EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2014 m. kovo 26 d.
Byla F‑8/13
CP
prieš
Europos Parlamentą
„Viešoji tarnyba – Pareigūnas – Skyriaus vadovas – Bandomasis laikotarpis – Nepatvirtinimas skyriaus vadovu – Paskyrimas į kitas, ne vadovavimo, pareigas – Parlamento vidaus taisyklės“
Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo CP prašo, pirma, panaikinti 2012 m. kovo 23 d. Europos Parlamento sprendimą nepatvirtinti jo skyriaus vadovu ir, antra, atlyginti žalą, patirtą dėl šio sprendimo neteisėtumo.
Sprendimas: Panaikinti 2012 m. kovo 23 d. Europos Parlamento sprendimą nepatvirtinti ieškovo skyriaus vadovu ir perkelti jį, o kartu ir etatą į Vidaus politikos generalinį direktoratą. Atmesti likusią ieškinio dalį. Europos Parlamentas padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiamos CP patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Santrauka
1. Pareigūnų ieškiniai – Ieškinys dėl sprendimo atmesti skundą – Poveikis – Ginčijamo akto pateikimas teismui nagrinėti – Sąlyga – Sprendimo dėl atmetimo motyvai, kurie turi sutapti su ginčijamo akto motyvais
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)
2. Pareigūnai – Tarnybų organizavimas – Personalo paskyrimas – Paskyrimas į kitas pareigas – Administracijos diskrecija – Ribos – Tarnybos interesas – Skyriaus vadovo, kurio darbas pripažintas nepatenkinamu, paskyrimas į kitas, ne vadovavimo, pareigas – Leistinumas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnio 1 dalis ir 51 straipsnis)
3. Pareigūnai – Laisva darbo vieta – Paskyrimas į laisvą darbo vietą perkeliant – Bandomasis laikotarpis – Veiksmų plano parengimas pareigūnui patiriant sunkumų – Privalomas suinteresuotojo asmens dalyvavimas rengiant veiksmų planą – Administracijos pareiga imtis skubių priemonių iškilus sunkumų
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 21 ir 21a straipsniai; Europos Parlamento skyriaus vadovų, direktorių ir generalinių direktorių patvirtinimo vidaus taisyklės)
4. Pareigūnai – Laisva darbo vieta – Paskyrimas į laisvą darbo vietą perkeliant – Bandomasis laikotarpis – Siektinų tikslų nustatymas vertinamo laikotarpio pradžioje – Nesilaikymas – Pasekmė – Vertinimo panaikinimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis; Europos Parlamento skyriaus vadovų, direktorių ir generalinių direktorių patvirtinimo vidaus taisyklės)
5. Pareigūnai – Principai – Teisė į gynybą – Pareiga išklausyti suinteresuotąjį asmenį prieš priimant aktą jo nenaudai – Apimtis – Taikymas paskyrimo į kitas pareigas priemonėms
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalis)
6. Pareigūnai – Tarnybų organizavimas – Personalo paskyrimas – Paskyrimas į kitas pareigas – Administracijos diskrecija – Administracijos rūpestingumo pareiga – Atsižvelgimas į atitinkamo tarnautojo interesus – Teisminė kontrolė – Ribos
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnio 1 dalis)
1. Reikalavimais panaikinti aktą, nors ir formaliai pareikštais dėl sprendimo atmesti skundą, siekiama Tarnautojų teisme užginčyti aktą, dėl kurio buvo pateiktas skundas, kai šių reikalavimų turinys nėra savarankiškas.
Tačiau dėl paties ikiteisminės procedūros tikslo leisti administracijai persvarstyti savo sprendimą ši procedūra yra kintamojo pobūdžio, nes pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose numatytą teisių gynimo priemonių sistemą administracijai gali tekti pakeisti motyvus, kuriais remdamasi ji priėmė ginčijamą aktą, nepaisant to, kad ji priima sprendimą atmesti skundą. Vis dėlto, kai sprendimo atmesti skundą motyvais siekiama tik atsakyti į skundą, nagrinėjamas būtent pirmo asmens nenaudai priimto akto teisėtumas, atsižvelgiant į sprendime atmesti skundą motyvus.
(žr. 18 ir 21 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1989 m. sausio 17 d. Sprendimo Vainker / Parlamentas, 293/87, 8 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2006 m. balandžio 6 d. Sprendimo Camόs Grau / Komisija, T‑309/03, 43 punktas.
