EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2010 m. birželio 15 d.(*)
„Atviras konkursas EPSO/AD/77/06 — Neleidimas laikyti egzamino raštu, atsižvelgiant į atrankos testų rezultatus — EPSO kompetencija“
Byloje F‑35/08
dėl pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikšto ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo
Dimitrios Pachtitis, atviro konkurso EPSO/AD/77/06 kandidatas, gyvenantis Atėnuose (Graikija), atstovaujamas advokatų P. Giatagantzidis ir S. Stavropoulou,
ieškovas,
palaikomas
Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno, atstovaujamo H. Hijmans ir M. V. Pérez Asinari,
įstojusios į bylą šalies,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą J. Currall ir I. Hadjiyiannis,
atsakovę,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas S. Gervasoni, teisėjai H. Tagaras (pranešėjas) ir H. Kreppel,
posėdžio sekretorius R. Schiano, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2009 m. gruodžio 1 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 Ieškiniu, kuris Tarnautojų teismo kanceliarijoje faksu buvo gautas 2008 m. kovo 14 d. (originalas buvo pateiktas 2008 m. kovo 19 d.), D. Pachtitis prašo panaikinti, pirma, 2007 m. gegužės 31 d. Europos personalo atrankos tarnybos (toliau – EPSO) sprendimą, kuriuo jam pranešama apie jo nesėkmę atviro konkurso EPSO/AD/77/06 atrankos testuose, antra, 2007 m. gruodžio 6 d. EPSO sprendimą, kuriuo atmetamas jo skundas dėl 2007 m. gegužės 31 d. sprendimo ir, trečia, visus susijusius dokumentus.
Teisinis pagrindas
2 Pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) 27 straipsnį:
„Priimant į darbą siekiama užtikrinti, kad institucijai dirbtų aukščiausio lygio sugebėjimų, darbingumo ir patikimumo pareigūnai, parinkti iš [Sąjungos] valstybių narių piliečių iš kuo platesnės geografinės teritorijos. Jokios konkrečios valstybės narės piliečiams tarnybos neskiriamos.“
3 Pareigūnų tarnybos nuostatų 28 straipsnyje nurodyta:
„Pareigūną galima paskirti tik su sąlyga, kad:
a) jis yra vienos iš Bendrijų valstybių narių pilietis, nebent Paskyrimų tarnyba būtų padariusi išimtį, ir jis turi visas piliečio teises;
b) jis įvykdė visas su karine tarnyba susijusių įstatymų nustatytas prievoles;
c) jis pateikia atitinkamas rekomendacijas, patvirtinančias jo tinkamumą šioms pareigoms;
d) jei jis pagal 29 straipsnio 2 dalį laimėjo konkursą, kuriame buvo įvertinama kvalifikacija arba taikomi testai, arba ir įvertinama kvalifikacija, ir taikomi testai, kaip numatyta III priede;
e) jis yra fiziškai tinkamas savo pareigoms atlikti ir
f) pateikia dokumentą, patvirtinantį, jog jis puikiai moka vieną iš [Sąjungos] kalbų ir patenkinamai – dar vieną iš [Sąjungos] kalbų, kad galėtų tinkamai atlikti savo pareigas.“
4 Pareigūnų tarnybos nuostatų 29 straipsnyje numatyta:
„1. Prieš užpildydama laisvą darbo vietą institucijoje, Paskyrimų tarnyba visų pirma atsižvelgia į šiuos dalykus:
a) ar postas gali būti užimtas:
<…>
institucijos viduje;
b) ar buvo gauta prašymų perkelti iš to paties lygio pareigūnų kitose institucijose, ir (arba) ar rengti konkursą institucijos viduje <…>;
ir tada laikosi konkursų tvarkos, pagal kurią įvertinama kvalifikacija arba rengiami testai, arba ir įvertinama kvalifikacija, ir rengiami testai. <…> Tos tvarkos taip pat galima laikytis siekiant sudaryti rezervą priimant į darbą ateityje.
2. Paskyrimų tarnyba gali patvirtinti kitą nei konkurso procedūrą, taikomą priimant į darbą vyresniuosius pareigūnus <…> ir išskirtiniais atvejais taip pat priimant į darbą pareigūnus, kuriems reikia specialios kvalifikacijos.
3. Institucijos suinteresuotoje institucijoje gali rengti vidaus konkursus kvalifikacijos įvertinimo ar testų pagrindu pareigoms kiekvienoje pareigų grupėje užimti, kurių lygis yra AST 6 ar aukštesnis ir AD 9 ar aukštesnis. <…>
4. Kartą per penkerius metus Europos Parlamentas 3 dalies antroje pastraipoje nustatytomis sąlygomis rengia vidaus konkursą, kuriame įvertinama kvalifikacija ir rengiami testai, pareigoms kiekvienoje pareigų grupėje užimti, kurių lygis yra AST 6 ar aukštesnis ir AD 9 ar aukštesnis. <…>“
5 Pareigūnų tarnybos nuostatų 30 straipsnyje skelbiama:
„Kiekvienam konkursui Paskyrimų tarnyba paskiria atrankos komisiją. Ta komisija sudaro tinkamų kandidatų sąrašą.
<…>“
6 Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo „Konkursai“ 3 straipsnyje nurodyta:
„Atrankos komisiją sudaro Paskyrimų tarnybos paskirtas pirmininkas ir nariai, kurių vienodą skaičių skiria Paskyrimų tarnyba ir Personalo komitetas.
Organizuojant atvirus, dviem arba daugiau institucijų bendrus konkursus, Atrankos komisija susideda iš Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos Paskyrimų tarnybos paskirto pirmininko, ir, užtikrinant vienodą atstovavimą, Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos Paskyrimų tarnybos bei bendru sutarimu institucijų Personalo komitetų paskirtų narių.
Atliekant tam tikrus testus, Atrankos komisijai gali padėti vienas arba daugiau patariamąsias funkcijas vykdančių egzaminuotojų.
Atrankos komisijos nariai parenkami iš pareigūnų, kurių pareigų grupė ir kategorija yra bent lygiavertė pareigų, į kurias turi būti paskirti pareigūnai, kategorijai.
Jeigu Atrankos komisiją sudaro daugiau kaip keturi nariai, joje turi būti ne mažiau kaip du kiekvienos lyties nariai.“
7 Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 5 straipsnį:
„Išnagrinėjusi šias bylas, Atrankos komisija sudaro kandidatų, kurie atitinka konkurso skelbime išdėstytus reikalavimus, sąrašą.
<…>
Baigus darbą, Atrankos komisija sudaro tinkamų kandidatų, nurodytų Tarnybos nuostatų 30 straipsnyje, sąrašą; sąraše, jeigu įmanoma, turi būti bent dvigubai daugiau kandidatų pavardžių nei pareigybių, į kurias reikia paskirti pareigūnus.
