GENERALINIO ADVOKATO
PAOLO MENGOZZI IŠVADA,
pateikta 2011 m. lapkričio 8 d.(1)
Byla C‑488/10
Celaya Emparanza y Galdos Internacional SA
prieš
Proyectos Integrales de Balizamientos SL
(Juzgado de lo Mercantil n. 1 de Alicante y Juzgado de Marca Comunitaria n. 1 (Alikantės komercinių bylų teismas Nr. 1 ir Bendrijos prekių ženklų bylų teismas Nr. 1) (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Bendrijos dizainai — Teisių pažeidimas — „Trečiosios šalies“ sąvoka“
1. Ši byla, pradėta Juzgado de lo Mercantil de Alicante (Alikantės komercinių bylų teismas) pateikus prašymą priimti prejudicinį sprendimą, susijusi su klausimu, šiuo metu keliančiu daug diskusijų Ispanijos teisės doktrinoje ir teismų praktikoje. Problema, kurią Teisingumo Teismas turi išnagrinėti, kyla dėl „trečiosios šalies“, kurios atžvilgiu, kaip tai numatyta galiojančiuose Europos Sąjungos teisės aktuose, įregistruoto dizaino savininkas gali pareikšti ieškinį dėl teisių pažeidimo, sąvokos apibrėžimo.
2. Turi būti išaiškinta, ar aplinkybė, kad atsakovė savarankiškai įregistravo savo dizainą po to, kai buvo įregistruotas ieškovės dizainas, yra nesvarbi arba ar, atvirkščiai, tam, kad galėtų pareikšti ieškinį dėl teisių pažeidimo, ieškovė turi iš anksto kreiptis į VRDT dėl atsakovės dizaino registracijos pripažinimo negaliojančia.
3. Šiuo atveju net nebūtina priminti, kad Teisingumo Teismo neprašoma įvertinti, ar dizainai ir (arba) prekės, dėl kurių kilo ginčas, yra panašios. Toks vertinimas, žinoma, tenka nacionaliniam teismui. Tačiau jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų, kad reikia iš anksto panaikinti atsakovės dizaino registraciją, ginčas nacionaliniame teisme turėtų būti sprendžiamas ieškinio priimtinumo atžvilgiu net nenagrinėjant dizainų. Abiem prejudiciniais klausimais iš esmės siekiama išsiaiškinti, ar pagrindinėje byloje nacionalinis teismas turi nagrinėti bylą iš esmės ar, atvirkščiai, jis turi pripažinti šį ieškinį nepriimtinu ir nurodyti ieškovei kreiptis į VRDT dėl atsakovės dizaino registracijos pripažinimo negaliojančia.
I – Teisinis reglamentavimas
4. Prejudiciniai klausimai, kurie yra šios bylos dalykas, susiję su Reglamento Nr. 6/2002(2) dėl Bendrijos dizaino (toliau – reglamentas) išaiškinimu.
5. Reglamentas skirtas sukurti kuo aiškesnę ir paprastesnę dizaino registracijos sistemą(3), kaip tai aiškiai nurodyta 18 ir 24 konstatuojamosiose dalyse:
„(18) Registruotasis Bendrijos dizainas reikalauja sudaryti ir tvarkyti registrą, kuriame būtų registruojamos visos formaliąsias sąlygas atitinkančios paraiškos, kurioms suteikta registracijos data. Ši registracijos sistema iš esmės neturėtų būti pagrįsta iki registracijos atliekamu išsamiu apsaugos reikalavimų atitikties nagrinėjimu ir turėtų kuo labiau sumažinti pareiškėjams tenkančią registracijos formalumų ir kitų procedūrų naštą.
