EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2013 m. balandžio 24 d.
Byla F‑56/11
Giorgio Lebedef
prieš
Europos Komisiją
„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Drausminė procedūra – Drausminė nuobauda – Perkėlimas į žemesnį lygį“
Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo G. Lebedef prašo panaikinti 2010 m. liepos 6 d. drausminį sprendimą, kuriuo Europos Komisija skyrė jam perkėlimo į dviem lygiais žemesnį tos pačios pareigų grupės lygį nuobaudą.
Sprendimas: Atmesti ieškinį. G. Lebedef padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Pareigūnų ieškiniai – Terminai – Teisės praradimas praleidus terminą – Pagrindo, pateikto dėl drausminio sprendimo, kuris tapo galutinis pareiškus ieškinį dėl antrojo drausminio sprendimo, nepriimtinumas – Atmetimas – Dviejų sprendimų motyvų panašumo poveikis – Nebuvimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 86 straipsnio 1 dalis, 90 ir 91 straipsniai; IX priedo 9 straipsnio 3 dalis ir 22 straipsnis)
2. Pareigūnai – Drausminės priemonės – Sankcija – Sąvoka – Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita – Neįtraukimas – Paaukštinimo balų netekimas ir negalėjimas kilti aukščiau tam tikro lygio – Įtraukimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis; IX priedo 9 straipsnis)
3. Pareigūnai – Drausminės priemonės – Sankcija – Sunkinančios aplinkybės – Tyčia daromas pažeidimas – Apimtis
(Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnis c punktas)
1. Ieškinyje dėl drausminės nuobaudos pareigūnas negali ginčyti anksčiau priimto kito drausminio sprendimo, kurio apskundimo terminas pasibaigęs, teisėtumo. Jei asmens nenaudai priimtas aktas nebuvo apskųstas per nustatytą terminą, suinteresuotasis asmuo negali apeiti šio termino ieškinyje dėl vėlesnio asmens nenaudai priimto akto nurodydamas pagrindą, siejamą su ankstesniu asmens nenaudai priimtu aktu ir pagrįstą paprasčiausia tame vėlesniame asmens nenaudai priimtame akte daroma nuoroda į ankstesnį asmens nenaudai priimtą aktą.
Kartu aiškinant Pareigūnų tarnybos nuostatų 86 straipsnio 1 dalį, 90 straipsnio 2 dalį, IX priedo 9 straipsnio 3 dalį ir 22 straipsnį darytina išvada, kad per kiekvieną drausminę procedūrą priimamas atskiras aktas, kuris sukelia teisinių pasekmių, kurios gali daryti poveikį pareigūno interesams, aiškiai pakeisdamos jo teisinę padėtį, ir kurį galima apskųsti Pareigūnų tarnybos nuostatuose nustatyta tvarka. Aplinkybė, kad nuobauda buvo skirta remiantis tuo pačiu motyvu kaip ir ankstesnė nuobauda, negali turėti įtakos tam, kad atitinkami aktai yra atskiri.
Be to, jeigu pareigūnui, kuris praleido Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose numatytus imperatyvius terminus ir neapskundė šiuose straipsniuose numatyta tvarka jam pritaikytos drausminės priemonės, būtų leista ją netiesiogiai ginčyti pareiškiant ieškinį dėl vėlesnės drausminės priemonės, tai būtų nesuderinama su principais, reguliuojančiais Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytas teisės gynimo priemones, ir sudarytų grėsmę šios tvarkos stabilumui ir jį grindžiančiam teisinio saugumo principui.
(žr. 34–36 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2001 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Van Huffel prieš Komisiją, T‑142/00, 35 punktas.
2. Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita – tai ne drausminė nuobauda, kaip ji suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 9 straipsnį, bet pareigūno sugebėjimų, naudingumo ir elgesio tarnyboje vertinimas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnį. Todėl, kiek tai susiję su pareigūnu, kuriam per drausminę procedūrą skirta perkėlimo į žemesnį lygį nuobauda, galimybės būti paaukštintam į aukštesnį lygį ir paaukštinimo balų netekimas ir negalėjimas kilti aukščiau tam tikro lygio yra tokiai nuobaudai būdingos pasekmės.
(žr. 77 ir 78 punktus)
3. Pažeidimas, padarytas nepakeitus elgesio po to, kai buvo priimtas drausminis sprendimas, kuriuo pareigūnui skirta nuobauda, yra pažeidimas, padarytas atitinkamam pareigūnui veikiant tyčia ir nesilaikant tarnybinio pavaldumo.
(žr. 86 ir 118 punktus)