EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (plenarinė sesija) SPRENDIMAS
2010 m. gegužės 5 d.(*)
„Viešoji tarnyba — Pareigūnai — Pareigų paaukštinimas — 2007 m. pareigų paaukštinimo procedūra — Suinteresuotumas pareikšti ieškinį — Sprendimas dėl pareigų paaukštinimo — Pareigūnų, kurių pareigos paaukštintos, sąrašas — Nuopelnų palyginimas — Atliekamų pareigų lygio kriterijus — Prašymas panaikinti sprendimus dėl pareigų paaukštinimo — Interesų palyginimas“
Byloje F‑53/08
dėl pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikšto ieškinio,
Vincent Bouillez, Europos Sąjungos Tarybos pareigūnas, gyvenantis Overeisėje (Belgija),
Kris Van Neyghem, Europos Sąjungos Tarybos pareigūnas, gyvenantis Tirlemonte (Belgija),
Ingeborg Wagner-Leclercq, Europos Sąjungos Tarybos pareigūnė, gyvenanti Edegeme (Belgija),
atstovaujami advokatų S. Orlandi, A. Coolen, J.‑N. Louis ir É. Marchal,
ieškovai,
prieš
Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą M. Bauer ir I. Šulce,
atsakovę,
palaikomą:
Eliza Niniou ir Maria-Béatrice Postiglione Branco, Europos Sąjungos Tarybos pareigūnių, gyvenančių atitinkamai Scharbeke (Belgija) ir Kraaineme (Belgija), iš pradžių atstovaujamų advokatų T. Bontinck ir S. Woog, vėliau – advokatų T. Bontinck ir S. Greco,
ir
Maria De Jesus Cabrita ir Marie-France Liegard, Europos Sąjungos Tarybos pareigūnių, gyvenančių Briuselyje (Belgija), iš pradžių atstovaujamų advokato N. Lhoëst, vėliau – advokatų N. Lhoëst ir L. Delhaye,
įstojusių į bylą šalių,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (plenarinė sesija),
kurį sudaro pirmininkas P. Mahoney, kolegijų pirmininkai H. Tagaras ir S. Gervasoni (pranešėjas), teisėjai H. Kreppel ir S. Van Raepenbusch,
posėdžio sekretorius R. Schiano, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2009 m. gruodžio 9 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 Ieškiniu, kuris Teismo kanceliarijoje faksu gautas 2008 m. gegužės 28 d. (originalas pateiktas 2008 m. birželio 3 d.), Europos Sąjungos Tarybos pareigūnai V. Bouillez, K. Van Neyghem ir I. Wagner-Leclercq prašo panaikinti, pirma, sprendimus, kuriais, vykdydama 2007 m. pareigų paaukštinimo procedūrą, Paskyrimo tarnyba atsisakė juos paaukštinti paskiriant į AST 7 lygį, antra, jei reikia, sprendimus, kuriais vykdant minėtą procedūrą į šį lygį buvo paskirti pareigūnai, atliekantys žemesnio nei jų lygio pareigas, kurių pavardės pateiktos paaukštintų pareigūnų sąraše, 2007 m. liepos 16 d. paskelbtame Pranešime personalui Nr. 136/07.
Teisinis pagrindas
2 Pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) 45 straipsnio 1 dalį:
„Sprendimus dėl paaukštinimo priima Paskyrimų tarnyba, atsižvelgdama į 6 straipsnio 2 dalį. Pareigūno pareigos paaukštinamos paskiriant jį į aukštesnį jo pareigų grupės lygį. Pareigos gali būti paaukštintos tik pareigūnams, atrinktiems iš ne mažiau kaip dvejus metus savo lygyje išdirbusių pareigūnų, apsvarsčius pareigūnų, kurių pareigos gali būti paaukštintos, nuopelnus. Lygindama nuopelnus, Paskyrimų tarnyba visų pirma atsižvelgia į ataskaitas apie pareigūnus, kalbas, kurias jie vartoja atlikdami savo pareigas, išskyrus tą kalbą, apie kurios nuodugnų mokėjimą jie yra pateikę įrodymų pagal 28 straipsnio f dalį, ir, kai reikia, jų atliekamų pareigų lygį.“
3 Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 10 straipsnį:
„1. Iki 2004 m. gegužės 1 d. buvę C ar D kategorijų pareigūnai nuo 2006 m. gegužės 1 d. paskiriami į karjeros srautus, kuriuose galimi tokie paaukštinimai:
a) ankstesnėje C kategorijoje – iki AST 7 lygio;
b) ankstesnėje D kategorijoje – iki AST 5 lygio.
<...>
3. Pareigūnas, kuriam taikoma 1 dalis, gali be jokių suvaržymų tapti asistentų pareigų grupės nariu laimėjęs atvirą konkursą arba atestacijos tvarka. Atestacija atliekama atsižvelgiant į pareigūnų darbo stažą, patirtį, nuopelnus, pasirengimo lygį ir neužimtas AST pareigų grupės darbo vietas. Jungtinis komitetas apsvarsto atestuoti siūlomų pareigūnų kandidatūras. Institucijos patvirtina šios tvarkos įgyvendinimo taisykles iki 2004 m. gegužės 1 d. Kai reikia, institucijos priima specifines nuostatas, kuriomis atsižvelgiama į pokyčius, dėl kurių kinta taikomi paaukštinimo koeficientai.
<...>“
4 2004 m. gruodžio 2 d. Tarybos sprendimo dėl atestacijos procedūros įgyvendinimo tvarkos (toliau – 2004 m. gruodžio 2 d. sprendimas) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta:
„<...> Atestuoti pareigūnai be jokių karjeros suvaržymų tampa asistentų pareigų grupės nariais.
Šių pareigūnų karjeros raida išlieka priklausoma nuo asistento pareigų „be jokių karjeros suvaržymų“, kurios identifikuojamos kaip tokios, realaus vykdymo.“
Faktinės bylos aplinkybės
5 Ieškovai, iki 2004 m. gegužės 1 d. Taryboje pradėję dirbti pareigūnai, priklausė ankstesnei B kategorijai. Minėtą datą pakeitus Pareigūnų tarnybos nuostatus, nuo 2006 m. gegužės 1 d. jie buvo perskirti į asistentų pareigų grupę ir turi teisę be jokių suvaržymų tęsti karjerą šioje pareigų grupėje.
6 V. Bouillez yra atsakingas už bendrą pastatų, kuriuose įsikūrusios Tarybos generalinio sekretoriato tarnybos, priežiūrą. Kaip tarnybos „Techninis valdymas ir tvarkymas“ sektoriaus „Bendra priežiūra“ vadovas jis vadovavo šešių asmenų grupei. Iš jo 2005 m. sausio 1 d.–2006 m. birželio 30 d. laikotarpio vertinimo ataskaitos matyti, kad jis gali vykdyti administratoriaus pareigas.
7 K. Van Neyghem yra Tarybos generalinio sekretoriato „persikraustymo koordinatorius“, atsakingas už privalomą „įstaigos perkėlimo plano“ įgyvendinimą. Be to, jis atsakingas už vieno Tarybos pastato renovacijos priežiūrą ir rūpinasi darbo patalpų paskirstymu skirtingoms generalinio sekretoriato tarnyboms. Jo 2004 m. vertinimo ataskaitoje pažymima, kad jis gali vykdyti administratoriaus pareigas, kurias kaip laikinasis tarnautojas kelerius metus jau vykdė Ekonomikos ir socialinių reikalų komitete.
8 I. Wagner-Leclercq atsakinga už kompiuterinį biudžeto duomenų tvarkymą, ryšių su išorės subjektais duomenų bazėse palaikymą ir padeda administratoriui, atsakingam už su išorės veiksmais susijusius biudžeto klausimus.
