypač tais atvejais, kai sprendimą buvo nurodyta panaikinti praėjus keleriems metams nuo ieškinio pareiškimo(33). Todėl, net jei ieškinys buvo pareikštas per nustatytus terminus, teisėti lūkesčiai vis tiek gali išlikti, jei nenustatoma, kad atitinkami kandidatai žinojo apie su nagrinėjama atrankos procedūra susijusias problemas, ir kol tai nenustatoma.
66. Trumpai tariant, visus šiuos veiksnius ir argumentus reikia palyginti su konkrečios bylos aplinkybėmis. Šioje dalyje nerekomenduojama automatiškai taikyti gana kategoriškų teiginių, pavyzdžiui, „iš institucijos padarytų neteisėtų veiksmų niekada negali atsirasti jokių teisėtų lūkesčių“ ir (arba) „kadangi sprendimas buvo apskųstas laiku, niekas negalėjo turėti jokių teisėtų lūkesčių“. Tokius teiginius, kurie dažnai gali būti tinkami teisės srityse, kuriose veikia verslo specialistai, vargu ar galima visiškai perkelti į skirtingą teisės sritį. Todėl gali reikėti šiek tiek empatijos ir realizmo, taip pat atsižvelgiant į didžiulį institucijų ir galimų jų darbuotojų galimybių gauti informaciją ir įgaliojimų skirtumą, kuris visada egzistuos, ypač viešuosiuose konkursuose. Tuo visiškai nesiekiama pateisinti institucijų galimai padarytų neteisėtų veiksmų ar jiems pritarti. Veikiau norima pateikti nuomonę, kad nesant išimtinių aplinkybių atrinkti kandidatai vargiai gali būti laikomi atsakingais už pažeidimą kartu su administracija (34).
3. Teisių gynimo priemonės
67. SESV 270 straipsniu siekiama atkurti ieškovų (nelaimėjusių kandidatų) teises, kai buvo padaryti neteisėti veiksmai. Pagal ES teismų jurisprudenciją siekiant atkurti nelaimėjusių kandidatų teises administracija turi rasti teisingą sprendimą dėl situacijos(35). Tokie teisingi sprendimai yra įvairūs: nuo sprendimų, susijusių su nelaimėjusiais kandidatais, panaikinimo(36) iki procedūros atnaujinimo nelaimėjusiam kandidatui(37). Šiuo klausimu nuosekliai nurodoma, kad žalos atlyginimas, kuris gali būti priteisiamas ex officio(38), yra kompensacijos forma, kuri geriausiai atitinka ieškovo interesus ir tarnybos reikalavimus(39).
68. Kalbant konkrečiai apie tretiesiems asmenims palankias priemones, pavyzdžiui, rezervo sąrašus ar paskyrimus, pažymėtina, kad tokių sprendimų panaikinimas, kuris iš esmės yra taikomas atgaline data, pagrįstai yra ultima ratio, kai nėra jokios kitos tinkamos teisių gynimo priemonės, kuria būtų galima atkurti nelaimėjusių kandidatų teises(40).
69. Kaip generalinis advokatas W. Van Gerven glaustai nurodė byloje Albani, tokiose bylose reikia „rasti sprendimą, kuriuo užtikrinama tų kandidatų, kurie dėl per konkursą padaryto pažeidimo pateko į mažiau palankią situaciją, ir kitų kandidatų interesų pusiausvyra. Šis poreikis atidžiai įvertinti visus susijusius interesus yra bendrasis gero administravimo principas, o šiuo atveju – tinkama teisminė praktika, kuri yra įtvirtinta Bendrijos teisėje. Pagal šį principą teismas ne tik turi stengtis, kad teisinio saugumo sumetimais būtų teisingai atkurtos nelaimėjusių kandidatų teisės, bet ir atsižvelgti į jau atrinktų ir (arba) paskirtų kandidatų teisėtus lūkesčius. Vadinasi, šioje byloje Teisingumo Teismas, ieškodamas sprendimo dėl neteisėtos įdarbinimo procedūros, turi palyginti dviejų rūšių žalą: nelaimėjusių kandidatų patirtą žalą, kuri turi būti teisingai atlyginta, ir galimą žalą, kurią kiti kandidatai patirtų dėl priemonių, numatytų tokiam teisių gynimui užtikrinti“(41).
70. Verta paminėti, kad savo paskesniame sprendime Teisingumo Teismas nusprendė panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą, kuriuo rezervo sąrašus pripažinus negaliojančiais, paskesnių atrankos procedūros aktų panaikinimo padariniai nebuvo apriboti keturių pradinių ieškovų teisių atkūrimu(42).