<...>
(24) Pagrindinis šio reglamento tikslas yra siekti, kad Bendrijos dizaino registracijos tvarka būtų susijusi su kuo mažesnėmis išlaidomis ir būtų kuo paprastesnė, kad ji būtų prieinama mažoms ir vidutinėms įmonėms bei pavieniams dizaineriams.“
6. Reglamento 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokias teises įregistruotas dizainas suteikia jo savininkui:
„Registruotasis Bendrijos dizainas suteikia jo savininkui išimtinę teisę jį naudoti ir neleisti be jo leidimo jį naudoti trečiajai šaliai. Naudojimu [pagal šią nuostatą] laikomas gaminio, kuriame tas dizainas pritaikytas arba panaudotas, gaminimas, siūlymas, pateikimas į rinką, importavimas, eksportavimas ar naudojimas arba tokio gaminio kaupimas šiems tikslams.“
7. Reglamento 52 straipsnyje bendrai numatyta, kad VRDT gali būti paduodamos paraiškos dėl registruotojo Bendrijos dizaino paskelbimo negaliojančiu. O (nacionaliniams) Bendrijos dizainų teismams(4) yra teismingi, kaip tai numatyta 81 straipsnyje, ieškiniai dėl teisių pažeidimo. Vis dėlto tame pačiame 81 straipsnyje numatyta, kad dizainų teismams teismingi ieškiniai dėl negaliojimo, kai priešpriešiniai reikalavimai paskelbti Bendrijos dizainą negaliojančiu pateikiami nagrinėjant bylą dėl teisių pažeidimo.
8. Reglamento 85 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Nagrinėdami ieškinius dėl registruotojo Bendrijos dizaino teisių pažeidimo arba dėl teisių pažeidimo grėsmės, Bendrijos dizainų teismai Bendrijos dizainą laiko galiojančiu. Galiojimo klausimą galima ginčyti tik padavus priešpriešinį reikalavimą dėl negaliojimo paskelbimo <...>.“
II – Faktinės aplinkybės, pagrindinis procesas ir prejudiciniai klausimai
9. Ieškovė pagrindinėje byloje Celaya Emparanza y Galdos Internacional SA (toliau – CEGASA) 2005 m. spalio 26 d. įregistravo Bendrijos dizainą(5) įspėjamiesiems kelio stulpeliams. Kalbama apie objektus, paprastai gaminamus iš plastiko, naudojamus įspėti apie vykstančias statybas, kelio darbus ir t. t.
10. Atsakovė Proyectos Integrales de Balizamientos SL (toliau – PROYECTOS) 2007 m. pabaigoje pateikė į rinką gaminį, kuris, CEGASA nuomone, pažeidžia jos teises į įregistruotą dizainą. Dėl to CEGASA neteisminiu būdu pareikalavo PROYECTOS nutraukti prekybą aptariamu gaminiu.
11. PROYECTOS nepakluso CEGASA reikalavimui ir 2008 m. balandžio 11 d. pateikė VRDT paraišką įregistruoti savo pačios gaminio dizainą (6).
12. Dėl informacinių tikslų toliau pateikiami aptariami įregistruoti dizainai (kairėje – CEGASA dizainas, dešinėje – PROYECTOS dizainas):
13. Dėl šios priežasties CEGASA nusprendė pareikšti PROYECTOS ieškinį dėl teisių pažeidimo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme. Vykstant šiam procesui PROYECTOS pateikė priešpriešinį reikalavimą su prašymu pripažinti CEGASA dizaino registraciją negaliojančia. Toks priešpriešinis reikalavimas buvo perduotas VRTD pagal reglamento 86 straipsnio 2 dalį.
14. PROYECTOS nuomone, jai „taikoma“ jos pačios įregistruoto dizaino teikiama apsauga, todėl CEGASA negali pareikšti ieškinio dėl teisių pažeidimo, kol nėra gavusi VRDT iš ankstinio pripažinimo, kad PROYECTOS dizaino registracija negalioja. Todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme pareikštas ieškinys turi būti laikomas nepriimtinu arba bet kuriuo atveju atmestas, nenagrinėjant jo iš esmės.
15. Tokiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas sustabdė bylos nagrinėjimą ir pateikė Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar, kilus ginčui dėl įregistruoto Bendrijos dizaino suteiktos išimtinės teisės pažeidimo [reglamento] 19 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė neleisti šio dizaino naudoti trečiosioms šalims apima bet kurią trečiąją šalį, naudojančią kitą dizainą, kuris nesukelia informuotiems vartotojams skirtingo bendro įspūdžio, ar, atvirkščiai, neapima tokios trečiosios šalies, kuri naudoja jos vardu vėliau įregistruotą Bendrijos dizainą tol, kol šio jos dizaino registracija nepripažinta negaliojančia?
2. Ar, atsakant į pirmąjį klausimą, nesvarbūs trečiosios šalies ketinimai? Ar, atvirkščiai, atsakymas priklauso nuo šios šalies elgesio: lemiamą reikšmę turi tai, ar ši trečioji šalis pateikė Bendrijos dizaino paraišką ir jį įregistravo po to, kai iš ankstesnio Bendrijos dizaino savininko neteisminiu būdu gavo reikalavimą nutraukti prekybą gaminiu dėl to, kad pažeidžiamos teisės, kylančios iš šio ankstesnio dizaino?“
III – Procesas Teisingumo Teisme
16. Nutartį dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą kanceliarija gavo 2010 m. spalio 11 d. Rašytines pastabas pateikė ieškovė pagrindinėje byloje, Lenkijos vyriausybė ir Komisija.
17. Lenkijos vyriausybė ir Komisija išdėstė savo poziciją 2011 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje.
IV – Dėl prejudicinių klausimų
A – Išankstinės pastabos
18. Ši byla yra viena iš pirmųjų, kuriose Teisingumo Teismo prašoma išaiškinti Reglamentą Nr. 6/2002(7). Nesant svarbios ankstesnės teismų praktikos, sprendimas neišvengiamai turės būti priimtas remiantis tik reglamento tekstu, naudojantis visoms aiškintojui prieinamomis aiškinimo priemonėmis.
19. Kaip jau minėjau, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodyta problema šiuo metu kelia daug diskusijų Ispanijos teisės doktrinoje ir teismų praktikoje. Kaip pažymėta nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, šiuo metu Tribunal Supremo (Aukščiausiasis teismas) formuojama praktika, pagal kurią, kalbant apie prekių ženklus, vėliau įregistruoto prekių ženklo buvimas saugo nuo ieškinio dėl teisių pažeidimo. Kitaip tariant, remiantis tokia teismų praktika, veiksmas nelaikomas neteisėtu, jeigu tariamai teises pažeidęs asmuo naudoja savo paties įregistruotą prekių ženklą. Todėl ieškinį dėl teisių pažeidimo galima pareikšti tik po to, kai teisių pažeidėjo prekių ženklo registracija pripažįstama negaliojančia.
20. Reikia nedelsiant paaiškinti, kad, mano nuomone, šioje byloje nėra būtinybės paneigti minėtos Ispanijos aukščiausių nacionalinių teismų praktikos. Kaip nurodžiau, tokia teismų praktika susijusi su prekių ženklų sektoriumi ir todėl netaikytina dizainų sektoriui. Dėl esminių šių dviejų sričių skirtumų minėta formuojama teismų praktika negali būti automatiškai taikoma dizainų sektoriui.
21. Pažymėtina, kad dizainų registravimo būdai yra daug paprastesni ir „greitesni“ už tuos, kurie būtini registruojant prekių ženklą. Ypač pažymėtini du skirtumai. Pirma, VRDT dizainą įregistruoja atlikusi paprastą formalų, neišsamų registracijos paraiškos patikrinimą(8). Antra, kitaip nei prekių ženklų atveju(9), dizainų atveju reglamente nenumatytas etapas tarp paraiškos ir registracijos, per kurį kiti subjektai gali pateikti protestus dėl registracijos.
