Language of document : ECLI:EU:T:2019:432

BENDROJO TEISMO (pirmoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2019 m. birželio 19 d.(*)

„Valstybės pagalba – Individuali pagalba kompleksui Nürburgring, skirta pramogų parko, viešbučių ir restoranų statybai ir automobilių lenktynių organizavimui – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažinta nesuderinama su vidaus rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuota, kad nesuderinama pripažintos pagalbos grąžinimas nesusijęs su nauju komplekso Nürburgring savininku – Ieškinys dėl panaikinimo – Didelio poveikio konkurencinei padėčiai nebuvimas – Asociacija – Derybininko statusas – Nepriimtinumas – Sprendimas, kuriuo pasibaigus preliminaraus tyrimo etapui konstatuotas valstybės pagalbos nebuvimas – Ieškinys dėl panaikinimo – Suinteresuotoji šalis – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Priimtinumas – Suinteresuotųjų šalių procesinių teisių pažeidimas – Sunkumų, dėl kurių reikėtų pradėti formalią tyrimo procedūrą, nebuvimas – Skundas – Nesuderinama pripažintos valstybės pagalbos gavėjų turto pardavimas – Atvira, skaidri, nediskriminacinė ir besąlyginė konkurso procedūra – Pareiga motyvuoti – Gero administravimo principas“

Byloje T‑373/15

Ja zum Nürburgring eV, įsteigta Niurburge (Vokietija), iš pradžių atstovaujama advokatų D. Frey, M. Rudolph ir S. Eggerath, paskui – D. Frey ir M. Rudolph,

ieškovė,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą L. Flynn, T. Maxian Rusche ir B. Stromsky,

atsakovę,

dėl pagal SESV 263 straipsnį pateikto prašymo iš dalies panaikinti 2014 m. spalio 1 d. Komisijos sprendimą (ES) 2016/151 dėl valstybės pagalbos SA.31550 (2012/C) (ex 2012/NN), kurią Vokietija suteikė Nürburgring (OL L 34, 2016, p. 1),

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro pirmininkė I. Pelikánová, teisėjai V. Valančius, P. Nihoul, J. Svenningsen ir U. Öberg (pranešėjas),

posėdžio sekretorė K. Guzdek, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2018 m. balandžio 25 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

I.      Ginčo aplinkybės

1        Kompleksą Nürburgring (toliau – Nürburgring), esantį Vokietijos Reino krašto‑Pfalco federalinėje žemėje, sudaro automobilių lenktynių žiedinė trasa (toliau – Nürburgring žiedinė trasa), pramogų parkas, viešbučiai ir restoranai.

2        2002–2012 m. Nürburgring savininkės (toliau – pardavėjos), t. y. valstybės įmonės Nürburgring GmbH, Motorsport Resort Nürburgring GmbH ir Congressund Motorsport Hotel Nürburgring GmbH, daugiausia iš Reino krašto‑Pfalco federalinės žemės gavo paramą pramogų parko, viešbučių ir restoranų statybai ir lenktynių „Formulė 1“ organizavimui.

A.      Administracinė procedūra ir Nürburgring turto pardavimas

3        2011 m. balandžio 5 d. ieškovė Ja zum Nürburgring eV, Vokietijos automobilių sporto asociacija, siekianti atkurti ir reklamuoti Nürburgring automobilių lenktynių žiedinę trasą, Europos Komisijai pateikė pirmą skundą dėl pagalbos, kurią Vokietijos Federacinė Respublika skyrė Nürburgring žiedinei trasai.

4        2012 m. kovo 21 d. raštu Komisija pranešė Vokietijos Federacinei Respublikai apie savo sprendimą pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį pradėti formalią tyrimo procedūrą dėl įvairių pagalbos priemonių, kurios 2002–2012 m. buvo pritaikytos Nürburgring. Šiame sprendime (jo santrauka paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 216, 2012, p. 14)), Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl atitinkamų priemonių.

5        Dėl papildomų pagalbos priemonių, apie kurias Vokietijos Federacinė Respublika pranešė Komisijai, ši institucija nusprendė praplėsti formalią tyrimo procedūrą įtraukiant ir šias naujas priemones. Apie šį sprendimą Vokietijos Federacinei Respublikai buvo pranešta 2012 m. rugpjūčio 7 d. raštu. Šiame sprendime (jo santrauka paskelbta Oficialiajame leidinyje (OL C 333, 2012, p. 1)), Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl papildomų priemonių.

6        2012 m. liepos 24 d. Amtsgericht Bad NeuenahrAhrweiler (Bad Nojenaro‑Ahrweiler apylinkės teismas, Vokietija) konstatavo, kad pardavėjos yra nemokios. 2012 m. lapkričio 1 d. jis pradėjo bankroto procedūrą be turto perleidimo. Buvo nuspręsta parduoti pardavėjų turtą (toliau – Nürburgring turto pardavimas). Pardavėjos paskyrė audito bendrovę KPMG AG patarėja teisės ir finansų klausimais.

7        2012 m. lapkričio 1 d. Nürburgring administravimas buvo perduotas Nürburgring Betriebsgesellschaft mbH, kurios 100 % akcijų priklausė vienai iš pardavėjų – Nürburgring GmbH ir kurią sudarė administratoriai, kuriuos paskyrė Amtsgericht Bad NeuenahrAhrweiler (Bad Nojenaro-Ahrweiler apylinkės teismas).

8        2013 m. gegužės 15 d. buvo pradėta konkurso procedūra, siekiant parduoti Nürburgring turtą (toliau – konkurso procedūra).

9        2013 m. gegužės 23 d. Komisija informavo Vokietijos Federacinę Respubliką ir administratorius apie kriterijus, kuriuos turi tenkinti konkurso procedūra tam, kad nebūtų valstybės pagalbos, ir jiems pranešė apie pirkėjo, kuris bus atrinktas, pareigą grąžinti pagalbą, kuri jam prireikus gali būti suteikta. Šiuo klausimu Komisija, Vokietijos Federacinė Respublika ir bankroto administratoriai diskutavo nuo 2012 m. spalio mėn.

10      Konkurso procedūra vyko taip:

–        2013 m. gegužės 14 d. vieno iš administratorių pranešimu spaudai paskelbta apie konkurso procedūros pradžią;

–        2013 m. gegužės 15 d. KPMG leidiniuose „Financial Times“ ir „Handelsblatt“ ir Nürburgring interneto svetainėje paskelbė kvietimą pareikšti susidomėjimą;

–        susidomėjimą išreiškė 70 potencialių pirkėjų, įskaitant ieškovę ir Vokietijos automobilių klubą ADAC eV;

–        2013 m. liepos 19 d. suinteresuotieji investuotojai gavo dokumentus, susijusius su Nürburgring, ir buvo paraginti pateikti preliminarius pasiūlymus dėl viso turto, dėl konkretaus turto grupių ir dėl atskiro turto;

–        iš pradžių 2013 m. liepos 19 d. raštu buvo nustatyta, kad terminas preliminariems pasiūlymams pateikti baigiasi 2013 m. rugsėjo 12 d., paskui 2013 m. rugsėjo 12 d. raštu nurodyta, kad jis baigiasi 2013 m. rugsėjo 26 d.; kiekviename iš šių raštų buvo pažymėta, kad taip pat bus atsižvelgta į pasiūlymus, pateiktus pasibaigus terminui;

–        2014 m. vasario mėn. pradžioje 24 potencialūs pirkėjai, įskaitant ADAC, pateikė preliminarius pasiūlymus; ADAC pasiūlymas buvo pateiktas tik dėl Nürburgring žiedinės trasos; 18 iš jų buvo pripažinti atitinkančiais rūpestingo nagrinėjimo reikalavimus (tarp jų nebuvo ADAC);

–        iš pradžių 2013 m. spalio 17 d. raštu buvo nustatyta, kad potencialiems pirkėjams, kurie buvo pakviesti dalyvauti kitame konkurso procedūros etape, terminas galutiniams pasiūlymams, kurie turėjo būti visapusiškai finansuojami ir apimti iš anksto suderėtą susitarimą dėl turto perpirkimo, pateikti baigiasi 2013 m. gruodžio 11 d., paskui 2013 m. gruodžio 17 d. raštu – kad jis baigiasi 2014 m. vasario 17 d.; pastarajame rašte buvo nurodyta, kad taip pat bus atsižvelgta į pasiūlymus, pateiktus pasibaigus terminui, tačiau pažymėta, kad netrukus po to, kai baigsis terminas pasiūlymams pateikti, pardavėjos galės nuspręsti, kuris pirkėjas pasirenkamas;

–        trylika potencialių pirkėjų pateikė galutinius pasiūlymus – keturi iš jų pateikė pasiūlymus dėl viso turto, t. y. Capricorn Nürburgring Besitzgesellschaft GmbH (toliau – Capricorn arba pirkėja), antroji pasiūlymo pateikėja, trečioji pasiūlymo pateikėja ir ketvirtoji potenciali pirkėja;

–        2013 m. liepos 19 d. ir spalio 17 d. suinteresuotiesiems investuotojams nusiųstuose raštuose nurodyta, kad investuotojai turi būti atrinkti atsižvelgiant į reikalavimus, pirma, kiek įmanoma padidinti viso turto vertę ir, antra, užtikrinti sandorį; atsižvelgiant į šiuos kriterijus, paskutiniu konkurso procedūros etapu buvo įvertinti antrosios pasiūlymo pateikėjos ir Capricorn pasiūlymai, kuriuose, pirma, buvo siūloma perimti visą Nürburgring turtą, ir, antra, atitinkamai 2014 m. kovo 7 ir 11 d. buvo pateikta finansinio patikimumo įrodymų; su šiomis konkurso dalyvėmis tuo pačiu metu buvo deramasi dėl pirkimo sutarties projektų;

–        2014 m. kovo 11 d. pardavėjų kreditorių komitetas, vykstant pardavėjų bankroto procedūrai, patvirtino Nürburgring turto pardavimą Capricorn, kuri siūlė 77 mln. EUR; savo ruožtu antroji pasiūlymo pateikėja siūlė nuo 47 iki 52 mln. EUR.

11      2013 m. gruodžio 23 d. ieškovė Komisijai pateikė antrą skundą motyvuodama tuo, kad konkurso procedūra yra neskaidri ir diskriminacinė. Anot ieškovės, pirkėja, kuri bus pasirinkta, gaus naują pagalbą ir užtikrins pardavėjų ekonominės veiklos tęstinumą, todėl nurodymas sugrąžinti pardavėjoms suteiktą pagalbą turi būti taikomas ir jai.

B.      Ginčijami sprendimai

12      2014 m. spalio 1 d. Komisija priėmė Sprendimą (ES) 2016/151 dėl valstybės pagalbos SA.31550 (2012/C) (ex 2012/NN), kurią Vokietija suteikė Nürburgring (OL L 34, 2016, p. 1; toliau – galutinis sprendimas).

13      Galutinio sprendimo 2 straipsnyje Komisija konstatavo tam tikrų pagalbos pardavėjoms priemonių (toliau – pardavėjoms suteikta pagalba) neteisėtumą ir nesuderinamumą su vidaus rinka.

14      Galutinio sprendimo 3 straipsnio 2 dalyje Komisija nutarė, kad Capricorn ir jos dukterinės bendrovės nėra susijusios su galimu pardavėjoms suteiktos pagalbos sugrąžinimu (toliau – pirmasis ginčijamas sprendimas).

15      Galutinio sprendimo 1 straipsnio paskutinėje įtraukoje Komisija padarė išvadą, kad Nürburgring turto pardavimas Capricorn nėra valstybės pagalba (toliau – antrasis ginčijamas sprendimas).

16      Iš tiesų Komisija manė, kad konkurso procedūra buvo atvira, skaidri ir nediskriminacinė, kad per ją patvirtinta pardavimo kaina atitinka rinkos sąlygas ir kad nėra ekonominio tęstinumo tarp pardavėjų ir pirkėjos.

II.    Procesas ir šalių reikalavimai

17      2015 m. liepos 10 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės ieškinį.

18      2015 m. spalio 27 d. raštu Komisija pateikė prašymą išversti į proceso kalbą ieškinio priedą.

19      2015 m. lapkričio 3 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu raštu pardavėjos paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Komisijos reikalavimų. 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi Bendrojo Teismo aštuntosios kolegijos pirmininkas leido įstoti į bylą.

20      2016 m. gegužės 3 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu raštu pardavėjos pranešė šiam teismui, kad pasitraukia iš bylos.

21      2016 m. birželio 27 d. Bendrojo Teismo aštuntosios kolegijos pirmininko nutartimi pardavėjos buvo išbrauktos iš Bendrojo Teismo registro kaip įstojusios į bylą šalys ir iš jų buvo priteistos jų pačių ir kitų šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su jų įstojimu.

22      2016 m. birželio 17 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu atskiru aktu Komisija paprašė Bendrojo Teismo konstatuoti, kad nebeliko šio ieškinio dalyko ir kad nereikia dėl jo priimti sprendimo. 2016 m. rugpjūčio 22 d. ieškovė pateikė savo pastabas dėl šio prašymo pripažinti, kad nereikia priimti sprendimo.