71. Prima facie galima teigti, kad atkuriant ieškovų (nelaimėjusių kandidatų) teises visada panaikinami su atrinktas kandidatais susiję sprendimai, nebent visą atrankos procedūrą reikia pakartoti, o tai pasitaiko gana retai, be to, Teisingumo Teismas negali nurodyti pakartoti procedūros. Kaip alternatyvios teisių gynimo priemonės, žalos atlyginimas arba, kai įmanoma, pakartotinė atrankos procedūra tik nukentėjusiems kandidatams yra tinkamiausios teisių gynimo priemonės siekiant nubausti už (ankstesnį) neteisėtą veiksmą tos procedūros metu nepažeisti atrinktų kandidatų teisėtų lūkesčių.
72. Kaip nurodyta pirmiau(43), tretieji asmenys iš principo neturėtų patirti ankstesnio pažeidimo, apie kurį jie nežinojo arba negalėjo žinoti, padarinių. Šie asmenys galėjo nežinoti apie pažeidimus arba dėl atrankos procedūros nagrinėjamas bylas, todėl jie negalės apsiginti. Ši aplinkybė, pirmiau aptarta atsižvelgiant į tokių asmenų turimą informaciją ir atitinkamus teisėtus lūkesčius, teisių gynimo priemonių klausimu turi papildomą aspektą. Mažai tikėtina, kad laimėję kandidatai bus tokios bylos šalys, tačiau jos rezultatai vis tiek gali turėti jiems didelę įtaką. Anksčiau ar vėliau iškils klausimas dėl teisės į gynybą.
C. Taikymas šioje byloje
73. Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas panaikino trijų skirtingų rūšių sprendimus, susijusius su atrankos procedūros rezultatais: i) sprendimą neįtraukti Y. Galocha į rezervo sąrašus (toliau – neigiamas sprendimas); ii) sprendimą, kuriuo sudaromi rezervo sąrašai (toliau – rezervo sąrašai); iii) įdarbinimo sprendimus, kuriais į pareigas paskirti rezervo sąrašuose nurodyti atrankos laimėtojai (toliau – sprendimai dėl įdarbinimo).
74. Šiuo apeliaciniu skundu apeliantė ginčija tik skundžiamo sprendimo dalį dėl rezervo sąrašų (ii) ir sprendimų dėl įdarbinimo (iii). Aplinkybė, kad Bendrasis Teismas panaikino konkretų neigiamą sprendimą dėl Y. Galocha (sprendimą neįtraukti jo pavardės į rezervo sąrašus), nėra ginčijama. Apeliantė taip pat neginčija, kad buvo esminis ankstesnis pažeidimas, kurį lėmė aplinkybė, jog per atrankos procedūrą nebuvo surengta jokio egzamino raštu.
75. Todėl šio apeliacinio skundo dalykas yra susijęs tik su Bendrojo Teismo nurodytais to pažeidimo padariniais, kiek tai susiję su trečiaisiais asmenimis, t. y. ii ir iii punktuose nurodytais sprendimais. Bendrasis Teismas, grįsdamas savo sprendimą dėl tų dviejų panaikinimo priemonių, nurodė:
„68. Tačiau nagrinėjamu atveju atrankos laimėtojai, kurių pavardės buvo įtrauktos į rezervo sąrašus, įskaitant tuos, kurie gavo [F4E] darbo pasiūlymus, negali remtis teisėtais lūkesčiais. Nagrinėjamame pranešime apie laisvą darbo vietą buvo numatyta surengti egzaminą raštu. Rezervo sąrašai buvo sudaryti ir darbo pasiūlymai pateikti kandidatams nelaikius šio egzamino.
69. Be to, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, taip pat negalima teigti, kad rezervo sąrašų pripažinimas negaliojančiais ir sprendimų įdarbinti juose nurodytus atrankos laimėtojus panaikinimas būtų neproporcingi tarnybos interesui. Iš tiesų, viena vertus, padarytas pažeidimas turėjo įtakos visų kandidatų vertinimui, todėl jo negalima ištaisyti vien ieškovui skirtomis priemonėmis. Kita vertus, nagrinėjamos atrankos procedūros mastas labai ribotas“(44).
76. Kaip nurodo apeliantė, Bendrasis Teismas, taikydamas aptariamo pažeidimo padarinius ir atrinktiems kandidatams, nesvarbu, ar rezervo sąrašų, ar paskyrimų lygmeniu, skyrė pernelyg didelę sankciją tretiesiems asmenims.
