GENERALINIO ADVOKATO
MELCHIOR WATHELET IŠVADA,
pateikta 2012 m. gruodžio 13 d.(1)
Byla C‑565/11
Mariana Irimie
prieš
Administraţia Finanţelor Publice Sibiu,
Administraţia Fondului pentru Mediu
(Tribunalul Sibiu (Rumunija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Pažeidžiant Sąjungos teisę valstybės narės surinktų mokesčių grąžinimas – Nacionaliniai teisės aktai, kuriais ribojamos minėtos valstybės už grąžintus mokesčius mokamos palūkanos – Lygiavertiškumo, veiksmingumo ir proporcingumo principai“
I – Įžanga
1. Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas nagrinėjant Mariana Irimie ir Administraţia Finanţelor Publice Sibiu (Sibiu viešųjų finansų administracija) bei Administraţia Fondului pentru Mediu (Aplinkos fondo administracija) ginčą, susijusį M. Irimie reikalavimu grąžinti mokestį, surinktą pažeidžiant Sąjungos teisę, t. y. SESV 110 straipsnį, kartu su įstatyme nustatytomis palūkanomis nuo šio mokesčio sumokėjimo iki realaus jų grąžinimo datos.
2. Registruodama kitoje valstybėje narėje įsigytą automobilį, M. Irimie turėjo sumokėti taršos mokestį(2).
3. Teisingumo Teismas Sprendime Tatu(3), susijusiame su nagrinėjamu mokesčiu, nusprendė, kad SESV 110 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo valstybei narei draudžiama įvesti taršos mokestį už pirmą kartą šioje valstybėje narėje registruojamas variklines transporto priemones, jei ši mokestinė priemonė yra tokia, kad ja atgrasoma nuo kitose valstybėse narėse pirktų naudotų transporto priemonių eksploatavimo šioje valstybėje narėje, tačiau tiek pat neatgrasoma nuo tokio paties amžiaus ir nusidėvėjimo transporto priemonių pirkimo nacionalinėje rinkoje.
4. Prašyme priimti prejudicinį sprendimą, kurį Teisingumo Teismo kanceliarija gavo 2011 m. lapkričio 10 d., nacionalinis teismas pateikė klausimą, ar su Sąjungos teise suderinami nacionaliniai teisės aktai, kuriuose numatyta, kad palūkanos už grąžintiną mokestį turi būti mokamos nuo kitos dienos po to, kai buvo pateiktas prašymas grąžinti, o ne nuo mokesčio sumokėjimo datos. Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas visų pirma siekia sužinoti, ar nacionalinės teisės aktai suderinami su lygiavertiškumo, veiksmingumo bei proporcingumo principais ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – chartija) 17 straipsnyje, vertinamame kartu su ESS 6 straipsniu, užtikrinama teise į nuosavybę.
II – Rumunijos teisės aktai
5. Rumunijos teisės sistemoje mokesčių procesas reglamentuojamas 2003 m. gruodžio 24 d. Vyriausybės potvarkiu Nr. 92 dėl mokesčių proceso kodekso (Ordonanţa Guvernului nr. 92 din 24 decembrie 2003 privind Codul de procedură fiscală, Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 513, 2007 m. liepos 31 d.), vėliau iš dalies pakeistu ir papildytu (toliau – OG Nr. 92/2003).
6. Atsakydamas į 2012 m. liepos 3 d. Teisingumo Teismo prašymą pateikti paaiškinimus, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, kad, taikant OG Nr. 92/2003 124 straipsnį kartu su šio potvarkio 70 straipsniu, palūkanos už iš valstybės biudžeto grąžintinas sumas mokamos nuo kitos dienos po to, kai buvo pateiktas prašymas grąžinti. Jis pažymėjo, kad nacionalinė teismų praktika šiuo klausimu yra nusistovėjusi ir nedviprasmiška.
7. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, gavęs minėtą prašymą pateikti paaiškinimus, taip pat nurodė, kad pasibaigus jame vykstančiam teismo procesui, net jei prieš šį procesą būtų vykęs administracinis procesas, apmokestinamasis asmuo neturi galimybės pradėti kito teismo proceso, kuriame galėtų reikalauti papildomų palūkanų, t. y. susijusių su laikotarpiu nuo neteisėto mokesčio sumokėjimo iki prašymo jį grąžinti pateikimo.
III – Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
8. 2007 m. gruodžio mėn. M. Irimie nusipirko Vokietijoje įregistruotą automobilį(4). 2008 m. rugsėjo mėn. ji pateikė prašymą Rumunijos valdžios institucijoms pirmą kartą įregistruoti automobilį Rumunijoje ir sumokėjo 6 707 Rumunijos lėjų (RON) taršos mokesčio.
9. 2009 m. rugpjūčio 31 d. skundu, patikslintu 2009 m. gruodžio 10 d. ir 2011 m. liepos 7 d., M. Irimie pradėjo procesą Tribunalul Sibiu (Rumunija) prieš Administraţia Finanţelor Publice Sibiu ir Administraţia Fondului pentru Mediu, kad jas įpareigotų, pirma, grąžinti sumokėto taršos mokesčio sumą ir, antra, sumokėti įstatymuose numatytas palūkanas, susijusias su minėtu mokesčiu ir apskaičiuotas nuo jo sumokėjimo dienos.
10. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pripažįsta, kad sprendimas dėl prašymo grąžinti taršos mokesčio sumą neturėtų kelti didelių problemų, atsižvelgiant į minėtą Teisingumo Teismo sprendimą Tatu(5). Tačiau dėl prašymo grąžinti visas įstatyme nustatytas palūkanas už minėtą mokestį, apskaičiuotas nuo jo sumokėjimo datos, nacionalinis teismas pažymėjo, kad jo patenkinti negalima dėl OG Nr. 92/2003 124 ir 70 straipsnių, pagal kuriuos palūkanos už iš valstybės biudžeto grąžintinas sumas mokamos tik nuo kitos dienos po to, kai buvo pateiktas prašymas grąžinti.
11. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas suabejojo, ar ši nuostata suderinama su Sąjungos teise, pirmiausia su lygiavertiškumo, veiksmingumo ir proporcingumo principais, kalbant apie ieškinius dėl žalos atlyginimo, kuriuos asmenys turi teisę pateikti Sąjungos teisės pažeidimo atveju, bei chartijos 17 straipsnyje kartu su ESS 6 straipsniu užtikrinama teise į nuosavybę.
12. Tokiomis aplinkybėmis Tribunalul Sibiu nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:
„Ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje [nustatyti] ir [ESS] 6 straipsniu ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsniu saugoma teise į nuosavybę [grindžiami] teisės gynimo priemonių, taikomų, kai privataus asmens atžvilgiu taikant [Sąjungos] teisės neatitinkančią teisės nuostatą padaromas [Sąjungos] teisės pažeidimas, lygiavertiškumo, veiksmingumo ir proporcingumo [principai] gali būti [aiškinami] taip, kad [jais] draudžiamos tokios vidaus teisės nuostatos, kuriomis ribojamas žalos, kuri gali būti atlyginta privačiam asmeniui, kurio teisė buvo pažeista, dydis?“
IV – Procesas Teisingumo Teisme
13. M. Irimie, Rumunija, Ispanijos Karalystė, Portugalijos Respublika ir Europos Komisija pateikė rašytines pastabas. 2012 m. spalio 17 d. posėdyje M. Irimie, Rumunija, Ispanijos Karalystė ir Komisija pateikė žodines pastabas.
14. M. Irimie pažymi, kad Sąjungos teisė prieštarauja nacionalinės teisės nuostatoms, kuriomis ribojamas žalos (negautų pajamų), kuri turi būti visiškai atlyginta privačiam asmeniui, sumokėjusiam Sąjungos teisei prieštaraujantį mokestį, dydis, nes palūkanos pradedamos skaičiuoti tik nuo prašymo grąžinti pateikimo, o ne nuo neteisėto mokesčio sumokėjimo.
15. Rumunija pažymi, kad jos teisės aktuose suteikta galimybė visiškai atlyginti žalą apmokestinamiesiems asmenims, privalėjusiems sumokėti mokestį, kuris vėliau buvo pripažintas neteisėtu. Be to, Rumunijos teigimu, valstybės narės turi kompetenciją nustatyti palūkanų už žalą, kurią patyrė Sąjungos teisę pažeidžiančius mokesčius įpareigoti sumokėti privatūs asmenys, apskaičiavimo taisykles, laikydamosi atlyginimo lygiavertiškumo, veiksmingumo ir proporcingumo principų.