9 2007 m. gegužės 14 d. Pranešime personalui Nr. 77/07 Taryba pateikė pareigūnų, priklausiusių ankstesnei C kategorijai, kurie buvo atestuoti ir tapo asistentų pareigų grupės nariais be jokių karjeros apribojimų, sąrašą.
10 2007 m. birželio 12 d. Pranešimu personalui Nr. 97/07 (toliau – 2007 m. birželio 12 d. pranešimas) Taryba informavo pareigūnus apie patariamosioms paaukštinimo komisijoms pateiktą informaciją bei priemones, priimtas siekiant įgyvendinti Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio nuostatas. Šio pranešimo 2 priede buvo patikslintas 2007 metais galimų kiekvieno lygio paaukštinimų skaičius, o 3 priede buvo pateiktas pareigūnų, tinkamų paaukštinti, sąrašas.
11 2007 m. liepos 13 d. ataskaitoje dėl asistentų, kuriems netaikomi jokie karjeros apribojimai, pareigų grupės patariamoji paaukštinimo komisija pateikė Paskyrimų tarnybai 22 pareigūnų sąrašą, siūlydama per 2007 m. pareigų paaukštinimo procedūrą juos paaukštinti paskiriant į AST 7 lygį. Šiame sąraše nebuvo ieškovų pavardžių, tačiau į jį buvo įtrauktos kai kurių atestuotų pareigūnų pavardės.
12 2007 m. liepos 16 d. Pranešime personalui Nr. 136/07 Paskyrimų tarnyba nutarė pritarti nuomonei, kurią patariamoji paaukštinimo komisija išreiškė savo 2007 m. liepos 13 d. ataskaitoje, ir paaukštinti 22 pasiūlytus pareigūnus.
13 2007 m. spalio 15 d. K. Van Neyghem ir I. Wagner-Leclercq pateikė atskirus skundus dėl pareigūnų, paaukštintų paskiriant į AST 7 lygį, sąrašo.
14 2007 m. spalio 16 d. skundu V. Bouillez ginčijo sprendimą atsisakyti jį paaukštinti paskiriant į AST 7 lygį ir sprendimus, kuriais atestuoti pareigūnai paaukštinami paskiriant juos į šį lygį.
15 2008 m. vasario 15 d. sprendimais, apie kuriuos 2008 m. vasario 18 d. buvo pranešta V. Bouillez ir I. Wagner-Leclercq, o 2008 m. vasario 20 d. – K. Van Neyghem, Taryba šiuos skundus atmetė (toliau – sprendimai atmesti skundus).
Šalių reikalavimai ir procesas
16 Ieškovai Teismo prašo:
– panaikinti sprendimus, kuriais, vykdydama 2007 m. pareigų paaukštinimo procedūrą, Paskyrimų tarnyba atsisakė juos paaukštinti paskiriant į AST 7 lygį (toliau – ginčijami sprendimai),
– panaikinti, „jei reikia“, sprendimus, kuriais vykdant šią procedūrą į šį lygį buvo paskirti pareigūnai, atliekantys žemesnio nei jų lygio pareigas, kurių pavardės yra paaukštintų pareigūnų sąraše, 2007 m. liepos 16 d. paskelbtame Pranešime personalui Nr. 136/07 (toliau – sprendimai dėl atestuotų pareigūnų paaukštinimo),
– priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
17 Taryba Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priimti teisingą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų.
18 2008 m. lapkričio 19 d. laišku Teismas pranešė Tarybai, kad pagal Procedūros reglamento 13 straipsnį byla perduoda plenarinei sesijai. Be kita ko, jis atkreipė Tarybos dėmesį į tai, kad ieškovai prašo panaikinti ne tik ginčijamus sprendimus, bet ir sprendimus dėl atestuotų pareigūnų paaukštinimo. Taigi jis paprašė Tarybos patikslinti, ar, panaikinus pastaruosius sprendimus ir Tarybai nusprendus paaukštinti ieškovus atgaline data, toks paaukštinimas galėtų įvykti tik atšaukus iš pradžių priimtus sprendimus dėl paaukštinimo, t. y. sprendimus, kurie buvo apskųsti per Pareigūnų tarnybos nuostatuose nustatytą terminą ir kurie yra neteisėti kaip ir sprendimai atsisakyti paaukštinti. Galiausiai tame pačiame laiške Teismas, remdamasis Procedūros reglamento 111 straipsnio 1 dalimi, paprašė Tarybos pateikti pastabas dėl galimybės pakviesti įstoti į bylą paaukštintus pareigūnus, kurių paaukštinimą ieškovai ginčija.
19 2008 m. lapkričio 19 d. laišku Teismas pranešė ieškovams, kad pagal Procedūros reglamento 13 straipsnį byla buvo perduoda plenarinei sesijai. Be kita ko, jis pažymėjo, kad ieškovai prašo panaikinti ne tik ginčijamus sprendimus, bet ir sprendimus dėl atestuotų pareigūnų paaukštinimo ir kad jei pastarasis prašymas būtų pripažintas priimtinu ir patenkintas, tai pažeistų atitinkamų pareigūnų teises. Teismas taip pat nurodė, kad ketinama pakviesti šiuos pareigūnus įstoti į bylą ir, remdamasis Procedūros reglamento 111 straipsnio 1 dalimi, paprašė ieškovų pateikti pastabas dėl šios procedūrinės galimybės.
20 2008 m. lapkričio 24 d. laiške ieškovai išreiškė dvejones dėl Teismo ketinimo pakviesti įstoti į bylą atestuotus pareigūnus, paaukštintus paskiriant į AST 7 lygį, ir pažymėjo, kad dėl tokio pakvietimo įstoti į bylą sprendimas byloje būtų priimtas vėliau.
21 2008 m. gruodžio 19 d. laiške Taryba, nurodydama, kad, jos manymu, paaukštintų pareigūnų pakvietimas įstoti į bylą nėra būtinas, šio klausimo sprendimą patikėjo Teismui. Ji taip pat nurodė, kad „vykdant 2007 m. pareigų paaukštinimo procedūrą pareigų, kurios turėjo būti paaukštintos paskiriant į AST 7 lygį, skaičius buvo <...> ribotas“.
22 Nė viena šalis minėtuose laiškuose arba vėliau neginčijo Teismo pateikto reikalavimų panaikinti sprendimus dėl paaukštinimo, vertinamų kaip susijusių tik su sprendimais dėl atestuotų pareigūnų paaukštinimo, aiškinimo.
23 2009 m. sausio 23 d. laiškais Teismas, remdamasis Procedūros reglamento 111 straipsnio 1 dalimi, pakvietė įstoti į bylą keturiolika atestuotų pareigūnų, kurie 2007 m. buvo paaukštinti paskiriant į AST 7 lygį ir dėl kurių paaukštinimo priimti sprendimai ginčijami.
24 2009 m. balandžio 3 d. nutartimi Teismo pirmininkas leido E. Niniou, M. B. Postiglione Branco (toliau – pirmosios į bylą įstojusios šalys), taip pat M. De Jesus Cabrita ir M. F. Liegard (toliau – antrosios į bylą įstojusios šalys) įstoti į bylą palaikyti atsakovės reikalavimų.
25 2009 m. gegužės 11 d. Teismo kanceliarijoje gautame įstojimo į bylą paaiškinime pirmosios į bylą įstojusios šalys Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priimti teisingą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų.
26 2009 m. gegužės 21 d. Teismo kanceliarijoje gautame įstojimo į bylą paaiškinime antrosios į bylą įstojusios šalys Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas pagal Procedūros reglamento 89 straipsnį.