77. Pritaikęs pirmiau išdėstytus argumentus šiam apeliaciniam skundui, sutinku su apeliante dėl sprendimų dėl įdarbinimo panaikinimo (iii), tačiau nebūtinai sutinku dėl rezervo sąrašų pripažinimo negaliojančiais.
78. Pirma, dėl nagrinėjamos atrankos procedūros rūšies pažymėtina, kad tai viešasis konkursas. Antra, atsižvelgiant į per atrankos procedūrą padaryto pažeidimo pobūdį, gana akivaizdu, kad Vadove kandidatams nurodyto egzamino raštu nesurengimas yra administracijos padarytas pažeidimas. Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad pranešimas apie laisvą darbo vietą yra teisinis pagrindas, kurį paskyrimų institucija pati sau nustato, todėl turi griežtai [juo] vadovautis(45). Vadinasi kadangi pranešime apie laisvą darbo vietą buvo nuoroda į Vadovą kandidatams, apeliantė turėjo surengti egzaminą raštu.
79. Tačiau būtų gana keista šią klaidą vertinti kaip didelę. Bendrasis Teismas nurodė, kad tai, jog nebuvo surengta egzamino raštu, turėjo vienodą poveikį visiems atrankos procedūros dalyviams(46). Taigi norint prieiti prie išvados, jog buvo padarytas sunkus ir esminis pažeidimas, kuris lemtų nevienodą požiūrį, būtų reikalingi išsamesni motyvai. Todėl atrodo, kad egzaminas raštu greičiau nebuvo surengtas dėl administracijos aplaidumo: ji neatnaujino su atrankos procedūra susijusių dokumentų, pavyzdžiui, Vadovo kandidatams ir laiškų, kurie buvo siunčiami kandidatams, šablonų(47).
80. Trečia, kalbant apie atrinktų kandidatų faktinį arba galimą žinojimą apie apeliantės padarytą pažeidimą, galima daryti prielaidą, kad kandidatai turėjo žinoti, jog atrankos procedūrą sudaro egzaminai žodžiu ir raštu, nes tai buvo nurodyta Vadove kandidatams. Tačiau ar atrinktiems kandidatams, kai jie gavo informaciją apie atrankos procedūros rezultatus, buvo netikėta tai, kad nebuvo surengtas egzaminas raštu, yra diskutuotinas klausimas. Tai priklauso nuo to, kaip tinkamai informuotas kandidatas galėjo suprasti Vadovo kandidatams 5 punkto 1 skirsnio šeštą pastraipą, kurioje buvo nurodyta, kad, atsižvelgiant į kandidatų skaičių, kandidatai gali būti kviečiami laikyti egzaminų žodžiu ir raštu tą pačią dieną arba kelias dienas iš eilės.
81. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad laiške, kuriuo kandidatai buvo kviečiami į egzaminą žodžiu, nebuvo nuorodos į egzaminą raštu, ar tikrai kandidatai negalėjo pagrįstai galvoti, kad administracija egzaminą žodžiu galėjo sujungti su egzaminu raštu? Arba kad administracija nusprendė atsisakyti egzamino raštu kaip procedūros dalies, greičiausiai dėl to, kad siekiant įvertinti kandidatų tinkamumą būti sutartininkais pagal terminuotą darbo sutartį administracijai pakako egzamino žodžiu ir dėl to, kad galbūt nebuvo daug kandidatų?
82. Dėl šių priežasčių, priešingai nei Bendrasis Teismas, nesuprantu, kodėl atrankos laimėtojai negalėjo remtis teisėtais lūkesčiais, kad jiems palankių sprendimų padariniai būtų palikti galioti, nepaisant to, kad (neteisėtai) nebuvo surengta egzamino raštu.
83. Taip pat norėčiau pridurti, kad atsižvelgdamas į aplinkybes ir palyginimą, kurį reikia atlikti panašiose bylose, nesu tikras, kad galiu palaikyti antrą Bendrojo Teismo argumentą, t. y. kad atrankos procedūros mastas „labai ribotas“. Sutinku, kad konkurso dydis atsižvelgiant į jo mastą ir pobūdį yra svarbus galimam žinojimo ir susijusių teisėtų lūkesčių vertinimui(48). Tačiau nesutikčiau, jei šis argumentas būtų pateiktas teigiant, kad teisėti lūkesčiai bus mažiau vertingi ir lengviau nusveriami atliekant palyginimą, jei jie yra palankūs tik dviem, o ne 200 asmenų. Vertės palyginimas, kuris turi būti atliekamas, yra susijęs su lūkesčių lygiu ir jų apsaugos vertingumu. Tai nėra žmonių skaičiavimas.