23      2016 m. spalio 11 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartimi buvo paskirtas naujas teisėjas pranešėjas ir ši byla buvo paskirta Bendrojo Teismo pirmajai kolegijai.

24      2017 m. liepos 26 d. raštu, taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, Bendrasis Teismas paprašė šalių pateikti tam tikrus dokumentus ir joms pateikė rašytinius klausimus ir paprašė į juos atsakyti raštu. 2017 m. rugsėjo 8 d. šalys pateikė savo pastabas šiuo klausimu.

25      2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi Bendrojo Teismo pirmoji kolegija prie bylos pridėjo Komisijos prašymą pripažinti, kad nereikia priimti sprendimo.

26      Atsižvelgdamas į pirmosios kolegijos siūlymą ir remdamasis Procedūros reglamento 28 straipsniu, Bendrasis Teismas nusprendė perduoti bylą nagrinėti išplėstinei kolegija.

27      Aktu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2017 m. spalio 16 d.) ieškovė paprašė surengti teismo posėdį. Komisija per nustatytą terminą nepareiškė savo nuomonės, ar reikia surengti teismo posėdį.

28      Aktu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2017 m. lapkričio 23 d.) Komisija paprašė pašalinti iš bylos dokumentus, kuriuos ieškovė pateikė savo prašymo surengti teismo posėdį priede. 2017 m. gruodžio 13 d. ieškovė pateikė pastabas dėl šio prašymo pašalinti dokumentus.

29      2018 m. sausio 23 d. Bendrasis Teismas (pirmoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį. 2018 m. vasario 23 d., taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, Bendrasis Teismas paprašė šalių pateikti tam tikrus dokumentus, taip pat uždavė rašytinių klausimų ir į juos paprašė atsakyti raštu. Remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 24 straipsniu, Bendrasis Teismas taip pat paprašė Vokietijos Federacinės Respublikos pateikti tam tikrus dokumentus, taip pat uždavė rašytinių klausimų ir į juos paprašė atsakyti raštu. Šalys ir Vokietijos Federacinė Respublika pateikė savo pastabas 2018 m. kovo 12, 14 ir 19 d.

30      Šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus per 2018 m. balandžio 25 d. posėdį; jam pasibaigus buvo užbaigta žodinė proceso dalis.

31      2018 m. gegužės 18 d. ieškovė pateikė prašymą atnaujinti žodinę proceso dalį. 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi Bendrojo Teismo pirmosios išplėstinės kolegijos pirmininkas atmetė šį prašymą.

32      2018 m. liepos 20 d. Komisija taip pat pateikė prašymą atnaujinti žodinę proceso dalį. 2018 m. liepos 30 d. nutartimi Bendrojo Teismo pirmosios išplėstinės kolegijos pirmininkas atmetė šį prašymą.

33      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti Komisijos pateiktus nepriimtinumu grindžiamus prieštaravimus,

–        atmesti Komisijos prašymą pripažinti, kad nereikia priimti sprendimo,

–        panaikinti pirmąjį ir antrąjį ginčijamus sprendimus,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

34      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        pirmiausia atmesti ieškinį kaip nepriimtiną,

–        jei šis reikalavimas nebūtų tenkinimas, pripažinti, kad nebereikia priimti sprendimo dėl ieškinio, nes ieškovė neteko suinteresuotumo jį pareikšti,

–        jei ir šis reikalavimas nebūtų tenkinamas, atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

III. Dėl teisės

A.      Dėl prašymo panaikinti pirmąjį ginčijamą sprendimą priimtinumo

35      Ieškovė prašo panaikinti pirmąjį ginčijamą sprendimą, kuriuo Komisija, nustačiusi, kad nėra ekonominio tęstinumo tarp pardavėjų ir pirkėjos, nusprendė, jog su pastarąja nėra susijęs galimas pardavėjoms suteiktos pagalbos sugrąžinimas.

36      Iš tiesų pirmojo pagrindo ketvirtoje dalyje, grindžiamoje tuo, kad Capricorn nesukūrė naujo komercinio modelio, ir trečiojo pagrindo dviejose pirmose dalyse, grindžiamose ekonominio tęstinumo tarp pardavėjų ir Capricorn vertinimo klaidomis, ieškovė kaltina Komisiją tuo, kad ji pirmajame ginčijamame sprendime nekonstatavo, jog esama tokio ekonominio tęstinumo. Be to, septintajame pagrinde ieškovė tvirtina, kad priimdama pirmąjį ginčijamą sprendimą Komisija neišnagrinėjo jos pastabų.

37      Atsiliepime į ieškinį Komisija teigia, kad ieškinys nepriimtinas, be kita ko, kiek juo siekiama užginčyti pirmąjį ginčijamą sprendimą. Jos manymu, ieškovė neįrodė nei savo suinteresuotumo pareikšti ieškinį, nei savo teisės jį pareikšti.

38      Vėliau Komisija padarė išvadą, kad bet kuriuo atveju Bendrajam Teismui nebėra reikalo priimti sprendimo dėl ieškinio, įskaitant dėl prašymo panaikinti pirmąjį ginčijamą sprendimą, motyvuodama tuo, kad ieškovė neteko suinteresuotumo pareikšti ieškinį, kurį ji anksčiau galėjo turėti.

39      Šalys sutaria, kad pirmasis ginčijamas sprendimas buvo priimtas pasibaigus formaliai tyrimo procedūrai.

40      Šiuo atžvilgiu, pirma, reikia priminti, kad 2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendime Mory ir kt. / Komisija (C‑33/14 P, EU:C:2015:609, 104 punktas) Teisingumo Teismas nutarė, kad sprendimas dėl ekonominio tęstinumo turi būti laikomas „papildomu ir pridėtu“ prie anksčiau priimto galutinio sprendimo dėl atitinkamos pagalbos, kiek juo patikslinta galutinio sprendimo apimtis, susijusi su šios pagalbos gavėjais, taigi pareigos grąžinti pagalbą vykdytojais, įvykus tam tikram įvykiui po to sprendimo priėmimo, pavyzdžiui, trečiajam asmeniui įgijus minėtos pagalbos pirminio gavėjo turtą.

41      Šiuo atveju, kadangi pirmajame ginčijamame sprendime Komisija nustatė, kad nėra ekonominio tęstinumo tarp pardavėjų ir pirkėjos, ji nusprendė, jog su pastarąja nėra susijęs galimas pardavėjoms suteiktos pagalbos sugrąžinimas.

42      Taigi reikia daryti išvadą, kad pirmasis ginčijamas sprendimas yra „papildomas ir pridėtas“ prie sprendimo, priimto pasibaigus formaliai tyrimo procedūrai dėl pardavėjoms suteiktos pagalbos.

43      Antra, reikia priminti, kad SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatyta: „[k]iekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali pirmoje ir antrojoje pastraipose numatytomis sąlygomis pateikti ieškinį dėl jam skirtų aktų arba aktų, kurie yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susiję, ar dėl reglamentuo[jamojo] pobūdžio teisės aktų, tiesiogiai su juo susijusių ir dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinančių priemonių.“

44      Kadangi pirmasis ginčijamas sprendimas susijęs su pagalba pardavėjoms, kuri buvo suteikta kaip individuali pagalba, o ne taikant pagalbos sistemą, jo negalima prilyginti reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktui, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.

45      Pagal suformuotą jurisprudenciją kiti subjektai nei tie, kuriems skirtas sprendimas, gali teigti, kad šis sprendimas yra konkrečiai su jais susijęs, tik tuo atveju, jeigu šis sprendimas taikomas jiems dėl tam tikrų jiems būdingų savybių arba dėl tam tikros faktinės situacijos, kuri juos išskiria iš kitų asmenų, todėl individualizuoja taip pat, kaip ir tokio sprendimo adresatą (1963 m. liepos 15 d. Sprendimas Plaumann / Komisija, 25/62, EU:C:1963:17, p. 223, ir 1993 m. gegužės 19 d. Sprendimo Cook / Komisija, C‑198/91, EU:C:1993:197, 20 punktas).

1.      Dėl poveikio ieškovei, kaip konkurentei

46      Ieškovė teigia, kad jos padėčiai rinkoje buvo padarytas didelis poveikis, pirma, dėl jos, kaip pretendentės įsigyti Nürburgring žiedinę trasą, statuso ir, antra, dėl ankstesnių jos investicijų į šią trasą, kurios dėl pirmojo ginčijamo sprendimo tapo nenaudingos.

47      Komisija ginčija šiuos argumentus.

48      Valstybės pagalbos srityje Komisijos sprendimas, kuriuo užbaigiama formalaus tyrimo procedūra, laikomas konkrečiai susijusiu ne tik su pagalbą gavusia įmone, bet ir su įmonėmis, konkuruojančiomis su ja, kurios aktyviai dalyvavo per šią procedūrą, jeigu atitinkama pagalbos priemonė turi didelį poveikį jų padėčiai rinkoje (žr. 2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Mory ir kt. / Komisija, C‑33/14 P, EU:C:2015:609, 98 punktą ir nurodytą jurisprudenciją; šiuo klausimu taip pat žr. 2014 m. lapkričio 5 d. Sprendimo Vtesse Networks / Komisija, T‑362/10, EU:T:2014:928, 53 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

49      Didelio poveikio kriterijus leidžia nustatyti konkurentus, kuriuos pagalba individualizuoja taip, kad jie tenkina priimtinumo sąlygas, nustatytas 1963 m. liepos 15 d. Sprendime Plaumann / Komisija (25/62, EU:C:1963:17). Taigi valstybės pagalbos suteikimo aplinkybė ypatingu būdu išskiria teisę pareikšti ieškinį turinčius konkurentus iš likusių asmenų ir individualizuoja juos panašiai kaip ginčijamo sprendimo adresatus. Taigi didelio poveikio ieškovo padėčiai rinkoje padarymas tiesiogiai priklauso ne nuo aptariamos pagalbos dydžio, bet nuo neigiamo poveikio, kurį ši pagalba gali turėti tai padėčiai, masto. Toks neigiamas poveikis esant panašaus dydžio pagalbai gali skirtis remiantis kriterijais, kaip antai atitinkamos rinkos dydžiu, konkrečiu pagalbos pobūdžiu, laikotarpio, už kurį ji buvo suteikta, trukme, tuo, ar poveikis padarytas pagrindinei, ar nepagrindinei ieškovo veiklai, ir jo galimybe išvengti neigiamo pagalbos poveikio (žr. 2014 m. lapkričio 5 d. Sprendimo Vtesse Networks / Komisija, T‑362/10, EU:T:2014:928, 41 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

50      Todėl vien potencialaus konkurento statuso nepakanka, kad teisės subjektui būtų suteikta teisė pareikšti ieškinį Europos Sąjungos teisme siekiant užginčyti sprendimą, kurį Komisija priėmė pasibaigus formaliai tyrimo procedūrai.

51      Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad, pirma, dėl aplinkybės, jog ieškovė yra asociacija, siekianti teikti moralinę ir materialinę paramą automobilių sporto atkūrimui komplekse Nürburgring, ji nebūtinai negali būti pripažinta „įmone“, o tam tikra jos veikla nebūtinai negali būti pripažinta „ekonomine“ (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 1 d. Sprendimo MOTOE, C‑49/07, EU:C:2008:376, 27 ir 28 punktus). Antra, ieškovė atliko aktyvų vaidmenį per pirmojo ginčijamo sprendimo priėmimo procedūrą, nes 2013 m. gruodžio 23 d. pateikė skundą manydama, kad tarp pardavėjų ir pirkėjos yra ekonominis tęstinumas, kuris išliks, todėl nurodymas sugrąžinti pardavėjoms suteiktą pagalbą turi būti taikomas ir pirkėjai.

52      Vis dėlto iš šio sprendimo 48 punkte nurodytos jurisprudencijos matyti, kad vien dėl ieškovės dalyvavimo administracinėje procedūroje negalima daryti išvados, kad ji turi teisę pareikšti ieškinį. Bet kuriuo atveju ieškovė turi įrodyti, kad pardavėjoms suteikta pagalba galėjo padaryti didelį poveikį jos padėčiai rinkoje.

53      Galutinio sprendimo 20 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad pardavėjoms taikytos paramos priemonės buvo susijusios su Nürburgring įrenginių statybos ir eksploatavimo finansavimu. Be to, to paties sprendimo 173–176 ir 178 konstatuojamosiose dalyse ji pažymėjo, kad rinkos, kuriose šios priemonės galėjo iškraipyti konkurenciją, – tai automobilių žiedinių trasų, visureigiams skirtų parkų, pramogų parkų, apgyvendinimo ir maitinimo įmonių, kelių eismo saugos centrų, vairavimo mokyklų, daugiafunkcių halių ir elektroninio mokėjimo sistemų rinkos, taip pat turizmo skatinimo, projektų vystymo, nekilnojamojo turto statybos, verslo vadybos ir prekybos automobiliais ar motociklais rinkos (toliau – reikšmingos rinkos). Galiausiai, minėto sprendimo 180 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad galima pripažinti, jog reikšmingos rinkos yra europinio masto.