Šį sąrašą ir Atrankos komisijos pagrįstą ataskaitą, įskaitant visus komentarus, kuriuos pateikti gali pageidauti jos nariai Atrankos komisija perduoda Paskyrimų tarnybai.“
8 Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 7 straipsnyje nurodyta:
„1. Institucijos, pasitarusios su Tarnybos nuostatų komitetu, paveda [EPSO] imtis reikalingų priemonių užtikrinant, kad atliekant [Sąjungos] pareigūnų atrankos procedūras ir įvertinimo procedūras, minėtas Tarnybos nuostatų 45 ir 45a straipsniuose, būtų taikomi vienodi standartai.
2. [EPSO] užduotis yra:
a) atskirų institucijų prašymu organizuoti atvirus konkursus;
b) atskirų institucijų prašymu teikti techninę pagalbą jų organizuojamiems vidiniams konkursams;
c) nustatyti visų egzaminų, kuriuos rengia institucijos, turinį užtikrinant, kad Tarnybos nuostatų 45a straipsnio 1 dalies [c punkto] reikalavimai būtų vykdomi darniai ir nuosekliai;
d) prisiimti bendrą atsakomybę už kalbinių sugebėjimų įvertinimo apibrėžimą ir organizavimą užtikrinant, kad Tarnybos nuostatų 45 straipsnio 2 dalies reikalavimai būtų vykdomi darniai ir nuosekliai.
3. Atskirų institucijų prašymu Tarnyba atlikti kitas užduotis, susijusias su pareigūnų atranka.
4. [EPSO], gavusi atitinkamą prašymą, teikia pagalbą įvairioms institucijoms atrenkant laikinus darbuotojus ir sutartininkus, visų pirma nustatydama patikrinimų turinį ir rengdama atrankos tvarką pagal kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 12 ir 82 straipsnius.“
9 2002 m. liepos 25 d. Europos Parlamento, Tarybos, Komisijos, Teisingumo Teismo, Audito Rūmų, Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, Regionų komiteto ir Europos ombudsmeno sprendimo, įsteigiančio Europos Bendrijų personalo atrankos biurą (OL L 197, p. 53; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 46, toliau – Sprendimas dėl EPSO įsteigimo), konstatuojamosiose dalyse nurodyta:
„(1) Norint veiksmingai ir ekonomiškai naudoti išteklius, [Europos Sąjungai] tarnausiančių pareigūnų ir kitų tarnautojų atrankos priemonės turėtų būti patikėtos bendrai tarpinstitucinei įstaigai.
(2) Tokiu būdu įsteigtos tarpinstitucinės įstaigos užduotimi būtų sudaryti iš atvirame konkurse dalyvaujančių kandidatų rezervo sąrašus, kurie atitiktų kiekvienos institucijos nustatytus poreikius ir neprieštarautų Tarnybos nuostatams, o sprendimą dėl laimėjusių kandidatų paskyrimo priimtų kiekviena skiriančioji institucija.
<…>“
10 Pagal Sprendimo dėl EPSO įsteigimo 2 straipsnio 1 dalį:
„[EPSO] kompetencijai yra priskirta vykdyti atranką, kurios vykdymas pagal Tarnybos nuostatų 30 straipsnio pirmąją dalį ir pagal šių nuostatų III priedą yra galimas šį sprendimą pasirašiusių institucijų skiriantiesiems pareigūnams. <…>.“
11 Pagal Sprendimo dėl EPSO įsteigimo 3 straipsnį:
„1. Atsižvelgdamas į 2 straipsnyje minimų skiriančiųjų institucijų prašymą, [EPSO] sudaro rezervo sąrašus iš atvirame konkurse dalyvaujančių kandidatų, kaip tai numatyta Tarnybos nuostatų 30 straipsnio pirmoje pastraipoje ir laikantis jų III priedo reikalavimų.
2. [EPSO] padeda institucijoms, įstaigoms, biurams bei agentūroms, įsteigtiems šia Sutartimi ar sutinkamai su ja, vykdyti jų vidaus konkursus ir kitokią tarnautojų atranką.“
12 2002 m. liepos 25 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos generalinių sekretorių, Teisingumo Teismo sekretoriaus, Audito rūmų, Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto bei Regionų komiteto generalinių sekretorių ir Europos ombudsmeno atstovo sprendimo 2002/621/EB dėl Europos Bendrijų personalo atrankos biuro organizavimo ir veiklos (OL L 197, p. 56; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių kalba, 1 sk., 4 t., p. 48, toliau – Sprendimas dėl EPSO organizavimo ir veiklos) 1 straipsnyje nurodyta:
„1. [EPSO] rengia atvirus konkursus, kurių tikslas yra užtikrinti, jog [Europos Sąjungos] institucijose dirbtų pareigūnai, kuriems būtų sudarytos optimalios profesinės ir finansinės sąlygos. [EPSO] sudaro rezervo sąrašus, kuriais remiantis institucijos galėtų įdarbinti aukštos kvalifikacijos personalą, atitinkantį institucijų nustatytus poreikius.
2. Esminiai [EPSO] uždaviniai yra:
a) atskiroms institucijoms paprašius, rengti atvirus konkursus, turint tikslą sudaryti pareigūno tarnybai tinkančių kandidatų rezervo sąrašus. Konkursai rengiami pagal Tarnybos nuostatus, remiantis 6 straipsnio c punkte nustatytais suderintais kriterijais ir Valdančiosios tarybos patvirtinta darbo programa;
b) glaudžiai bendradarbiauti su institucijomis, siekiant įvertinti institucijų nurodytus darbuotojų poreikius ateityje ir įgyvendinti konkursų programą, kad šie poreikiai būtų patenkinti laiku;
c) parengti atrankos metodus ir techniką, paremtus geriausia patirtimi ir pritaikytus pagal įgūdžių, kurie reikalaujami iš įvairių institucijų darbuotojų kategorijų, charakteristikas;
d) tvarkyti tarpinstitucinių konkursų pagrindu parengtus rezervo sąrašus ir kontroliuoti jų panaudojimą;
e) teikti institucijoms metines ataskaitas apie savo veiklą.“
13 Pagal Sprendimo dėl EPSO organizavimo ir veiklos 2 straipsnį:
„Kiekvienos institucijos skiriantysis pareigūnas skiria [EPSO] žinion pakankamą skaičių atrankos komisijos narių, egzaminatorių ir egzaminų stebėtojų pagal Valdančiosios tarybos patvirtintą „kvotą“, kaip numatyta 6 straipsnio i punkte, kad atrankos procesas galėtų sklandžiai vykti pagal Tarnybos nuostatų III priedo 3 straipsnį.“
14 Sprendimo dėl EPSO organizavimo ir veiklos 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta:
„Prie [EPSO] yra įsteigiama Valdančioji taryba, į kurią įeina po vieną kiekvienos institucijos paskirtą narį ir trys darbuotojų atstovai, turintys stebėtojų statusą ir paskirti bendru visų institucijų darbuotojų komitetų pritarimu.“
15 Pagal Sprendimo dėl EPSO organizavimo ir veiklos 6 straipsnį:
„Visų institucijų bendrų interesų labui Valdančioji taryba: <…>
c) <…> kvalifikuotąja balsų dauguma patvirtina atrankos politiką reglamentuojančias taisykles, kurių privalo laikytis [EPSO];
<…>“
Faktinės bylos aplinkybės
16 2006 m. lapkričio 15 d. EPSO paskelbė pranešimą apie atvirą konkursą EPSO/AD/77/06 (OL C 277 A, p. 3, toliau – ginčijamas konkursas) AD 5 lygio graikų kalbos administratorių lingvistų vertimų srityje rezervo sąrašui sudaryti. Remiantis pranešimu apie konkursą, kandidatai turėjo pasirinkti iš dviejų galimybių, pavadintų 1 galimybe ir 2 galimybe, tą, kurį atitinką jų kalbos žinias. Antroji ir trečioji kandidatų kalbos turėjo būti vokiečių, anglų arba prancūzų.
