TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2009 m. spalio 21 d.
Byla F‑33/08
V
prieš
Europos Bendrijų Komisiją
„Viešoji tarnyba – Sutartininkai – Įdarbinimas – Atsisakymas įdarbinti dėl pareigoms atlikti netinkamos fizinės būklės – Procedūros teisėtumas – Sveikatos patikrinimo prieš įdarbinant teisėtumas – Parengiamieji aktai“
Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo V prašo, be kita ko, panaikinti 2007 m. gegužės 15 d. Komisijos sprendimą, kuriuo jai pranešta, kad jos fizinė būklė neatitinka pareigoms atlikti keliamų reikalavimų, ir priteisti iš Komisijos jos naudai jos tariamai patirtos žalos atlyginimą.
Sprendimas: Atmesti ieškinį. Komisija padengia savo ir pusę ieškovės bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė padengia pusę savo bylinėjimosi išlaidų.
Santrauka
1. Pareigūnai – Ieškinys – Pagrindai – Tariamais medicininio patikrinimo įsidarbinant pažeidimais grindžiamas pagrindas – Priimtinumas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 33 straipsnis)
2. Pareigūnai – Administracijos rūpestingumo pareiga – Pareiga atsiųsti tarnautojui individualų sprendimą, parengtą jo gerai mokama kalba
(EB 21 straipsnio trečia pastraipa)
3. Bendrijos teisė – Principai – Protingo termino laikymasis
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalis)
4. Pareigūnai – Įdarbinimas – Atsisakymas įdarbinti dėl netinkamos fizinės būklės
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antra pastraipa ir 33 straipsnis; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 83 straipsnis)
5. Pareigūnai – Ieškinys – Neribota jurisdikcija – Galimybė savo iniciatyva priteisti iš institucijos atsakovės neturtinės žalos atlyginimą
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalis)
1. Kadangi skundžiamas sprendimas neįdarbinti dėl pareigoms vykdyti netinkamos fizinės būklės grindžiamas ne vien Medicinos komiteto medicinine išvada, o šioje išvadoje expressis verbis nurodytų medicininių aktų ir dokumentų, įskaitant per medicininį patikrinimą įdarbinant tarnautoją tikrinusių praktikuojančių gydytojų parengtą išvadą, visetu, negalima atmesti galimybės, kad priimant šią išvadą padaryti pažeidimai galėjo turėti įtakos Medicinos komiteto išvadai, taigi ir skundžiamo sprendimo teisėtumui. Iš tiesų egzistuoja glaudus ryšys tarp medicininio patikrinimo įdarbinant, kitų gydytojų galbūt atliktų patikrinimų, kreipimosi į Medicinos komitetą, Medicinos komiteto išvados ir skundžiamo sprendimo. Šis ryšys, atsižvelgiant į skirtingų tokios procedūros aktų sąsają, pateisina Bendrijos teismo atliekamą skundžiamo sprendimo parengiamųjų aktų teisėtumo nagrinėjimą.
(žr. 132 ir 133 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1968 m. liepos 11 d. Sprendimo Van Eick prieš Komisiją, 35/67, Rink. p. 481, 500.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2006 m. sausio 31 d. Sprendimo Giulietti prieš Komisiją, T‑293/03, Rink. VT p. I‑A‑2‑5 ir II‑A‑2‑19, 39 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.
2. Į Europos Bendrijų viešąją tarnybą priimami asmenys neturi neribotos teisės reikalauti, kad jų pasirinkta kalba, nesvarbu, ar gimtoji, ar kita, būtų vartojama visose procedūrose, turinčiose įtakos jų darbui ar karjerai. Tokios teisės pripažinimas akivaizdžiai nesuderinamas su Bendrijų institucijoms keliamais gero veikimo reikalavimais. Net darant prielaidą, kad tokios teisės pripažinimas yra pageidautinas, vadovaujantis vienodo vertinimo principu jis turėtų būti vienodai taikomas visiems Bendrijų pareigūnams ir tarnautojams, nesvarbu pasirinkta kalba ar jų įdarbinimo vieta. Tačiau dėl ekspatriacijos aplinkybių, kurios dažniausiai paveikia Bendrijų pareigūnus arba tarnautojus, ir tarnybos organizacinių ribojimų tokią garantiją būtų ypač sunku įgyvendinti.
Tačiau su individualia pareigūno ar tarnautojo padėtimi susijusiose situacijose vadovaudamosi joms tenkančia rūpinimosi pareiga institucijos privalo vartoti kalbą, kurią jis gerai moka. Ši pareiga ypač svarbi tais atvejais, kai administracija turi ne tik naudingai informuoti pareigūną apie dėl jo priimtą sprendimą, bet ir užtikrinti, kad suinteresuotas asmuo visiškai supranta atliktus psichologinius tyrimus ir testus, o patikrinimas tiksliai ir objektyviai atskleidžia jo asmenybę. Todėl suinteresuotas asmuo turi ypač gerai mokėti kalbą, kuri vartojama per tokius testus ir tyrimus.
(žr. 170, 171 ir 173 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2000 m. kovo 23 d. Sprendimo Rudolph prieš Komisiją, T‑197/98, Rink. VT p. I‑A‑55 ir II‑241, 46 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Duyster prieš Komisiją, F‑51/05 ir F‑18/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 57 ir 58 punktai; 2009 m. spalio 7 d. Nutarties Marcuccio prieš Komisiją, F‑122/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 60 punktas.