54      Šioje byloje ieškovė niekada neteigė ir juo labiau neįrodė, kad ieškinio pareiškimo momentu ir prieš tai ji vykdė veiklą reikšmingose rinkose. Todėl jos padėčiai reikšmingose rinkose pardavėjoms suteikta pagalba negalėjo daryti poveikio, juo labiau didelio. Vis dėlto ieškovė iš esmės tvirtina, kad ji yra potenciali Capricorn konkurentė dėl to, kad dalyvauja Nürburgring turto pirkimo procedūroje.

55      Bet kuriuo atveju šios bylos aplinkybėmis ieškovės dalyvavimo konkurso procedūroje nepakanka, kad būtų parodytas didelis jos noras patekti į reikšmingas rinkas. Iš tiesų, nors ji dalyvavo pirmame konkurso procedūros etape, išreikšdama suinteresuotumą įsigyti Nürburgring turtą, ir tai jai leido susipažinti su visais dokumentais, susijusiais su šiuo turtu, ji pati pripažino, kad niekada neturėjo galimybės pateikti preliminaraus pasiūlymo vėlesniais šios procedūros etapais. Be to, net jeigu ieškovė nurodo, kad ji turėjo sąsajų su ADAC pasiūlymu, pateiktu tik dėl Nürburgring žiedinės trasos, nes jame buvo laikomasi tokio paties požiūrio į šios trasos priežiūrą ir eksploatavimą, ji neteigia ir juo labiau neįrodo, kad jei ADAC pasiūlymas būtų pasirinktas, dėl šių sąsajų ji, kaip ūkio subjektas, galėtų patekti į reikšmingas rinkas.

56      Be to, kiek ieškovė teigia, kad jos padėčiai rinkoje buvo padarytas didelis poveikis dėl ankstesnių jos investicijų į Nürburgring žiedinę trasą, reikia pažymėti, kad vien to, jog ji vienu ar kitu būdu investavo į Nürburgring, nepakanka konstatuoti, kad ji, kaip ūkio subjektas, vykdė veiklą reikšmingose rinkose (beje, ji neteigia, kad taip buvo) ar juo labiau, kad jos, kaip ūkio subjekto, padėčiai minėtose rinkose dėl pardavėjoms suteiktos pagalbos, kuri, jos manymu, padarė jos investicijas nenaudingas, buvo padarytas didelis poveikis. Bet kuriuo atveju ieškovė nepaaiškina, kaip pirmasis ginčijamas sprendimas, kuriame nustatyta, kad Nürburgring pirkėja neturi grąžinti pardavėjoms suteiktos pagalbos, padarė poveikį jos investicijų į Nürburgring naudingumui.

57      Vadinasi, jokie ieškovės argumentai teisiškai neįrodo, kad pirmasis ginčijamas sprendimas padarė didelį poveikį jos konkurencinei padėčiai reikšmingose rinkose, kurioms turėjo poveikio tame sprendime nurodyta pardavėjoms suteikta pagalba.

2.      Dėl poveikio ieškovei, kaip profesinei asociacijai

58      Ieškovė teigia, kad jai buvo padarytas poveikis kaip profesinei asociacijai, nes, pirma, buvo gerokai paveikta vienos iš jos narių, t. y. ADAC, kuri buvo pretendentė į Nürburgring turtą, padėtis rinkoje ir, antra, ji vedė derybas siekdama apginti Vokietijos automobilių sporto interesus, visų pirma dėl Nürburgring automobilių lenktynių žiedinės trasos atkūrimo ir reklamos, ir dalyvavo administracinėje procedūroje – pateikė skundą ir rašytines pastabas bei įrodymus.

59      Komisija ginčija šiuos argumentus.

60      Šiuo aspektu reikia priminti, kad profesinė asociacija, įgaliota ginti bendrus savo narių interesus, iš esmės gali pareikšti ieškinį dėl galutinio Komisijos sprendimo valstybės pagalbos srityje panaikinimo tik dviem atvejais: pirma, jei jos atstovaujamos įmonės ar kai kurios iš jų turi teisę pareikšti ieškinį individualiai ir, antra, jei ji gali įrodyti savo suinteresuotumą pareikšti ieškinį, visų pirma dėl to, kad aktas, kurį prašoma panaikinti, turėjo įtakos jos, kaip derybininkės, pozicijai (žr. 2013 m. sausio 15 d. Sprendimo Aiscat / Komisija, T‑182/10, EU:T:2013:9, 48 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

61      Kalbant apie tai, ar ieškovė pagrįstai remiasi vieno iš savo narių teise individualiai pareikšti ieškinį, iš 2017 m. rugsėjo 8 d. ieškovės pastabų, pateiktų atsakant į Bendrojo Teismo klausimus, matyti, kad pati ADAC nėra jos narė ir kad tik ADAC nariai, t. y. regioniniai klubai, pavyzdžiui, ADAC Mittelrhein eV ir ADAC Nordrhein eV, organizuoja sporto renginius komplekse Nürburgring. Pastarieji yra ir ieškovės nariai.

62      Iš šio sprendimo 61 punkte pateiktos informacijos matyti, kad ieškovė, kaip asociacija, negali remtis tuo, kad teisę individualiai pareikšti ieškinį turi ADAC, kuri nėra jos narė, todėl ji negali laikyti, kad atstovauja ADAC nagrinėjant šį ieškinį.

63      Darant prielaidą, kad ieškovė iš esmės ketino remtis tam tikrų regioninių klubų, kurie kartu yra ADAC ir jos nariai, teise individualiai pareikšti ieškinį, reikia konstatuoti, jog ji teisiškai neįrodė, kad pirmasis ginčijamas sprendimas padarė didelį poveikį šių klubų konkurencinei padėčiai reikšmingose rinkose, kurias paveikė pardavėjoms suteikta pagalba, apie kurią kalbama tame sprendime, kaip reikalaujama pagal šio sprendimo 48 punkte nurodytą jurisprudenciją.

64      Todėl darytina išvada, kad ieškovė, kaip profesinė asociacija, negali remtis nei ADAC teise individualiai pareikšti ieškinį, nei jos regioninių klubų teise pareikšti ieškinį.

65      Kalbant apie tai, ar ieškovė gali remtis savo, kaip derybininkės, teise pareikšti ieškinį, reikia priminti, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, be kita ko, 1988 m. vasario 2 d. Sprendimu Kwekerij van der Kooy ir kt. / Komisija (67/85, 68/85 ir 70/85, EU:C:1988:38, 21 ir 22 punktai) ir 1993 m. kovo 24 d. Sprendimu CIRFS ir kt. / Komisija (C‑313/90, EU:C:1993:111, 29 ir 30 punktai), asociacijos ieškovės konkrečios sąsajos pripažinimas reiškia, kad jos situacija yra ypatinga, nes ji atlieka aiškiai apibrėžtą ir glaudžiai su pačiu ginčijamo sprendimo objektu susijusį derybininko vaidmenį, kuris ją išskiria iš kitų asmenų (šiuo klausimu žr. 2009 m. liepos 9 d. Sprendimo 3F / Komisija, C‑319/07 P, EU:C:2009:435, 87 punktą ir nurodytą jurisprudenciją ir 2012 m. kovo 29 d. Sprendimo Asociación Española de Banca / Komisija, T‑236/10, EU:T:2012:176, 43 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

66      1988 m. vasario 2 d. Sprendime Kwekerij van der Kooy ir kt. / Komisija (67/85, 68/85 ir 70/85, EU:C:1988:38, 20–24 punktai) Teisingumo Teismas pripažino bendrąjį interesą ginančios profesinės organizacijos, kuri ne tik aktyviai dalyvavo procedūroje, be kita ko, teikė Komisijai rašytines pastabas, bet ir gindama atitinkamus profesinius interesus derėjosi dėl dujų tarifų, kuriuos Komisija vėliau pripažino su vidaus rinka nesuderinama pagalba, ir kuri dėl to buvo pasirašiusi susitarimą, kuriuo nustatyti Komisijos užginčyti tarifai, teisę pareikšti ieškinį.

67      1993 m. kovo 24 d. Sprendime CIRFS ir kt. / Komisija (C‑313/90, EU:C:1993:111, 29 ir 30 punktai) Teisingumo Teismas taip pat pripažino profesinės asociacijos, kuri ne tik aktyviai dalyvavo procedūroje, bet ir atliko derybininko vaidmenį nustatant toje byloje nagrinėjamas „drausmines nuobaudas“, kuriomis siekiama apriboti pagalbos suteikimą atitinkamai pramonės šakai, teisę pareikšti ieškinį.

68      Sąjungos teismas nusprendė, kad, siekiant pripažinti ieškovės profesinės asociacijos ypatingą derybininko statusą, nepakanka to, jog ieškovė profesinė asociacija pateikė pastabas per formalią tyrimo procedūrą (2012 m. kovo 29 d. Nutarties Asociación Española de Banca / Komisija, T‑236/10, EU:T:2012:176, 46 punktas) arba pateikė skundą, dėl kurio buvo pradėta ši procedūra (2009 m. liepos 9 d. Sprendimo 3F / Komisija, C‑319/07 P, EU:C:2009:435, 94 ir 95 punktai).

69      Atsižvelgiant į 2005 m. gruodžio 13 d. Sprendime Komisija / Aktionsgemeinschaft Recht und Eigentum (C‑78/03 P, EU:C:2005:761, 53–59 punktai) nustatytas griežtas sąlygas, reikia konstatuoti, kad ieškovė neįrodė, jog per formalią tyrimo procedūrą, po kurios buvo priimtas pirmasis ginčijamas sprendimas, atliko aiškiai apibrėžtą ir su pačiu to sprendimo objektu glaudžiai susijusį derybininko vaidmenį, kuris pagrįstų konkrečią jos sąsają.

70      Remiantis visu tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog pirmasis ginčijamas sprendimas buvo konkrečiai susijęs su ja arba su kuriuo nors iš jos narių.

71      Reikia priminti, kad ieškinio priimtinumo sąlygos yra kumuliacinės (2012 m. kovo 28 d. Sprendimo Ryanair / Komisija, T‑123/09, EU:T:2012:164, 199 punktas). Taigi nesant reikalo nagrinėti ieškovės suinteresuotumo pareikšti ieškinį dėl pirmojo ginčijamo sprendimo panaikinimo ar juo labiau Komisijos prašymo pripažinti, kad nereikia priimti sprendimo, grindžiamo tuo, kad ieškovė neteko suinteresuotumo pareikšti ieškinį dėl to sprendimo panaikinimo, ieškinį reikia pripažinti nepriimtinu, kiek jame prašoma panaikinti minėtą sprendimą, dėl konkrečios sąsajos nebuvimo.

B.      Dėl prašymo panaikinti antrąjį ginčijamą sprendimą

72      Ieškovė taip pat prašo panaikinti antrąjį ginčijamą sprendimą, kuriame Komisija nustatė, kad Nürburgring turto pardavimas Capricorn nėra valstybės pagalba.

1.      Dėl priimtinumo ir dėl prašymo pripažinti, kad nereikia priimti sprendimo

73      Atsiliepime į ieškinį Komisija teigia, kad ieškinys nepriimtinas, kiek juo prašoma panaikinti antrąjį ginčijamą sprendimą. Jos manymu, ieškovė neįrodė nei savo suinteresuotumo pareikšti ieškinį dėl to sprendimo, nei savo teisės jį pareikšti. Be to, tas sprendimas nėra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.

74      Papildomai Komisija vėliau pateikė prašymą pripažinti, kad nereikia priimti sprendimo, motyvuodama tuo, kad ieškovė bet kuriuo atveju neteko suinteresuotumo, kurį ji galėjo anksčiau turėti, pareikšti ieškinį dėl antrojo ginčijamo sprendimo panaikinimo.

75      Nagrinėjamu atveju iš pradžių reikia išnagrinėti, ar ieškovė turi teisę pareikšti ieškinį dėl antrojo ginčijamo sprendimo panaikinimo, o paskui išsiaiškinti, pirma, kiek ji išlaikė suinteresuotumą šiuo panaikinimu ir, antra, ar antrasis ginčijamas sprendimas yra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.

76      Dėl savo teisės pareikšti ieškinį ieškovė tvirtina, kad ji yra tiesiogiai ir konkrečiai susijusi su antruoju ginčijamu sprendimu. Šiuo aspektu jos, kaip „suinteresuotosios šalies“, statuso, kaip jis suprantamas pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias [SESV 108] straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, 1999, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339), 1 straipsnio h punktą, susijusio su konkrečiu ieškinio dalyku, esą pakanka, kad ji būtų individualizuota, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.

77      Be to, ji tvirtina, kad jos ir vienos iš jos narių, t. y. ADAC, padėčiai rinkoje buvo padarytas didelis poveikis dėl to, kad jos buvo kandidatės įsigyti Nürburgring turtą.

78      Galiausiai ieškovė nurodo, kad yra konkrečiai susijusi kaip profesinė asociacija, ginanti Vokietijos automobilių sporto interesus.

79      Komisija ginčija šiuos argumentus. Ji, be kita ko, teigia, jog kadangi ieškovė neįrodė, jog ADAC konkuravo su Capricorn, jos negalima pripažinti „suinteresuotąja šalimi“, kaip tai suprantama pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį.

