TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija)SPRENDIMAS

2008 m. balandžio 30 d.

Byla F‑16/07

Adriana Dragoman

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Viešoji tarnyba – Konkursas – Atrankos komisija – Atrankos komisijos nešališkumo principas – Pareigūnų tarnybos nuostatų 11a straipsnis – Vidaus ir išorės kandidatų vienodas vertinimas – Kandidato pašalinimas – Pareiga motyvuoti – Apimtis – Atrankos komisijos darbo slaptumo užtikrinimas“

Dalykas: Pagal EB 236 straipsnį ir AE 152 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo A. Dragoman prašo panaikinti 2006 m. gruodžio 12 d. atviro konkurso EPSO/AD/34/05, skirto rumunų kalbos administratorių lingvistų (vertėjai žodžiu – AD 5) rezervo sąrašui sudaryti, atrankos komisijos sprendimą neįrašyti jos į minėtą rezervo sąrašą.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Konkursas – Atrankos komisijos nešališkumo principas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 11a straipsnis)

2.      Pareigūnai – Konkursas – Konkurso eiga

(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedas)

3.      Pareigūnai – Konkursas – Atrankos komisija – Kandidatūros atmetimas – Pareiga motyvuoti – Apimtis – Darbų slaptumo užtikrinimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnis ir III priedo 6 straipsnis)

1.      Atrankos komisijos nešališkumo principas yra vienodo požiūrio principo išraiška ir jis yra viena iš garantijų, kurias suteikia Bendrijos teisės sistema.

Vien fakto, kad atrankos komisijos narys ir kandidatas yra pažįstami, nepakanka įrodyti, kad šis narys asmeniškai suinteresuotas „dėl šeimos ar finansinių dalykų“, kaip numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų 11a straipsnyje, kas galėtų sukelti abejonių dėl jo nešališkumo. Iš tiesų, faktas, kad atrankos komisijos narys asmeniškai pažįsta vieną iš kandidatų, nebūtinai reiškia, kad šis narys laikysis palankaus išankstinio nusistatymo minėto kandidato atžvilgiu per pokalbį. Be to, kadangi egzaminas žodžiu dėl savo pobūdžio negali būti anoniminis, tai, kad kandidatas turėjo tarnautojo, o ne lankytojo pažymėjimą, nesuteikia atrankos komisijai jokios informacijos, kurios žinoti ji neturėjo teisės.

(žr. 41, 44 ir 46 punktus)

2.      Konkurso atrankos komisija turi didelę diskreciją nustatant egzaminų žodžiu tvarką ir detalų turinį su sąlyga, kad ji griežtai laikosi nuostatų, kuriose reglamentuojamas egzaminų organizavimas. Taigi, nuspręsdama pirmo vertimo žodžiu egzamino pradžioje prieš pagrindinį egzaminą žodžiu paprašyti kandidatą prisistatyti ir taip jam leisti pasijusti patogiau, atrankos komisija nepažeidžia savo diskrecijos ribų.

(žr. 51 ir 57 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2002 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Girardot prieš Komisiją, T‑92/01, Rink. VT p. I‑A‑163 ir II‑859, 24 punktas; 2005 m. balandžio 5 d. Sprendimo Christensen prieš Komisiją, T‑336/02, Rink. VT p. I‑A‑75 ir II‑341, 38 punktas.

3.      Pareigos motyvuoti asmens nenaudai priimtą sprendimą tikslas, pirma, suteikti suinteresuotajam asmeniui reikalingą informaciją, kad jis žinotų, ar sprendimas yra pagrįstas, ir, antra, sudaryti galimybę atlikti jo teisminę kontrolę. Kiek tai susiję su konkurso atrankos komisijos priimtais sprendimais, ši pareiga, remiantis Tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsniu, turi būti suderinta su atrankos komisijos darbų slaptumu. Šis slaptumas įtvirtintas siekiant užtikrinti konkursų atrankos komisijų nepriklausomumą ir jų darbų objektyvumą, apsaugant jas nuo bet kokio kišimosi ir spaudimo iš išorės, kylančio iš pačios Bendrijos administracijos, suinteresuotųjų kandidatų arba trečiųjų asmenų. Todėl šio slaptumo užtikrinimas draudžia platinti atskirų atrankos komisijos narių nuomones ir atskleisti bet kokią informaciją apie asmeninį arba palyginamąjį kandidatų vertinimą.

Vykdant reikalavimą nurodyti konkurso atrankos komisijos sprendimų motyvus, turi būti atsižvelgta į atrankos komisijos darbo, kuris paprastai vyksta bent dviem atskiromis stadijomis, t. y., pirma, svarstomos paraiškos atrenkant kandidatus, kuriems leidžiama dalyvauti konkurse, ir, antra, vertinamas kandidatų tinkamumas eiti laisvas pareigas siekiant sudaryti tinkamų kandidatų sąrašą. Antroji atrankos komisijos darbo stadija yra pirmiausia lyginamoji, todėl šis darbas laikomas slaptu. Atrankos komisijos iki testų patvirtinti taisymo kriterijai yra sudedamoji lyginamojo vertinimo dalis ir, vertindama atitinkamus kandidatų nuopelnus, komisija jais vadovaujasi. Taigi šiems kriterijams, kaip ir atrankos komisijos vertinimams, taikomas svarstymų slaptumo principas. Komisijos lyginamasis vertinimas matyti iš kandidatams suteiktų balų. Kadangi turi būti užtikrinamas atrankos komisijos darbo slaptumas, pranešimas apie surinktus įvairių egzaminų balus yra pakankama atrankos komisijos sprendimų motyvacija ir ji neprivalo patikslinti, kurie kandidato atsakymai buvo įvertinti kaip nepakankami, ar paaiškinti, kodėl šie atsakymai nepakankamai įvertinti.

(žr. 63 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1996 m. liepos 4 d. Sprendimo Parlamentas prieš Innamorati, C‑254/95 P, Rink. p. I‑3423, 23–31 punktai.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2003 m. kovo 27 d. Sprendimo Martínez Páramo ir kt. prieš Komisiją, T‑33/00, Rink. VT p. I‑A‑105 ir II‑541, 43–52 punktai.