17 Ieškovas, nuo 1982 m. sausio mėn. iki 1991 m. gruodžio mėn. dirbęs vertėju Europos Bendrijų Komisijoje, pateikė paraišką dalyvauti minėtame konkurse, pasirinkdamas 1 galimybę.
18 Konkursą sudarė trys etapai. Remiantis pranešimo apie konkursą B antraštine dalimi, pirmąjį etapą, arba pirminį etapą, sudarė du atrankos testai po 30 klausimų su pasirenkamaisiais atsakymais, pirmuoju siekiant įvertinti žinias, susijusias su Europos Sąjunga, jos institucijomis ir politika (toliau – a testas), o antruoju siekiant įvertinti kandidatų žodinio ir matematinio mąstymo gebėjimus ir kompetenciją (toliau – b testas). Remiantis pranešimo apie konkursą C antraštine dalimi, antrąjį etapą sudarė egzaminai raštu, o trečiąjį – pokalbis. Pagal pranešimo apie konkursą B antraštinę dalį, kalbant apie 1 galimybę, tik 110 kandidatų, gavusių geriausius atrankos testų įvertinimus ir bet kuriuo atveju mažiausius reikalaujamus šių testų balus, t. y. penkis iš dešimties a testo balų ir dešimt iš dvidešimties b testo balų, turėjo būti paprašyti pateikti užpildytą paraiškos formą, kad jiems būtų leista dalyvauti antrajame konkurso etape; 2 galimybės atveju buvo nustatyta, kad antrajame etape galės būti leista dalyvauti 30 kandidatų.
19 Iš pranešimo apie konkursą D antraštinės dalies matyti, kad paraiškos turėjo būti pateiktos elektroniniu būdu. Kalbant konkrečiai, kiekvienas kandidatas pirmiausia buvo prašomas EPSO informacinėje sistemoje užvesti bylą nurodant asmeninius duomenis. Užregistravęs bylą kandidatas galėjo pateikti elektroninę dalyvavimo konkurse paraišką. Jeigu paraiška buvo pateikta laiku, EPSO jam atsiuntė elektroninį kvietimą dalyvauti pirminiame konkurso etape, o vėliau nukreipė į partnerio, kuriam EPSO pavedė organizuoti ir įgyvendinti pirminį konkurso etapą, interneto svetainę. Šio partnerio svetainėje kandidatas elektroniniu būdu turėjo rezervuoti egzamino datą ir laiką laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 10 d. iki 2007 m. gegužės 4 d., t. y. laikotarpiu, per kurį skirtinguose egzaminų centruose turėjo įvykti atrankos testai.
20 Šie testai, kaip numatyta pranešimo apie konkursą B antraštinėje dalyje, buvo atliekami kompiuteriu ir kiekvienam kandidatui vyko skirtingose vietose ir skirtingomis dienomis. Skyrėsi ir kiekvienam kandidatui pateikti klausimai, kurie atsitiktinumo būdu buvo parenkami iš duomenų bazės, kurią sudarė klausimai, partnerio pateikti EPSO. Ginčijamo konkurso atrankos komisija veikė tik pasibaigus atrankos testams, taigi tik egzaminų raštu ir pokalbio etapuose. Pagal pranešimo apie konkursą E antraštinės dalies 2 punktą likus penkiolikai dienų iki egzaminų raštu atrankos komisijos narių pavardės buvo paskelbtos EPSO interneto svetainėje.
21 Ieškovui atlikus atrankos testus, 2007 m. gegužės 31 d. EPSO elektroniniu būdu jam pranešė apie gautus a ir b testų įvertinimus nurodydama, kad „šie įvertinimai yra aukštesni arba lygūs mažiausiems reikalaujamiems įvertinimams, tačiau nepakankami, kad jis patektų tarp 110 kandidatų, gavusių geriausius įvertinimus, kaip numatyta pranešimo apie konkursą B antraštinėje dalyje“. Iš tikrųjų šiame elektroniniame laiške buvo nurodyta, kad ieškovas surinko 18,334 iš 30 balų, o 110 geriausių kandidatų surinko mažiausiai 21,333 iš 30 balų.
22 2007 m. birželio 4 d. laišku ieškovas paprašė EPSO pateikti jo atsakymų į a ir b testus kopiją bei šių testų klausimų su pasirenkamaisiais atsakymais kopiją kartu su teisingais atsakymais.
23 2007 m. birželio 27 d. EPSO pateikė neigiamą atsakymą, pasilikdamas galimybę pateikti savo paaiškinimus būsimame „Vadove kandidatams“. Kalbant konkrečiai, EΡSΟ atskyrė ankstesnių konkursų „pirminės atrankos testus“, kurių atveju buvo leidžiama pranešti klausimus ir atsakymus, ir tokius „atrankos testus“, kaip antai ginčijamame konkurse, kurių atveju klausimų ir atsakymų nebuvo galima pranešti.
24 Ieškovas ginčijo 2007 m. gegužės 31 d. EPSO sprendimo „galiojimą ir turinį“, pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį pateikdamas skundą, kuriame, nurodydamas lygybės, objektyvumo, skaidrumo ir pareigos motyvuoti 2007 m. gegužės 31 d. sprendimą principų pažeidimus bei vertinimo klaidas, atsižvelgiant į jo profesinę patirtį tikrinant atrankos testus neišvengiamai padarytas „atrankos testų vertinimo komisijos (t. y. kompiuterio)“, reikalavo, kad EPSO, iš naujo patikrinęs jo atliktus atrankos testus, peržiūrėtų šio sprendimo turinį ir jam praneštų, ar atrankos komisija „neutralizavo“ atrankos testų klausimus, ir, teigiamo atsakymo atveju, kuriuos iš jų.
