Language of document : ECLI:EU:F:2013:133

EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISM (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. rugsėjo 19 d.

Byla F‑83/08

Johan Gheysens

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Viešoji tarnyba – Sutartininkas – Įdarbinimo sąlygos – Pareigų grupė – Užduočių rūšių atitiktis pareigų grupėms – Įdarbinimo trukmė“

Dalykas:      Ieškinys, pareikštas pagal EB 236 straipsnį ir AE 152 straipsnį, kuriuo J. Gheysens prašo panaikinti Europos Sąjungos Tarybos sudaryti tarnybos sutartis įgaliotos tarnybos sprendimą priskirti jį prie III pareigų grupės 11 kategorijos 1 pakopos ir nustatyti dvejų metų darbo sutarties terminą.

Sprendimas:      Panaikinti Europos Sąjungos Tarybos sprendimą, kuriuo įdarbinamas J. Gheysens, kiek jis šiuo sprendimu priskiriamas prie III pareigų grupės. Atmesti likusią ieškinio dalį. Europos Sąjungos Taryba padengia savo ir tris ketvirtadalius J. Gheysens patirtų bylinėjimosi išlaidų. J. Gheysens padengia vieną ketvirtadalį savo bylinėjimosi išlaidų.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Sutartininkai – Įdarbinimas – Su įvairiomis pareigų grupėmis galinčių būti siejamų užduočių įvertinimas – Sudaryti tarnybos sutartis įgaliotos tarnybos diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos

(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 80 straipsnio 2 dalis)

2.      Pareigūnai – Pagalbiniai tarnautojai ir sutartininkai – Įdarbinimas – Nuolatinei darbo vietai laikinai užimti skirtos sutarties sąlyga – Sąlygos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 1a straipsnio 1 dalis; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2–5, 51, 53 ir 88 straipsniai)

1.      Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartininkai skirstomi į keturias pareigų grupes, atitinkančias jiems pavestas užduotis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos su atitinkamomis pareigų grupėmis siejamos užduotys. Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 80 straipsnio 2 dalies nuostatos yra privalomos sudaryti tarnybos sutartis įgaliotai tarnybai, tačiau šia nuostata institucijoms paliekama didelė diskrecija. Šių įdarbinimo sąlygų 80 straipsnio 3 dalyje ribojant šią diskreciją numatyta, kad kiekviena institucija, pasitarusi su Tarnybos nuostatų komitetu, apibrėžia su kiekviena pareigų rūšimi siejamus įgaliojimus. Kadangi Sąjungos institucijos, įstaigos ir organizacijos turi didelę diskreciją nustatydamos užduotis, su kuriomis gali būti siejamos šių įdarbinimo sąlygų 80 straipsnio 2 dalyje numatytos skirtingos pareigų grupės, Tarnautojų teismo kontrolė, susijusi su užduočių paskirstymu šių pareigų grupėms, turi apsiriboti atsakymu į klausimą, ar sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba elgėsi protingai ir ar savo diskrecija nesinaudojo akivaizdžiai klaidingai. Šiuo požiūriu tam, kad būtų galima konstatuoti administracijos padarytą akivaizdžią vertinimo klaidą, galinčią pateisinti pasinaudojus šia diskrecija priimto sprendimo panaikinimą, reikia, kad įrodymų, kurių pateikimo našta tenka ieškovui, pakaktų panaikinti administracijos pasirinktų vertinimų patikimumui.

Šiuo atžvilgiu tam, kad būtų galima nuspręsti, ar atsižvelgiant į tarnautojui pavestas užduotis sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai priskyrė jį prie tam tikros pareigų grupės, reikia nustatyti, ar šios užduotys buvo siejamos su atitinkama pareigų grupe. Kadangi sutartininko priskyrimas prie pareigų grupės vyksta sutarties sudarymo momentu, būtina atsižvelgti į visas užduotis, kurias tarnautojui pavesta atlikti pagal sutartį, o ne tik į tas, kurias jis vykdė, jei sutarties galiojimo laikotarpiu susitariančioji institucija dėl vienos ar kitos priežasties jam nepavedė tam tikrų užduočių.

(žr. 29–31 ir 33–35 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. spalio 4 d. Sprendimo de la Cruz ir kt. prieš VRDT, F‑32/06, 64 punktas; 2008 m. balandžio 24 d. Sprendimo Dalmasso prieš Komisiją, F‑61/05, 53 punktas; 2012 m. birželio 13 d. Sprendimo Macchia prieš Komisiją, F‑63/11, apeliacine tvarka apskųsto Europos Sąjungos Bendrajam Teismui, byla T‑368/12 P, 49 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.

2.     Iš Tarnybos nuostatų 1a straipsnio 1 dalies, skaitomos kartu su Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2–5 straipsniais, matyti, kad į nuolatines darbo vietas institucijose paprastai skiriami pareigūnai ir kad jas tarnautojai gali užimti tik išimtiniais atvejais. Taigi, nors šių įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio b ir d punktuose aiškiai numatyta, kad laikinieji tarnautojai gali būti priimti į nuolatines pareigas, šiame straipsnyje taip pat patikslinama, kad tai gali būti daroma tik laikinai. Be to, šių įdarbinimo sąlygų 3 straipsnio b punkte ir 3b straipsnio pirmos pastraipos b punkte numatyta, kad pagalbiniai tarnautojai ir sutartininkai pagalbinėms užduotims gali būti įdarbinami pakeisti – po to, kai institucijoje išnagrinėjamos laikino pareigūnų paskyrimo galimybės, – tam tikrus pareigūnus ar laikinuosius tarnautojus, einančius nuolatines pareigas. Vis dėlto Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 51 ir 53 straipsniuose bei 88 straipsnyje patikslinama, kad tokių darbuotojų darbo sutartys sudaromos fiksuotos trukmės laikotarpiui ir ribojamos galimybės pratęsti darbo sutartį ir faktinis tokio įdarbinimo laikotarpis. Taip šiam darbui suteikiamas laikinas pobūdis, o tai atitinka jo paskirtį, t. y. pakeisti laikinai pareigų negalintį eiti pareigūną ar laikinąjį tarnautoją. Iš tiesų tik pareigūnas gali būti paskirtas nuolat eiti tam tikras ne laikino pobūdžio pareigas, įtrauktas į prie biudžeto pridedamą žmogiškųjų išteklių lentelę.

(žr. 61–64 punktus)

Nuoroda:

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2011 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Adjemianir kt. prieš Komisiją, T‑325/09 P, 78–80 punktai.