80      Valstybės pagalbos kontrolės procedūroje reikia skirti, pirma, preliminaraus pagalbos tyrimo etapą, numatytą SESV 108 straipsnio 3 dalyje, kurio tikslas yra tik leisti Komisijai susidaryti pirminę nuomonę apie dalinį ar visišką nagrinėjamos pagalbos suderinamumą, ir, antra, tyrimo etapą, numatytą SESV 108 straipsnio 2 dalyje, kuris skirtas tam, kad būtų sudaryta Komisijai galimybė gauti išsamią informaciją apie bylos duomenų visumą. Tik pastarojoje nuostatoje numatytoje procedūroje SESV nustatoma procedūrinė garantija, kurią sudaro Komisijos pareiga pareikalauti iš suinteresuotųjų šalių pateikti pastabas (1993 m. gegužės 19 d. Sprendimo Cook / Komisija, C‑198/91, EU:C:1993:197, 22 punktas; 1993 m. birželio 15 d. Sprendimo Matra / Komisija, C‑225/91, EU:C:1993:239, 16 punktas ir 2008 m. liepos 17 d. Sprendimo Athinaïki Techniki / Komisija, C‑521/06 P, EU:C:2008:422, 35 punktas).

81      Kai, nepradėdama SESV 108 straipsnio 2 dalyje nustatytos formalios tyrimo procedūros, Komisija sprendimu, priimtu remiantis šio straipsnio 3 dalimi, konstatuoja, kad priemonė nėra nesuderinama su vidaus rinka valstybės pagalba, asmenys, kurie turi šią procedūrinę garantiją, gali ja pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu turi galimybę šį sprendimą užginčyti Sąjungos teisme. Dėl šių motyvų Sąjungos teismas pripažįsta priimtinu suinteresuotosios šalies, kaip ji suprantama pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį, pareikštą ieškinį dėl tokio sprendimo panaikinimo, kai tokį ieškinį pateikęs asmuo siekia apginti savo procesines teises, kurias jis grindžia šia nuostata (2008 m. liepos 17 d. Sprendimo Athinaïki Techniki / Komisija, C‑521/06 P, EU:C:2008:422, 36 punktas).

82      Taigi darytina išvada, kad bet kuri suinteresuotoji šalis turi būti laikoma tiesiogiai ir konkrečiai susijusia su sprendimu, kuriuo, pasibaigus preliminaraus tyrimo etapui, konstatuojamas pagalbos nebuvimas (2012 m. kovo 28 d. Sprendimo Ryanair / Komisija, T‑123/09, EU:T:2012:164, 68 punktas), primenant, kad jeigu tokia šalis pateikė skundą, Komisijos atsisakymą tenkinti šį skundą bet kuriuo atveju reikia laikyti atsisakymu pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą (2010 m. lapkričio 18 d. Sprendimo NDSHT / Komisija, C‑322/09 P, EU:C:2010:701, 51–54 punktai).

83      Nagrinėjamu atveju šalys sutaria dėl aplinkybės, kad antrasis ginčijamas sprendimas – tai sprendimas, priimtas pasibaigus preliminaraus pagalbos tyrimo etapui, nustatytam SESV 108 straipsnio 3 dalyje, o ne formaliai tyrimo procedūrai. Kadangi dėl šio sprendimo 54–57, 61–64, 69 ir 70 punktuose išdėstytų priežasčių, kurios tinka ir dėl ieškinio, pareikšto dėl antrojo ginčijamo sprendimo, negalima daryti išvados, kad ieškovė ar kuris nors iš jos narių tenkina priimtinumo sąlygas, nustatytas 1963 m. liepos 15 d. Sprendime Plaumann / Komisija (25/62, EU:C:1963:17), siekiant nustatyti, ar ji turi teisę pareikšti ieškinį dėl antrojo ginčijamo sprendimo panaikinimo, reikia išsiaiškinti, ar ji teisiškai įrodė, kad yra suinteresuotoji šalis.

84      Pagal Reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio h punktą „suinteresuotoji šalis“ – tai kiekviena valstybė narė ir bet kuris asmuo, įmonė arba įmonių asociacija, kurių interesams gali turėti įtakos pagalbos skyrimas. Kitaip tariant, tai yra neapibrėžta adresatų grupė. Vis dėlto pagal šią nuostatą negalima atmesti galimybės, kad įmonė, kuri tiesiogiai nekonkuruoja su pagalbos gavėja, bus pripažinta „suinteresuotąja šalimi“ tiek, kiek ji tvirtins, kad šios pagalbos skyrimu gali būti padarytas poveikis jos interesams. Pakanka, kad ši įmonė teisiškai įrodo, jog pagalba gali turėti konkrečią įtaką jos padėčiai (žr. 2011 m. gegužės 24 d. Sprendimo Komisija / Kronoply ir Kronotex, C‑83/09 P, EU:C:2011:341, 63–65 punktus ir nurodytą jurisprudenciją).

85      Be to, Teisingumo Teismas jau yra pažymėjęs, kad negalima atmesti to, jog darbuotojams atstovaujantis organas, įsteigtas jo narių kolektyviniams interesams ginti, gali būti laikomas „suinteresuotąja šalimi“, kaip tai suprantama pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį, jei jis įrodo, kad jo paties arba vieno iš jo narių interesams pagalbos suteikimu gali būti padarytas poveikis. Vis dėlto šis organas turi teisiškai įrodyti, kad pagalba gali turėti konkrečią įtaką jo arba asmenų, kuriems jis atstovauja, padėčiai (2009 m. liepos 9 d. Sprendimo 3F / Komisija, C‑319/07 P, EU:C:2009:435, 33 punktas).

86      Šiuo aspektu reikia konstatuoti, kad ieškovės, pelno nesiekiančios asociacijos, kurios tikslas yra atkurti ir reklamuoti Nürburgring automobilių lenktynių žiedinę trasą ir ginti savo narių, kurie organizuoja sporto varžybas šioje trasoje, kolektyvinius interesus, interesams galėjo būti padarytas konkretus poveikis suteikus pagalbą, kuri, anot ieškovės, turėjo būti konstatuota antrajame ginčijamame sprendime, dėl to, kad konkurso procedūra nebuvo atvira, skaidri, nediskriminacinė ir besąlyginė ir per ją Nürburgring turtas nebuvo parduotas Capricorn už rinkos kainą.

87      Iš tiesų, kadangi, vertindama valstybės pagalbos suderinamumą, Komisija atsižvelgia į daugybę skirtingo pobūdžio veiksnių, negalima atmesti to, kad organas, atstovaujantis su šiais veiksniais susijusiems kolektyviniams interesams, gali pateikti Komisijai pastabų, į kurias ši institucija gali atsižvelgti per formalią tyrimo procedūrą, numatytą SESV 108 straipsnio 2 dalyje (šiuo klausimu žr. 2015 m. spalio 6 d. Sprendimo Comité d’entreprise SNCM / Komisija, C‑410/15 P(I), EU:C:2015:669, 12 punktą).

88      Nagrinėjamu atveju negalima atmesti to, kad ieškovė, atsižvelgiant į jos tikslą atkurti ir reklamuoti Nürburgring automobilių lenktynių žiedinę trasą ir tai, kad ji dalyvavo pirmame konkurso procedūros etape ir surinko daug informacijos apie Nürburgring turtą, turėjo galimybę per formalią tyrimo procedūrą, numatytą SESV 108 straipsnio 2 dalyje, pateikti Komisijai pastabas, į kurias ši institucija galėjo atsižvelgti vertindama konkurso procedūros atvirumą, skaidrumą, nediskriminacinį pobūdį ir besąlygiškumą, ir klausimą, ar Nürburgring turtas per šią procedūrą buvo parduotas už rinkos kainą.

89      Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio sprendimo 84 ir 85 punktuose, ir į prieš tai pateiktas išvadas, ieškovei turi būti pripažintas suinteresuotosios šalies statusas, kiek tai susiję su antruoju ginčijamu sprendimu.

90      Kalbėdama apie ieškovės suinteresuotumą pareikšti ieškinį, Komisija savo prašyme pripažinti, kad nereikia priimti sprendimo, teigia, jog ieškovė šio statuso neteko, be kita ko, dėl to, kad Capricorn sumokėjo visą Nürburgring turto pirkimo kainą ir atsisakė savo teisės nutraukti pardavimo sutartį, jei Komisija priimtų sprendimą, kad ji turi sugrąžinti pardavėjoms suteiktą pagalbą.

91      Vis dėlto svarbu priminti, kad „suinteresuotoji šalis“, kaip ji suprantama pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį, turi suinteresuotumą, kad sprendimas, priimtas pasibaigus preliminaraus tyrimo etapui, būtų panaikintas, nes pagal SESV 108 straipsnio nuostatas toks panaikinimas įpareigotų Komisiją pradėti formalią tyrimo procedūrą ir sudarytų jai galimybę pateikti savo pastabas ir taip daryti įtaką naujam Komisijos sprendimui (2009 m. vasario 10 d. Sprendimo Deutsche Post ir DHL International / Komisija, T‑388/03, EU:T:2009:30, 62 ir 64 punktai). Nagrinėjamu atveju ieškovė yra suinteresuota, kad antrasis ginčijamas sprendimas būtų panaikintas, nes penktuoju ir aštuntuoju pagrindais ji nurodo tai, kad šis sprendimas, kuriuo konstatuota, jog per konkurso procedūrą Capricorn nebuvo suteikta pagalba, buvo priimtas Komisijai nepradėjus formalios tyrimo procedūros, pažeidžiant jos, kaip suinteresuotosios šalies, procesines teises.

92      Jei Bendrasis Teismas panaikintų antrąjį ginčijamą sprendimą dėl ieškovės procesinių teisių pažeidimo, Komisija iš principo turėtų pradėti formalią tyrimo procedūrą dėl Nürburgring turto pardavimo ir paprašyti ieškovės, kaip suinteresuotosios šalies, pateikti pastabas. Todėl pats antrojo ginčijamo sprendimo panaikinimas gali turėti teisinių pasekmių ieškovei, kaip suinteresuotajai šaliai.

93      Taigi reikia daryti išvadą, kad, kiek tai susiję su antruoju ginčijamu sprendimu, ieškovė turi teisę pareikšti ieškinį kaip suinteresuotoji šalis, ji turi ir išlaiko suinteresuotumą jį pareikšti tam, kad būtų apsaugotos jos procesinės teisės, kurios jai, kaip suinteresuotajai šaliai, tenka pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį.

94      Vadinasi, Komisijos nepriimtinumu grindžiamas prieštaravimas ir papildomai pateiktas prašymas pripažinti, kad nereikia priimti sprendimo, turi būti atmesti, o šis ieškinys yra priimtinas, kiek jis susijęs su antruoju ginčijamu sprendimu ir kiek juo siekiama apsaugoti procesines teises, kurios ieškovei tenka pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį. Kiek ieškovės prašymas dėl panaikinimo viršija šį tikslą, jį reikia atmesti kaip nepriimtiną, o Bendrasis Teismas neturi nuspręsti dėl kitų Komisijos pateiktų nepriimtinumu grindžiamų prieštaravimų.

2.      Dėl priedų priimtinumo

a)      Dėl C.1 ir C.6–C.9 priedų priimtinumo

95      Triplike Komisija formaliai ginčija keturių prie dubliko pridėtų ieškovės įrodymų, t. y. C.1 ir C.6–C.8 priedų, priimtinumą. Šiuo aspektu ji pažymi, jog, kadangi ieškovė nepagrindė vėlavimo pateikti šiuos įrodymus, juos reikia pripažinti nepriimtinais. Ieškovė teigia, kad šiais priedais siekiama užginčyti atsiliepime į ieškinį pateiktus Komisijos teiginius.

96      Be to, Komisija ginčija mokslinio rašto, kurį ieškovė pateikė dubliko priede, t. y. C.9 priede, priimtinumą. Šiuo aspektu ieškovė primena, kad ieškinyje ji buvo pateikusi išsamias nuorodas į šį raštą.

97      Procedūros reglamento 85 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dublike ir triplike šalys gali papildomai pateikti įrodymų ar pasiūlymų pateikti įrodymų, kad pagrįstų savo argumentus, su sąlyga, kad vėlavimas juos pateikti yra pagrįstas.

98      Vis dėlto, remiantis jurisprudencija, pateikiant paneigiamuosius įrodymus ir papildant įrodymus po to, kai kita šalis atsiliepime į ieškinį pateikė paneigiamuosius įrodymus, netaikoma Procedūros reglamento 85 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta teisės praradimo taisyklė. Iš tikrųjų ši nuostata susijusi su pasiūlymais pateikti naujų įrodymų ir turi būti aiškinama atsižvelgiant į minėto reglamento 92 straipsnio 7 dalį, kurioje aiškiai numatyta, kad galima pateikti paneigiamųjų įrodymų arba papildyti pasiūlymus pateikti įrodymų (2007 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Komisija / Trends ir kt., T‑448/04, nepaskelbtas Rink., EU:T:2007:265, 52 punktas).