25 2007 m. lapkričio 26 d. laišku EPSO atsiuntė ieškovui su a ir b testais susijusį išrašą, kuriame buvo nurodyti klausimų su pasirenkamaisiais atsakymais numeriai, raidės, atitinkančios ieškovo pateiktus atsakymus, ir raidės, atitinkančios teisingus atsakymus, tačiau neatskleistos šių klausimų ir atsakymų formuluotės. Iš šio dokumento matyti, kad ieškovas teisingai atsakė į 16 iš 30 žodinio ir matematinio mąstymo klausimų su pasirenkamaisiais atsakymais, o iš 30 klausimų, susijusių su žiniomis apie Europos Sąjungą, jis teisingai atsakė į 23 klausimus.
26 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu EPSO, nurodydama, kad iš naujo peržiūrėjo ieškovo bylą, kiek tai susiję su automatišku jo atliktų atrankos testų tikrinimu ir kai kurių klausimų neutralizavimo pasekmėmis jo įvertinimams, atmetė skundą ir patvirtino savo 2007 m. gegužės 31 d. sprendimą. Konkrečiai dėl neutralizuotų klausimų EPSO nurodė, kad iš tikrųjų septynis klausimus neutralizavo „konsultacinis komitetas“, kuriam pavesta kontroliuoti į duomenų bazę patalpintų klausimų kokybę, tačiau ieškovo atliktuose atrankos testuose neutralizuotų klausimų nebuvo.
Šalių reikalavimai ir procesas
27 Ieškovas Tarnautojų teismo prašo:
– panaikinti 2007 m. gegužės 31 d. ir 2007 m. gruodžio 6 d. EPSO sprendimus ir visus su jais susijusius dokumentus,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
28 Komisija Tarnautojų teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai nepagrįstą,
– priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
29 Laišku, kuris Tarnautojų teismo kanceliarijoje buvo gautas 2008 m. liepos 31 d., Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (EDAPP) paprašė leisti įstoti į bylą palaikyti ieškovo reikalavimus. Pagrindinių bylos šalių pastabos dėl šio prašymo Tarnautojų teismo kanceliarijoje buvo gautos atitinkamai 2008 m. rugsėjo 8 ir 12 dienomis.
30 2008 m. lapkričio 20 d. nutartimi Tarnautojų teismo pirmininkas leido EDAPP įstoti į bylą. 2009 m. sausio 29 d. Tarnautojų teismo kanceliarija gavo EDAPP įstojimo į bylą paaiškinimą. Šiame paaiškinime pripažindamas, kad klausimai, susiję su konkursų organizavimu ir kandidatų atranka tolesniam konkurso etapui, nepatenka į jo kompetencijos sritį, EDAPP paaiškino, kad jo įstojimas į bylą turi būti suprantamas kaip susijęs tik su ieškovo reikalavimu susipažinti su tam tikrais konkurso dokumentais remiantis jo pirmuoju pagrindu, susijusiu su nepakankamu 2007 m. gegužės 31 d. ir 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimų motyvavimu.
31 2009 m. kovo 5 laiškais Komisija ir ieškovas pateikė pastabas dėl šio įstojimo į bylą paaiškinimo.
32 Paraleliai savo ieškiniui Tarnautojų teisme 2007 m. gegužės 31 d. ieškovas pateikė ieškinį Pirmosios instancijos teisme dėl jo kartotinės paraiškos, numatytos 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, p. 43) 8 straipsnyje, atmetimo. Procesas teisme dar tęsiasi ir byla užregistruota numeriu T‑374/07.
33 Siekdamas, kad bylos nagrinėjimas ir procesas vyktų geriausiomis sąlygomis, Tarnautojų teismas priėmė proceso organizavimo priemones, numatytas Procedūros reglamento 55 ir 56 straipsniuose. Šiuo tikslu 2009 m. lapkričio 18 d. ir 2009 m. gruodžio 8 d. Tarnautojų teismo kanceliarijos laiškais Komisija buvo paprašyta pateikti paaiškinimus dėl šio sprendimo 26 punkte minėto „konsultacinio komiteto“ sudarymo ir vaidmens.
34 Laiškais, Tarnautojų teismo kanceliarijoje gautais faksu 2009 m. lapkričio 24 d. ir 2009 m. gruodžio 14 d., Komisija patenkino Tarnautojų teismo prašymus, susijusius su proceso organizavimo priemonėmis.
Dėl ginčo dalyko
35 Be to, kad būtų panaikintas 2007 m. gegužės 31 d. EPSO sprendimas, kuriuo jam pranešama apie nesėkmę ginčijamo konkurso atrankos testuose, ieškovas prašo panaikinti 2007 m. gruodžio 6 d. EPSO sprendimą, kuriuo atmetamas jo skundas dėl 2007 m. gegužės 31 d. sprendimo.
36 Remiantis nusistovėjusia teismų praktika, tarnautojo ieškiniu, formaliai pateiktu dėl eksplicitinio arba implicitinio sprendimo atmesti skundą, kreipiamasi į Pirmosios instancijos teismą dėl asmens nenaudai priimto akto, dėl kurio buvo paduotas skundas (1989 m. sausio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vainker prieš Parlamentą, 293/87, Rink. p. 23, 8 punktas; 1992 m. gruodžio 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Williams prieš Audito Rūmus, T‑33/91, Rink. p. II‑2499, 23 punktas).
37 Iš tikrųjų bet koks besąlyginis sprendimas atmesti skundą, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra implicitinis, ar eksplicitinis, tik patvirtina ieškovo skundžiamą aktą arba neveikimą ir negali būti skundžiamas atskirai (1980 m. gegužės 28 d. Teisingumo Teismo sprendimo Kuhner prieš Komisiją, 33/79 ir 75/79, Rink. p. 1677, 9 punktas; 1988 m. birželio 16 d. Teisingumo Teismo nutarties Progoulis prieš Komisiją, 371/87, Rink. p. 3081, 17 punktas; 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Morello prieš Komisiją, T‑338/00 ir T‑376/00, Rink. VT p. I‑A‑301 ir II‑1457, 34 punktas ir 2004 m. kovo 2 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Di Marzio prieš Komisiją, T‑14/03, Rink. VT p. I‑A‑43 ir II‑167, 54 punktas).