27 2009 m. birželio 30 d. laišku Taryba informavo Teismą, kad ji neturi pastabų dėl pateiktų įstojimo į bylą paaiškinimų.
28 2009 m. liepos 3 d. Teismo kanceliarijoje gautame atsakyme ieškovai pateikė pastabas dėl antrųjų į bylą įstojusių šalių įstojimo į bylą paaiškinimo. Jie reikalauja to paties kaip ir ieškinyje bei prašo priteisti iš Tarybos įstojusių į bylą šalių bylinėjimosi išlaidas arba, nepatenkinus šio reikalavimo, nurodyti antrosioms į bylą įstojusioms šalims pačioms padengti savo bylinėjimosi išlaidas.
29 2009 m. liepos 7 d. Teismo kanceliarijoje gautame atsakyme į pirmųjų į bylą įstojusių šalių įstojimo į bylą paaiškinimą ieškovai reikalauja to paties kaip ir ieškinyje bei prašo priteisti iš Tarybos įstojusių į bylą šalių bylinėjimosi išlaidas arba, nepatenkinus šio reikalavimo, nurodyti pirmosioms į bylą įstojusioms šalims pačioms padengti savo bylinėjimosi išlaidas.
30 Posėdžio dieną Teismą, posėdžiavusį plenarinėje sesijoje, sudarė tik šeši teisėjai, nes vienas iš jo narių negalėjo vykdyti savo pareigų.
31 Pagal, pirma, Teisingumo Teismo statuto 17 straipsnio pirmą pastraipą bei minėto statuto I priedo 5 straipsnio pirmą pastraipą ir, antra, Procedūros reglamento 27 straipsnį Tarnautojų teismo pasitarimai yra teisėti, jei juose dalyvauja nelyginis jo narių skaičius; jeigu Tarnautojų teismas posėdžiauja esant lyginiam teisėjų skaičiui, nes nėra vieno iš teisėjų arba jis negali vykdyti savo pareigų, pasitarime nedalyvauja jauniausias pagal taikant 5 straipsnį nustatytą vyresniškumo tvarką teisėjas (pagal analogiją žr. 1992 m. birželio 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Finsider prieš Komisiją, T‑26/90, Rink. p. II‑1789, 38 punktą).
32 Remiantis minėtomis nuostatomis, priimant šį sprendimą pasitarime dalyvavo ir jį pasirašė penki teisėjai.
Dėl teisės
33 Visus savo reikalavimus dėl panaikinimo ieškovai grindžia keturiais pagrindais:
– pirmasis pagrindas susijęs su nepakankamu motyvavimu,
– antrasis pagrindas susijęs su Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalies pažeidimu dėl to, kad, pirma, lygindama nuopelnus Taryba tik papildomai atsižvelgė į kandidatų, tinkamų paaukštinti, atliekamų pareigų lygį ir, antra, lygindama nuopelnus Taryba neišnagrinėjo kai kurių papildomų kriterijų,
– trečiasis pagrindas susijęs su 2004 m. gruodžio 2 d. sprendimo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimu,
– ketvirtasis pagrindas susijęs su akivaizdžia klaida vertinant pareigūnų, tinkamų paaukštinti, nuopelnus.
34 Teismas mano, kad reikia konkrečiai išnagrinėti pagrindą, susijusį su Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalies pažeidimu dėl to, kad lygindama nuopelnus Taryba tik papildomai atsižvelgė į kandidatų, tinkamų paaukštinti, atliekamų pareigų lygį.
Dėl reikalavimų, susijusių su ginčijamais sprendimais
Šalių argumentai
35 Ieškovai tvirtina, kad Taryba pažeidė Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes lygindama nuopelnus tik papildomai atsižvelgė į kandidatų, tinkamų paaukštinti, atliekamų pareigų lygį.
36 2008 m. sausio 31 d. Sprendime Valero Jordana prieš Komisiją (F‑104/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑27 ir II‑A‑1‑127, 74 ir 75 punktai) Teismas, be kita ko, nurodė, kad šis kriterijus, įtrauktas į naująją Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio redakciją, įsigaliojusią 2004 m. gegužės 1 d., yra dar svarbesnis dėl to, kad Pirmosios instancijos teismas, remdamasis iki šios datos galiojusia Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalies redakcija, buvo nusprendęs, kad lyginant nuopelnus atliekamų pareigų lygis negali būti lemiamas kriterijus.
37 Jeigu reikėtų vadovautis Tarybos pateiktu Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalies naujosios redakcijos aiškinimu, ši nuostata netektų prasmės. Iš tikrųjų šiame straipsnyje esanti sąvoka „kai reikia“ įpareigoja Paskyrimų tarnybą atsižvelgti į galimas konkrečias situacijas, kuriose pareigūnas atlieka jo lygį viršijančias funkcijas.
38 Taryba nurodo, kad pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalį atliekamų pareigų lygis nėra lemiamas kriterijus, į kurį reikėtų atsižvelgti lyginant pareigūnų nuopelnus. Ji primena, kad pareigūnai, tinkami paaukštinti, yra tos pačios pareigų grupės, todėl reikia manyti, kad jų atliekamos pareigos yra lygiavertės. Pareigų lygio kriterijus papildomai gali tapti svarbus, tik jeigu pareigūno kategorija arba jo tarnybos postas yra aukštesnis nei numatyta pagal jam nustatytą lygį. Tačiau šiuo atveju ieškovų atliekamų pareigų lygis nėra akivaizdžiai viršijantis paaukštintų atestuotų pareigūnų atliekamų pareigų lygį. Taigi šis kriterijus, į kurį atsižvelgiama tik papildomai, negali pakeisti analitinių vertinimų ir bendro pobūdžio vertinimų palyginimo rezultato.
39 Antra, Taryba tvirtina, kad pagal nusistovėjusią Bendrijos teismų praktiką nereikia atsižvelgti į tokius papildomus kriterijus, kaip antai amžius ir stažas, nes, jos manymu, paaukštintų pareigūnų ir ieškovų nuopelnai yra nevienodi.
40 Savo paaiškinimuose įstojusios į bylą šalys pakartoja atsiliepime į ieškinį pateiktus Tarybos argumentus.
41 Per posėdį Taryba patikslino, kaip turėtų būti aiškinama Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalis. Atliekamų pareigų lygio kriterijus, kaip ir kriterijai, susiję su vertinimo ataskaitomis bei pareigūno kalbine kompetencija, turi būti vertinamas kaip vienas iš pareigūnų, tinkamų paaukštinti, nuopelnų vertinimo kriterijų ir todėl turi būti analizuojamas kaip „pirmaeilis“ kriterijus lyginant nuopelnus, kitaip nei papildomi kriterijai, kaip antai amžius arba stažas, į kuriuos atsižvelgiama tik tada, kai konstatuojama, kad pareigūnų, tinkamų paaukštinti, nuopelnai yra vienodi.
Teismo vertinimas
– Dėl pagrindo priimtinumo
42 Kalbant apie K. Van Neyghem, pažymėtina, kad iš jo skundo (29 punktas) ir šį skundą atmetančio Tarybos sprendimo (28 punktas) matyti, kad pagrindas, susijęs su Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio pažeidimu dėl to, kad lygindama nuopelnus Taryba tik papildomai atsižvelgė į kandidatų, tinkamų paaukštinti, atliekamų pareigų lygį, aiškiai buvo pateiktas per ikiteisminę procedūrą.
43 Dėl kitų dviejų ieškovų Teismas, remdamasis teismų praktika, pagal kurią skundai turi būti aiškinami plačiai, kelia klausimą, ar, atsižvelgiant į atitinkamai šių ieškovų suformuluotus skundus, jie galėjo pateikti ankstesniame punkte nurodytą pagrindą.