99      Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad C.1 ir C.6–C.8 priedai yra paneigiamieji įrodymai ir jais siekiama užginčyti atsiliepime į ieškinį Komisijos pateiktus teiginius. Taigi, siekiant užtikrinti rungimosi principo laikymąsi, reikia pripažinti šių priedų priimtinumą.

100    Dėl C.9 priedo reikia pažymėti, kad tai yra viešai paskelbtas dokumentas, kuriuo ieškovė grindžia savo argumentą ir kurio įrodomąją galią ginčija Komisija. Dėl šios priežasties šį priedą taip pat reikia pripažinti priimtinu.

b)      Dėl 2017 m. rugsėjo 8 d. Komisijos pastabų, pateiktų atsakant į Bendrojo Teismo klausimus, 7 ir 8 priedų priimtinumo

101    Prašyme surengti teismo posėdį ieškovė formaliai ginčija dviejų Komisijos įrodymų, pridėtų prie jos 2017 m. rugsėjo 8 d. pastabų, pateiktų atsakant į Bendrojo Teismo klausimus, t. y. 7 ir 8 priedų, priimtinumą. Ji teigia, kad šie įrodymai buvo pateikti pavėluotai.

102    Komisija nurodo, kad nagrinėjami įrodymai – tai du 2014 m. vasario 17 ir 25 d. Deutsche Bank AG raštai, ir pabrėžia ankstesnio 2014 m. kovo 10 d. Deutsche Bank rašto, kuriuo buvo grindžiamas Capricorn pasiūlymas (toliau – 2014 m. kovo 10 d. Deutsche Bank raštas), jos manymu, privalomąjį pobūdį. Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad su minėto rašto privalomuoju pobūdžiu buvo susijęs vienas iš Bendrojo Teismo taikant 2017 m. liepos 26 d. proceso organizavimo priemonę Komisijai pateiktų klausimų.

103    Remiantis Procedūros reglamento 89 straipsniu, kuriuo Bendrajam Teismui suteikiama teisė užduoti šalims klausimus ir prašyti iš jų dokumentų siekiant išsiaiškinti tam tikrus ginčo aspektus, reikia pripažinti, kad šie priedai priimtini.

c)      Dėl G.13 priedo priimtinumo

104    Per teismo posėdį Komisija formaliai užginčijo vieno ieškovės įrodymo, pridėto prie jos 2017 m. rugsėjo 8 d. pastabų, pateiktų atsakant į Bendrojo Teismo klausimus, t. y. G.13 priedo, priimtinumą ir paprašė jį pašalinti.

105    Ieškovė teigia, kad šiuo įrodymu buvo siekiama pagrįsti jos sąsają su ADAC pasiūlymu, pateiktu tik dėl Nürburgring žiedinės trasos; šia sąsaja buvo remiamasi ieškinyje. Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad su šios sąsajos apimtimi buvo susijęs vienas iš Bendrojo Teismo taikant 2017 m. liepos 26 d. proceso organizavimo priemonę ieškovei pateiktų klausimų.

106    Taigi, remiantis Procedūros reglamento 89 straipsniu, kuriuo Bendrajam Teismui suteikiama teisė užduoti šalims klausimus ir prašyti iš jų dokumentų, siekiant išsiaiškinti tam tikrus ginčo aspektus, reikia pripažinti, kad šis priedas priimtinas, ir atmesti Komisijos prašymą pašalinti šį priedą iš bylos.

d)      Dėl H.1 ir H.2 priedų priimtinumo

107    2017 m. lapkričio 23 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu aktu (žr. šio sprendimo 28 punktą) Komisija formaliai užginčijo dviejų ieškovės įrodymų, pridėtų prie jos 2017 m. spalio 16 d. prašymo surengti teismo posėdį, t. y. H.1 ir H.2 priedų, priimtinumą ir paprašė juos pašalinti.

108    Reikia pažymėti, kad, kaip teigia ieškovė, H.1 ir H.2 priedais siekiama paneigti 2017 m. rugsėjo 8 d. Komisijos pastabas, kuriomis atsakoma į 2017 m. liepos 26 d. Bendrojo Teismo klausimus Komisijai.

109    Tokiomis aplinkybėmis reikia pripažinti H.1 ir H.2 priedus priimtinais ir atmesti Komisijos prašymus pašalinti šiuos priedus iš bylos.

3.      Dėl esmės

a)      Pirminės pastabos dėl teisminės kontrolės, susijusios su pasibaigus preliminaraus tyrimo etapui priimtu sprendimu dėl pagalbos nebuvimo, apimties

110    Iš pradžių reikia priminti, kad SESV 108 straipsnio 3 dalimi ir Reglamento Nr. 659/1999 4 straipsniu nustatomas pagalbos priemonių, apie kurias pranešta, preliminaraus tyrimo etapas, kuriuo siekiama suteikti Komisijai galimybę susidaryti pirminę nuomonę apie atitinkamos pagalbos suderinamumą su bendrąja rinka. Pasibaigus šiam etapui, Komisija konstatuoja, kad ši priemonė nėra pagalba arba kad ji patenka į SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo sritį. Pastaruoju atveju gali nekilti abejonių dėl minėtos priemonės suderinamumo su vidaus rinka arba, priešingai, gali jų būti (2011 m. gegužės 24 d. Sprendimo Komisija / Kronoply ir Kronotex, C‑83/09 P, EU:C:2011:341, 43 punktas).

111    Jeigu pasibaigus preliminaraus tyrimo etapui Komisija priima sprendimą, kuriuo konstatuoja, kad valstybės priemonė nėra su vidaus rinka nesuderinama pagalba, ji taip pat netiesiogiai atsisako pradėti formalią tyrimo procedūrą. Šis principas taikomas ir tuomet, kai sprendimas priimamas motyvuojant tuo, kad Komisija mano, jog pagalba yra suderinama su vidaus rinka pagal Reglamento Nr. 659/1999 4 straipsnio 3 dalį, vadinamas „sprendimu nepateikti prieštaravimų“, ir tuomet, kai ji laikosi nuomonės, kad priemonė nepatenka į SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, todėl nėra pagalba pagal Reglamento Nr. 659/1999 4 straipsnio 2 dalį (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 17 d. Sprendimo Athinaïki Techniki / Komisija, C‑521/06 P, EU:C:2008:422, 52 punktą ir 2012 m. kovo 28 d. Sprendimo Ryanair / Komisija, T‑123/09, EU:T:2012:164, 68 punktą).

112    Remiantis jurisprudencija, jeigu ieškovas prašo panaikinti sprendimą, kuriuo pripažinta, kad atitinkama priemonė nėra valstybės pagalba, arba sprendimą nepateikti prieštaravimų, iš esmės jis teigia, kad Komisijos sprendimas dėl nagrinėjamos pagalbos buvo priimtas šiai institucijai nepradėjus formalios tyrimo procedūros, taip pažeidžiant jo procesines teises. Tam, kad būtų tenkinamas ieškovo prašymas dėl panaikinimo, jis, siekdamas, kad būtų apsaugotos procesinės teisės, kurias jis turi per formalią tyrimo procedūrą, gali remtis bet kokiu pagrindu, galinčiu įrodyti, jog informacijos, kurią Komisija turėjo arba galėjo turėti, vertinimas per atitinkamos priemonės preliminarų tyrimo etapą turėjo kelti abejonių dėl jos pripažinimo valstybės pagalba arba dėl jos suderinamumo su vidaus rinka (2013 m. birželio 13 d. Sprendimo Ryanair / Komisija, C‑287/12 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:395, 60 punktas ir 2014 m. lapkričio 25 d. Sprendimo Ryanair / Komisija, T‑512/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:989, 31 punktas), turint omenyje tai, kad informacija, kurią Komisija „galėjo turėti“, yra ta, kuri atrodo reikšminga atliekant vertinimą ir kurią ji galėjo gauti per administracinę procedūrą pateikusi prašymą (šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Komisija / Frucona Košice, C‑300/16 P, EU:C:2017:706, 71 punktą).

113    Tokių įrodymų dėl abejonių egzistavimo, be kita ko, gali suteikti nuoseklių požymių visuma, ir, kiek tai susiję su sprendimu, kuriuo konstatuojama, kad atitinkama priemonė nėra valstybės pagalba, abejonių buvimas turi būti nustatytas atsižvelgiant tiek į to sprendimo priėmimo aplinkybes, visų pirma preliminaraus tyrimo trukmę, tiek į jo turinį, susiejant vertinimus, kuriais minėtame sprendime rėmėsi Komisija, su įrodymais, kuriuos ji turėjo arba galėjo turėti, kai priėmė sprendimą dėl atitinkamos priemonės pripažinimo valstybės pagalba (šiuo klausimu žr. 2013 m. sausio 24 d. Sprendimo 3F / Komisija, C‑646/11 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:36, 31 punktą).

114    Taigi Komisija privalo pradėti formalią tyrimo procedūrą, jei, atsižvelgdama į per preliminaraus tyrimo etapą gautą informaciją, susiduria su dideliais nagrinėjamos priemonės vertinimo sunkumais. Ši pareiga tiesiogiai kyla iš SESV 108 straipsnio 3 dalies, išaiškintos jurisprudencijoje, ir ją patvirtina Reglamento Nr. 659/1999 4 straipsnis, jei Komisija, atlikusi preliminarų tyrimą, konstatuoja, kad atitinkama priemonė kelia abejonių dėl jos kvalifikavimo kaip valstybės pagalbos arba jos suderinamumo su vidaus rinka (šiuo klausimu žr. 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Club Hotel Loutraki ir kt. / Komisija, C‑131/15 P, EU:C:2016:989, 30–33 punktus ir 2008 m. vasario 12 d. Sprendimo BUPA ir kt. / Komisija, T‑289/03, EU:T:2008:29, 328 punktą). Tokiu atveju Komisija negali atsisakyti pradėti formalios tyrimo procedūros, remdamasi kitomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, trečiųjų asmenų interesais, procedūros ekonomijos sumetimais ar kitais administraciniais ar politiniais motyvais (2009 m. vasario 10 d. Sprendimo Deutsche Post ir DHL International / Komisija, T‑388/03, EU:T:2009:30, 90 punktas).

115    Ginčo etapu Sąjungos teismo kontrolė turi būti sutelkta į klausimą, ar, atsižvelgiant į ieškovo konkrečiu atveju pateiktus argumentus ir įrodymus, išvados, kuriomis Komisija rėmėsi sprendime dėl pagalbos nebuvimo, kėlė sunkumų, dėl kurių galėjo atsirasti abejonių ir kurie galėjo pateisinti formalios tyrimo procedūros pradėjimą (šiuo klausimu žr. 1993 m. gegužės 19 d. Sprendimo Cook / Komisija, C‑198/91, EU:C:1993:197, 31 punktą ir 1993 m. birželio 15 d. Sprendimo Matra / Komisija, C‑225/91, EU:C:1993:239, 34 punktą).

b)      Pirminės pastabos dėl ieškinio apimties

116    Remiantis suformuota jurisprudencija, Bendrajam Teismui nepriklauso aiškinti ieškovo ieškinį, kuriuo išimtinai ginčijamas pagalbą įvertinančio sprendimo pagrįstumas, kaip ieškinį, kuriuo iš tiesų siekiama apsaugoti iš SESV 108 straipsnio 2 dalies kylančias ieškovo procesines teises, jei ieškovas aiškiai nenurodė tokio ieškinio pagrindo. Tokiu atveju toks pagrindo aiškinimas faktiškai reikštų ieškinio dalyko perkvalifikavimą (žr. 2011 m. gegužės 24 d. Sprendimo Komisija / Kronoply ir Kronotex, C‑83/09 P, EU:C:2011:341, 55 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

117    Todėl toks teisės aiškinti ieškinio pagrindus apribojimas nekliudo Bendrajam Teismui išnagrinėti ieškovės pateiktų argumentų dėl esmės, siekiant patikrinti, ar juose taip pat yra įrodymų, pagrindžiančių pagrindą, kurį taip pat suformulavo ieškovė ir kuriuo aiškiai teigiama, kad kyla didelių sunkumų, pateisinančių SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytos procedūros pradėjimą (2011 m. gegužės 24 d. Sprendimo Komisija / Kronoply ir Kronotex, C‑83/09 P, EU:C:2011:341, 56–58 punktai).

118    Nagrinėjamu atveju savo ieškinį ieškovė grindžia devyniais pagrindais, iš jų aštuoniais grindžiama ta jo dalis, kuria siekiama, kad būtų panaikintas antrasis ginčijamas sprendimas. Primintina, kad septintasis ieškinio pagrindas, kuriuo ieškovė tvirtina, kad, priimdama pirmąjį ginčijamą sprendimą, Komisija neįvertino jos pastabų, buvo pateiktas tik dėl pirmojo ginčijamo sprendimo, dėl kurio, kaip pripažinta, ieškovė neturi suinteresuotumo pareikšti ieškinį.

119    Penktasis ir aštuntasis pagrindai aiškiai grindžiami ieškovės procesinių teisių pažeidimu, nes Komisija nepradėjo SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytos formalios tyrimo procedūros, nors dėl Nürburgring turto pardavimo mažesne nei rinkos kaina ji turėjo padaryti išvadą, kad pirkėjai buvo suteikta pagalba.