38 Asmens nenaudai priimtu aktu neturi būti laikomas tik patvirtinantis aktas, kuris yra tuo atveju, kai nenumato nieko nauja, palyginti su ankstesniu skundžiamu aktu, ir dėl to nėra jį pakeičiantis (šiuo klausimu žr. 1980 m. gruodžio 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Grasselli prieš Komisiją, 23/80, Rink. p. 3709, 18 punktą; 2000 m. birželio 27 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Plug prieš Komisiją, T‑608/97, Rink. VT p. I‑A‑125 ir II‑569, 23 punktą; minėto Sprendimo Di Marzio prieš Komisiją 54 punktą).
39 Tačiau, kaip jau buvo ne kartą nuspręsta, eksplicitinis sprendimas atmesti skundą, gali, atsižvelgiant į jo turinį, nebūti ieškovo skundžiamą aktą patvirtinančio pobūdžio. Taip yra tuo atveju, jeigu sprendime atmesti skundą iš naujo nagrinėjama ieškovo situacija atsižvelgiant į naujas teisines arba faktines aplinkybes arba kai juo keičiamas ar papildomas pirminis sprendimas. Tokiomis aplinkybėmis skundo atmetimas gali būti apskundžiamas teismui, kuris į jį atsižvelgia vertindamas skundžiamo akto teisėtumą (2004 m. birželio 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Eveillard prieš Komisiją, T‑258/01, Rink. VT p. I‑A‑167 ir II‑747, 31 punktas ir 2005 m. birželio 7 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Cavallaro prieš Komisiją, T‑375/02, Rink. VT p. I‑A‑151 ir II‑673, 63–66 punktai; 2008 m. rugsėjo 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Ritto prieš Komisiją, F‑18/08, Rink. VT p. I‑A‑1‑281 ir II‑A‑1‑1495, 17 punktas), arba netgi laiko jį pastarąjį pakeičiančiu aktu, dėl kurio galima pateikti skundą (šiuo klausimu žr. minėtų sprendimų Kuhner prieš Komisiją 9 punktą ir Morello prieš Komisiją 35 punktą ir 2004 m. spalio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Sandini prieš Teisingumo Teismą, T‑389/02, Rink. VT p. I‑A‑295 ir II‑1339, 49 punktą).
40 Šiuo atveju 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu patvirtinamas EPSO atsisakymas įtraukti ieškovo pavardę tarp 110 kandidatų, gavusių geriausius ginčijamo konkurso atrankos testų įvertinimus, pavardžių, visiškai atmetant ieškovo argumentus ir pagrindžiant šį atmetimą. Iš tikrųjų 2007 m. gegužės 31 d. sprendimu tik pranešama ieškovui apie jo nesėkmę ginčijamo konkurso atrankos testuose, o 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimas grindžiamas keliais motyvais, kurių nėra 2007 m. gegužės 31 d. sprendime. Be to, 2007 m. gruodžio 6 d. sprendime pateikiama nauja aplinkybė dėl kai kurių atrankos testų klausimų neutralizavimo.
41 Tokiomis aplinkybėmis 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimas, kuriuo papildomas 2007 m. gegužės 31 d. sprendimas, nėra šį sprendimą patvirtinantis aktas ir į jį turi atsižvelgti Tarnautojų teismas, kuriam priklauso vykdyti teisėtumo kontrolę.
42 Todėl reikia manyti, kad ieškiniu kreipiamasi į Tarnautojų teismą dėl reikalavimų, kuriais siekiama panaikinti 2007 m. gegužės 31 d. sprendimą, papildytą 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu (toliau – skundžiami sprendimai).
Dėl reikalavimų, kuriais siekiama panaikinti skundžiamus sprendimus
43 Pirmiausia reikia nurodyti, kad nors 2007 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškovui tik pranešama apie jo nesėkmę ginčijamo konkurso atrankos testuose, reikalavimai, kuriais siekiama panaikinti šį sprendimą, turi būti suprantami kaip nurodantys, jog sprendimu ieškovas neįtraukiamas į 110 kandidatų, gavusių geriausius aptariamų atrankos testų įvertinimus, sąrašą.
44 Reikalavimams, kuriais siekiama panaikinti skundžiamus sprendimus, pagrįsti ieškovas nurodo keturis pagrindus, susijusius su, pirma, nepakankamu aptariamų sprendimų motyvavimu, antra, EPSO įgaliojimų pašalinti kandidatus per pirminį ginčijamo konkurso etapą nebuvimu, trečia, lygybės, objektyvumo ir proporcingumo principų pažeidimu ir, ketvirta, akivaizdžiomis vertinimo klaidomis.
45 Pirmiausia reikia išnagrinėti pirmąjį pagrindą.
Šalių argumentai
46 Ieškovas nurodo, kad EPSO neturėjo įgaliojimų parinkti pirminio etapo atrankos testų temų, nes temų parinkimas iš esmės susijęs su tikrinimu ir priklauso atrankos komisijos kompetencijai. Taip pasielgdama EPSO neteisėtai pasisavino „tikrintojo“ įgaliojimus, kurie turėtų priklausyti tik konkurso atrankos komisijai. Iš tikrųjų ieškovas tvirtina, kad pagal Sprendimą dėl EPSO organizavimo ir veiklos jos užduotis yra tik „rengti“ konkursus, t. y. bendradarbiaujant su institucijomis įvertinti įdarbinimo poreikius, skelbti pranešimus apie konkursus, rūpintis sklandžia konkursų eiga, rūpintis technine ir materialine infrastruktūra, kontroliuoti rezervo sąrašų panaudojimą ir teikti metines ataskaitas apie savo veiklą. Tačiau šiuo atveju EPSO viršijo atitinkamai apibrėžtus savo įgaliojimus, o atrankos komisija ne tik nenustatė temų, bet ir nesiėmė jokių veiksmų pirminiame konkurso etape, o tai, atsižvelgiant į teismo praktiką dėl atrankos komisijos sudėties pastovumo (2000 m. kovo 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Gogos prieš Komisiją, T‑95/98, Rink. VT p. I‑A‑51 ir II‑219), yra a fortiori šios teismo praktikos pažeidimas. Tai, kad konkurso atrankos komisija nesiėmė veiksmų šiame etape, yra dar blogiau dėl to, kad, atsižvelgiant į didelį skaičių pašalintų kandidatų, ginčijamo konkurso pirminis etapas buvo pats sunkiausias.