22. Kitaip tariant, dizainas įregistruojamas beveik automatiškai. Pagrindinėje byloje nagrinėjama situacija yra labai aiškus viso to pavyzdys. PROYECTOS galėjo be jokių kliūčių įregistruoti savo dizainą po to, kai CEGASA neteisminiu būdu pareikalavo nutraukti prekybą PROYECTOS gaminiu. Jeigu dizainų per registracijos procedūrą būtų leidžiama pateikti protestą dėl registracijos, tikėtina, kad CEGASA būtų pateikusi protestą ir kad VRDT būtų galėjusi priimti sprendimą šiuo klausimu, įregistravusi arba atsisakiusi įregistruoti PROYECTOS dizainą.
23. Taigi, kalbant apie dizainus, paprasta ir greita registracijos procedūra yra neatsiejamai susijusi su padidinta piktnaudžiavimo rizika, kuri yra didesnė nei prekių ženklų atveju. Paaiškinimai, kuriuos vėliau pateiksiu, yra susiję tik su dizainais ir negali būti laikomi automatiškai taikytinais prekių ženklų sektoriui. Iš tikrųjų atsižvelgiant į tai, kas buvo nurodyta, turi būti laikoma, kad prekių ženklų sektoriuje prekių ženklo registracijai skiriama daugiau dėmesio ir „pagarbos“ nei dizaino registracijai(10).
24. Po viso šio paaiškinimo pereisiu prie klausimų nagrinėjimo.
B – Dėl prejudicinių klausimų
25. Abu prejudiciniai klausimai yra glaudžiai susiję. Iš tikrųjų, kaip matysime, atsakymas į pirmąjį klausimą lemia atsakymą į antrąjį klausimą.
1. Galimybė pareikšti ieškinį dėl teisių pažeidimo nesant išankstinio pripažinimo, kad vėlesnio dizaino registracija negalioja
26. Pirmuoju prejudiciniu klausimu Teisingumo Teismo prašoma išaiškinti, ar įregistruoto dizaino savininkas gali pareikšti tiesioginį ieškinį dėl teisių pažeidimo vėliau įregistruoto dizaino savininkui arba ar, priešingai, tai galima padaryti tik po to, kai tokio vėlesnio dizaino registracija pripažįstama negaliojanti. Reglamente, deja, šiuo klausimu nėra jokios konkrečios nuostatos. Todėl nors, kaip matysime, pažodinis nuostatos aiškinimas gali pateikti kelias naudingas nuorodas, ši byla yra klasikinis ginčo, kuriam išspręsti reikia pritaikyti sisteminį ir teleologinį vertinimą, pavyzdys.
27. Nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nacionalinis teismas aiškiai nurodo, kad, jo nuomone, dizainų atveju ieškinį dėl teisių pažeidimo vėliau įregistruoto dizaino savininkui turėtų būti galima pareikšti nereikalaujant išankstinio pripažinimo, kad tokio dizaino registracija negalioja. Tokią pačią nuomonę Teisingumo Teisme išreiškė ir ieškovė pagrindinėje byloje, ir Komisija. Lenkijos vyriausybė laikėsi priešingos nuomonės, remdamasi visų pirma būtinybe užtikrinti teisinio saugumo principą.
28. Pirmiausia reikia pažymėti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo iškeltas klausimas susijęs tik su situacija, kai atsakovės dizainas buvo įregistruotas vėliau nei ieškovės dizainas. Kitaip tariant, neginčijamas prioriteto principas, pagal kurį situacija palankesnė subjektui, kuris registraciją atliko pirmas (11).
29. Šiuo atveju iš pirmo žvilgsnio susiduriame su dviejų fundamentalių principų priešprieša. Viena vertus, dėl teisinio saugumo lyg ir reikėtų pripažinti atsakovės įregistruoto dizaino apsaugą: priešingu atveju tektų pripažinti, kad net ir VRDT įregistruoto dizaino naudojimas neapsaugo jo savininko nuo ieškinių dėl teisių pažeidimo. Antra vertus, atvirkščiai, dėl būtinybės turėti veiksmingą ir veikiančią dizainų registravimo sistemą – ir kartu maksimaliai padidinti reglamento naudingumą – galėtų būti reikalaujama remtis anksčiau įregistruotu ieškovės dizainu, suteikiant jai teisę pareikšti ieškinį dėl teisių pažeidimo iš anksto, net nesikreipiant dėl atsakovės dizaino registracijos pripažinimo negaliojančia.
