EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. birželio 26 d.

Byla F‑21/12

Mohammed Achab

prieš

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą (EESRK)

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Darbo užmokestis – Ekspatriacijos išmoka – Sąlyga, numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose – Nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimas“

Dalykas:      Ieškinys pagal SESV 270 straipsnį, EAEB sutarčiai taikomą pagal šios 106a straipsnį, kuriuo M. Achab prašo panaikinti 2011 m. birželio 9 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) sprendimą nutraukti jam ekspatriacijos išmokos mokėjimą nuo 2010 m. liepos 1 d. ir išieškoti po šios datos ieškovui sumokėtas išmokas.

Sprendimas:      Panaikinti 2011 m. birželio 9 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto sprendimą, kiek juo nurodoma grąžinti nuo 2010 m. liepos 1 d. M. Achab sumokėtas ekspatriacijos išmokas. Atmesti likusią ieškinio dalį. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas padengia savo ir pusę M. Achab bylinėjimosi išlaidų. M. Achab padengia pusę savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Darbo užmokestis – Ekspatriacijos išmoka – Administracijos atliekamą gavėjo situacijos peržiūrą pateisinantis įvykis – Apimtis – Pilietybės pasikeitimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 1 dalis)

2.      Pareigūnai – Nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimas – Sąlygos – Akivaizdus mokėjimo nepagrįstumas – Suinteresuotojo asmens žinojimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnis)

1.      Kalbant apie išmoką, kas mėnesį mokamą nustatytas sąlygas tenkinantiems pareigūnams ir kuria siekiama kompensuoti asmeniui sunkumus arba ypatingą poreikį, administracija nebegali šiam asmeniui mokėti atitinkamos išmokos nebelikus šių sunkumų ar poreikio. Todėl atsiradus įvykiui, galinčiam reikšmingai pakeisti faktinę ar teisinę išmoką gaunančio asmens situaciją, administracija gali ir net turi iš naujo ją išnagrinėti.

Šiuo atžvilgiu, kadangi atitinkamo asmens pilietybė yra vienas iš veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti skiriant ekspatriacijos išmoką pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 4 straipsnio 1 dalį, pareigūno pilietybės pasikeitimas gali būti laikomas įvykiu, galinčiu reikšmingai pakeisti jo situaciją, taigi sudaro jo situacijos nagrinėjimą iš naujo pateisinantį veiksnį.

Beje, aplinkybė, kad pareigūnas, kuriam taikoma Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 1 dalis, priešingai nei pareigūnas, kuriam taikomas to paties straipsnio 1 dalies a punktas, nustatė nuolatinę gyvenamąją vietą, t. y. jo interesų centrą, valstybėje, į kurią jis paskirtas, net jei tai truko labai trumpą referencinio laikotarpio dalį, automatiškai lemia teisės į ekspatriacijos išmoką praradimą. Šiuo atžvilgiu šio 4 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sąlygos skiriasi nuo jo 1 dalies a punkto taikymo sąlygų. Pareigūnai, kurie nėra paskyrimo valstybės piliečiai, ekspatriacijos išmokos netenka arba jiems atsisakoma ją skirti tik tuo atveju, jei nuolatinę gyvenamąją vietą būsimoje paskyrimo valstybėje narėje turėjo visą referencinį penkerių metų laikotarpį, o pareigūnų, turinčių paskyrimo valstybės pilietybę, atveju aplinkybės, kad toje valstybėje jie išlaikė ar nustatė nuolatinę gyvenamąją vietą net ir labai trumpą referencinio dešimties metų laikotarpio dalį, pakanka, kad netektų ar jam būtų atsisakyta skirti šią išmoką.

(žr. 26, 27, 34 ir 35 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. liepos 11 d. Sprendimo B prieš Komisiją, F‑7/06, 38 punktas; 2008 m. vasario 25 d. Nutarties Anselmo ir kt. prieš Tarybą, F‑85/07, 25 punktas.

2.      Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnyje numatyta, kad administracija turi susigrąžinti visas nepagrįstai išmokėtas sumas dviem atvejais, t. y. kai gavėjas žinojo apie mokėjimo nepagrįstumą arba kai šis nepagrįstumas buvo toks akivaizdus, kad jis to negalėjo nežinoti.

Dėl pirmosios iš šių hipotezių administracija turi įrodyti, kad gavėjas iš tiesų žinojo, kad išmoką gauna nepagrįstai.

Dėl antrosios hipotezės nurodytina, kad nagrinėjamo nepagrįstumo negali nepastebėti įprastai atidus pareigūnas. Šiuo klausimu kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į atitinkamo pareigūno gebėjimą atlikti atitinkamus patikrinimus.

(žr. 43–45 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1989 m. sausio 17 d. Sprendimo Stempels prieš Komisiją, 310/87, 10 ir 11 punktai.