47 Komisijos nuomone, kadangi pirminio etapo atrankos testai rengiami prieš egzaminus, nuo kurių jie skiriasi, atrankos komisija imasi veiksmų tik įgyvendinant šiuos egzaminus. Aplinkybė, kad atrankos komisija nustato egzaminų raštu ir pokalbių klausimus, nereiškia, kad EPSO negalėjo nustatyti pirminio etapo atrankos testų klausimų. Taigi ieškovas klaidingai tvirtina, kad atrankos komisija nenustatė klausimų ir visiškai neatliko savo užduoties ginčijamo konkurso pirminiame etape, nes šis etapas susijęs tik su atrankos testais. Ieškovas klaidingai nurodė ir minėtą Sprendimą Gogos prieš Komisiją, nes nagrinėjama situacija visiškai nesusijusi su šia byla nei atrankos komisijos buvimo vykstant atrankos testams, nei atrankos komisijos sudarymo atžvilgiu. Komisija nurodo, kad bet kuriuo atveju, remiantis teismo praktika, EPSO turi didelę diskreciją nustatydama konkurso rengimo sąlygas ir tvarką. Taigi 2004 m. spalio 26 d. Sprendime Falcone prieš Komisiją (T‑207/02, Rink. VT p. I‑A‑305 ir II‑1393, 38–40 punktai, toliau – Sprendimas Falcone) Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad kandidatų atrankos pirmojo etapo, t. y. pirminio etapo, organizavimas, siekiant atrinkti tik tuos, kurie gavo geriausius įvertinimus, priskiriama EPSO diskrecijai, ir kad tai atitinka Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 4 ir 5 straipsnius bei gero administravimo principą. Minėtoje byloje pirminės atrankos testų išlaikymas iš tikrųjų buvo sąlyga dalyvauti egzaminuose raštu ir pokalbyje. Šiuo atveju atrankos testai buvo sąlyga norint turėti galimybę dalyvauti egzaminuose raštu ir pokalbyje. Nors Sprendimo Falcone atveju pirminiame etape buvo rengiamas vienas pirminės atrankos testas, o šioje byloje – atrankos testai, galioja tas pats principas.
Tarnautojų teismo vertinimas
48 Pirmiausia reikia pastebėti, kad Pareigūnų tarnybos nuostatuose pareigūnų įdarbinimui suteikiama ypatinga reikšmė, reikalaujant, kaip numatyta 27 straipsnyje, kad jie būtų aukščiausio lygio gebėjimų, darbingumo ir patikimumo. Nors pagal Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų 12 straipsnio 1 dalį toks pats reikalavimas nustatytas įdarbinant laikinuosius darbuotojus, reikia konstatuoti, kad aptariamos savybės ypatingą reikšmę turi pareigūnų atžvilgiu, nes jie vykdo pagrindines Europos Sąjungos užduotis ir dirba jai visą savo karjeros laikotarpį.
49 Tam, kad pasiektų Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnyje nustatytą tikslą, pareigūnų tarnybos nuostatų leidėjas, 28 straipsnyje nustatęs šešias sąlygas, kurias asmuo privalo atitikti, kad galėtų būti paskirtas pareigūnu, 29 straipsnyje numatė, kad paprastai pareigūnai įdarbinami rengiant konkursus, o 30 straipsnyje nurodė, kad kiekvienam konkursui Paskyrimų tarnyba (toliau – PT) paskiria atrankos komisiją, kuri sudaro tinkamų kandidatų sąrašą, ir, kaip išsamiai reglamentuota Pareigūnų tarnybos nuostatų III priede, nustato konkurso tvarką.
50 Iš Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo matyti, kad konkursų reglamentavimas grindžiamas PT ir konkurso atrankos komisijos kompetencijų atskyrimo principu. Ši Pareigūnų tarnybos nuostatuose egzistuojanti diarchija, parodanti administracinių įgaliojimų atskyrimą, atskleidžia Pareigūnų tarnybos nuostatų leidėjo norą, rūpinantis išsaugoti Sąjungos darbuotojų atrankos procedūros skaidrumą, patikėti problematišką aptariamų darbuotojų atrankos užduotį ne vien EPSO, bet leisti šioje atrankoje dalyvauti, sudarant atrankos komisiją (kurią sudaro ir EPSO atstovai), administracinei hierarchijai nepriklausantiems asmenims, visų pirma darbuotojų atstovams.
51 Taip atskyrus kompetencijas, PT, kaip matyti iš Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 1 straipsnio pirmos pastraipos ir minėto priedo 4 straipsnio, parengia pranešimą apie konkursą, pasitarusi su Jungtiniu komitetu, ir sudaro kandidatų, atitinkančių tris pirmąsias Pareigūnų tarnybos nuostatų 28 straipsnyje išvardytas sąlygas, kad galėtų būti paskirti pareigūnais, sąrašą.
52 Po to, kai PT perduoda šį sąrašą atrankos komisijos pirmininkui, pati atrankos komisija, kaip numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 5 straipsnyje, pirma, sudaro kandidatų, kurie atitinka konkurso skelbime išdėstytus reikalavimus, sąrašą, antra, vykdo testus ir, trečia, sudaro tinkamų kandidatų sąrašą ir perduoda jį PT.
53 Atsižvelgdama į šį konkurso atrankos komisijai patikėtą svarbų vaidmenį, Pareigūnų tarnybos nuostatų leidėjas numatė tam tikras garantijas, susijusias su jos paskyrimu, sudarymu ir veikla.
54 Dėl atrankos komisijos paskyrimo ir sudarymo Pareigūnų tarnybos nuostatų 30 straipsnyje ir jo III priedo 3 straipsnyje numatyta, pirma, kad kiekvienam konkursui Paskyrimų tarnyba paskiria atrankos komisiją, antra, kad ją sudaro pirmininkas ir nariai, kurių vienodą skaičių skiria Paskyrimų tarnyba ir Personalo komitetas, trečia, kad atrankos komisijos nariai parenkami iš pareigūnų, kurių pareigų grupė ir kategorija yra bent lygiavertė pareigų, į kurias turi būti paskirti pareigūnai, kategorijai ir, ketvirta, kad jeigu atrankos komisiją sudaro daugiau kaip keturi nariai, joje turi būti ne mažiau kaip du kiekvienos lyties nariai.
55 Dėl atrankos komisijos veiklos, neatsižvelgiant į jos pareigas, išplaukiančias iš bendrųjų Sąjungos teisės principų, pavyzdžiui, laikytis vienodo kandidatų vertinimo principo, objektyvumo juos vertinant principo arba atrankos komisijos sudėties pastovumo principo (žr. minėtą Sprendimą Gogos prieš Komisiją ir 2005 m. balandžio 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Christensen prieš Komisiją, T‑336/02, Rink. VT p. I‑A‑75 ir II‑341, 38 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką), Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnyje aiškiai nurodyta, jog atrankos komisijos posėdžiai yra slapti, kad būtų užtikrintas jos nepriklausomumas ir darbo objektyvumas, apsaugant atrankos komisiją nuo bet kokio PT, suinteresuotų kandidatų ar trečiųjų asmenų išorinio kišimosi ir spaudimo (1980 m. vasario 28 d. Teisingumo Teismo sprendimo Bonu prieš Tarybą, 89/79, Rink. p. 553, 5 punktas).
