TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2008 m. lapkričio 27 d.

Byla F‑35/07

Bettina Klug

prieš

Europos vaistų agentūrą (EMEA)

„Viešoji tarnyba – Laikinieji tarnautojai – Terminuotos sutarties nepratęsimas – Neigiama vertinimo ataskaita – Psichologinis priekabiavimas“

Dalykas: Pagal EB 236 straipsnį ir AE 152 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo B. Klug prašo nurodyti Europos vaistų agentūrai pratęsti su ja 2002 m. vasario 7 d. penkeriems metams sudarytą ir 2002 m. liepos 1 d. įsigaliojusią darbo sutartį, priteisti jai 200 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, panaikinti jos 2004 m. gruodžio 31 d.–2006 m. gruodžio 31 d. vertinimo ataskaitą ir nurodyti parengti naują vertinimo ataskaitą atsižvelgiant į Tarnautojų teismo sprendimą, kuris bus priimtas.

Sprendimas: Ieškinį atmesti. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Ieškinys – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – Sprendimas, kuriuo primenama apie laikinojo tarnautojo sutarties termino pabaigą ir kuris laikytinas sprendimu nepratęsti sutarties

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis)

2.      Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Įdarbinimas – Terminuotos sutarties pratęsimas – Administracijos diskrecija

(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 47 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Administracijos pareiga padėti – Apimtis – Administracijos pareiga išnagrinėti skundus dėl psichologinio priekabiavimo ir informuoti pareiškėją apie veiksmus, kurių ketinama imtis dėl jo skundo

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnis ir 90 straipsnio 1 dalis; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 11 straipsnis)

1.      Asmens nenaudai priimtu aktu, kaip jis suprantamas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį, laikytinas administracijos sprendimas, kuriuo laikinajam tarnautojui primenama apie jo darbo sutarties, kuri gali būti pratęsta, termino pabaigą ir kurį atitinkamas asmuo gali suprasti tik kaip atsisakymą pratęsti šią sutartį. Toks sprendimas, kurio poveikis laikinajam tarnautojui yra toks, jog jo darbo santykiai pagal Bendrijos institucijų sistemą nebetęsiami, pagal pobūdį yra aktas, turintis tiesioginį ir nedelsiamą poveikį šio tarnautojo interesams, nes apibrėžtu būdu pakeičia jo teisinę padėtį.

(žr. 43 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2008 m. spalio 15 d. Sprendimo Potamianos prieš Komisiją, T‑160/04, Rink. VT p. I‑A‑2‑0000 ir II‑A‑2‑0000, 23 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. birželio 28 d. Sprendimo Bianchi prieš EMF, F‑38/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 92–94 punktai.

2.      Kadangi kompetentinga tarnyba turi didelę diskreciją nutraukti laikinojo tarnautojo neterminuotą sutartį remdamasi Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 47 straipsniu ir laikydamasi sutartyje numatyto įspėjimo laikotarpio arba anksčiau termino nutraukti terminuotą laikinojo tarnautojo sutartį, vykdydamas kontrolę Bendrijos teismas, be to, ar laikytasi pareigos motyvuoti, tik turi patikrinti, ar nepadaryta akivaizdžios vertinimo klaidos bei nepiktnaudžiauta įgaliojimais. Tai juo labiau taikytina tais atvejais, kai kalbama ne apie sutarties nutraukimą anksčiau termino, bet apie terminuotos laikinojo tarnautojo sutarties nepratęsimą, nes tokios sutarties pratęsimas yra tik galimybė, susieta su sąlyga, kad tai atitinka tarnybos interesus.