30. Iš tikrųjų įsigilinę pamatysime, kad yra ne teisinio saugumo ir sistemos veiksmingumo priešprieša. Atvirkščiai, kalbama apie du vienas kitam prieštaraujančius teisinio saugumo aspektus. Iš tikrųjų abiem atvejais įregistruotas dizainas nesuteikia jo savininkui visiškos apsaugos. Pirmuoju atveju, jei būtų reikalaujama išankstinio vėlesnio dizaino registracijos pripažinimo negaliojančia, ieškovės dizaino vaidmuo susilpnėtų, nors jis buvo įregistruotas pirmiausia. Antruoju atveju, jei ankstesnio dizaino savininkui būtų suteikiama teisė pareikšti tiesioginį ieškinį, susilpnėtų vėlesnio dizaino apsaugos lygis, nors pastarasis buvo įregistruotas teisėtai. Vieno iš šių dviejų aiškinimų pasirinkimas iš esmės reiškia vienos iš dviejų iš principo lygiaverčių teisių pasirinkimą.
31. Priimant sprendimą, manau, lemiama yra tai, kad pačiai sistemai kiltų rimtas pavojus, jeigu įregistruoto dizaino savininko būtų reikalaujama iš anksto kreiptis dėl vėliau įregistruoto dizaino registracijos pripažinimo negaliojančia tam, kad jis galėtų pareikšti ieškinį dėl teisių pažeidimo vėliau įregistruoto dizaino savininkui.
32. Iš tikrųjų, kaip jau buvo minėta, kitaip nei prekių ženklų ar patentų atveju, dizainas registruojamas neatliekant patikrinimo iš esmės. Kitaip tariant, hipotetinis nesąžiningas asmuo, atliekantis teises pažeidžiančius veiksmus, neturėdamas įregistruoto dizaino, visuomet gali, kol registruotų dizainų savininkai nepareiškė ieškinių dėl teisių pažeidimo, nedelsdamas įregistruoti dizainą, taip įpareigodamas ankstesnio dizaino savininką laukti, kol bus pripažinta vėlesnio dizaino registracija negaliojanti tam, kad galėtų pareikšti ieškinį dėl teisių pažeidimo(12). Vėlesnis dizainas gali būti įregistruotas netgi pareiškus ieškinį dėl teisių pažeidimo. Be to, net jeigu „gynybinė“ dizaino registracija panaikinama, teisių pažeidėjas iš principo niekieno netrukdomas gali įregistruoti naują dizainą, kuris šiek tiek skirtųsi nuo ankstesniojo, ir jį naudoti tam, kad tęstų prekybą iš esmės tapačiu gaminiu.
33. Taigi akivaizdu, kad pareiga kreiptis dėl registracijos pripažinimo negaliojančia prieš pareiškiant ieškinį dėl teisių pažeidimo suteikia galimybę nesąžiningiems asmenims naudotis sistema atliekant vilkinančius veiksmus ir taip trukdant veiksmingai apsaugoti įregistruotus dizainus. Tokiomis aplinkybėmis kyla rimtas pavojus Sąjungos reglamentavimo dizaino srityje veiksmingumui. Be to, reikia priminti, kad ieškinius, kaip antai tokius, kuriais siekiama nutraukti teises pažeidžiančius veiksmus, dėl jų pobūdžio turėtų būti įmanoma nagrinėti itin greitai.
34. Net jei, mano nuomone, tai nėra lemiama aplinkybė, nors ieškovė pagrindinėje byloje galvoja priešingai, faktas, kad reglamento 19 straipsnio pirmoje dalyje numatyta, jog įregistruoto dizaino savininkas gali pareikšti ieškinį dėl teisių pažeidimo bet kuriai „trečiajai šaliai“, naudojančiai įregistruotą dizainą be jo sutikimo, yra papildomas elementas minėtam aiškinimui pagrįsti. Nėra jokios išimties dėl trečiųjų šalių, kurios pačios yra įregistruotų dizainų savininkės. Jeigu teisės aktų leidėjas būtų norėjęs įtvirtinti vėliau įregistruotų dizainų savininkų apsaugos principą, jis tai būtų padaręs aiškiai.