Bendrojo Teismo praktika: 2009 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Komisija / Birkhoff, T‑377/08 P, 55–60 punktai.
Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Angulo Sánchez / Taryba, F‑67/09, 70 punktas; 2012 m. kovo 28 d. Sprendimo BD / Komisija, F‑36/11, 47 punktas.
2. Paskyrimų tarnybos teisė paskirti pareigūną į kitas pareigas dėl tarnybos intereso tiesiogiai numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnio 1 dalyje; kad ji galėtų šia teise pasinaudoti, nereikia priimti įgyvendinimo taisyklių; nurodytas interesas būtų pažeistas, jei pareigūnas būtų paliktas vykdyti vadovavimo pareigas, nors neįrodė turįs tinkamų gebėjimų jas eiti.
Todėl minėta tarnyba gali tiesiogiai remtis Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnio 1 dalimi ir perkelti skyriaus vadovą, kurio darbas pripažintas nepatenkinamu, į kitas, ne vadovo, pareigas.
Be to, šių išvadų negalima paneigti remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatų 51 straipsniu. Iš tiesų šis straipsnis susijęs su pareigūno, kurio profesinis neišmanymas įrodomas remiantis keliomis vertinimo ataskaitomis iš eilės ir kuriam kyla pavojus būti atleistam iš darbo, priskirto prie vienu lygiu žemesnio tos pačios kategorijos lygio ar prie žemesnio lygio pareigų grupės išlaikant lygį arba jo neišlaikant, situacija. Taigi jis taikomas kitai nei skyriaus vadovo, kuriam netaikoma viena iš šių priemonių, taikomų profesinio neišmanymo atveju, situacijai.
(žr. 31–33 punktus)
3. Institucijos vidaus taisyklės, pagal kurias vertintojai ir pareigūnas bandomuoju laikotarpiu per pokalbį parengia veiksmų planą, turi būti taikomos atsižvelgiant į hierarchijos principą, kurio apimtis patikslinama Pareigūnų tarnybos nuostatų 21 ir 21a straipsniuose ir pagal kurį paprastai vadovas turi teisę teikti pirmenybę savo valiai, palyginti su pavaldinių valia. Be to, nesutarimo atveju sprendimą dėl veiksmų plano turinio priima galutinis vertintojas. Tačiau atitinkamo pareigūno dalyvavimas rengiant veiksmų planą pateisinamas būtinybe, kad šiame plane būtų tinkamai atsižvelgta į sunkumus, su kuriais pareigūnas susiduria, ir kad šis planas atitiktų pareigūno poreikius. Todėl veiksmų planas neatlieka savo funkcijos, jei minėtas pareigūnas negalėjo dalyvauti jį priimant. Jei tokiose vidaus taisyklėse numatyta ne tik, kad atitinkamas pareigūnas turi būti išklausytas, bet kad jis padeda vertintojams parengti veiksmų planą, ši nuostata laikytina esmine. Šis formalumas pažeidžiamas, jei veiksmų planą sudaro vertintojai ir po to, kai jis priimtas, praneša apie jį pareigūnui.
Be to, nors vidaus taisyklėse numatyta, kad veiksmų plano rengimo procedūra gali būti pradėta bet kada, iš minėtų taisyklių matyti, jog planas negali būti parengtas in extremis. Iš tiesų jose nurodyta, kad veiksmų plano rengimo procedūra bandomuoju laikotarpiu turi būti pradėta nedelsiant iškilus sunkumų ir planas turi būti nustatytas likusiems mėnesiams ir kad paskyrimų tarnyba turi būti reguliariai informuojama apie situaciją; to tikslas, aišku, užtikrinti šio plano veiksmingą poveikį. Todėl iš tokios nuostatos matyti, kad jei a fortiori ji būtų siejama su rūpestingumo pareiga, vertintojai turėtų skubiai imtis veiksmų iškilus sunkumų.
(žr. 46 ir 48 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1991 m. gegužės 7 d. Sprendimo Interhotel / Komisija, C‑291/89, 17 punktas; 1991 m. gegužės 7 d. Sprendimo Oliveira / Komisija, C‑304/89, 21 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2000 m. kovo 23 d. Sprendimo Gogos / Komisija, T‑95/98, 53 punktas.