44 V. Bouillez savo skunde aiškiai nurodė Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalies pažeidimą (22 punktas) ir patikslino (26 punktas), kad „Paskyrimų tarnyba privalėjo, lygindama kandidatų, tinkamų paaukštinti, nuopelnus pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnį, išnagrinėti visas svarbias aplinkybes“. Dėl šio skundo, kuris turi būti aiškinamas plačiai, V. Bouillez turi būti laikomas ketinusiu ginčyti tai, kad lygindama nuopelnus Taryba neatsižvelgė į kandidatų, tinkamų paaukštinti, atliekamų pareigų lygį.
45 I. Wagner-Leclercq anglų kalba pateiktame skunde nurodė, kad sprendimu, kuriuo atsisakoma paaukštinti, pažeidžiamas Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis:
„Manau, kad nesant posto aprašymo buvo neįmanoma atlikti lyginamosios kiekvieno kandidato nuopelnų analizės, atsižvelgiant į pareigūno užimamo posto institucijos valdymo struktūroje ir atitinkamų pareigų svarbą“.
46 Taigi taip suformuluota kritika ieškovė bent jau numanomai kaltino, kad Paskyrimų tarnyba neatsižvelgė į pareigūnų, tinkamų paaukštinti, atliekamų pareigų lygį.
47 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad visi trys ieškovai galėjo teisėtai remtis pagrindu, susijusiu su Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalies pažeidimu, nes lygindama nuopelnus Taryba tik papildomai atsižvelgė į pareigūnų, tinkamų paaukštinti, atliekamų pareigų lygio kriterijų. Be kita ko, Teismas pažymi, kad Taryba nepateikė prieštaravimo dėl šio ieškovų nurodyto pagrindo priimtinumo.
– Dėl pagrindo pagrįstumo
48 Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalį lygindama nuopelnus Paskyrimų tarnyba visų pirma atsižvelgia į ataskaitas apie pareigūnus, kalbas, kurias jie vartoja atlikdami savo pareigas, išskyrus kalbą, apie kurios nuodugnų mokėjimą jie yra pateikę įrodymų, ir, kai reikia, pareigūnų, tinkamų paaukštinti, atliekamų pareigų lygį.
49 Teismas nusprendė, kad tose srityse, kuriose administracija naudojasi plačia diskrecija, aiškus šių kriterijų nurodymas Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnyje reiškia, kad teisės aktų leidėjas atsižvelgimui į juos suteikia ypatingą reikšmę (2008 m. sausio 31 d. Tarnautojų teismo sprendimo Buendía Sierra prieš Komisiją, F‑97/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑15 ir II‑A‑1‑49, 62 punktas). Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodytas atsižvelgimas, kai vertinami nuopelnai siekiant paaukštinti, jei reikia, į pareigūno atliekamų pareigų lygį yra dar svarbesnis dėl to, kad Pirmosios instancijos teismas 2001 m. liepos 12 d. Sprendime Schochaert prieš Tarybą (T‑131/00, Rink. VT p. I‑A‑141 ir II‑743, 43 punktas) nusprendė, kad iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusiai 45 straipsnio 1 dalies redakcijai prieštarauja tai, kad pareigūnų, kurių pareigos gali būti paaukštintos, atliekamų pareigų lygis laikomas lemiamu kriterijumi.
50 Be to, Teismas nusprendė, kad, kalbant apie kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti siekiant paaukštinti, nuo 2004 m. gegužės 1 d. taikomos Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalies nuostatos yra aiškesnės už iki šios datos galiojusią minėto straipsnio nuostatų redakciją, nes, be vertinimo ataskaitų, jose nurodomas kalbų, kurias atitinkami pareigūnai vartoja atlikdami savo pareigas, išskyrus kalbą, apie kurios nuodugnų mokėjimą jie yra pateikę įrodymų, vartojimas ir, kai reikia, atliekamų pareigų lygis; Teismas taip pat nusprendė, kad nuo šiol atsižvelgdama būtent į šiuos tris kriterijus paskyrimų tarnyba lygina pareigūnų, tinkamų paaukštinti, nuopelnus, nes Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalyje vartojamos sąvokos „nuopelnai“ reikšmė yra kitokia ir iš esmės platesnė nei tapačios sąvokos, vartotos iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusioje šio straipsnio redakcijoje (2007 m. lapkričio 7 d. Tarnautojų teismo sprendimo Hinderyckx prieš Tarybą, F‑57/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑329 ir II‑A‑1‑1831, 45 punktas). Vertindama pareigūnų nuopelnus paskyrimų tarnyba gali, esant vienodiems pareigūnų, tinkamų paaukštinti, nuopelnams pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalyje aiškiais nurodytus tris kriterijus, papildomai atsižvelgti į kitus elementus, kaip antai kandidatų amžius ar jų darbo stažas, susijęs su lygiu ar tarnyba (minėto Sprendimo Hinderyckx prieš Tarybą 46 punktas). Per posėdį Taryba, be kita ko, palaikė tokį aiškinimą patikslindama, kad jos tarnybų rengiamose naujose pareigų paaukštinimo procedūros taisyklėse pažymima atliekamų pareigų lygio svarba analizuojant kandidatų, tinkamų paaukštinti, nuopelnus.
51 Be kita ko, buvo nuspręsta, kad jeigu administracija naudojasi plačia diskrecija, o taip yra tuo atveju, kai paskyrimų tarnyba vykdo pareigų paaukštinimo procedūrą, ji privalo, vertindama kandidatų, tinkamų paaukštinti, nuopelnus pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalį, atidžiai ir nešališkai išnagrinėti visus kriterijus, kurie svarbūs vertinant šiuos nuopelnus (2009 m. balandžio 2 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Komisija prieš Berrisford, T‑473/07 P, Rink. VT p. I‑B‑1‑17 ir II‑B‑1‑85, 42 punktas ir 2007 m. spalio 10 d. Sprendimo Berrisford prieš Komisiją, F‑107/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑285 ir II‑A‑1‑1603, 71 punktas).
52 Taigi iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalies išplaukia, kad pareigūnų, tinkamų paaukštinti, atliekamų pareigų lygis yra vienas iš trijų kriterijų, į kuriuos administracija turi atsižvelgti lygindama tinkamų paaukštinti pareigūnų nuopelnus.
53 Žinoma, kaip teisingai nurodė Taryba, priklausymas tai pačiai pareigų grupei ir tam pačiam lygiui leidžia manyti, kad atliekamos pareigos yra lygiavertės. Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „kai reikia“ patvirtina, kad daugeliu atvejų, atsižvelgiant į prielaidą, kad to paties lygio pareigūnai atlieka tokio paties lygio pareigas, atliekamų pareigų lygio kriterijus nėra tas elementas, kuris leistų diferencijuoti kandidatų, tinkamų paaukštinti, nuopelnus.
54 Tačiau ši prielaida nėra nenuginčijama, ypač kai ankstesnės B ir C kategorijos buvo sujungtos į vieną asistentų pareigų grupę. Iš tikrųjų šis sujungimas automatiškai išplėtė pareigų, kurias galėtų atlikti AST pareigų grupei priklausantis pareigūnas, spektrą ir tai matyti iš lentelės, įtrauktos į Pareigūnų tarnybos nuostatų I priedo A dalį. Taigi, kalbant apie pareigų lygį, pažymėtina, kad tos pačios pareigų grupės pareigūnų atliekamos skirtingos funkcijos gali smarkiai skirtis. Be to, Pareigūnų tarnybos nuostatuose neįtvirtinta atliekamų funkcijų ir konkretaus lygio atitiktis. Priešingai, leidžiamas lygio ir funkcijų atskyrimas (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Komisija prieš Economidis, T‑56/07 P, Rink. VT p. I‑B‑1‑31 ir II‑B‑1‑213, 58–60 punktus). Toks lygio ir atliekamų funkcijų lygio atskyrimas atspindi teisės aktų leidėjo norą ir institucijų pasirinkimą palengvinti personalo valdymą. Aiškindamas iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusią Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio redakciją pats Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad kai kuriais atvejais ši to paties lygio pareigūnų pareigų lygiavertiškumo prielaida yra nepagrįsta (minėto Sprendimo Schochaert prieš Tarybą 42 punktas ir nurodyta teismo praktika).