120    Be to, pirmasis pagrindas grindžiamas klaidomis, kurias Komisija esą padarė konstatuodama reikšmingas faktines aplinkybes, visų pirma kiek tai susiję su konkurso procedūra. Antrasis pagrindas grindžiamas klaidomis, kurias Komisija padarė vertindama pirkėjos pasiūlymo finansavimo patvirtinimą. Trečiasis pagrindas grindžiamas klaidomis, kurias Komisija padarė, be kita ko, vertindama tai, ar pardavus Nürburgring turtą Capricorn buvo suteikta nauja valstybės pagalba. Pateikdama šį pagrindą ieškovė aiškiai teigia, kad Komisija turėjo pradėti formalią tyrimo procedūrą. Be to, penktajame ir aštuntajame pagrinduose, grindžiamuose jos procesinių teisių pažeidimu, ieškovė pateikia aiškią nuorodą į trečiojo pagrindo trečią dalį teikdama, kad ji turi leisti nustatyti, jog, pasibaigus preliminaraus tyrimo etapui, Komisijai turėjo kilti abejonių dėl to, ar pirkėjos sumokėta pardavimo kaina yra suderinama su vidaus rinka. Galiausiai, ketvirtasis pagrindas grindžiamas klaidomis, kurias Komisija padarė vertindama konkurso procedūros skaidrumą ir nediskriminacinį pobūdį.

121    Taigi siekiant nuspręsti dėl penktojo ir aštuntojo pagrindų, remiantis šio sprendimo 117 punkte nurodyta jurisprudencija, reikia išnagrinėti visus kitus ieškovės pateiktus pagrindus, kuriais siekiama, kad būtų panaikintas antrasis ginčijamas sprendimas, ir kuriuos galima laikyti įrodančiais sunkumus, kurių kilus Komisija turėjo pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytą formalią tyrimo procedūrą.

122    Šiuo aspektu iš pradžių reikia išnagrinėti argumentus, susijusius su konkurso procedūros skaidrumu ir nediskriminaciniu pobūdžiu, t. y. pirmojo pagrindo antrą dalį ir ketvirtąjį pagrindą, ir argumentus, susijusius su Capricorn pasiūlymo finansavimu, t. y. pirmojo pagrindo pirmą ir trečią dalis ir antrąjį pagrindą.

123    Paskui reikės išnagrinėti pirmojo pagrindo penktą dalį, grindžiamą tuo, kad pardavimo procedūra buvo tęsiama po to, kai 2014 m. kovo 11 d. Capricorn buvo perduotas Nürburgring turtas, ir trečiojo pagrindo trečią dalį, grindžiamą tuo, kad Nürburgring turto pardavimas yra Capricorn suteikta nauja valstybės pagalba.

124    Galiausiai reikės išnagrinėti šeštąjį ir devintąjį pagrindus, grindžiamus kitais ieškovės procesinių teisių pažeidimais, kurie taip pat gali turėti įtakos antrajame ginčijamame sprendime padarytai Komisijos išvadai, kad nekilo didelių atitinkamos priemonės nagrinėjimo sunkumų, kurie pateisintų SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytos formalios tyrimo procedūros pradėjimą. Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas pareigos motyvuoti pažeidimu. Paskutinis devintasis pagrindas grindžiamas teisės į gerą administravimą pažeidimu.

c)      Dėl kartu vertinamų penktojo ir aštuntojo pagrindų, grindžiamų SESV 108 straipsnio 2 dalies, Reglamento Nr. 659/1999 4 straipsnio 4 dalies ir ieškovės procesinių teisių pažeidimu, ir dėl pirmojo, antrojo, trečiojo ir ketvirtojo pagrindų

125    Penktuoju pagrindu ieškovė teigia, kad konstatavusi, jog dėl konkurso procedūros pirkėjai nebuvo suteikta nauja valstybės pagalba, taigi netiesiogiai atsisakiusi pradėti formalią tyrimo procedūrą, Komisija pažeidė SESV 108 straipsnio 2 dalį ir Reglamento Nr. 659/1999 4 straipsnio 4 dalį.

126    Aštuntuoju pagrindu ieškovė teigia, kad antrajame ginčijamame sprendime atsisakiusi pradėti formalią tyrimo procedūrą Komisija pažeidė Reglamento Nr. 659/1999 20 straipsnio 1 dalyje numatytą jos teisę pateikti pastabas ir esminius formos reikalavimus.

127    Anot ieškovės, Komisijai turėjo kilti abejonių dėl pirkėjos sumokėtos pardavimo kainos atitikties vidaus rinkai.

128    Komisija ginčija šiuos argumentus.

129    Kaip nurodyta šio sprendimo 121–123 punktuose, siekiant nuspręsti dėl penktojo ir aštuntojo pagrindų, reikia išnagrinėti, ar pirmasis, antrasis, trečiasis ir ketvirtasis pagrindai leidžia nustatyti, kad, pasibaigus preliminaraus tyrimo etapui, Komisijai kilo sunkumų, dėl kurių turėjo būti pradėta formalaus tyrimo procedūra.

1)      Dėl pirmojo pagrindo pirmų trijų dalių ir dėl antrojo ir ketvirtojo pagrindų, grindžiamų tuo, kad parduodant „Nürburgring“ turtą „Capricorn“ buvo suteikta pagalba

130    Pirmojo pagrindo pirmose trijose dalyse ir antrajame bei ketvirtajame pagrinduose ieškovė iš esmės teigia, kad Komisija padarė teisės klaidą, kai konstatavo, jog konkurso procedūra buvo atvira, skaidri, nediskriminacinė ir besąlyginė.

131    Be to, ieškovė tvirtina, kad nebuvo laikomasi reikalavimo užtikrinti sandorį, nes 2014 m. kovo 10 d. Deutsche Bank raštas nėra Capricorn pasiūlymo finansavimo garantija.

132    Atsižvelgiant į šiuos du pagrindinius kaltinimus, reikia nustatyti, ar Komisijos atliktas konkurso procedūros teisėtumo nagrinėjimas buvo toks, kad galima atmesti tai, jog kilo didelių atitinkamos priemonės vertinimo sunkumų, galinčių pateisinti formalios tyrimo procedūros pradėjimą.

133    Kaip matyti iš suformuotos jurisprudencijos, jei įmonė, kuriai suteikta su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba, yra parduodama už rinkos kainą, t. y. už didžiausią kainą, kurią įprastomis konkurencijos sąlygomis privatus investuotojas pasiruošęs mokėti už šią bendrovę esant tokiai situacijai, kurioje ta bendrovė atsidūrusi, be kita ko, po valstybės pagalbos suteikimo, pagalbos elementas yra įvertintas pagal rinkos kainą ir įtrauktas į pirkimo kainą. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo manyti, kad pirkėjai buvo suteiktas pranašumas prieš kitus ūkio subjektus rinkoje (šiuo klausimu žr. 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Vokietija / Komisija, C‑277/00, EU:C:2004:238, 80 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

134    Jei, atvirkščiai, valstybės pagalbos gavėjų turtas parduodamas mažesne nei rinkos kaina, nepagrįstas pranašumas gali būti perduotas pirkėjai (šiuo klausimu žr. 2012 m. kovo 28 d. Sprendimo Ryanair / Komisija, T‑123/09, EU:T:2012:164, 161 punktą).

135    Siekiant patikrinti rinkos kainą, gali būti atsižvelgiama, be kita ko, į pasirinktą bendrovės perleidimo formą, pavyzdžiui, į viešąjį konkursą, kuris laikomas užtikrinančiu pardavimą rinkos sąlygomis. Vadinasi, kai įmonė parduodama taikant atvirą, skaidrią ir besąlyginę konkurso procedūrą, galima preziumuoti, kad rinkos kaina atitinka didžiausią pasiūlytą kainą, tačiau turi būti nustatyta, kad, pirma, šis pasiūlymas yra įpareigojamojo pobūdžio ir patikimas ir, antra, nėra pagrindo atsižvelgti į kitus ekonominius kriterijus, išskyrus kainą (šiuo klausimu žr. 2013 m. spalio 24 d. Sprendimo Land Burgenland ir kt. / Komisija, C‑214/12 P, C‑215/12 P ir C‑223/12 P, EU:C:2013:682, 93 ir 94 punktus ir 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo BVVG, C‑39/14, EU:C:2015:470, 32 punktą).

136    Remiantis jurisprudencija, konkurso procedūros atvirumas ir skaidrumas turi būti vertinami atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybėms būdingų požymių visumą (žr. 2018 m. kovo 7 d. Sprendimo SNCF Mobilités / Komisija, C‑127/16 P, EU:C:2018:165, 68 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

137    Turint omenyje šio sprendimo 133–136 punktuose primintą jurisprudenciją, šiuo atveju reikia išnagrinėti dviejų ieškovės kaltinimų pagrįstumą, atsižvelgiant į tai, kad tai darydamas Bendrasis Teismas negali tiesiogiai nuspręsti dėl paties konkurso procedūros teisėtumo.

i)      Dėl kaltinimo, grindžiamo konkurso procedūros neskaidrumu ir diskriminaciniu pobūdžiu

138    Ketvirtuoju pagrindu ieškovė teigia, kad Komisija padarė teisės klaidą, kai konstatavo, kad konkurso procedūra buvo atvira, skaidri, nediskriminacinė ir besąlyginė, visų pirma atsižvelgdama į finansinių duomenų neskaidrumą, vertinimo kriterijų ir jų taikymo neskaidrumą ir diskriminacinį pobūdį, taip pat į pardavimo procedūros tęsimą po Nürburgring turto perdavimo pirkėjai.

139    Ji, be kita ko, tvirtina, kad konkurso procedūroje nebuvo numatyti konkretūs vertinimo kriterijai, taikytini lyginant pasiūlymus, visų pirma kiek tai susiję su pasiūlymų dėl viso turto palyginimu su pasiūlymais dėl atskirų turto vienetų ar turto grupių.

140    Pirmojo pagrindo antroje dalyje ieškovė teigia, kad suinteresuotieji investuotojai, prieš pateikdami savo pasiūlymus, nebuvo informuoti apie tai, kad šie pasiūlymai turi atitikti bent 25 % bendro didžiausio pasiūlymo, kad į juos būtų atsižvelgta tolimesniuose procedūros etapuose.

141    Komisija ginčija šiuos argumentus.

142    Reikia pažymėti, kad, 2013 m. liepos 19 d. KPMG raštu, skirtu suinteresuotiesiems investuotojams, jie buvo paraginti pateikti preliminarius pasiūlymus dėl viso turto, konkretaus turto grupių ir dėl atskiro turto (žr. šio sprendimo 10 punkto ketvirtą įtrauką). Kaip teigiama šiame rašte, pasiūlymai turėjo būti vertinami, be kita ko, remiantis už turtą pasiūlyta kaina, atsižvelgiant į pasiūlymo mastą.

143    Raštuose, kuriuos KPMG nusiuntė suinteresuotiesiems investuotojams 2013 m. liepos 19 d. ir spalio 17 d., nurodyta, kad jie, be kita ko, bus atrinkti atsižvelgiant į viso turto vertės maksimizavimo kriterijų (žr. šio sprendimo 10 punkto devintą įtrauką). Kaip matyti iš galutinio sprendimo 50 konstatuojamosios dalies, taikydamos šį kriterijų praktikoje pardavėjos paskutiniame konkurso procedūros etape atsižvelgė tik į pasiūlymus dėl viso turto. Anot Komisijos, taip buvo dėl to, kad, turint omenyje pateiktus pasiūlymus, viso Nürburgring turto pardavimas leido gauti didesnę kainą nei atskiras kiekvieno turto vieneto pardavimas.

144    Į galutinio sprendimo 50 konstatuojamąją dalį įterptoje 65 išnašoje pažymėta, kad buvo pateikti šeši bendri preliminarūs pasiūlymai, kuriuose buvo nurodyta daugiau kaip 25 % geriausio pasiūlymo sudaranti kaina, kad bendri pasiūlymai, kuriuose buvo nurodyta 25 % geriausio pasiūlymo nesiekianti kaina, iš pradžių buvo atmesti dėl nurodytos pirkimo kainos ir kad jokio papildomo dėmesio nebuvo skirta pasiūlymams dėl Nürburgring žiedinės trasos, kurie, vertinami kartu su individualiais pasiūlymais dėl kito turto, kartu nesiekė 25 % geriausio pasiūlymo ribos.

145    Vadinasi, suinteresuotieji investuotojai galėjo laisvai apibrėžti savo pirkimo pasiūlymų dalyką, atsižvelgdami į informaciją, kuri jiems buvo perduota dėl kriterijaus, susijusio su viso turto vertės maksimizavimu. Kalbant apie 25 % kriterijų, juo, kaip teigia Komisija, buvo siekiama tik suteikti konkretų turinį viso turto vertės maksimizavimo kriterijui, o kadangi jis priklausė nuo faktiškai pateiktų pasiūlymų vertės, jį konkrečiai nustatyti buvo galima tik ex post.

