Language of document :

2018 m. spalio 26 d. Sąd Najwyższy (Lenkija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje BP / UNIPARTS sarl z/s w Nyon

(Byla C-668/18)

Proceso kalba: lenkų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Sąd Najwyższy

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorius: BP

Kita proceso šalis: UNIPARTS sarl z/s w Nyon

Prejudiciniai klausimai

Ar ESS 19 straipsnio 1 dalies 2 sakinys kartu su ESS 4 straipsnio 3 dalies 3 sakiniu ir 2 straipsniu, SESV 267 straipsnio trečia pastraipa ir Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad teisėjų nepašalinamumo principas, kuris yra veiksmingos teisminės apsaugos principo ir teisinės valstybės principo sudedamoji dalis, yra pažeidžiamas kaskart, kai nacionalinis įstatymų leidėjas sutrumpina valstybės narės paskutinės instancijos teismo teisėjų pensinį amžių (pavyzdžiui, nuo 70 metų iki 65 metų) ir pradeda taikyti naują, trumpesnį, pensinį amžių pareigas einantiems teisėjams, neleisdamas išimtinai suinteresuotam teisėjui apsispręsti dėl galimybės pasinaudoti trumpesniu pensiniu amžiumi?

Ar ESS 19 straipsnio 1 dalies 2 sakinys kartu su ESS 4 straipsnio 3 dalies 3 sakiniu ir 2 straipsniu, SESV 267 straipsnio trečia pastraipa ir Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad nacionaliniam įstatymų leidėjui pažeidus teisėjų nepašalinamumo principą ir sutrumpinus įprastą amžių, iki kurio valstybės narės paskutinės instancijos teismo teisėjas gali eiti teisėjo pareigas, nuo 70 metų iki 65 metų, bei sprendimą dėl galimybės toliau eiti šias pareigas palikus vykdomosios valdžios institucijos diskrecijai, yra pažeidžiamas teisinės valstybės principas ir nepriklausomumo taisyklė, būtina veiksmingai teisminei apsaugai su ES teise susijusiose bylose užtikrinti?

Ar 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus1 , 2 straipsnis ir 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinami taip, kad valstybės narės paskutinės instancijos teismo teisėjų pensinio amžiaus sutrumpinimas ir to teismo teisėjo, pasiekusio naują, trumpesnį, pensinį amžių, galimybės toliau eiti teisėjo pareigas susiejimas su vykdomosios valdžios institucijos sutikimu yra diskriminacija dėl amžiaus?

Ar Direktyvos 2000/78 2, 9 ir 11 straipsniai kartu su Pagrindinių teisių chartijos 21 ir 47 straipsniais turi būti aiškinami taip, kad valstybės narės paskutinės instancijos teismo teisėjų diskriminavimo dėl amžiaus atveju, kai pensinis amžius sutrumpinamas nuo iki šiol buvusių 70 iki 65 metų, šis teismas – priimdamas sprendimą bet kurioje byloje, dalyvaujant teisėjui, kuriam galioja tokių diskriminuojančių nacionalinės teisės aktų sukelti padariniai ir kuris nepareiškė noro pasinaudoti nauju pensiniu amžiumi – spręsdamas preliminarų klausimą dėl konkrečios teismo teisėjų sudėties, privalo atsisakyti taikyti nacionalinės teisės nuostatas, prieštaraujančias Direktyvai 2000/78 ir Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsniui, ir toliau posėdžiauti dalyvaujant tokiam teisėjui, kai tai yra vienintelis veiksmingas būdas užtikrinti veiksmingą teisėjo įgaliojimų, nustatytų Europos Sąjungos teisės aktuose, teisminę apsaugą?

____________

1 OL L 303, 2000, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 79.