55 Taigi tokia lygiavertiškumo prielaida neleidžia daryti išvados, kad administracija neturi nagrinėti atliekamų pareigų lygio kriterijaus konkrečiai tikrindama, ar šis kriterijus gali atskleisti atitinkamų pareigūnų nuopelnų skirtumus.
56 Todėl sąvoka „kai reikia“ negali būti aiškinama kaip suteikianti administracijai teisę lyginant nuopelnus neatsižvelgti a priori į atliekamų pareigų lygio kriterijų. Priešingai, aiškiai nurodydamas šį kriterijų Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalyje – minėto kriterijaus nebuvo iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusioje šio straipsnio redakcijoje – teisės aktų leidėjas nusprendė parodyti, kad pareigūnų, tinkamų paaukštinti, atliekamų pareigų lygis gali būti svarbus atliekant tokią analizę. Sąvoka „kai reikia“ paprasčiausiai reiškia, kad nors paprastai to paties lygio tarnautojai laikomi atliekančiais lygiavertes pareigas, tačiau jei taip nėra konkrečiu atveju, į šią aplinkybę reikia atsižvelgti per pareigų paaukštinimo procedūrą.
57 Šioje byloje bet kuriuo atveju negalima remtis tokia to paties lygio pareigūnų lygiavertiškumo prielaida, kuri leistų Tarybai netikrinti pareigūnų, tinkamų paaukštinti, atliekamų pareigų lygio kriterijaus svarbos. Iš tikrųjų iš V. Bouillez ir K. Van Neyghem vertinimo ataskaitų matyti, kad šie pareigūnai gali vykdyti administratoriaus funkcijas, t. y. funkcijas, kurios priklauso aukštesnei nei jų pareigų grupei. Taigi gali būti, kad šių dviejų pareigūnų atliekamos pareigos yra aukštesnio lygio nei tos, kurias atlieka kiti pareigūnai, tinkami paaukštinti paskiriant į tą patį lygį.
58 Šiuo atveju Taryba per posėdį galiausiai nurodė, kad pareigūnų, tinkamų paaukštinti, atliekamų pareigų lygis yra vienas iš trijų „pirmaeilių“ kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti lyginant nuopelnus. Vis dėlto ji tvirtino, kad negali būti kaltinama tuo, kad, vykdydama 2007 m. pareigų paaukštinimo procedūrą, pažeidė Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes atsižvelgė į šį kriterijų priimdama sprendimus dėl paaukštinimo ir ginčijamus sprendimus.
59 Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad sprendimo dėl paaukštinimo ir sprendimo atsisakyti paaukštinti motyvų kontrolė sudėtinga dėl to, kad šių dviejų kategorijų sprendimai neprivalo buvo motyvuojami (1997 m. gegužės 29 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Contargyris prieš Tarybą, T‑6/96, Rink. VT p. I‑A‑119 ir II‑357, 147 punktas ir nurodyta teismo praktika). Tik sprendimas, kuriuo atmetamas nepaaukštinto kandidato skundas, pateiktas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį, turi būti motyvuojamas, o šio sprendimo motyvai laikomi sutampančiais su sprendimo, dėl kurio skundas buvo pateiktas, motyvais (1996 m. birželio 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Anacoreta Correia prieš Komisiją, T‑118/95, Rink. VT p. I‑A‑283 ir II‑835, 82 punktas).
60 Taigi reikia išnagrinėti skirtingus bylos dokumentus, kad būtų galima nustatyti, ar Taryba iš tikrųjų palygino, kaip ji tvirtina, nuopelnus Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalyje numatytomis sąlygomis, visų pirma atsižvelgdama į pareigūnų, tinkamų paaukštinti, atliekamų pareigų lygį; atsakymas į skundą šiuo atžvilgiu yra ypač svarbus.
61 Grįsdama savo poziciją Taryba pirmiausia remiasi 2007 m. birželio 12 d. pranešimu. Šiame pranešime ji patikslino:
„Kiekviena komisija parengs sąrašus tinkamų paaukštinti kandidatų, kurie, palyginus nuopelnus, bus tinkamiausi į 2007 metams numatytus postus. Atliekant šį palyginimą visų pirma bus atsižvelgiama į pareigūnų vertinimo ataskaitas bei kitus Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnyje nurodytus kriterijus.“
62 2007 m. birželio 12 d. pranešimo 1 priedo 3 punkte ji nurodė:
„Šios pareigų paaukštinimo procedūros esmė yra tai, kad įsigaliojo Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 2 dalis, pagal kurią prieš pirmą kartą po įdarbinimo paaukštinant pareigūną jis turi įrodyti, kad sugeba dirbti vartodamas trečiąją kalbą. Pareigūnai, kuriems taikoma ši priemonė, neįrodę, kad sugeba dirbti vartodami trečiąją kalbą, negali būti paaukštinami, net jeigu 2007 m. sausio 1 d. jie turi reikiamą darbo stažą. <...>“
63 Žinoma, 2007 m. birželio 12 d. pranešime, kiek tai susiję su nuopelnų palyginimu, be vertinimo ataskaitos, nurodyti Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnyje minimi „kiti kriterijai“. Tačiau jame aiškiai nenurodytas pareigūnų, tinkamų paaukštinti, atliekamų pareigų lygio kriterijus, nors jo 1 priede aiškiai nurodytas kalbų, išskyrus kalbą, apie kurios nuodugnų mokėjimą atitinkami pareigūnai yra pateikę įrodymų, vartojimo kriterijus. Tokiomis aplinkybėmis vien 2007 m. birželio 12 d. pranešimas, atsižvelgiant į tai, kad jo formuluotė labai bendro pobūdžio ir netiksli, neįrodo, kad lygindama nuopelnus Taryba atsižvelgė į atliekamų pareigų lygį.
64 Antra, kad įrodytų, jog palygino tinkamų paaukštinti pareigūnų nuopelnus pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalies nuostatas, Taryba remiasi patariamosios paaukštinimo komisijos ataskaita. Tačiau reikia pažymėti, kad šioje ataskaitoje aiškiai nenurodyti kriterijai, į kuriuos minėta komisija atsižvelgė formuluodama savo pasiūlymus. Analizuojant ataskaitą matyti, kad patariamoji komisija turėjo kandidatų vertinimo ataskaitas ir pareigūnų, įrodžiusių gebėjimą dirbti vartojant trečią kalbą, sąrašą. Tačiau iš patariamosios komisijos ataskaitos negalima aiškiai nustatyti, kad ji turėjo svarbios ir tinkamos informacijos apie skirtingų pareigūnų, tinkamų paaukštinti, atliekamų pareigų lygį. Šiuo atžvilgiu svarbu tai, kad šioje ataskaitoje nevartojama sąvoka „atliekamų pareigų lygis“. Todėl patariamosios komisijos ataskaita neleidžia nustatyti, kad priimdama ginčijamus sprendimus Taryba atsižvelgė į atliekamų pareigų lygį.
65 Trečia, atsižvelgiant į minėtus neaiškumus, matyti, kad sprendimų atmesti ieškovų skundus motyvai yra ypač svarbūs, kad Teismas galėtų įvertinti nagrinėjamo pagrindo pagrįstumą.