Šiuo atžvilgiu kompetetinga tarnyba, priimdama sprendimą dėl tarnautojo padėties, privalo atsižvelgti į visus veiksnius, galinčius lemti jos sprendimą, be kita ko, į atitinkamo tarnautojo interesus. Tai lemia administracijos rūpinimosi pareiga, atspindinti abipusių teisių ir pareigų pusiausvyrą, kuri Pareigūnų tarnybos nuostatais ir pagal analogiją Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygomis įtvirtinta viešosios valdžios institucijos ir jos tarnautojų santykių atžvilgiu. Tačiau atsižvelgimas į atitinkamo tarnautojo asmeninį interesą negali reikšti, kad kompetentingai tarnybai draudžiama nepratęsti terminuotos sutarties, nors tam šis tarnautojas ir prieštarauja, jei to reikalauja tarnybos interesas.

Todėl vykdydamas kontrolę Bendrijos teismas tik turi patikrinti, ar Bendrijos institucija nepadarė akivaizdžios tarnybos interesų, kuriais galėjo būti pagrįstas laikinojo tarnautojo darbo sutarties nepratęsimas, vertinimo klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais ir nepažeidė jai tenkančios rūpinimosi pareigos priimdama sprendimą dėl jos ir vieno jos tarnautojo sudarytos sutarties atnaujinimo.

(žr. 65–68 ir 79 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1981 m. vasario 26 d. Sprendimo De Briey prieš Komisiją, 25/80, Rink. p. 637, 7 punktas; 1994 m. birželio 29 d. Sprendimo Klinke prieš Teisingumo Teismą, C‑298/93 P, Rink. p. I‑3009, 38 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1992 m. sausio 28 d. Sprendimo Speybrouck prieš Parlamentą, T‑45/90, Rink. p. II‑33, 97 ir 98 punktai; 1994 m. kovo 17 d. Sprendimo Hoyer prieš Komisiją, T‑51/91, Rink. VT p. I‑A‑103 ir II‑341, 36 punktas; 1996 m. balandžio 18 d. Sprendimo Kyrpitsis prieš ESRK, T‑13/95, Rink. VT p. I‑A‑167 ir II‑503, 52 punktas; 1997 m. liepos 14 d. Sprendimo B prieš Parlamentą, T‑123/95, Rink. VT p. I‑A‑245 ir II‑697, 70 punktas; 2000 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Dejaiffe prieš VRDT, T‑223/99, Rink. VT p. I‑A‑277 ir II‑1267, 51 ir 53 punktai; 2003 m. vasario 6 d. Sprendimo Pyres prieš Komisiją, T‑7/01, Rink. VT p. I‑A‑37 ir II‑239, 50, 51 ir 64 punktai; 2005 m. kovo 1 d. Sprendimo Mausolf prieš Europolą, T‑258/03, Rink. VT  p. I‑A‑45 ir II‑189, 49 punktas.

3.      Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnyje, kuris laikiniesiems tarnautojams taikomas pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 11 straipsnį, įtvirtinta, be kita ko, administracijos pareiga rimtai, greitai ir visiškai konfidencialiai išnagrinėti skundus dėl psichologinio priekabiavimo bei informuoti pareiškėją apie veiksmus, kurių ketinama imtis dėl jo skundo.

Šiuo tikslu institucijos apsaugos siekiančiam pareigūnui ar tarnautojui pakanka pateikti prašymą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnį, kaip tai numatyta tų pačių nuostatų 90 straipsnio 1 dalyje, kuriame būtų nurodyta išpuolių, nuo kurių teigia nukentėjęs, realumą patvirtinančių įrodymų. Turėdama tokią informaciją atitinkama institucija turi imtis tinkamų priemonių ir visų pirma atlikti skunde nurodytoms aplinkybėms nustatyti skirtą tyrimą bendradarbiaudama su pareiškėju.

(žr. 73, 74 ir 76 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1979 m. birželio 14 d. Sprendimo V. prieš Komisiją, 18/78, Rink. p. 2093, 15 punktas; 1989 m. sausio 26 d. Sprendimo Koutchoumoff prieš Komisiją, 224/87, Rink. p. 99, 15 ir 16 punktai.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1993 m. balandžio 21 d. Sprendimo Tallarico prieš Parlamentą, T‑5/92, Rink. p. II‑477, 30 ir 31 punktai.