EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. gruodžio 11 d.

Byla F‑113/12

Vilija Balionytė-Merle

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Atviras konkursas – Pranešimas apie konkursą EPSO/AD/204/10 – Neįtraukimas į rezervo sąrašą – Kandidatų bendrųjų įgūdžių vertinimas – Vertinimas remiantis kandidatų testų, rengiamų vertinimo centre, rezultatais – Vertinimo balais ir komentarų, esančių įgūdžių pase, atitiktis“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo V. Balionytė‑Merle prašo panaikinti konkurso EPSO/AD/204/10 atrankos komisijos (toliau – atrankos komisija) sprendimą neįtraukti jos į šio konkurso rezervo sąrašą.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį. V. Balionytė‑Merle padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos Europos Komisijos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Santrauka

1.      Institucijų aktai – Galiojimo prezumpcija – Duomenų, leidžiančių ginčyti akto teisėtumą, buvimas – Įrodinėjimo pareiga

(SESV 256 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Konkursas – Kandidatų tinkamumo vertinimas – Atrankos komisijos diskrecija – Atsižvelgimas į kitus rodiklius nei kandidatų testų rezultatai – Netaikymas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 5 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Konkursas – Kandidatų tinkamumo vertinimas – Atrankos komisijos diskrecija – Vertinimo balais ir atrankos komisijos aprašomojo vertinimo atitiktis – Teisminė kontrolė – Ribos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 5 straipsnis)

4.      Pareigūnai – Asmens nenaudai priimtas sprendimas – Pareiga motyvuoti – Apimtis – Nepakankamas motyvavimas – Trūkumų ištaisymas vykstant teismo procesui – Sąlygos

(SESV 296 straipsnis)

1.      Preziumuojama, kad administracijos aktas yra teisėtas. Kita vertus, iš esmės įrodinėjimo pareiga tenka tam, kuris teigia, t. y. ieškovas turi pateikti bent jau pakankamai tikslių, objektyvių ir nuoseklių duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti faktinių aplinkybių, kuriomis jis remiasi, tikrumą ar tikėtinumą.

(žr. 31 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. vasario 4 d. Sprendimo Wiame prieš Komisiją, F‑15/08, 21 punktas; 2013 m. balandžio 24 d. Sprendimo BX prieš Komisiją, F‑88/11, dėl kurio nagrinėjamas apeliacinis skundas Europos Sąjungos Bendrajame Teisme, byla T‑352/13 P, 33 punktas.

2.      Vertindama kandidatų profesines žinias, tinkamumą ir motyvaciją, atrankos komisija turi išimtinai ir autonomiškai remtis tik kandidatų testų rezultatais, laikydamasi pranešime apie konkursą pateiktų nurodymų.

Šiuo klausimu pažymėtina, kad jei kandidatai ginčija per egzaminą žodžiu gautus balus, kandidato įsitikinimas savo atsakymų į pateiktus klausimus teisingumu, aplinkybė, kad per egzaminą žodžiu buvo klausiama apie iki konkurso vykdytas funkcijas, arba tai, kad iki kandidato dalyvavimo konkurse jo vadovybė galėjo būti patenkinta jo darbu, nėra nenuginčijami akivaizdžios vertinimo klaidos įrodymai.

(žr. 35 ir 47 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2000 m. liepos 14 d. Sprendimo Teixeira Neves prieš Teisingumo Teismą, T‑146/99, 41 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2012 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Mata Blanco prieš Komisiją, F‑65/10, 97 punktas; 2013 m. sausio 23 d. Sprendimo Katrakasas prieš Komisiją, F‑24/11, 185 punktas.

3.      Vertinimo balais ir atrankos komisijos aprašomojo vertinimo atitiktį, kuri yra vienodo kandidatų vertinimo garantas, Tarnautojų teismas gali tikrinti nepriklausomai nuo atrankos komisijos atlikto kandidatų testų rezultatų vertinimo su sąlyga, kad atitikties kontrolė apsiriboja patikrinimu, ar nebuvo akivaizdaus nenuoseklumo.

(žr. 52 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Coto Moreno prieš Komisiją, F‑127/07, 34 punktas; 2012 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Mileva prieš Komisiją, F‑101/11, 42 punktas.

4.      Pirma, konkurso atrankos komisijos sprendimo nepakankamą motyvavimą – tačiau ne visišką motyvų nenurodymą – galima ištaisyti net vykstant procesui, jeigu prieš pareikšdamas ieškinį suinteresuotasis asmuo jau turėjo pirminį motyvavimą sudarančių duomenų; antra, sprendimą galima laikyti pakankamai motyvuotu, jeigu jis priimtas atitinkamam pareigūnui žinomomis aplinkybėmis, kurios leidžia jam suprasti sprendimo turinį.

(žr. 62 punktą)

Nuoroda:

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2010 m. kovo 2 d. Sprendimo Doktor prieš Tarybą, T‑248/08 P, 93 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.