146    Taigi ieškovės argumentai, kuriais grindžiamas minėtas kaltinimas, neleidžia nustatyti, kad Komisijai turėjo kilti abejonių dėl konkurso procedūros skaidrumo ir nediskriminacinio pobūdžio.

ii)    Dėl kaltinimo, susijusio su „Capricorn“ pasiūlymo finansavimu

147    Pirmojo pagrindo pirmoje dalyje ir antrajame pagrinde ieškovė tvirtina, kad, priešingai, nei nurodyta galutiniame sprendime, 2014 m. kovo 10 d. Deutsche Bank raštas, kuriuo buvo grindžiamas 2014 m. kovo 11 d. patvirtintas Capricorn pasiūlymas, nebuvo privaloma finansavimo garantija.

148    Be to, šiuo klausimu pateiktas Komisijos vertinimas prieštarauja galutinio sprendimo 272 konstatuojamojoje dalyje padarytai išvadai, kad trečiosios pasiūlymo pateikėjos pasiūlyme nebuvo reikiamų finansavimo įrodymų.

149    Pirmojo pagrindo trečioje dalyje ieškovė apskritai ginčija galutiniame sprendime suformuluotą Komisijos išvadą, kad Capricorn pasiūlymas galėjo būti grindžiamas „užtikrintu finansavimu“.

150    Komisija ginčija šiuos argumentus.

151    Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad suinteresuotiesiems investuotojams skirtame 2013 m. spalio 17 d. KPMG rašte nurodyta, jog jie visų pirma bus atrinkti atsižvelgiant į tikimybę sudaryti sandorį, kuri bus nagrinėjama remiantis, be kita ko, jų pasiūlymo finansiniu užtikrinimu, kurį įrodo finansinių partnerių išduotas finansavimo patvirtinimas (žr. šio sprendimo 10 punkto devintą įtrauką). Todėl reikia nustatyti, ar Komisijos atliktas nagrinėjimas, kartu su Vokietijos valdžios institucijų analize, yra tokie, kad gali būti atmesta tai, jog kilo abejonių dėl 2014 m. kovo 10 d. Deutsche Bank rašto privalomojo pobūdžio.

152    Visų pirma 2014 m. kovo 10 d. Deutsche Bank rašte pažymėta, kad šis bankas yra pasirengęs suteikti pirkėjai 45 mln. EUR paskolą. Šio finansavimo sąlygos išsamiai aprašytos, o tai, kaip teisingai teigia Komisija, rodo, kad Deutsche Bank atliko išsamų nagrinėjimą ir keitėsi informacija su pirkėja.

153    Be to, šiame Deutsche Bank rašte kelis kartus kalbama apie Deutsche Bank įsipareigojimą bendrovei Capricorn pagal šį raštą. Taigi, Deutsche Bank manymu, jis buvo saistomas šio rašto.

154    Šiuo aspektu, kaip teisingai nurodo Komisija, 2014 m. kovo 10 d. Deutsche Bank rašto palyginimas su dviem parengiamaisiais ir neprivalomais 2014 m. vasario 17 ir 25 d. Deutsche Bank raštais patvirtina 2014 m. kovo 10 d. Deutsche Bank rašto privalomąjį pobūdį. 2014 m. vasario 17 d. rašte nurodyta, kad tai nėra Deutsche Bank įsipareigojimas, priešingai nei 2014 m. kovo 10 d. Deutsche Bank rašte, kuriame kalbama apie Deutsche Bank įsipareigojimą bendrovei Capricorn pagal šį raštą.

155    Galiausiai, 2014 m. kovo 10 d. Deutsche Bank rašte pažymėta, kad šio banko įsipareigojimui taikomos trys sąlygos. Šios sąlygos (sandorio įvykdymas, didelių pokyčių nebuvimas, kiek tai susiję su įgyjamu turtu, ir neteisėtumo nebuvimas) leidžia Deutsche Bank nevykdyti savo įsipareigojimo tik jeigu pirkimas būtų vykdomas nenumatytomis sąlygomis.

156    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, neatrodo, kad Komisijai turėjo kilti abejonių dėl 2014 m. kovo 10 d. Deutsche Bank rašto privalomojo pobūdžio.

157    Atvirkščiai, kaip Komisija konstatavo galutinio sprendimo 272 konstatuojamojoje dalyje, nei trečiosios pasiūlymo pateikėjos preliminariame pasiūlyme, nei jos galutiniame pasiūlyme nebuvo finansavimo įrodymų. Toje pačioje konstatuojamojoje dalyje Komisija konstatavo, kad trečiajai pasiūlymo pateikėjai pardavėjos tai nurodė 2013 m. spalio 17 d., gruodžio 11, 17 ir 18 d. KPMG raštuose, taip pat 2014 m. vasario 18 d. ir balandžio 9 d. KPMG išsiųstuose elektroniniuose pranešimuose, tačiau trečioji pasiūlymo pateikėja nei prieš tai, kai 2014 m. kovo 11 d. kreditorių komitetas perdavė Capricorn Nürburgring turtą, nei po to nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos pasiūlymo finansavimą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima matyti, kad šios išvados klaidingos.

158    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad pirkėja, kurios pasiūlymas buvo pasirinktas, turėjo du parengiamuosius 2014 m. vasario 17 ir 25 d. Deutsche Bank raštus ir 2014 m. kovo 10 d. Deutsche Bank raštą, dėl kurio privalomojo pobūdžio Komisijai neturėjo kilti abejonių, o trečioji pasiūlymo pateikėja, kurios pasiūlymas nebuvo pasirinktas, niekada nepateikė jokių finansavimo įrodymų. Todėl ieškovės argumentai, kuriais grindžiamas minėtas kaltinimas, taip pat neleidžia nustatyti, kad Komisijai turėjo kilti abejonių dėl konkurso procedūros nediskriminacinio pobūdžio, kiek tai susiję, be kita ko, su reikalavimu pateikti privalomą finansavimo garantiją.

159    Turint omenyje tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, atsižvelgiant į ieškovės nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, Komisijai turėjo kilti abejonių dėl pirkėjai per konkurso procedūrą suteikto pranašumo dėl tos procedūros neskaidrumo ir diskriminacinio pobūdžio.

160    Remiantis šio sprendimo 133–136 punktuose nurodyta jurisprudencija, Komisijos atliktas nagrinėjimas leido išsklaidyti abejones dėl pirkėjai per konkurso procedūrą suteikto nepagrįsto pranašumo, taigi dėl to, kad buvo suteikta valstybės pagalba. Todėl nėra pagrindo manyti, kad argumentai, kuriais grindžiamos pirmojo pagrindo pirmos trys dalys ir antrasis ir ketvirtasis pagrindai, parodo didelius atitinkamos priemonės vertinimo sunkumus, dėl kurių Komisija privalėjo pradėti formalią tyrimo procedūrą, numatytą SESV 108 straipsnio 2 dalyje.

161    Vadinasi, pirmojo pagrindo pirmos trys dalys ir antrasis ir ketvirtasis pagrindai, siejami su penktuoju ir aštuntuoju pagrindais, turi būti atmesti.

2)      Dėl pirmojo pagrindo penktos dalies, grindžiamos tuo, kad pardavimo procedūra buvo tęsiama, kai 2014 m. kovo 11 d. „Nürburgring“ turtas buvo perduotas „Capricorn“

162    Ieškovė teigia, kad Komisija turėjo konstatuoti, jog pardavimo procedūra buvo tęsiama, kai 2014 m. kovo 11 d. Nürburgring turtas buvo perduotas Capricorn.

163    Ieškovė tvirtina, kad Capricorn buvo pakeista vėlesne pirkėja per neskaidrią Nürburgring turto perpardavimo procedūrą. Anot jos, 2014 m. rugpjūčio 13 d. pardavėjos ir turto administratorius sudarė su Capricorn sutartį dėl užstato, pagal kurią ji įsipareigojo perleisti visas savo teises ir reikalavimus, kylančius iš 2014 m. kovo 11 d. sutarties dėl Nürburgring turto pardavimo. Tuo remiantis darytina išvada, kad konkurso procedūra nebuvo atvira, skaidri, nediskriminacinė ir besąlyginė.

164    Komisija ginčija šiuos argumentus.

165    Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad pagal šio sprendimo 133–136 punktuose nurodytą jurisprudenciją, kaip nurodo Komisija, tam, kad nustatytų, ar Nürburgring turtas buvo perleistas už rinkos kainą, ji siekė išsiaiškinti, ar konkurso procedūra buvo atvira, skaidri, nediskriminacinė ir besąlyginė. Priešingu atveju šis pardavimas galėjo būti įvykdytas žemesne nei rinkos kaina ir pirkėjai galėjo būti suteiktas nepagrįstas pranašumas.

166    Todėl reikia daryti išvadą, kad pagalba, kurią, anot ieškovės (žr. šio sprendimo 11 punktą), Komisija turėjo konstatuoti antrajame ginčijamame sprendime ir kuri turėjo būti lygi skirtumui tarp kainos, kurią Capricorn sumokėjo įsigydama Nürburgring turtą, ir šio turto rinkos kainos, Capricorn buvo suteikta 2014 m. kovo 11 d., kai buvo nuspręsta perduoti jai Nürburgring turtą ir kai buvo pasirašyta pardavimo sutartis, kurioje nustatyta kaina, už kurią Capricorn įsigyja minėtą turtą. Vadinasi, po šios datos susiklosčiusios aplinkybės, kaip antai Capricorn turėtų akcijų perleidimas vėlesnei pirkėjai, kaip priemonė įgyti Nürburgring turtą, neturėjo reikšmės nagrinėjant klausimą, ar Capricorn per konkurso procedūrą galėjo būti suteikta pagalba.

167    Galiausiai, kaip Komisija teisingai pažymi savo 2018 m. kovo 12 d. pastabose atsakydama į Bendrojo Teismo klausimus, jei ieškovė norėjo, kad ji taip pat išnagrinėtų, ar buvo suteikta nauja pagalba, kurią lemia nurodytas pardavimo procedūros tęsimas po to, kai buvo priimtas antrasis ginčijamas sprendimas, ji turėjo pateikti naują skundą šiuo klausimu.

168    Todėl argumentai, kuriais grindžiama pirmojo pagrindo penkta dalis, neįrodo, kad preliminaraus tyrimo etapo pabaigoje Komisija susidūrė su Nürburgring turto pardavimo vertinimo sunkumais, dėl kurių reikėjo pradėti formalią tyrimo procedūrą.

169    Taigi pirmojo pagrindo penkta dalis, siejama su penktuoju ir aštuntuoju pagrindais, turi būti atmesta.

3)      Dėl trečiojo pagrindo trečios dalies, grindžiamos tuo, kad „Nürburgring“ turto pardavimas „Capricorn“ yra nauja valstybės pagalba

170    Anot ieškovės, tiek sutariant dėl kainos, tiek nustatant mokėjimo sąlygas buvo suteikta pagalba, nes, pirma, 6 mln. EUR, gautų dėl Nürburgring administratoriaus bendro likutinio pertekliaus (žr. šio sprendimo 7 punktą), buvo įtraukti į pardavimo kainą, nors šis administratorius 2013 m. nurodė, kad nesitiki jokio pelno iš Nürburgring turto, antra, pardavimo kainos antros dalies mokėjimas buvo atidėtas, trečia, 25 mln. EUR bauda, kuri pirkimo sutartyje numatyta nesumokėjimo atveju, nebuvo sumokėta ir, ketvirta, vėlesnei pirkėjai Nürburgring turtas buvo perleistas per neskaidrią procedūrą.

171    Be to, pati Nürburgring turto nuomos sutartis nebuvo sudaryta per atvirą, skaidrią, nediskriminacinę ir besąlyginę konkurso procedūrą, todėl šios nuomos mokestis neatitinka rinkos kainos ir jis reiškia naujus pagalbos elementus. Iš galutinio sprendimo 56 konstatuojamosios dalies matyti, kad ši nuomos sutartis laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 1 d. buvo sudaryta tarp nepriklausomos pardavėjų bendrovės, kuri yra šio turto patikėtinė, ir Capricorn įsteigtos valdančios bendrovės, siekiant suvaldyti pereinamojo laikotarpio situaciją, kai gali būti įvykdyta Nürburgring turto pardavimui Capricorn taikoma sąlyga, t. y. kad Komisija priims sprendimą, kuriuo būtų pripažinta, kad šio turto pirkėjai nekyla rizika sugrąžinti pardavėjoms suteiktą pagalbą. Šiuo aspektu Nürburgring turto pardavimo kaina esą buvo sumažinta šiuo nuomos mokesčiu, nes jis turėjo būti priskiriamas prie šios kainos, kol pardavimas bus visiškai įvykdytas.

172    Komisija ginčija šiuos argumentus, be kita ko, teigdama, kad kaip Nürburgring turto nuomos mokestis sumokėtos sumos yra atskaitymai, mažinantys pardavimo kainą, kurią dar reikia sumokėti už šį turtą, taigi ir pirkėjos nemokumo riziką. Be to, Nürburgring turto pardavimo kainos mokėjimo sąlygos neturėjo įtakos šio turto vertei, atitinkančiai sutartyje numatytą kainą.

173    Dėl šio sprendimo 138–158 punktuose išdėstytų motyvų nėra pagrindo manyti, kad Komisijai turėjo kilti abejonių dėl konkurso procedūros skaidrumo ir nediskriminacinio pobūdžio.