66 Šiuo atžvilgiu sprendimai atmesti V. Bouillez ir I. Wagner-Leclercq skundus suteikia nedaug informacijos, nes juose nenurodyta, kokiu metodu Taryba iš tikrųjų rėmėsi lygindama pareigūnų nuopelnus.
67 Tačiau iš sprendimo atmesti K. Van Neyghem skundą matyti, kad lygindama pareigūnų, tinkamų paaukštinti, nuopelnus Paskyrimų tarnyba rėmėsi suinteresuotųjų asmenų vertinimo ataskaitomis ir neatsižvelgė į jų atliekamų pareigų lygį.
68 Iš tikrųjų šiame sprendime cituodama Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalį Paskyrimų tarnyba pažymi sakinio frazę: „visų pirma atsižvelgia į ataskaitas apie pareigūnus“. Toliau ji nurodo, kad visų paaukštintų atestuotų pareigūnų vertinimo ataskaitos buvo geresnės už skundą pateikusio asmens vertinimo ataskaitą. Galiausiai minėtame sprendime administracija nurodo, kad į pareigūnų atliekamų pareigų lygio kriterijų turi būti atsižvelgiama tik esant „vienodiems nuopelnams“, „siekiant išskirti pareigūnus, kurių pareigos gali būti paaukštintos“.
69 Tokia formuluote Paskyrimų tarnyba skundą pateikusiam asmeniui nurodė, kad į pareigų lygio kriterijų nebuvo atsižvelgta, nes, kaip matyti iš vertinimo ataskaitų, šiuo atveju jo ir paaukštintų pareigūnų nuopelnai yra nevienodi. Tačiau iš šiame sprendime Paskyrimų tarnybos pateikiamos labai bendro pobūdžio formuluotės galima daryti išvadą (ši formuluotė rodo, kad administracija nepriėmė konkretaus sprendimo dėl skundą pateikusio asmens situacijos, tačiau jo atveju taikė jos pateiktą Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio aiškinimą), kad vertindama, ar pareigūnų, tinkamų paaukštinti paskiriant į AST 7 lygį, nuopelnai yra vienodi, ji neatsižvelgė į jų atliekamų pareigų lygį. Tačiau, kaip jau nurodyta, pareigų lygis yra vienas iš trijų sudedamųjų dalių, leidžiančių įvertinti kandidato, tinkamo paaukštinti, nuopelnus.
70 Ketvirta, atsiliepimo į ieškinį priede (B 9) Taryba pateikė sinoptinę lentelę, kurioje matomos atitinkamų pareigūnų funkcijos ir pareigų lygiai. Tačiau iš bylos dokumentų nematyti, kad ši lentelė egzistavo priimant ginčijamus sprendimus, ir, be kita ko, nebuvo tvirtinama, kad šią lentelę analizavo patariamoji paaukštinimo komisija, o jos pasiūlymus Taryba perėmė.
71 Taigi iš to, kas išdėstyta, matyti, kad teisiniu požiūriu pakankamai įrodyta, jog lygindama nuopelnus Taryba, priešingai, nei ji pati nurodo, neatsižvelgė į pareigūnų atliekamų pareigų lygį. Taigi Taryba padarė teisės klaidą. Todėl, remiantis šiuo motyvu, reikia panaikinti ginčijamus sprendimus nesant būtinybės nagrinėti kitus ieškinio pagrindus.
Dėl reikalavimų, susijusių su sprendimais dėl atestuotų pareigūnų paaukštinimo
Dėl priimtinumo
– Šalių argumentai
72 Antrosios į bylą įstojusios šalys tvirtina, kad reikalavimai, susiję su sprendimais dėl atestuotų pareigūnų paaukštinimo, yra nepriimtini. Iš tikrųjų šie sprendimai yra tik sprendimų dėl atestacijos, kurių ieškovai neginčijo, pasekmė.
73 Ieškovai nurodo, kad toks prieštaravimas dėl priimtinumo yra netinkamas. Iš tikrųjų savo ieškiniu jie siekia ne ginčyti sprendimus dėl paaukštintų pareigūnų, anksčiau priklausiusių ankstesnei C kategorijai, atestacijos, bet panaikinti sprendimus dėl šių pareigūnų paaukštinimo dėl to, kad jie nevykdė funkcijų, priskiriamų asistentų be jokių karjeros suvaržymų lygio grupei.
74 Iš esmės šalys pakartoja argumentus, anksčiau pateiktus sprendimo dalyje, susijusioje su reikalavimais panaikinti ginčijamus sprendimus.
75 Be to, antrosios į bylą įstojusios šalys nurodo, kad sprendimų dėl atestuotų pareigūnų paaukštinimo panaikinimas būtų akivaizdžiai neproporcingas, atsižvelgiant į susijusių pareigūnų skaičių ir galimą žalą. Be to, panaikinus minėtus sprendimus būtų pažeistas teisėtų lūkesčių ir įgytų teisių apsaugos principas.
– Teismo vertinimas
76 Pagal Procedūros reglamento 110 straipsnį įstojusios į bylą šalies reikalavimai priimtini, tik jeigu jais visiškai arba iš dalies palaikomi vienos iš šalių reikalavimai. Įstojusi į bylą šalis neturi teisės pateikti prieštaravimo dėl priimtinumo, jei jis nebuvo nurodytas per rašytinę procedūra, o Teismas neturi nagrinėti pagrindų, kuriuos ji nurodė šiuo atžvilgiu.
77 Tačiau pagal Procedūros reglamento 77 straipsnį Teismas bet kuriuo metu savo iniciatyva gali išnagrinėti su viešąja tvarka susijusius nepriimtinumo pagrindus, įskaitant ir tuos, kuriuos nurodė į bylą įstojusios šalys (pagal analogiją žr. 2005 m. balandžio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Sniace prieš Komisiją, T‑88/01, Rink. p. II‑1165, 49, 52 ir 53 punktus).
78 Šiuo atveju, priešingai, nei tvirtina antrosios į bylą įstojusios šalys, sprendimai dėl atestacijos ir sprendimai dėl paaukštinimo skiriasi vieni nuo kitų. Be to, dėl aplinkybės, kad ieškovai neginčijo sprendimų dėl atestacijos, reikalavimai, susiję su sprendimais dėl paaukštinimo, netampa nepriimtini.
79 Taigi antrųjų į bylą įstojusių šalių pateiktas prieštaravimas dėl priimtinumo yra nepriimtinas.
80 Be to, Teismas mano, kad būtina priminti, jog pareigūnai, galintys būti paaukštinti paskiriant į konkretų lygį, iš principo yra asmeniškai suinteresuoti ginčyti sprendimus dėl kitų pareigūnų paaukštinimo paskiriant juos į minėtą lygį. Teisingumo Teismas kelis kartus numanomai pripažino tokio ieškinio priimtinumą ir netgi panaikino sprendimus dėl paaukštinimo arba dėl paskyrimo dėl klaidos lyginant nuopelnus arba dėl tokio palyginimo neatlikimo (1975 m. sausio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimas Dapper prieš Parlamentą, 29/74, Rink. p. 35, ir 1989 m. sausio 17 d. Sprendimas Vainker prieš Parlamentą, 293/87, Rink. p. 23). Pirmosios instancijos teismas aiškiai nusprendė, kad nors tarnautojas neturi teisės reikalauti paaukštinimo, jis bet kuriuo atveju turi suinteresuotumą ginčyti sprendimą paaukštinti kitą tarnautoją paskiriant į tokį lygį, į kurį jis gali pretenduoti ir dėl kurio jis pateikė skundą, kuris buvo atmestas (2004 m. sausio 21 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Robinson prieš Parlamentą, T‑328/01, Rink. VT p. I‑A‑5 ir II‑23, 32 ir 33 punktai).
