2020 m. kovo 31 d. Landgericht Ravensburg (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje RT, SV, BC / Volkswagen Bank GmbH, Skoda Bank – Zweigniederlassung der Volkswagen Bank GmbH
(Byla C-155/20)
Proceso kalba: vokiečių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Landgericht Ravensburg
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovai: RT, SV, BC
Atsakovai: Volkswagen Bank GmbH, Skoda Bank – Zweigniederlassung der Volkswagen Bank GmbH
Prejudiciniai klausimai
1. Ar 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančios Tarybos direktyvą 87/102/EEB1 , 10 straipsnio 2 dalies l punktas turi būti aiškinamas taip, kad kredito sutartyje:
a) turi būti nurodyta sudarant kredito sutartį galiojanti, absoliučiu skaičiumi išreikšta palūkanų už pavėluotus mokėjimus norma ar bent galiojanti orientacinė palūkanų norma (šiuo atveju bazinė palūkanų norma pagal BGB [Bürgerliches Gesetzbuch (Civilinis kodeksas]) 247 straipsnį), kuria remiantis pridėjus tam tikrą priedą (šiuo atveju penkis procentinius punktus pagal BGB 288 straipsnio 1 dalies antrą sakinį) apskaičiuojama galiojanti palūkanų už pavėluotus mokėjimus norma, išreikšta absoliučiu skaičiumi?
b) turi būti konkrečiai paaiškintas palūkanų už pavėluotus mokėjimus normos tikslinimo mechanizmas ar bent daroma nuoroda į nacionalinės teisės normas, kuriose reglamentuojamas palūkanų už pavėluotus mokėjimus normos tikslinimas (BGB 247 straipsnis ir 288 straipsnio 1 dalies antras sakinys)?
2. Ar Direktyvos 2008/48/EB 10 straipsnio 2 dalies r punktas turi būti aiškinamas taip, kad kredito sutartyje būtina nurodyti konkretų, vartotojui suprantamą išankstinio paskolos grąžinimo atveju mokėtinos išankstinio grąžinimo kompensacijos apskaičiavimo metodą, kad vartotojas galėtų bent apytikriai apskaičiuoti kompensacijos, kurią privalės sumokėti nutraukdamas sutartį anksčiau nustatyto termino, dydį?
3. Ar Direktyvos 2008/48/EB 10 straipsnio 2 dalies s punktas turi būti aiškinamas taip, kad:
a) kredito sutartyje taip pat turi būti nurodomos nacionalinėje teisėje reglamentuojamos kredito sutarties šalių teisės nutraukti sutartį, visų pirma paskolos gavėjo teisė nutraukti sutartį dėl svarbios priežasties pagal BGB 314 straipsnį terminuotų paskolos sutarčių atveju?
b) (jeigu į šio klausimo a dalį būtų atsakyta neigiamai) jam neprieštarauja nacionalinės teisės norma, kurioje nustatyta, kad, kaip privaloma informacija pagal Direktyvos 2008/48/EB 10 straipsnio 2 dalies s punktą, turi būti nurodyta ir nacionalinėje teisėje numatyta specialioji teisė nutraukti sutartį?
c) visais kredito sutarties šalių teisės nutraukti sutartį atvejais kredito sutartyje turi būti nurodyti teisės nutraukti sutartį įgyvendinimui taikomi reikalavimai – išankstinio pranešimo laikotarpis ir pranešimo forma?
4. Ar vartojimo kredito sutarties atveju kredito davėjas neturi galimybės reikšti prieštaravimą remdamasis tuo, kad vartotojas neteko Direktyvos 2008/48/EB 14 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje numatytos teisės atsisakyti sutarties, kai:
a) Direktyvos 2008/48/EB 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta privaloma informacija nebuvo nei nustatyta tvarka pateikta kredito sutartyje, nei buvo nustatyta tvarka suteikta vėliau ir todėl Direktyvos 2008/48/EB 14 straipsnio 1 dalyje numatytas sutarties atsisakymo laikotarpis neprasidėjo?
b) (jeigu į šio klausimo a dalį būtų atsakyta neigiamai) teisės netekimas iš esmės grindžiamas nuo sutarties sudarymo praėjusiu laikotarpiu ir (arba) visišku abipusiu sutarties įvykdymu, ir (arba) kredito davėjo disponavimu jam grąžinta paskolos suma arba kredito garantijų grąžinimu, ir (arba) (su kredito sutartimi susietos pirkimo-pardavimo sutarties atveju) tuo, kad vartotojas naudojosi finansuotu turtu arba jį pardavė, tačiau vartotojas reikšmingu laikotarpiu ir reikšmingų aplinkybių susidarymo momentu ne dėl savo kaltės nieko nežinojo apie tebeturimą teisę atsisakyti sutarties, o kredito davėjas negalėjo preziumuoti, kad vartotojas apie ją žino?
5. Ar vartojimo kredito sutarties atveju kredito davėjas neturi galimybės reikšti prieštaravimą remdamasis tuo, kad vartotojas piktnaudžiauja Direktyvos 2008/48/EB 14 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje numatyta teise atsisakyti sutarties, kai:
a) Direktyvos 2008/48/EB 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta privaloma informacija nebuvo nei nustatyta tvarka pateikta kredito sutartyje, nei buvo nustatyta tvarka suteikta vėliau ir todėl Direktyvos 2008/48/EB 14 straipsnio 1 dalyje numatytas sutarties atsisakymo laikotarpis neprasidėjo?
b) (jeigu į šio klausimo a dalį būtų atsakyta neigiamai) piktnaudžiavimas teise iš esmės grindžiamas nuo sutarties sudarymo praėjusiu laikotarpiu ir (arba) visišku abipusiu sutarties įvykdymu, ir (arba) kredito davėjo disponavimu jam grąžinta paskolos suma arba kredito garantijų grąžinimu, ir (arba) (su kredito sutartimi susietos pirkimo-pardavimo sutarties atveju) tuo, kad vartotojas naudojosi finansuotu turtu arba jį pardavė, tačiau vartotojas reikšmingu laikotarpiu ir reikšmingų aplinkybių susidarymo momentu ne dėl savo kaltės nieko nežinojo apie tebeturimą teisę atsisakyti sutarties, o kredito davėjas negalėjo preziumuoti, kad vartotojas apie ją žino?
____________
1 OL L 133, 2008, p. 66.