4. Bandomojo laikotarpio taikymo naujiems skyrių vadovams priežastis yra gana panaši į priežastį, pateisinančią bandomojo laikotarpio taikymą naujiems pareigūnams. Be to, vertinimas pasibaigus bandomajam laikotarpiui yra gana panašus į periodinį vertinimą, numatytą Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnyje. Kad bandomasis laikotarpis turėtų reikšmę, jis turi vykti normaliomis sąlygomis. Be to, kai yra nuostatų, kuriomis įpareigojama kiekvieno vertinimo laikotarpio pradžioje nustatyti pareigūno tikslus, jų nesilaikymas yra esminis pažeidimas, kuriuo gali būti grindžiamas ginčijamos vertinimo ataskaitos panaikinimas.
Taigi, nors iš institucijos vidaus taisyklių matyti, kad sprendimas patvirtinti skyriaus vadovą arba jo nepatvirtinti turi būti pagrįstas viso bandomojo laikotarpio vertinimu atsižvelgiant į šiam laikotarpiui nustatytus aiškius tikslus, tai, kad suinteresuotasis asmuo neįvykdė veiksmų plano, jokiu būdu negali pateisinti šio sprendimo, ypač kai šis planas buvo parengtas neteisėtai ir pavėluotai.
Be to, pareigų aprašymas negali būti laikomas dokumentu, kuriuo nustatomi pareigūno tikslai, nes šių dviejų kategorijų dokumentų tikslas ir turinys skiriasi.
(žr. 57, 58, 65 ir 75 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1994 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Correia / Komisija, T‑568/93, 34 punktas; 2007 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Vounakis / Komisija, T‑214/05, 43 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Sundholm / Komisija, F‑42/06, 39–41 punktai; 2009 m. liepos 2 d. Sprendimo Giannini / Komisija, F‑49/08, 65 punktas; 2009 m. lapkričio 10 d. Sprendimo N / Parlamentas, F‑71/08, 56–60 punktai; 2011 m. gegužės 12 d. Sprendimo AQ / Komisija, F‑66/10, 68 ir 88 punktai.
5. Paskyrimo į kitas pareigas priemonė nesusijusi su dėl atitinkamo pareigūno pradėta procedūra, ir šiomis aplinkybėmis jis negali remtis institucijos pareiga paisyti teisės į gynybą. Tačiau teisė į gynybą, kurios apimtis platesnė, be abejonės, apima kiekvieno asmens procesinę teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę.
Teisė būti išklausytam kiekvienoje tokioje procedūroje yra pagrindinis Sąjungos teisės principas, įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, kuriuo užtikrinama teisė į gerą administravimą. Šiuo klausimu pagal jos ketvirtą konstatuojamąja dalį Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija siekiama stiprinti pagrindinių teisių apsaugą labiau jas išryškinant. Kaip ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, minėtos Chartijos tikslas – apsaugoti ne teorines arba įsivaizduojamas, bet konkrečias ir realias teises.
(žr. 79–81 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 2012 m. lapkričio 22 d. Sprendimo M., C‑277/11, 81–83 punktai; 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, 98 ir 99 punktai.
Tarnautojų teismo praktika: 2012 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Z / Teisingumo Teismas, F‑88/09 ir F‑48/10, dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas Europos Sąjungos Bendrajame Teisme, byla T‑88/13 P, 144–147 punktai.
6. Skiriant pareigūną į kitas pareigas, remiantis rūpestingumo pareiga reikalaujama, kad paskyrimų tarnyba veiksmingai, išsamiai ir kruopščiai išnagrinėtų situaciją, atsižvelgdama į tarnybos interesą ir atitinkamo pareigūno interesą, kuris prireikus išreiškiamas pastabose, šio pareigūno teikiamose dėl jam perduotos informacijos.
Šiuo klausimu, kadangi administracija turi plačią diskreciją, taikant teisminę kontrolę, netgi jeigu ji ribota, reikalaujama, kad institucijos įrodytų, jog priėmė ginčijamą aktą veiksmingai pasinaudodamos diskrecija, kurią įgyvendinant būtina atsižvelgti į visus šioje situacijoje svarbius duomenis ir aplinkybes.
(žr. 82 ir 83 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 2006 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Ispanija / Taryba, C‑310/04, 122 punktas; 2010 m. liepos 8 d. Sprendimo Afton Chemical, C‑343/09, 34 punktas.
Bendrojo Teismo praktika: 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo ICdA ir kt. / Komisija, T‑456/11, 46 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. liepos 11 d. Sprendimo Wils /Parlamentas, F‑105/05, 75 punktas; 2013 m. spalio 23 d. Sprendimo D’Agostino /Komisija, F‑93/12, dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas Europos Sąjungos Bendrajame Teisme, byla T‑670/13 P, 57 punktas.