56 PT ir atrankos komisijos kompetencijų atskyrimui, aprašytam ankstesniuose punktuose, įtakos nedarė tai, kad 2002 m. buvo sukurta EPSO, kurios atžvilgiu Sprendimo dėl EPSO įsteigimo 2 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad jos kompetencijai yra priskirta vykdyti atranką, kurios vykdymas rengiant konkursus tenka PT. Be to, iš Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 7 straipsnio matyti, kad, kalbant apie pareigūnų įdarbinimo konkursų eigą, EPSO užduotys iš esmės yra organizacinio pobūdžio. Šio tvirtinimo nepaneigia konkrečios sprendimų dėl EPSO įsteigimo ir EPSO organizavimo ir veiklos nuostatos, net jeigu kartais šiuose sprendimuose pateiktos formuluotės gali klaidinti, kaip antai nuostata, kad EPSO „sudaro dalyvaujančių kandidatų sąrašus“ (leidžianti manyti, kad EPSO yra kompetentinga nuspręsti, kurie kandidatai gali būti į juos įtraukiami), nes bet kuriuo atveju aptariami sprendimai hierarchiniu požiūriu yra žemesnio rango nei Pareigūnų tarnybos nuostatų nuostatos.
57 Bet kuriuo atveju per konkursus pateikiamų klausimų temų parinkimas ir vertinimas nepriklauso EPSO kompetencijai. Tokią išvadą reikia padaryti atsižvelgiant į ankstesniame punkte išdėstytus argumentus, kurią patvirtina tai, jog Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 7 straipsnyje nenurodyta jokia EPSO užduotis, susijusi su pareigūnų įdarbinimo konkursų „egzaminų turinio“ nustatymu ir apibrėžimu, tačiau to paties 7 straipsnio 2 dalies c punkte EPSO aiškiai patikimos užduotys, susijusios su pareigūnų atestacijos procedūra arba to paties straipsnio 4 dalyje – užduotys, susijusios su laikinųjų darbuotojų ir sutartininkų atranka.
58 Taigi, nors dėl EPSO patikėtų užduočių ši įstaiga gali atlikti svarbų vaidmenį nustatant ir įgyvendinant Sąjungos politiką darbuotojų atrankos srityje, tačiau, kalbant apie pareigūnų įdarbinimo konkursų eigą, jos vaidmuo yra svarbus padedant atrankos komisijai, tačiau bet kuriuo atveju – tik papildomas, palyginti su vaidmeniu, kurį atlieka atrankos komisija, ir EPSO negalėtų jos pakeisti.
59 Šiuo atveju ieškovas skundžia tai, kad buvo pašalintas iš ginčijamo konkurso po nesėkmės atrankos testuose, kurių temas parinko ne ginčijamo konkurso atrankos komisija, o EPSO, kuri buvo nekompetentinga parinkti temas. Komisija atsikerta, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų nuostatos, susijusios su atrankos komisijos funkcijomis ir jai suteikiamomis garantijomis, netaikytinos nagrinėjamiems testams, kurie nebuvo tikrojo konkurso dalis ir priklausė pirminiam minėto konkurso etapui, kuriuo buvo siekiama atrinkti asmenis, turėsiančius galimybę dalyvauti nagrinėjamame konkurse.
60 Negalima pritarti Komisijos nuomonei.
61 Iš tikrųjų iš bylos dokumentų matyti, kad, kalbant apie abi galimybes kartu, iš 1 772 kandidatų, rezervavusių datą ir laiką ginčijamo konkurso atrankos testams laikyti, tik 140 galėjo, remiantis pranešimo apie konkursą B antraštine dalimi, būti paprašyti užpildyti konkurso paraišką, kad jiems būtų leista dalyvauti antrajame konkurso etape. Taigi procedūra, pasibaigusi daugiau nei 90 % kandidatų pašalinimu ne dėl formalių priežasčių, bet dėl nepakankamai patenkinamo atsakymo į testų klausimus, yra konkurso esminė dalis.
62 Atrankos testų „konkursinis“ pobūdis yra dar akivaizdesnis dėl to, kad šiuo atveju, kaip numatyta pranešimo apie konkursą B antraštinėje dalyje, patekti į antrąjį konkurso etapą nepakako surinkti pusę nagrinėjamų testų balų, tačiau reikėjo, kalbant apie 1 galimybę (kurią pasirinko ieškovas), būti tarp 110 kandidatų, gavusių geriausius atrankos testų įvertinimus. Taigi šis pirminio etapo testų palyginamasis pobūdis yra neatskiriamas nuo pačios konkurso sąvokos, kaip tai aiškiai parodyta 2001 m. gegužės 2 d. Pirmosios instancijos teismo sprendime Giulietti ir kt. prieš Komisiją (T‑167/99 ir T‑174/99, Rink. VT p. I‑A‑93 ir II‑441, 81 punktas), atsižvelgiant į tai, ką Teisingumo Teismas jau buvo nurodęs 1996 m. liepos 4 d. Sprendime Parlamentas prieš Innamorati, C‑254/95 P (Rink. p. I‑3423, 28 punktas).
63 Be to, nors tiesa, kaip tai nurodė Komisija, kad atrankos testus tikrino kompiuteriai ir kad dėl to jis grindžiamas automatizuota procedūra, kuriai nebūdingas subjektyvus vertinimas, vykstant šiai automatizuotai procedūrai turėjo būti priimtas sprendimas iš esmės tiek, kiek šio sprendimo 26 punkte minėtas „konsultacinis komitetas“ nustatė atrankos testų klausimų su pasirenkamaisiais atsakymais sudėtingumo lygį, ir, kaip nurodyta tame pačiame 26 punkte, neutralizavo kai kuriuos klausimus. Taigi aiškiai kalbama apie užduotis, kurios paprastai tenka konkurso atrankos komisijai.
64 Dėl Komisijos rėmimosi Sprendimu Falcone reikia konstatuoti, kad šiuo atveju jis yra nesvarbus. Iš tikrųjų šiame sprendime teismas tik pripažino PT diskreciją pradėti, kaip šiuo atveju, konkursą, kurį sudaro du etapai, t. y. pirmasis atrankos etapas, grindžiamas klausimais su pasirenkamaisiais atsakymais, ir antrasis tikrojo konkurso etapas, į kurį patekimas priklausė nuo pirmojo etapo išlaikymo ir į kurį patekti galimybę turėjo tik ribotas kandidatų skaičius. Taigi šiame sprendime pateikti argumentai visiškai nepaneigia tokių PT įgaliojimų. Ginčas kyla dėl to, ar tokį pirmąjį konkurso etapą, koks nurodytas Sprendime Falcon arba šioje byloje, gali organizuoti ir užbaigti EPSO visiškai nesant atrankos komisijos. Reikia priminti, kad Sprendime Falcone šis klausimas nenagrinėjamas ir kad byloje, kurioje buvo priimtas šis sprendimas, atrankos komisija prižiūrėjo ir kontroliavo visą konkurso egzaminų eigą, t. y. ir pirmojo etapo testus. Be to, reikia pridurti, kad, kaip per posėdį pripažino Komisija, remiantis iki EPSO sukūrimo galiojusia teisine sistema, pirminės atrankos testų, kurie yra analogiški atrankos testams šioje byloje, eiga buvo patikėta tik konkurso atrankos komisijai.