174    Iš tų pačių motyvų taip pat matyti, kad Komisijos nagrinėjimas, kurį atlikus buvo priimtas antrasis ginčijamas sprendimas, galėjo išsklaidyti abejones dėl to, ar pirkėjai buvo suteiktas pranašumas dėl Nürburgring turto nuomos sutarties, ar dėl kitų šio turto pardavimo kainos mokėjimo sąlygų.

175    Taigi reikia atmesti trečiojo pagrindo trečią dalį, siejamą su penktuoju ir aštuntuoju pagrindais.

176    Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad penktasis ir aštuntasis pagrindai, nagrinėjami atsižvelgiant į argumentus, kuriuos ieškovė pateikė pirmajam, antrajam, trečiajam ir ketvirtajam pagrindams pagrįsti, neleidžia nustatyti, kad pasibaigus preliminaraus tyrimo etapui Komisijai kilo sunkumų, dėl kurių turėjo būti pradėta formalaus tyrimo procedūra. Todėl penktąjį ir aštuntąjį pagrindus reikia atmesti.

d)      Dėl šeštojo pagrindo, grindžiamo pareigos motyvuoti pažeidimu

177    Anot ieškovės, Komisija pažeidė pareigą motyvuoti, jai tenkančią pagal SESV 296 straipsnio antrą pastraipą ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punktą, kai pakankamai nemotyvavo esminių išvadų, kuriomis ji grindžia antrąjį ginčijamą sprendimą.

178    Ieškovė, be kita ko, kelia klausimus dėl pagrindo, kuriuo grindžiama galutinio sprendimo 240 konstatuojamojoje dalyje pateikta Komisijos išvada, kad Vokietijos Federacinė Respublika pardavė Nürburgring turtą „konkurso dalyviui, pateikusiam geriausią pasiūlymą kartu su finansavimo užtikrinimo įrodymu per atvirą, skaidrią, nediskriminacinę ir besąlyginę konkurso procedūrą“.

179    Be to, ieškovė kelia klausimus dėl pagrindo, kuriuo grindžiamas sprendimas, kad Nürburgring turto pardavimas Capricorn nėra valstybės pagalba, taip pat klausia, kodėl šis sprendimas yra pateiktas galutinio sprendimo 285 konstatuojamojoje dalyje, tačiau jo nėra jo rezoliucinėje dalyje.

180    Galiausiai, ieškovė tvirtina, kad daugumą savo išvadų Komisija grindžia informacija, kurią pateikė pardavėjų turto valdytojas ir administratorius ir kurią jai perdavė Vokietijos Federacinė Respublika.

181    Komisija ginčija šiuos argumentus.

182    Remiantis jurisprudencija, akto motyvai turi leisti suinteresuotiesiems asmenims susipažinti su priimtos priemonės pagrindimu, o Sąjungos teismui – vykdyti jos kontrolę (dėl valstybės pagalbos žr. 2006 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Portugalija / Komisija, C‑88/03, EU:C:2006:511, 88 ir 89 punktus, 2008 m. balandžio 22 d. Sprendimo Komisija / Salzgitter, C‑408/04 P, EU:C:2008:236, 56 punktą ir 2009 m. balandžio 30 d. Sprendimo Komisija / Italija ir Wam, C‑494/06 P, EU:C:2009:272, 48 ir 49 punktus). Kiek tai susiję su skundo dėl valstybės pagalbos atmetimu, be kita ko, buvo pažymėta, kad šiuose motyvuose skundo pateikėjui turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių skunde nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių nepakako valstybės pagalbos egzistavimui įrodyti (1998 m. balandžio 2 d. Sprendimo Komisija / Sytraval ir Brink’s France, C‑367/95 P, EU:C:1998:154, 64 punktas ir 2008 m. liepos 1 d. Sprendimo Chronopost ir La Poste / UFEX ir kt., C‑341/06 P ir C‑342/06 P, EU:C:2008:375, 89 punktas).

183    Nagrinėjamu atveju galutinio sprendimo antraštinės dalies „Skundai dėl [Nürburgring] turto pardavimo“ 266–281 konstatuojamosiose dalyse išsamiai išdėstytos priežastys, dėl kurių Komisija nusprendė, kad Nürburgring turtas buvo parduotas konkurso dalyviui, pateikusiam geriausią pasiūlymą kartu su finansavimo garantija per konkurso procedūrą, kuri buvo atvira, skaidri, nediskriminacinė ir besąlyginė, taigi, kad Nürburgring turtas nebuvo parduotas Capricorn už mažesnę nei rinkos kaina, todėl tai nebuvo valstybės pagalba.

184    Šio išdėstymo pakanka, kad būtų tenkinami šio sprendimo 182 punkte nurodytos jurisprudencijos reikalavimai.

185    Be to, antrasis ginčijamas sprendimas, kuriame padaryta išvada, kad Nürburgring turto pardavimas nėra valstybės pagalba, išdėstytas ne tik galutinio sprendimo 285 konstatuojamosios dalies pirmoje įtraukoje, bet ir to sprendimo 1 straipsnio paskutinėje įtraukoje. Taigi ieškovės kaltinimas šiuo atžvilgiu yra nepagrįstas faktais.

186    Galiausiai, reikia priminti, kad atlikdama valstybės pagalbos kontrolę Komisija turi pareigą atlikti kruopštų ir nešališką nagrinėjimą, vykdydama šią pareigą ji, be kita ko, privalo rūpestingai išnagrinėti valstybės narės jai nurodytas aplinkybes, kurios jai leidžia nuspręsti dėl atitinkamos priemonės pripažinimo valstybės pagalba (žr. 2008 m. spalio 22 d. Sprendimo TV2/Danmark ir kt. / Komisija, T‑309/04, T‑317/04, T‑329/04 ir T‑336/04, EU:T:2008:457, 183 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

187    Per SESV 108 straipsnio 3 dalyje numatytą preliminarų tyrimą Komisija turi atlikti vertinimą atsižvelgdama tiek į informaciją, kurią pateikė atitinkama valstybė, tiek į galimų skundo pateikėjų nurodytą informaciją (2001 m. gegužės 3 d. Sprendimo Portugalija / Komisija, C‑204/97, EU:C:2001:233, 35 punktas).

188    Galutinio sprendimo 266–271 konstatuojamosiose dalyse Komisija išnagrinėjo ieškovės pastabas, išdėstytas to sprendimo 97–101 konstatuojamosiose dalyse, ir jas palygino su Vokietijos valdžios institucijų atsiųstomis administratorių pastabomis, išdėstytomis to paties sprendimo 102–110 konstatuojamosiose dalyse. Jose Komisija pateikia savo pačios išvadas ir pastabas dėl reikšmingų įrodymų, visų pirma kiek tai susiję su konkurso procedūros skaidrumu ir nediskriminaciniu pobūdžiu.

189    Taigi Komisija šiuo atveju tinkamai išnagrinėjo ir įvertino informaciją, pateiktą tiek ieškovės, tiek Vokietijos valdžios institucijų.

190    Todėl reikia atmesti ieškovės šiuo aspektu pateiktą kaltinimą ir atitinkamai visą šeštąjį pagrindą.

e)      Dėl devintojo pagrindo, grindžiamo teisės į gerą administravimą pažeidimu

191    Devintajame pagrinde ieškovė teigia, kad Komisija pažeidė Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje numatytą jos teisę į gerą administravimą. Iš tiesų Komisija tinkamai atsižvelgė ne į visus ieškovės pateiktus reikšmingus įrodymus ir argumentus ir nepatikrino pardavėjų turto valdytojo ir administratoriaus paaiškinimų. Ieškovė mano, kad gero administravimo principas yra jos teisės pateikti pastabas ir teisės į tai, kad šios pastabos būtų įvertintos, išraiška; beje šios teisės pažeidimu ji remiasi septintajame ir aštuntajame pagrinduose.

192    Komisija ginčija šiuos argumentus.

193    Kiek tai susiję su kaltinimu, kad buvo pažeistas gero administravimo principas, grindžiamu tuo, jog nebuvo išnagrinėtos ieškovės pastabos, jis sutampa su septintuoju pagrindu, kuriame ieškovė teigia, kad priimdama pirmąjį ginčijamą sprendimą Komisija neišnagrinėjo jos pastabų. Kadangi ieškinys pripažintas nepriimtinu dėl pirmojo ginčijamo sprendimo panaikinimo, tiek septintasis pagrindas, tiek šis kaltinimas yra nepriimtini.

194    Kiek tai susiję su kaltinimu, kad buvo pažeistas gero administravimo principas, grindžiamu tuo, jog buvo pažeista ieškovės teisė pateikti pastabas, jis sutampa su aštuntuoju pagrindu, siejamu su ieškovės procesinių teisių pažeidimu dėl to, kad nebuvo pradėta formali tyrimo procedūra, kuris jau buvo išnagrinėtas ir atmestas šio sprendimo 176 punkte.

195    Vadinasi, devintąjį pagrindą reikia atmesti kaip iš dalies nepriimtiną, o likusią jo dalį – kaip nepagrįstą.

196    Kadangi buvo atmesti visi antrojo ginčijamo sprendimo panaikinimo pagrindai ir kaltinimai, tiesiogiai susiję su ieškovės procesinių teisių pažeidimu, ir visi antrojo ginčijamo sprendimo panaikinimo pagrindai ir kaltinimai, susiję su argumentais, kurie gali turėti sąsajų su minėtais pagrindais ir kaltinimais, reikia atmesti prašymą panaikinti tą sprendimą.

197    Kadangi ieškovė pateikė kelis pasiūlymus gauti įrodymų apklausiant liudytojus, reikia konstatuoti, kad jie nėra būtini ginčui išspręsti, visų pirma siekiant išsiaiškinti, ar dėl ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių ir įrodymų Komisijai turėjo kilti abejonių. Todėl šie pasiūlymai gauti įrodymų atmetami.

198    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškinį reikia atmesti kaip iš dalies nepriimtiną, o likusią jo dalį – kaip nepagrįstą.

IV.    Dėl bylinėjimosi išlaidų

199    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal Komisijos pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti prašymą pripažinti, kad nereikia priimti sprendimo dėl ieškinio.

2.      Atmesti ieškinį.

3.      Ja zum Nürburgring eV padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pelikánová

Valančius

Nihoul

Svenningsen

 

      Öberg

Paskelbtas 2019 m. birželio 19 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


Turinys


I. Ginčo aplinkybės

A. Administracinė procedūra ir Nürburgring turto pardavimas

B. Ginčijami sprendimai

II. Procesas ir šalių reikalavimai

III. Dėl teisės

A. Dėl prašymo panaikinti pirmąjį ginčijamą sprendimą priimtinumo

1. Dėl poveikio ieškovei, kaip konkurentei

2. Dėl poveikio ieškovei, kaip profesinei asociacijai

B. Dėl prašymo panaikinti antrąjį ginčijamą sprendimą

1. Dėl priimtinumo ir dėl prašymo pripažinti, kad nereikia priimti sprendimo

2. Dėl priedų priimtinumo

a) Dėl C.1 ir C.6–C.9 priedų priimtinumo

b) Dėl 2017 m. rugsėjo 8 d. Komisijos pastabų, pateiktų atsakant į Bendrojo Teismo klausimus, 7 ir 8 priedų priimtinumo

c) Dėl G.13 priedo priimtinumo

d) Dėl H.1 ir H.2 priedų priimtinumo

3. Dėl esmės

a) Pirminės pastabos dėl teisminės kontrolės, susijusios su pasibaigus preliminaraus tyrimo etapui priimtu sprendimu dėl pagalbos nebuvimo, apimties

b) Pirminės pastabos dėl ieškinio apimties

c) Dėl kartu vertinamų penktojo ir aštuntojo pagrindų, grindžiamų SESV 108 straipsnio 2 dalies, Reglamento Nr. 659/1999 4 straipsnio 4 dalies ir ieškovės procesinių teisių pažeidimu, ir dėl pirmojo, antrojo, trečiojo ir ketvirtojo pagrindų

1) Dėl pirmojo pagrindo pirmų trijų dalių ir dėl antrojo ir ketvirtojo pagrindų, grindžiamų tuo, kad parduodant „Nürburgring“ turtą „Capricorn“ buvo suteikta pagalba

i) Dėl kaltinimo, grindžiamo konkurso procedūros neskaidrumu ir diskriminaciniu pobūdžiu

ii) Dėl kaltinimo, susijusio su „Capricorn“ pasiūlymo finansavimu

2) Dėl pirmojo pagrindo penktos dalies, grindžiamos tuo, kad pardavimo procedūra buvo tęsiama, kai 2014 m. kovo 11 d. „Nürburgring“ turtas buvo perduotas „Capricorn“

3) Dėl trečiojo pagrindo trečios dalies, grindžiamos tuo, kad „Nürburgring“ turto pardavimas „Capricorn“ yra nauja valstybės pagalba

d) Dėl šeštojo pagrindo, grindžiamo pareigos motyvuoti pažeidimu

e) Dėl devintojo pagrindo, grindžiamo teisės į gerą administravimą pažeidimu

IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų


*      Proceso kalba: vokiečių.