84. Todėl atrinktiems kandidatams savaime nedraudžiant turėti teisėtų lūkesčių, kad atrankos procedūros rezultatai, kiek jie susiję su šiais kandidatais, nebus keičiami, lyginant šiuos lūkesčius su kitais interesais, atliekamas tolesnis vertinimas atsižvelgiant į tikslią teisių gynimo priemonės, kurią prašoma taikyti, rūšį. Mano nuomone, to patikrinimo rezultatas skiriasi (ii) rezervo sąrašų ir (iii) sprendimų dėl įdarbinimo atveju.
85. Viena vertus, Bendrojo Teismo pasiektas rezultatas dėl rezervo sąrašų (ii) galbūt nėra vienintelis įmanomas, tačiau yra galimas.
86. Pirma, rezervo sąrašuose esančių kandidatų teisėti lūkesčiai yra mažesni, palyginti su asmenų, kurie buvo atrinkti įdarbinti, lūkesčiais. Bendrasis Teismas tai aptarė: „atvirus konkursus laimėjusių asmenų įtraukimas į po atrankos sudarytus tinkamų kandidatų sąrašus suinteresuotųjų asmenų naudai reiškia tik galimybę būti paskirtiems pareigūnais bandomajam laikotarpiui“(49). Remiantis šiuo sprendimu, rezervo sąrašuose esantys kandidatai neturi teisės būti paskirti į pareigas, net jei šioje byloje rezervo sąrašas buvo skirtas trumpalaikėms sutartims. Jie turi tik teisėtus lūkesčius, kad jų kandidatūra būtų apsvarstyta, jei atsirastų poreikis užpildyti laisvą darbo vietą.
87. Antra, rezervo sąrašų pripažinimas negaliojančiais iš esmės turi praktinį poveikį ateičiai, tačiau jo teisinis poveikis taikomas atgaline data. Viena vertus, jei administracija vis dar nori, kad būtų užpildyta laisva darbo vieta, ji turi pakartoti atrankos procedūrą ir sudaryti naują rezervo sąrašą. Tačiau tai yra konkurso procedūros pažeidimo, kurio kitaip negalima ištaisyti, kaina. Todėl tarnybos interesas sunkiai gali tapti pagrįstu argumentu prieš rezervo sąrašų panaikinimą. Viena vertus, atrankos laimėtojai, kurie buvo parinkti iš rezervo sąrašų ir paskirti iki galimo šių sąrašų panaikinimo, bus asmeniškai apsaugoti, tačiau kitu pagrindu – jie ne tik turėtų teisėtų lūkesčių, tačiau ir būtų įgiję teisę būti paskirti.
88. Trečia, laikantis šio požiūrio, ieškovo (nelaimėjusio kandidato) interesai yra tokio paties lygio kaip ir laimėjusių kandidatų, vis dar esančių rezervo sąraše, tačiau iš jo neatrinktų, interesai. Iš tiesų, jie gali tikėtis, kad administracija pakartos procedūrą visapusiškai laikydamasi teisės aktų, todėl yra galimybė, kad juos gali atrinkti. Tačiau tokią pačią galimybę ateityje turi ir tie kandidatai, kurie buvo sąraše, nuo šiol pripažintame negaliojančiu. Kalbant paprastai, turi būti dalijama nauja kortų kaladė ir žaidžiamas naujas žaidimas, kuriame vėl gali dalyvauti visi.
89. Dėl šių papildomų priežasčių, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, Bendrojo Teismo sprendimas rezervo sąrašus pripažinti negaliojančiais nėra per didelė sankcija, pažeidžianti proporcingumo principą.
90. Kita vertus, manau, kad situacija dėl sprendimų dėl įdarbinimo yra kitokia (iii). Šių sprendimų panaikinimas yra per didelė sankcija dėl bent trijų pagrindų.
91. Pirma, pakankamai akivaizdu, kad paskirti asmenys ne tik įgijo teisėtų lūkesčių, bet ir užima kur kas aukštesnę teisinio tikrumo skalės pakopą, – jie įgijo teisių pagal pasirašytas ir privalomas (terminuotas) darbo sutartis. Tokios juridinės teisės, dėl kurių taip pat patiriama didelių asmeninio pobūdžio pasekmių, iš esmės turi didesnę reikšmę atliekant palyginimą.