65 Iš pateiktų paaiškinimų matyti, kad ieškovas buvo pašalintas iš antrojo konkurso etapo pasibaigus procedūrai, kurią vykdė įgaliojimų neturinti institucija ir tos pačios instancijos priimtu sprendimu. Todėl nagrinėjamas sprendimas turi būti panaikintas.
66 Kitaip būtų tik tuo atveju, jeigu EPSO arba šio sprendimo 26 punkte minėtas „konsultacinis komitetas“ galėtų būti laikomi Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytomis „atrankos komisijomis“. Akivaizdu, kad šiuo atveju taip nėra.
67 Iš tikrųjų, kaip savo atsiliepimo į ieškinį 4 punkte pripažino pati Komisija, egzistuoja ginčijamo konkurso atrankos komisija, apie kurios narių pavardes buvo pranešta likus penkiolikai dienų iki egzaminų raštu. Tačiau, Komisijos nuomone, ši atrankos komisija veiksmų ėmėsi tik antrajame konkurso etape, nes EPSO rengė ir kontroliavo atrankos testus, „per kuriuos atrankos komisija neatliko jokio vaidmens“.
68 Be to, ir EPSO patikėtų užduočių gausa (daugiausia patarimo ir pagalbos institucijoms užduotys), ir jos sudarymas (Valdančiąją tarybą sudaro institucijų paskirti nariai ir trys darbuotojų atstovai, turintys tik stebėtojų statusą) prieštarauja bet kokiam bandymui prilyginti EPSO atrankos komisijai, kurios sudėčiai taikoma pariteto taisyklė ir kuri, sudaryta kiekvienam konkursui, iki nagrinėjamo konkurso pabaigos vykdo labai konkrečiai apibrėžtą užduotį.
69 Pagaliau Komisija niekada nenurodė, kad EPSO ir šio sprendimo 26 punkte minėtas „konsultacinis komitetas“ vykdė atrankos komisijos funkcijas arba kad jie priklausė atrankos komisijai, tačiau, kalbant apie „konsultacinį komitetą“, tai aiškiai neigė, 2009 m. lapkričio 24 d. laiške pateikdama atsakymą dėl šio sprendimo 33 punkte minėtų proceso organizavimo priemonių.
70 Iš to išplaukia, kad nesant Pareigūnų tarnybos nuostatų pakeitimo, aiškiai suteikiančio EPSO užduotis, iki šiol tenkančias konkurso atrankos komisijai, EPSO neturi įgaliojimų atlikti tokių užduočių ir ypač užduočių, kurios, kalbant apie pareigūnų įdarbinimą, yra susijusios su egzaminų turinio nustatymu, bei egzaminų, įskaitant egzaminus, kurie vyksta klausimų su pasirenkamaisiais atsakymais testų forma, kuriais siekiama įvertinti žodinio ir matematinio mąstymo gebėjimus ir (arba) bendras žinias ir su Europos sąjunga susijusias žinias, tikrinimu, net jeigu šie testai pateikiami kaip kandidatų „atrankos“ dalyvauti konkurso egzaminuose raštu ir pokalbyje testai. Taip yra juo labiau jeigu, kaip šiuo atveju kandidatų, kuriems leista dalyvauti konkurso egzaminuose raštu, skaičius sudaro tik nedidelę procentinę dalį pirminio etapo kandidatų skaičiaus.
71 Be kita ko, nors tiesa, kad išsiplėtus Sąjungai ir išaugus pareigūnų įdarbinimo konkursų kandidatų skaičiui ryškiai padidėjo atrankos komisijų darbo krūvis, papildomas atrankos komisijos darbas, kurį lemia pirminio etapo atrankos testų priežiūra ir kontrolė, yra tik nedidelė dalis, palyginti su dideliu darbo krūviu per egzaminus raštu ir pokalbius, net jeigu galimybę dalyvauti šiuose egzaminuose galiausiai turi tik nedidelis kandidatų skaičius.
72 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamus sprendimus reikia panaikinti.
Dėl reikalavimų, kuriais siekiama panaikinti visus susijusius dokumentus, priimtinumo
73 Šiuos reikalavimus reikia atmesti kaip nepriimtinus, nes jais tik netiksliai nurodomi EPSO sprendimai, kurių negalima nustatyti (šiuo klausimu žr. 1993 m. kovo 24 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Benzler prieš Komisiją, T‑72/92, Rink. p. II‑347, 16, 18 ir 19 punktus). Tačiau Komisija turi padaryti išvadas dėl Tarnautojų teismo sprendimo panaikinti skundžiamus sprendimus ir atšaukti visus susijusius dokumentus tiek, kiek tai privaloma pagal EB 233 straipsnį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
74 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į kitas minėto reglamento dešimtos dalies aštunto skyriaus nuostatas, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį Tarnautojų teismas gali nuspręsti, jeigu to reikalauja lygybė, kad pralaimėjusi šalis turi atlyginti tik dalį išlaidų arba kad ji neturi jų atlyginti.
75 Iš išdėstytų motyvų matyti, kad Komisija bylą pralaimėjo. Be to, ieškovas savo reikalavimuose aiškiai prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Kadangi šios bylos aplinkybės nepateisina Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalies taikymo, Komisija turi atlyginti su pagrindine byla susijusias išlaidas. Dėl EDAPP, kuris yra į bylą įstojusi šalis, reikia nuspręsti, kad jis pats padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (pirmoji kolegija),
nusprendžia:
1. Panaikinti 2007 m. gegužės 31 d. ir 2007 m. gruodžio 6 d. Europos Bendrijų personalo atrankos tarnybos sprendimus, kuriais D. Pachtitis neįtraukiamas į 110 kandidatų, gavusių geriausius atviro konkurso EPSO/AD/77/06 atrankos testų įvertinimus, sąrašą.
2. Europos Komisija padengia savo ir D. Pachtitis bylinėjimosi išlaidas.
3. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, kuris yra į bylą įstojusi šalis, padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Gervasoni | Tagaras | Kreppel |
Paskelbta 2010 m. birželio 15 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Kanclerė | | Antrosios kolegijos pirmininkas |