35. Taigi reglamento 19 straipsnio pirmą dalį reikia aiškinti taip, kad ji suteikia teisę įregistruoto dizaino savininkui remtis savo paties teisėmis ir asmens, kuris naudojasi savo paties vėliau įregistruotu dizainu, atžvilgiu, nesant būtinybės iš anksto kreiptis dėl vėlesnio dizaino registracijos pripažinimo negaliojančia.
36. Be to, kaip teisingai nurodė Komisija, jeigu teisės aktų leidėjas būtų manęs, jog prevenciniu požiūriu būtina pripažinti vėlesnio dizaino registraciją negaliojančia, jis, be jokios abejonės, būtų suteikęs Bendrijos dizainų teismams kompetenciją priimti sprendimus dėl dizaino registracijos negaliojimo nagrinėjant bylą iš esmės, o ne tik priešpriešinių reikalavimų atveju. Būtų beprasmiška įpareigoti ankstesnio dizaino savininką iš anksto kreiptis į VRDT ir taip prarasti laiko ir patirti bylinėjimosi išlaidų, o vėlesnių dizainų savininkams leisti remtis ankstesnių dizainų registracijos negaliojimu pateikiant priešpriešinius reikalavimus, dėl kurių sprendimą priimtų nacionalinis teismas.
37. Be to, minėtame išaiškinime tariamas teisių pažeidėjas taip pat yra tinkamai apsaugotas, nes turi galimybę pateikti priešpriešinius reikalavimus dėl negaliojimo pagal reglamento 85 straipsnio pirmą dalį tiesiogiai teismui, kuriame pateiktas ieškinys dėl teisių pažeidimo.
38. Dėl galimo prieštaravimo, kuris buvo minėtas ir kurio reikalavo Lenkijos Respublikos vyriausybė, kurios nuomone, pateikiamas aiškinimas kelia grėsmę teisinio saugumo principui, išdėstysiu tokias pastabas. Pirma, kaip jau buvo minėta, net alternatyvus išaiškinimas, pagal kurį ankstesnio įregistruoto dizaino savininkas turėtų iš anksto kreiptis dėl vėliau įregistruoto dizaino registracijos pripažinimo negaliojančia, galiausiai susilpnina teisino saugumo principą. Kaip jau matėme, vienintelis skirtumas yra tai, jog nukentėtų ankstesnio dizaino registracijos suteikiama apsauga, o ne vėlesnio dizaino registracijos suteikiama apsauga. Antra, reikia atsižvelgti ir į tai, kad aplinkybė, jog asmuo yra įregistruoto dizaino savininkas (kaip ir prekių ženklo arba patento atveju), niekada nesuteikia 100 proc. garantijos, kad jis galės naudoti dizainą be jokių protestų ir trukdymų. Taip yra todėl, kad bet kuriuo atveju įmanoma, jog kas nors pareikš ieškinį dėl dizaino registracijos pripažinimo negaliojančia.
2. Dizaino, kurį įregistravo teisių pažeidėjas, teisinės situacijos problema
39. Reikia pripažinti, kad pateikiamu reglamento išaiškinimu neišsprendžiama viena problema. Jeigu ankstesnio dizaino savininko ieškinys dėl teisių pažeidimo, pareikštas vėlesnio dizaino savininkui, patenkinamas, tačiau jis nusprendžia nebesikreipti dėl vėlesnio dizaino registracijos pripažinimo negaliojančia, vėlesnio dizaino teisinė situacija lieka neapibrėžta. Viena vertus, atitinkamu gaminiu prekiauti nebegalima. Kita vertus, kadangi nacionalinis teismas nepripažino vėlesnio dizaino registracijos negaliojančia, nes jis nekompetentingas tai padaryti, minėto dizaino registracija formaliai lieka galioti ir teoriškai jo savininkas gali ja remtis ne pateikdamas savo gaminius į rinką, tačiau bent jau pareikšdamas ieškinius kitiems gamintojams ir (arba) registruotų dizainų savininkams.