92. Antra, prie šių (gana) plačių teisių prisideda akivaizdi aplinkybė, kad, kaip teisingai nurodė apeliantė, nėra visiškai aišku, kaip būtent sprendimų dėl įdarbinimo panaikinimas atitiktų ieškovo interesus per atrankos procedūrą. Kadangi atitinkamos darbo vietos skirtos ribotam terminui įdarbinamiems sutartininkams, o šie terminai jau yra suėję, ieškovas negali tikėtis gauti šių darbo vietų. Vargu, ar tokiu panaikinimu gali būti prisidedama prie nukentėjusių kandidatų teisių atkūrimo. Be to, vargu ar F4E padaryti neteisėti veiksmai buvo tokie sunkūs, kad poreikis atkurti objektyvų teisėtumą (arba, priklausomai nuo požiūrio, poreikis už šiuos neteisėtus veiksmus „nubausti“ administraciją) turėtų būti svarbesnis už visas kitas aplinkybes.
93. Trečia, dar reikėtų papildomai pažymėti, kad toks bet kokio įdarbinimo (ir terminuotos darbo sutarties) teisinio pagrindo pašalinimas ex tunc turėtų abejotinų praktinių padarinių įdarbintiems kandidatams ir administracijai. Kadangi panaikinimas taikomas atgaline data, visos paskesnės priemonės, susijusios su įdarbintais kandidatais, turi būti pripažintos negaliojančiomis. Kas tada atsitiktų su atlyginimais, socialinėmis išmokomis, mokesčiais ir šių įdarbintų kandidatų, kurie veikia kaip F4E sutartininkai, galimai priimtais sprendimais ir (arba) administraciniais aktais? Pavyzdžiui, kalbant apie jų darbo užmokestį, ar visos F4E šiems asmenims sumokėtos sumos būtų laikomos neteisėtu praturtėjimu (pinigų sumos, gautos nesant tinkamo teisinio pagrindo)? Jei visi šie klausimai nėra išsprendžiami taikiai, ar kiekviena privati šalis turėtų pareikšti ieškinį kitai šaliai?
94. Todėl akivaizdu, kad, kiek tai susiję su sprendimais dėl įdarbinimo šioje byloje, teisėtumo užtikrinimo interesas ir pareiškėjo interesai per atrankos procedūrą negali būti svarbesni už įdarbintų kandidatų interesus. Tai reiškia, kad Bendrojo Teismo sprendimas panaikinti sprendimus dėl įdarbinimo buvo pernelyg didelė sankcija. Todėl reikia panaikinti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą.
95. Reikėtų pateikti dvi baigiamąsias pastabas.
96. Pirma, reikia pažymėti, kad toks derinimas ieškant tinkamų teisių gynimo priemonių visada yra susijęs su konkrečia byla. Šioje byloje nėra jokių įrodymų, kad administracijos klaida buvo tyčinė arba pakartotinė. Be to, jei būtų nustatyta, kad administracija elgėsi nesąžiningai, galbūt būtų ieškoma kitokio rezultato, taip pat dėl interesų derinimo, kiek tai susiję su įdarbinimo sprendimais. Pavyzdžiui, tai gali būti tokie atvejai, kai dar iki atsirandant galimybei atlikti teisminę kontrolę administracija tyčia skuba paskirti kandidatus iš rezervo sąrašų, žinodama, kad tie paskyrimai niekada nebus pakeisti. Dėl tokios hipotetinės situacijos interesų pusiausvyra tikrai galėtų pasikeisti. Tačiau nėra pagrindo manyti, kad taip yra šiuo atveju.
97. Antra, tokiomis aplinkybėmis, kai kandidatai tikrai turėjo teisėtų lūkesčių, jie turi teisę panorėję kreiptis dėl žalos atlyginimo. Tokią teisę jie turi net tuomet, kai derinant interesus rezervo sąrašai pripažinti negaliojančiais, kaip buvo šioje byloje(50).
D. Bylinėjimosi išlaidos
98. Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Pagal 138 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
99. Pagal šį apeliacinį skundą apeliantė bylą laimėjo tik iš dalies, kaip tai suprantama pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį. Todėl, atsižvelgiant į Procedūros reglamento 138 straipsnio 3 dalį, apeliantė turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas.
IV. Išvada
100. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Teisingumo Teismui siūlau:
– panaikinti 2018 m. sausio 25 d. Bendrojo Teismo sprendimą Galocha / Bendroji įmonė „Fusion for Energy“ (T‑561/16, EU:T:2018:29) tiek, kiek juo buvo panaikinti Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės sprendimai įdarbinti atrankos procedūros F4E/CA/ST/FGIV/2015/001 rezervo sąrašuose nurodytus atrankos laimėtojus,
– nurodyti Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrajai įmonei padengti savo bylinėjimosi išlaidas.