Dėl esmės
81 Kiek tai susiję su sprendimais dėl atestuotų pareigūnų paaukštinimo, ieškovai rėmėsi pagrindu, susijusiu su Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalies pažeidimu dėl to, kad lygindama nuopelnus Taryba tik papildomai atsižvelgė į kandidatų, tinkamų paaukštinti, atliekamų pareigų lygį. Šis pagrindas yra tinkamas reikalavimams, susijusiems su minėtais sprendimais, pagrįsti ir Teismas jį pripažino pagrįstu, todėl jis paprastai turėtų lemti šių sprendimų panaikinimą, nesant būtinybės nagrinėti kitus pagrindus, kuriais grindžiami šie reikalavimai.
82 Tačiau Sąjungos teismas pripažino, kad kai aktas, kuris turi būti panaikintas, yra palankus trečiajam asmeniui, o taip ir yra įrašymo į rezervo sąrašus, sprendimo dėl paaukštinimo arba kito sprendimo dėl paskyrimo į laisvą postą atveju, Teismas turi iš anksto patikrinti, ar panaikinimas nebūtų pernelyg didelė sankcija už padarytus neteisėtus veiksmus (1980 m. birželio 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo Oberthür prieš Komisiją, 24/79, Rink. p. 1743, 11 ir 13 punktai; 1992 m. liepos 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Barbi prieš Komisiją, T‑68/91, Rink. p. II‑2127, 36 punktas).
83 Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad neteisėtų veiksmų pasekmės, kurias Sąjungos teismas nurodo, nėra tokios pačios konkursų ir paaukštinimo atveju. Iš tikrųjų visų konkurso rezultatų panaikinimas iš principo yra pernelyg didelė sankcija už padarytus neteisėtus veiksmus, neatsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir jo pasekmių konkurso rezultatams apimtį (dėl neteisėto atrankos komisijos sudarymo žr. 1990 m. birželio 22 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimus Marcopoulos prieš Teisingumo Teismą, T‑32/89 ir T‑39/89, Rink. p. II‑281; dėl vienodo vertinimo principo pažeidimo žr. 1994 m. kovo 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą Smets prieš Komisiją, T‑44/91, Rink. VT p. I‑A‑97 ir II‑319).
84 Tačiau, kalbant apie paaukštinimą, pažymėtina, kad Sąjungos teismas nagrinėja kiekvieną atvejį atskirai.
85 Pirmiausia jis atsižvelgia į padaryto neteisėto veiksmo pobūdį. Jei nustatytas pažeidimas yra tik procedūrinis, darantis įtaką tik pareigūno situacijai (dėl vertinimo ataskaitos nebuvimo žr. minėtą Sprendimą Barbi prieš Komisiją; 1996 m. lapkričio 21 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą Michaël prieš Komisiją, T‑144/95, Rink. VT p. I‑A‑529 ir II‑1429 bei 2000 m. spalio 5 d. Sprendimą Rappe prieš Komisiją, T‑202/99, Rink. VT p. I‑A‑201 ir II‑911; dėl nepateiktų motyvų žr. 2004 m. liepos 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą Huygens prieš Komisiją, T‑281/01, Rink. VT p. I‑A‑203 ir II‑903), Sąjungos teismas a priori mano, kad toks pažeidimas nepateisina sprendimų dėl paaukštinimo panaikinimo, nes toks panaikinimas būtų pernelyg didelė sankcija. Tačiau esant esminiam pažeidimui, kaip antai teisės klaidai, dėl kurios negalioja visas nuopelnų palyginimas, teismas iš principo panaikina sprendimus dėl paaukštinimo (minėti sprendimai Vainker prieš Parlamentą ir Robinson prieš Parlamentą).
86 Antra, jis palygina interesus.
87 Lygindamas interesus teismas visų pirma atsižvelgia į atitinkamų pareigūnų suinteresuotumą teisėtai ir visiškai atkurti jų teises į nuopelnų palyginimą iš naujo, tinkamai atsižvelgiant į teisėtai taikytinus kriterijus, ateityje nerungtyniauti su neteisėtai paaukštintais pareigūnais ir vėliau vėl nesusidurti su teismo konstatuotu neteisėtu veiksmu.
88 Toliau jis atsižvelgia į neteisėtai paaukštintų pareigūnų interesus. Žinoma, jie neįgijo teisių išsaugoti paaukštinimo, jeigu sprendimai dėl paaukštinimo yra neteisėti ir buvo užginčyti per nustatytą apskundimo terminą (dėl panaikinimo pavyzdžių žr. minėtus sprendimus Vainker prieš Parlamentą ir Robinson prieš Parlamentą). Vis dėlto teismas atsižvelgia į tai, kad šie pareigūnai galėjo sąžiningai pasitikėti sprendimų juos paaukštinti teisėtumu, ypač jeigu suinteresuotieji asmenys palankiai vertinami viršininkų ir vertinimai gali objektyviai pateisinti paaukštinimą. Teismas dar daugiau dėmesio skiria šių pareigūnų interesams tuo atveju, kai jie sudaro didelę grupę (dėl sprendimo atmesti reikalavimus panaikint visą paaukštintų pareigūnų sąrašą, į kurį įtraukta daug pareigūnų, žr. 2006 m. spalio 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Buendía Sierra prieš Komisiją, T‑311/04, Rink. p. II‑4137, 349 punktą).
89 Pagaliau teismas išnagrinėja tarnybos interesus, t. y. visų pirma teisėtumo užtikrinimą, pasekmes biudžetui nepanaikinus neteisėtų sprendimų (žr. šio sprendimo 90 punktą), galimus sunkumus vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, galimą žalą tarnybos tęstinumui ir galimybę pakenkti socialiniai aplinkai institucijos viduje.
90 Atsižvelgęs į įvairius esamus interesus teismas kiekvienu konkrečiu atveju nusprendžia, ar reikia panaikinti sprendimus dėl paaukštinimo. Galiausiai, jei jis manytų, kad sprendimų dėl paaukštinimo panaikinimas yra pernelyg didelė sankcija už konstatuotą neteisėtą veiksmą, jis gali, siekdamas užtikrinti ieškovui palankaus sprendimo, kuriuo panaikinamas sprendimas nepaaukštinti, veiksmingumą, pasinaudoti jam suteikta neribota jurisdikcija piniginio pobūdžio ginčuose ir net ir savo iniciatyva nurodyti institucijai atlyginti žalą (minėto Sprendimo Oberthür prieš Komisiją 14 punktas).
91 Šiuo atveju šie skirtingi vertinimo kriterijai nagrinėjami atsižvelgiant į konkretų kontekstą. Iš tikrųjų reikia pažymėti, kad sprendimus dėl atestuotų pareigūnų paaukštinimo ieškovai Teismo prašė panaikinti, „jei reikia“ (o ne „dėl sprendimo nepaaukštinti panaikinimo“).
92 Taigi atsižvelgdamas į šių reikalavimų formuluotę Teismas turi, dar prieš tikrindamas, ar sprendimų dėl paaukštinimo panaikinimas yra pernelyg didelė sankcija už konstatuotą neteisėtą veiksmą nurodytomis sąlygomis, įvertinti, ar toks panaikinimas būtinas siekiant atkurti ieškovų paaukštinimo galimybę, nes teisėtumo atkūrimas reikalauja atlikti naują nuopelnų palyginimą remiantis teisėtai taikytinais kriterijais ir prireikus paaukštinti ieškovus ex tunc.