40. Tačiau manau, kad problema yra daugiau tariama nei reali.
41. Visų pirma mažai tikėtina, kad vėlesnio dizaino savininkas naudos jį, net ir pralaimėjęs bylą dėl teisių pažeidimo, vien tam, kad pakenktų kitiems ūkio subjektams. Kadangi jo gaminiu bet kuriuo atveju nebegali būti prekiaujama, šis asmuo nebūtų suinteresuotas pradėti teisminių procesų.
42. Be to, jeigu iš tikrųjų teisių pažeidėjo ir trečiosios šalies dizainai yra labai panašūs, tikėtina, kad egzistuoja panašumas ir su ankstesniu dizainu, kurio savininkė yra ieškovė, pareiškusi ieškinį pirmojoje byloje dėl teisių pažeidimo. Tokiu atveju labiau tikėtina, kad būtent pastaroji pareikštų ieškinį trečiajai šaliai, nes ji būtų tuo konkrečiai suinteresuota.
43. Bet kuriuo atveju, net jeigu teisių pažeidėjas būtų itin nesąžiningas ir naudodamasis savo dizainu nuspręstų pareikšti ieškinį dėl teisių pažeidimo trečiajai šaliai, trečioji šalis galėtų pasinaudoti labai veiksminga priemone: priešpriešiniais reikalavimais dėl registracijos pripažinimo negaliojančia. Atsižvelgiant į ankstesnio teisminio proceso baigtį, kai teisių pažeidėjui buvo uždrausta platinti savo gaminius dėl ginčo, susijusio su anksčiau registruotu dizainu, manau, kad akivaizdu, jog aptariamoms trečiosioms šalims daugeliu atvejų(13) nacionaliniuose teismuose pavyktų pasiekti tai, kad teisių pažeidėjo dizaino registracija būtų pripažinta negaliojanti pareiškiant priešpriešinį reikalavimą dėl naujumo ir (arba) skiriamojo požymio nebuvimo pagal reglamento 5 ir 6 straipsnius. Iš tikrųjų tokiais negaliojimo pagrindais, remiantis susijusiais reglamento 25 ir 84 straipsniais, gali remtis kiekvienas, kuris yra tuo suinteresuotas. Teisių pažeidėjo dizaino registracija šiame etape būtų galutinai panaikinta ir pasibaigtų su šiuo dizainu susijęs teisinis nesaugumas. Taigi paradoksalu, bet dėl teisių pažeidėjo, nusprendusio ir toliau naudotis savo vėlesniu dizainu tam, kad pareikštų ieškinius trečiosioms šalims, veiksmų minėto dizaino registracija būtu pripažinta negaliojanti ir taip problema būtų galutinai išspręsta.
44. Dėl nurodytų priežasčių manau, kad nesaugumo, susijusio su teisių pažeidėjo įregistruoto dizaino teisine situacija, nepakanka tam, kad būtų paneigtas pateiktas reglamento 19 straipsnio išaiškinimas. Vis dėlto nekyla abejonių, jog būtų naudinga, kad teisės aktų leidėjas imtųsi veiksmų galutinai išspręsti klausimą, susijusį su asmeniui, pralaimėjusiam bylą dėl teisių pažeidimo, priklausančiu įregistruotu dizainu, kurio registracija nebuvo pripažinta negaliojanti.
3. Tarpinė išvada
45. Todėl į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip, kad teisė neleisti naudoti įregistruotą dizainą trečiajai šaliai, kaip tai numatyta reglamento 19 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama ir trečiosios šalies, kuri naudoja jos pačios vėliau įregistruotą dizainą, atžvilgiu. Dėl to nebūtinas išankstinis tokio dizaino registracijos pripažinimas negaliojančia.
