Language of document : ECLI:EU:F:2015:83

EUROPOS SĄJUNGOS

TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) NUTARTIS

2015 m. liepos 9 d.

Byla F‑142/14

Manuel Antonio De Almeida Pereira

prieš

Eurojustą

„Viešoji tarnyba – Eurojusto darbuotojai – Laikinasis tarnautojas – Pranešimas apie laisvą darbo vietą – Kandidatų atrankos procedūra – Atrankos komiteto nagrinėjamos kandidatų paraiškos – Leidimas dalyvauti kitame atrankos procedūros etape – Sąlygos – Vertinimas pagal atrankos kriterijus – Reikiamų balų minimali riba – Kandidato paraiškos atmetimas – Akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas ieškinys – Procedūros reglamento 81 straipsnis“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį pareikštas ieškinys; juo M. A. De Almeida Pereira iš esmės prašo panaikinti 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą, kuriuo Eurojustas nusprendė atmesti jo paraišką dėl įdarbinimo Eurojusto direktoriaus tarnybos patarėju.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai nepagrįstą. M. A. De Almeida Pereira padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiamos Eurojusto bylinėjimosi išlaidos.

Santrauka

1.      Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Aiškus ir tikslus pagrindų, kuriais remiamasi, išdėstymas – Ieškinys Tarnautojų teisme

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 50 straipsnio 1 dalies e punktas)

2.      Pareigūnai – Laisva darbo vieta – Kandidatų nuopelnų palyginimas – Tarnybos, įgaliotos paskirti į pareigas arba sudaryti darbo sutartis, diskrecija – Pranešime apie laisvą darbo vietą nustatytų reikalavimų laikymasis – Teisminė kontrolė – Ribos – Akivaizdi vertinimo klaida – Nebuvimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 29 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Asmens nenaudai priimtas sprendimas – Kandidato paraiškos atmetimas – Pareiga motyvuoti – Apimtis – Atrankos komiteto darbo konfidencialumo užtikrinimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antra pastraipa)

1.      Tarnautojų teismo procedūros reglamento, įsigaliojusio 2014 m. spalio 1 d., 50 straipsnio 1 dalies e punkto formuluotė yra griežtesnė, nei anksčiau galiojusio šio teismo Procedūros reglamento 35 straipsnio 1 dalies e punktas, nes joje nustatyta, kad ieškinyje turi būti aiškiai išdėstytos svarbios faktinės aplinkybės, pateikiamos chronologine tvarka, ir atskirai, tiksliai ir struktūriškai išdėstyti teisiniai pagrindai bei argumentai, kuriais remiamasi. Taigi šiuo pakeitimu buvo siekiama, be kita ko, sustiprinti ieškovų pareigą aiškiai išdėstyti ieškinio pagrindus, reikalaujant, kad jie būtų grindžiami konkrečiu teisiniu pagrindu, kad kiekvieno ieškinio pagrindo argumentai būtų išimtinai siejami su šiuo teisiniu pagrindu ir kad kiekvienas ieškinio pagrindas būtų griežtai atskirtas nuo kitų, siekiant apsaugoti visų teisėsaugos institucijų, teisės subjektų, advokatų, atstovaujamųjų ir teisėjų interesus.

(žr. 22 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2015 m. birželio 30 d. Sprendimo Petsch / Komisija, F‑124/14, EU:F:2015:69, 21 punktas.

2.      Naudojimasis diskrecija, kurią turi administracija paskyrimo ar įdarbinimo srityje, suponuoja tai, kad ji kruopščiai ir nešališkai nagrinėja visą svarbią su kiekvienu kandidatu susijusią informaciją bei sąžiningai laikosi pranešime apie laisvą darbo vietą nurodytų reikalavimų, todėl ji privalo atmesti šių reikalavimų neatitinkančias kandidatų paraiškas. Pranešimas apie laisvą darbo vietą yra teisinis pagrindas, kurį administracija pati sau nustato ir turi griežtai vadovautis.

Vertinant galimą klaidą renkantis kandidatą, pažymėtina, kad tokia klaida turi būti akivaizdi ir viršyti didelę diskreciją, kurią pagal pranešime apie laisvą darbo vietą nurodytą teisinį pagrindą turi administracija, kai lygina kandidatų nuopelnus ir vertina tarnybos interesus. Sąjungos teismo kontrolė turi apsiriboti klausimu, ar, atsižvelgiant į informaciją, kuria minėta administracija grindžia savo vertinimą, ji veikė protingai ir nenaudojo savo diskrecijos akivaizdžiai klaidingai arba siekdama kitų, nei jai pavestų, tikslų. Taigi Sąjungos teismas negali pakeisti administracijos atlikto kandidatų nuopelnų ir kvalifikacijos vertinimo savuoju, jeigu jokia byloje esanti informacija neleidžia teigti, kad administracija, vertindama šiuos nuopelnus ir kvalifikaciją, padarė akivaizdžią klaidą.