93 Taigi pagrindinė problema yra nustatyti, ar sprendimų dėl keturiolikos atestuotų pareigūnų paaukštinimo palikimas galioti sudarytų kliūčių paaukštinti ieškovus tuo atveju, jeigu, vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą ir atlikus naują palyginimą, ieškovų nuopelnai turėtų būti laikomi didesniais už neteisėtai paaukštintų pareigūnų nuopelnus ir dėl jų jie galėtų būti paaukštinti.
94 Iki rašytinės proceso dalies pabaigos, visų pirma, atsižvelgiant į 2007 m. birželio 12 d. pranešimo 2 priedą, kuriame 2007 metams numatyti 22 galimi paaukštinimai paskiriant į AST 7 lygį, ir į 2008 m. gruodžio 19 d. Tarybos laišką, kuriame patvirtinama ši informacija, sprendimų dėl atestuotų pareigūnų paaukštinimo panaikinimas a priori atrodė būtinas, nes atrodė, kad ieškovų paaukštinimas paskiriant į AST 7 lygį galėjo įvykti, tik jeigu atestuoti pareigūnai, kurie buvo paaukštinti paskiriant į šį lygį, nebūtų paaukštinti.
95 Per posėdį pateikdamas pastabas Tarybos atstovas nurodė, kad paskelbus teismo sprendimą nebereikės panaikinti sprendimų dėl atestuotų pareigūnų paaukštinimo. Iš tikrųjų jis nurodė, kad, panaikinus ginčijamus sprendimus, Taryba, įgyvendindama priimtą teismo sprendimą, atkurtų ieškovų teises priimdama, jei reikėtų, sprendimus dėl paaukštinimo per 2009 m. pareigų paaukštinimo procedūrą ir atlygindama ieškovams su karjera susijusią žalą, atsiradusią dėl pavėluoto paaukštinimo 2007–2009 metais.
96 Po bylos šalių ir įstojusių į bylą šalių įžanginių kalbų atsakydamas į Teismo klausimą, kuriuo siekta nustatyti, ar ieškovai, atsižvelgiant į minėtas Tarybos pastabas, nepageidauja atsisakyti reikalavimų panaikinti sprendimus dėl atestuotų pareigūnų paaukštinimo, minėtų ieškovų advokatas pareiškė įsivaizduojantis, kad gali būti atsisakyta tik tuo atveju, jeigu Taryba raštu patvirtins jos atstovo nurodytus įsipareigojimus.
97 Po posėdžio Taryba 2009 m. gruodžio 17 d. laišku išdėstė savo įsipareigojimų turinį. Ji patvirtino, kad jeigu Teismas panaikins ginčijamus sprendimus dėl to, kad, vykdant 2007 m. pareigų paaukštinimo paskiriant į AST 7 lygį procedūrą, nuopelnų palyginimas buvo neteisėtas, Taryba imsis šių vykdymo priemonių:
„<...> Vadovaudamasi teismo sprendimu Paskyrimų tarnyba iš naujo sušauks patariamąją paaukštinimo komisiją, kad būtų iš naujo palyginti pareigūnų, tinkamų paaukštinti paskiriant į AST 7 lygį 2007 metais, nuopelnai. Šis naujas nuopelnų palyginimas bus susijęs ne tik su ieškovais ir paaukštintais pareigūnais, bet turės būti atsižvelgta ir į visų pareigūnų, tinkamų paaukštinti paskiriant į AST 7 lygį per 2007 m. pareigų paaukštinimo procedūrą, nuopelnus.
Ieškovai galės būti paaukštinti tik tada, jeigu, atlikus šį palyginimą ir įvertinus visus „pirmaeilius“ ir papildomus kriterijus, jų padėtis bus palankesnė nei kitų pareigūnų, tinkamų paaukštinti. Jeigu taip iš tikrųjų būtų, atitinkami ieškovai atgaline data būtų paaukštinti paskiriant į AST 7 lygį nuo 2007 m. sausio 1 d., viršijant pareigūnų, paaukštintų per 2007 m. pareigų paaukštinimo procedūrą, dėl kurių paaukštinimo priimti sprendimai neginčijami, skaičių.“
98 2010 m. sausio 7 d. laišku ieškovai pranešė Teismui, kad, atsižvelgdami į 2009 m. gruodžio 19 d. laiške Tarybos pateiktus paaiškinimus, jie neatsisako savo reikalavimų panaikinti sprendimus dėl paaukštinimo.
99 Iš dokumentų, kuriais šalys pasikeitė, matyti, kad Taryba galutinai įsipareigojo vykdydama šį priimtą sprendimą iš naujo palyginti nuopelnus ir prireikus viršydama nustatytą skaičių atgaline data paaukštinti ieškovus.
100 Todėl, atsižvelgiant į šį besąlyginį Tarybos įsipareigojimą, kuris atitinka SESV 266 straipsnį, sprendimų dėl paaukštinimo panaikinimas nėra griežtai būtinas, kad būtų atitinkamai atkurtos ieškovų teisės, nes ieškovai gali būti paaukštinti viršijant paaukštintų atestuotų pareigūnų skaičių, turint omenyje, kad tokio paaukštinimo viršijant nustatytą skaičių, jeigu jis būtų įvykdytas, esmė būtų tokia pati kaip ir iš pradžių priimtų sprendimų dėl paaukštinimo ir jis negalėtų būtų siejamas su kokiu nors neigiamu aspektu.
101 Nors tiesa, kad 2010 m. sausio 7 d. laiške ieškovai ginčijo 2009 m. gruodžio 17 d. laiške Tarybos nurodytas planuojamas teismo sprendimo vykdymo priemones tvirtindami, kad jų nuopelnai turi būti lyginami tik su jau paaukštintų pareigūnų, o ne su visų pareigūnų, tinkamų paaukštinti, nuopelnais, ši kritika nedaro įtakos būtinybės panaikinti sprendimus dėl paaukštinimo vertinimui. Iš tikrųjų tikslus pareigūnų, kurių nuopelnai, vykdant priimtą teismo sprendimą, gali būti naujai palyginti, nustatymas nepriklauso nuo sprendimų dėl atestuotų pareigūnų paaukštinimo panaikinimo.
102 Taigi šios bylos aplinkybėmis nebūtina panaikinti sprendimų dėl atestuotų pareigūnų paaukštinimo. Iš to išplaukia, kad reikia atmesti su šiais sprendimais susijusius reikalavimus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
103 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į kitas minėto skyriaus nuostatas, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį Tarnautojų teismas gali nuspręsti, jeigu to reikalauja teisingumas, kad pralaimėjusi šalis turi atlyginti tik dalį išlaidų arba kad ji neturi jų atlyginti.
104 Iš šio sprendimo motyvų matyti, kad Taryba iš esmės bylą pralaimėjo. Be to, ieškovai savo reikalavimuose aiškiai prašė priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas. Kadangi šios bylos aplinkybėmis nepateisinamas Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalies taikymas, Taryba turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
105 Pagal Procedūros reglamento 89 straipsnio 4 dalį į bylą įstojusios šalys padengia savo bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgiant į tai, kad prireikus visas arba dalį šių išlaidų gali padengti Taryba pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnį.
Remdamasis šiais motyvais,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (plenarinė sesija)
nusprendžia:
1. Panaikinti sprendimus, kuriais, vykdydama 2007 m. pareigų paaukštinimo procedūrą, Europos Sąjungos Taryba atsisakė paaukštinti V. Bouillez, K. Van Neyghem ir I. Wagner-Leclercq paskiriant į AST 7 lygį.
2. Atmesti kitus V. Bouillez, K. Van Neyghem ir I. Wagner-Leclercq ieškinio reikalavimus.
3. Europos Sąjungos Taryba padengia bylinėjimosi išlaidas.
4. Įstojusios į bylą šalys padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2010 m. gegužės 5 d. viešame posėdyje Liuksemburge.