4. Teisių pažeidėjo veiksmai kiekvienu konkrečiu atveju
46. Teoriškai ankstesniame punkte išreikštą poziciją galimą būtų sušvelninti pateikiant tokį reglamento išaiškinimą, kuriuo būtų atsižvelgiama į kiekvienai situacijai būdingas aplinkybes, visų pirma į tariamo teisių pažeidėjo psichologinę būklę. Taigi būtų galima, pavyzdžiui, leisti anksčiau registruoto dizaino savininkui pareikšti tiesioginį ieškinį dėl teisių pažeidimo, iš anksto nesikreipiant dėl vėlesnio dizaino registracijos pripažinimo negaliojančia, tik tuo atveju, jeigu vėlesnė registracija buvo atlikta nesąžiningai arba, kaip šiuo atveju, po to, kai neteisminiu būdu buvo pareikalauta nutraukti prekybą įmonės, kuri yra atsakovė, gaminiais.
47. Dėl tokios galimybės reikia konkrečiau išnagrinėti antrąjį prejudicinį klausimą, kuriuo, kaip jau matėme, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar konkretūs asmens, kuriam priklauso vėlesnis dizainas, veiksmai yra svarbūs atsakant į pirmąjį klausimą.
48. Toks aiškinimas, net ir būdamas iš tikrųjų įdomus, turi būti atmestas. Reikalauti, kad, esant situacijai, kaip antai šioje byloje, būtų nagrinėjama atsakovės valia arba tik tikrinama, ar buvo ikiteisminis etapas, paskatinęs atsakovę atlikti „gynybinę“ registraciją, gerokai apsunkintų sistemą, kurią teisės aktų leidėjas aiškiai siekė padaryti paprastą ir veiksmingą.
49. Papildomas argumentas, pagrindžiantis mano išdėstytą nuomonę, išplaukia iš reglamento 19 straipsnio. Šios nuostatos 2 dalies antroje pastraipoje, susijusioje su neregistruotais dizainais, aiškiai numatyta būtinybė patikrinti tariamo teisių pažeidėjo ketinimus. Iš tikrųjų yra numatyta, kad „užginčytas naudojimas nelaikomas saugomo dizaino kopijavimo padariniu, jeigu dizainą dizaineris sukūrė savarankiškai ir jeigu galima pagrįstai manyti, kad tas dizaineris nebuvo susipažinęs su dizainu, kurį savininkas padarė prieinamą visuomenei“. Kadangi teisės aktų leidėjas tokio pobūdžio ketinimų patikrinimą numatė tik neregistruotų dizainų atveju, argumentai a contrario leidžia daryti išvadą, kad, vice versa, registruotų dizainų atveju pažeidimo vertinimas turi būti atliekamas be tokių patikrinimų dar ir dėl to, kad registruotam dizainui suteikiama didesnė apsauga.
50. Todėl siūlau Teisingumo Teismui į antrąjį prejudicinį klausimą atsakyti taip, kad, atsakant į ankstesnį klausimą, yra nesvarbūs trečiosios šalies ketinimai ir tai, ar trečiosios šalies dizaino registracija buvo atlikta po to, kai neteisminiu būdu jos buvo pareikalauta nutraukti prekybą savo gaminiu.
V – Išvada
51. Remdamasis pateiktais paaiškinimais, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Juzgado de lo Mercantil n. 1 de Alicante y Juzgado de Marca Comunitaria n. 1 pateiktus klausimus:
„Teisė neleisti naudoti įregistruotą dizainą trečiajai šaliai, kaip tai numatyta 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino 19 straipsnio pirmoje dalyje, gali būti įgyvendinama ir trečiosios šalies, kuri naudoja jos pačios vėliau įregistruotą dizainą, atžvilgiu. Dėl to nebūtinas išankstinis tokio dizaino registracijos pripažinimas negaliojančia.
Tokiomis aplinkybėmis yra nesvarbūs trečiosios šalies ketinimai ir tai, ar trečiosios šalies dizaino registracija buvo atlikta po to, kai neteisminiu būdu jos buvo pareikalauta nutraukti prekybą savo gaminiu.“