Šiuo atžvilgiu vien tai, kad kandidatas turi akivaizdžių ir pripažintų nuopelnų, nepaneigia to, kad lyginant kandidatų nuopelnus kitų kandidatų nuopelnai gali būti pripažinti didesniais. Be to, vien aplinkybės, kad kandidatas atitinka visus pranešime apie laisvą darbo vietą nurodytus kriterijus, nepakanka įrodyti, jog administracija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

Tai, kas išdėstyta, juo labiau galioja atsižvelgiant į didelę diskreciją lyginti kandidatų į laikinojo tarnautojo darbo vietą nuopelnus, kurią turi tarnyba, įgaliota sudaryti darbo sutartis. Taigi, naudodamasi savo diskrecija ir vidaus taisyklėmis, ji gali nuspręsti, kad apskritai tik kandidatai, surinkę didesnį balų skaičių nei tam tikra riba, gali būti pakviesti į pokalbį atrankos komitete.

Tai, kad kandidatas nebuvo atrinktas dalyvauti tolesniame įdarbinimo procedūros etape, savaime negali leisti daryti išvados, kad sprendimai šiuo klausimu yra diskriminuojantys arba šališki. Atvirkščiai, sprendimas atmesti jo paraišką yra atrankos komiteto atliekamo įvairių kandidatų nuopelnų palyginimo rezultatas. Be to, tai, kad šio kandidato profesinė patirtis kiekybiniu požiūriu galėjo būti didesnė už pasirinkto kandidato patirtį, savaime nėra reikšminga aplinkybė.

(žr. 29–31, 33, 34 ir 37 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1974 m. spalio 30 d. Sprendimo Grassi / Taryba, 188/73, EU:C:1974:112, 26, 38 ir 41 punktai; 1987 m. vasario 4 d. Sprendimo Bouteiller / Komisija, 324/85, EU:C:1987:59, 6 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1990 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Moritz / Komisija, T‑20/89, EU:T:1990:80, 29 punktas; 1998 m. vasario 19 d. Sprendimo Campogrande / Komisija, T‑3/97, EU:T:1998:43, 124 punktas; 1999 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Cendrowicz / Komisija, T‑143/98, EU:T:1999:340, 67 punktas; 2002 m. liepos 9 d. Sprendimo Tilgenkamp / Komisija, T‑158/01, EU:T:2002:180, 50, 59 punktai ir juose nurodyta teismo praktika; 2003 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Pappas / Regionų komitetas, T‑73/01, EU:T:2003:237, 54 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. gegužės 6 d. Sprendimo Campos Valls / Taryba, F‑39/07, EU:F:2009:45, 43 punktas ir 2012 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Trentea / FRA, F‑112/10, EU:F:2012:179, 101, 102 ir 104 punktai.

3.      Per įdarbinimo į laisvą laikinojo tarnautojo darbo vietą procedūrą pareiga motyvuoti turi būti suderinta su atrankos komiteto, kuriam administracija patikėjo užduotį jos vardu įvertinti kandidatų nuopelnus, darbo konfidencialumo principu, pagal kurį draudžiama atskleisti tiek atskirų atrankos komiteto narių požiūrį, tiek bet kokią informaciją apie asmeninį ar lyginamąjį kandidatų vertinimą.

Tuo remiantis darytina išvada, kad, turint omenyje atrankos komisijos darbo konfidencialumą, balų, kuriuos kandidatai gavo per įvairius egzaminus, nurodymas iš principo yra pakankamas atrankos komiteto sprendimų motyvavimas, todėl turi būti atmestas kandidato prašymas, kad Tarnautojų teismas nurodytų administracijai informuoti, kaip atrankos komitetas vertino visų kandidatų nuopelnus. Papildomai pažymėtina, kad neatrinkto kandidato prašymas taikyti tyrimo priemonę šiuo klausimu veikiau panašesnis į bandymą gauti naujų įrodymų savo ieškiniui pagrįsti ir jo nereikia tenkinti.

(žr. 38 ir 39 punktus)

Nuoroda:

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2014 m. gegužės 23 d. Sprendimo European Dynamics Luxembourg / ECB, T‑553/11, EU:T:2014:275, 317, 318 punktai ir juose nurodyta teismo praktika.

Tarnautojų teismo praktika: 2012 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Trentea /FRA, EU:F:2012:179, 90 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; 2015 m. kovo 5 d. Sprendimo Gyarmathy /FRA, F‑97/13, EU:F:2015:7, 48 ir 49 punktai.