3. Pareiga laikytis protingo termino vykdant administracines procedūras yra bendrasis Bendrijos teisės principas, kurio laikymąsi užtikrina Bendrijos teismas ir kuris, be to, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalyje minimas kaip teisės į gerą administravimą dalis. Tačiau protingo termino laikymosi principo pažeidimas paprastai nepateisina užbaigiant administracinę procedūrą priimto sprendimo panaikinimo. Protingo termino principo nesilaikymas turi įtakos administracinės procedūros teisėtumui tik tais atvejais, kai aplinkybė, kad praėjo pernelyg daug laiko, gali paveikti užbaigiant administracinę procedūrą priimamo sprendimo turinį. Taigi, galbūt per ilgai trunkanti įdarbinimo procedūra ar medicininis patikrinimas įdarbinant, jei nesusiklostė ypatinga padėtis, negali pakeisti pagrindų, kuriais prireikus remiamasi nustatant netinkamumą vykdyti pareigas Bendrijos institucijoje. Bendrijos teismui panaikinus sprendimą, priimtą remiantis nustatytomis aplinkybėmis, tai sukeltų dviprasmiškų praktinių padarinių, nes remiantis tuo, kad procedūra truko per ilgai, ji būtų užtęsta dar ilgiau.
(žr. 209–211 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 2000 m. gruodžio 13 d. Nutarties SGA prieš Komisiją, C‑39/00 P, Rink. p. I‑11201, 44 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2004 m. sausio 13 d. Sprendimo JCB Service prieš Komisiją, T‑67/01, Rink. p. II‑49, 36 ir 40 punktai ir jame nurodyta teismų praktika; 2006 m. balandžio 11 d. Sprendimo Angeletti prieš Komisiją, T‑394/03, Rink. VT p. I‑A‑2‑95 ir II‑A‑2‑441, 162 ir 163 punktai.
4. Medicinos komiteto per medicinos patikrinimą įdarbinant priimtos išvados dėl netinkamumo motyvų pateikimo būdas, kai šios išvados medicininiai pagrindai kaip medicinos paslaptis perduodami atitinkamos Bendrijos institucijos Medicinos tarnybos vadovui, yra nepakankamos suinteresuotajam asmeniui, neturinčiam teisės tiesiogiai susipažinti su Medicinos komiteto išvadas pagrindžiančiais motyvais. Tačiau dėl tokio motyvų pateikimo būdo atitinkama išvada netampa neteisėta, nes pareigą motyvuoti reikia suderinti su medicininės paslapties reikalavimais. Šis suderinimas atliekamas per suinteresuoto asmens galimybę prašyti ir pasiekti, kad netinkamumą pagrindžiantys motyvai būtų pateikti jo pasirinktam gydytojui.
Nors toks Medicinos komiteto išvados motyvų pateikimas kritikuotinas, nes jų Bendrijos teismas negali patikrinti, kai suinteresuotas asmuo juos ginčija, taip nėra tuo atveju, kai atitinkama Bendrijos institucija Bendrijos teismui kelis kartus patvirtina, kad yra pasirengusi pateikti visus dokumentus, kuriuos mini Medicinos komitetas, jei suinteresuotasis asmuo sutinka atleisti šio komiteto narius nuo pareigos saugoti su juo susijusią medicinos paslaptį, tačiau pats kategoriškai atsisako duoti tokį sutikimą. Tokiu atveju gerai vykdyti teisingumą trukdo ne administracija ar Medicinos komiteto nariai, kurie turi saugoti medicinos paslaptį.
(žr. 221–226 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1977 m. spalio 27 d. Sprendimo Moli prieš Komisiją, 121/76, Rink. p. 1971, 15–17 punktai; 1978 m. balandžio 13 d. Sprendimo Mollet prieš Komisiją, 75/77, Rink. p. 897, 15–17 punktai; 1980 m. birželio 10 d. Sprendimo M. prieš Komisiją, 155/78, Rink. p. 1797, 15–19 punktai.
5. Bendrijos teismas, gavęs ieškinį, kuriam nagrinėti jis turi neribotą jurisdikciją, turi teisę savo iniciatyva nurodyti administracijai atlyginti neturtinę žalą, susijusią su jos padaryta tarnybos klaida, net jei to nereikalaujama nustatyta tvarka. Tačiau šiais įgaliojimais galima pasinaudoti tik jei teismas, įprastomis aplinkybėmis turėdamas patenkinti prašymą dėl panaikinimo, nusprendžia jo netenkinti, nes tai sukeltų per rimtų padarinių arba būtų pernelyg didelė sankcija, palyginti su nustatytu pažeidimu, arba jis konstatuoja, kad sprendimas panaikinti savaime nebus adekvatus patirtos žalos atlyginimas, ir siekia užtikrinti sprendimo dėl panaikinimo veiksmingumą.
(žr. 266 punktą)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1980 m. birželio 5 d. Sprendimo Oberthür prieš Komisiją, 24/79, Rink. p. 1743, 13–15 punktai.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2004 m. kovo 31 d. Sprendimo Girardot prieš Komisiją, T‑10/02, Rink. VT p. I‑A‑109 ir II‑483, 84–91 punktai.
Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. spalio 22 d. Sprendimo Tzirani prieš Komisiją, F‑46/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 214 ir 215 punktai; 2009 m. gegužės 5 d. Sprendimo Simões Dos Santos prieš VRDT, F‑27/08, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 142–144 punktai.