TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2008 m. vasario 21 d.
Byla F‑4/07
Eleni‑Eleftheria Skoulidi
prieš
Europos Bendrijų Komisiją
„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Komisijos ir valstybių narių pareigūnų mainai – Bendrijos pareigūno delegavimas į Graikijos valdžios instituciją – Atsisakymas – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Neturtinė žala – Ikiteisminė procedūra – Priimtinumas – Bendrijos deliktinę atsakomybę pagrindžiančios esminės sąlygos“
Dalykas: Ieškinys, pareikštas pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius, kuriuo E.‑E. Skoulidi prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią ji patyrė Generalinio direktorato „Personalas ir administracija“ generaliniam direktoriui, veikiančiam kaip Paskyrimų tarnyba, priėmus 2006 m. kovo 28 d. sprendimą neleisti jos deleguoti į Graikijos nacionalinio švietimo ir religinių reikalų ministeriją taikant Komisijos ir valstybių narių pareigūnų mainų programą.
Sprendimas: Atmesti ieškinį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Pareigūnai – Ieškinys – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Atskiras nuo ieškinio dėl panaikinimo ieškinys
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)
2. Pareigūnai – Ieškinys – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Ikiteisminė procedūra
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)
3. Pareigūnai – Ieškinys – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Ieškinio pareiškimo terminas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)
4. Pareigūnai – Vienodas požiūris – Ribos
5. Procesas – Ieškinys – Ieškinys dėl Bendrijos institucijos padarytos žalos atlyginimo – Prašymas atlyginti neturtinę žalą
(Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas)
1. Ieškinys dėl panaikinimo ir ieškinys dėl žalos atlyginimo yra dvi savarankiškos teisių gynimo priemonės ir suinteresuotajam asmeniui leidžiama pasirinkti vieną iš jų arba jas abi. Todėl pareigūno nenaudai priimto akto atveju pareigūnas turi teisę, neprašydamas panaikinti aptariamo akto, remdamasis tariamu šio akto neteisėtumu pareikšti ieškinį tik dėl žalos, kurią jis patyrė dėl šio akto, atlyginimo.
(žr. 49 ir 50 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1975 m. spalio 22 d. Sprendimo Meyer‑Burckhardt prieš Komisiją, 9/75, Rink. p. 1171, 10 ir 11 punktai.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1991 m. sausio 24 d. Sprendimo Latham prieš Komisiją, T‑27/90, Rink. p. II‑35, 36 punktas; 1997 m. gegužės 28 d. Sprendimo Burban prieš Parlamentą, T‑59/96, Rink. VT p. I‑A‑109 ir II‑331, 25 punktas; 2004 m. liepos 8 d. Sprendimo Schochaert prieš Tarybą, T‑136/03, Rink. VT p. I‑A‑215 ir II‑957, 24 punktas; 2007 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Combescot prieš Komisiją, T‑249/04, Rink. p. II‑0000, apeliacine tvarka apskųstas Teisingumo Teisme, byla C-525/07 P, 30 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. spalio 9 d. Sprendimo Bellantone prieš Audito Rūmus, F‑85/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 80 punktas.
2. Ikiteisminė procedūra skiriasi pagal tai, ar prašoma atlyginti žala yra atsiradusi dėl asmens nenaudai priimto akto pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį, ar dėl sprendžiamojo pobūdžio neturinčių administracijos veiksmų; pirmuoju atveju suinteresuotasis asmuo per nustatytus terminus turi pateikti skundą Paskyrimų tarnybai dėl jo nenaudai priimto akto ir reikalavimus dėl žalos atlyginimo gali pateikti šiame skunde arba pirmą kartą ieškinyje, kai antruoju atveju administracinė procedūra pradedama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalį pateikus prašymą dėl žalos atlyginimo ir prireikus tęsiasi padavus skundą dėl sprendimo atmesti tokį prašymą.
Pareigūno nenaudai priimto akto atveju pareigūnas turi pasinaudoti Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalyje numatyta apskundimo procedūra ne tik kai ketina prašyti panaikinti jo nenaudai priimtą aktą, bet ir kai pateikia ieškinį dėl žalos atlyginimo, siekdamas, kad būtų atlyginta šiuo aktu jam padaryta žala.
(žr. 56 ir 66 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1991 m. birželio 7 d. Nutarties Weyrich prieš Komisiją, T‑14/91, Rink. p. II‑235, 32 ir 34 punktai; 1995 m. liepos 6 d. Sprendimo Ojha prieš Komisiją, T‑36/93, Rink. VT p. I‑A‑161 ir II‑497, 117 punktas; 1996 m. birželio 28 d. Sprendimo Y prieš Teisingumo Teismą, T‑500/93, Rink. VT p. I‑A‑335 ir II‑977, 64 punktas; 1997 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Liao prieš Tarybą, T‑15/96, Rink. VT p. I‑A‑329 ir II‑897, 57 punktas; 2003 m. balandžio 1 d. Nutarties Mascetti prieš Komisiją, T‑11/01, Rink. VT p. I‑A‑117 ir II‑579, 33 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2006 m. birželio 28 d. Sprendimo Le Maire prieš Komisiją, F‑27/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑47 ir II‑A‑1‑159, 36 punktas; 2007 m. gegužės 2 d. Sprendimo Giraudy prieš Komisiją, F‑23/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 69 punktas; 2007 m. kovo 27 d. Nutarties Manté prieš Tarybą, F‑87/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 19 punktas.
3. Pareigūnas, kuris, remdamasis jo nenaudai priimto akto neteisėtumu, nori pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, ikiteisminę procedūrą ne tik dėl turtinės, bet ir dėl neturtinės žalos atlyginimo turi pradėti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai buvo pranešta apie šį aktą, arba nuo tos dienos, kurią jis sužinojo apie tokio akto buvimą.
(žr. 70 punktą)
4. Vienodo požiūrio principo laikymasis turi būti derinamas su teisėtumo principo laikymusi, o tai reiškia, kad niekas negali savo naudai remtis neteisėtumu kito naudai; toks požiūris reikštų, kad reikia taikyti „vienodo požiūrio esant neteisėtumui“ principą. Todėl tam, kad nurodytų vienodo požiūrio principo pažeidimą, pareigūnas negali remtis neteisėtu sprendimu. Tai galioja ne tik ieškiniams dėl panaikinimo, bet ir ieškiniams dėl žalos atlyginimo.
(žr. 81 punktą)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2006 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Peróxidos Orgánicos prieš Komisiją, T‑120/04, Rink. p. II‑4441, 77 punktas.
5. Ieškinyje dėl žalos, kurią Bendrijos institucija tariamai sukėlė iš dalies neteisėtu sprendimu ir iš dalies neteisėtais veiksmais, atlyginimo turi būti nurodyta, kuri ieškovo prašomos atlyginimo sumos dalis susijusi su neteisėtais institucijos veiksmais ir kuri – su asmens nenaudai priimtu aktu. Taigi ieškovas turi, prieš tai patikslinęs nurodytos neturtinės žalos pobūdį, bent apytiksliai ją įvertinti, atskirdamas žalą, padarytą dėl Bendrijos institucijos akto, nuo žalos, padarytos šios institucijos neteisėtais veiksmais, kad Tarnautojų teismas galėtų įvertinti jos apimtį ir pobūdį.
(žr. 82 punktą)
Nuoroda:
Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. gruodžio 13 d. Sprendimo N prieš Komisiją, F‑95/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 91 punktas.