16. Ispanijos Karalystė nurodo, kad Sąjungos teisė paprastai neprieštarauja nacionalinės teisės nuostatoms, kuriomis ribojamas žalos atlyginimo privačiam asmeniui, kurio teisė buvo pažeista, dydis arba dėl nepagrįsto mokėjimo jam grąžintina suma. Ispanijos Karalystės teigimu, veiksmingumo principas pažeidžiamas tik jei išmokamų palūkanų dydis būtų toks mažas, kad teisė į palūkanų išmokėjimą būtų gerokai apribota, „nepagrįstai netektų savo turinio“ arba būtų apribota taip, kad nebeliktų. Ispanijos Karalystės manymu, palūkanų išmokėjimas nuo prašymo grąžinti neteisėtą mokestį padavimo nereiškia, kad minėta teisė praranda savo turinį.
17. Portugalijos Respublika teigia, kad valstybės narės gali spręsti, kaip nustatoma suma, į kurią turi teisę privatus asmuo dėl Sąjungos teisės pažeidimo, jei vadovaujantis tokiomis taisyklėmis suma, kurią turi teisę gauti privatus asmuo, gerokai nesumažėja ir šios taisyklės negali būti pripažintos kliūtimi minėtai teisei įgyvendinti.
18. Komisijos manymu, nacionalinės teisės nuostata, kuria, kaip šioje byloje, gerokai ribojama apmokestinamojo asmens teisė susigrąžinti nuostolius, patirtus dėl negalėjimo pasinaudoti neteisėtai surinkta suma, pažeidžiamas veiksmingumo principas.
V – Vertinimas
19. Pirmiausia reikia priminti, kad Teisingumo Teismas neturi teisiškai kvalifikuoti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme M. Irimie pareikšto ieškinio. Būtent pareiškėja pagrindinėje byloje privalo nurodyti šio ieškinio (prašymo grąžinti sumas arba prašymo atlyginti žalą) pobūdį ir pagrindą, kontroliuojama prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo(6).
20. Iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prejudicinio klausimo formuluotės gali atrodyti, kad šiame teisme M. Irimie pareiškė ieškinį dėl žalos, padarytos dėl Sąjungos teisės pažeidimo, atlyginimo. Vis dėlto, jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenustatytų kitaip, vadovaujantis Teisingumo Teismui pateikta bylos medžiaga, atrodo, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme M. Irimie pareikštas ieškinys yra susijęs su dėl Sąjungos teisės, t. y. SESV 110 straipsnio(7), pažeidimo neteisėtai surinkto mokesčio grąžinimu ir įstatyme nustatytų palūkanų sumokėjimu už laikotarpį nuo minėto mokesčio sumokėjimo iki realaus jo grąžinimo dienos.
21. Vadovaujantis nusistovėjusia ir ilgalaike teismo praktika, nepaisant to, kad nėra su Sąjungos teise nesuderinamų mokesčių grąžinimą reglamentuojančių Sąjungos teisės nuostatų, teisė susigrąžinti šiuos mokesčius yra Sąjungos teisės nuostatomis, kaip jas išaiškino Teisingumo Teismas, privatiems asmenims suteikiamų teisių pasekmė ir papildymas. Todėl valstybė narė privalo(8) grąžinti pažeidžiant Sąjungos teisę surinktus mokesčius, nes minėta teisė yra iš Sąjungos teisės sistemos kylanti subjektyvi teisė(9).
22. Nesant Sąjungos teisės aktų šioje srityje, kiekviena valstybė narė, taikydama proceso autonomijos principą, savo vidaus teisės sistemoje paskiria kompetentingus teismus ir nustato ieškinių, skirtų teisės subjektų teisių, kylančių iš Sąjungos teisės, apsaugai užtikrinti, procesines taisykles su sąlyga, kad, pirma, tokios taisyklės nebus mažiau palankios už tas, kurios taikomos panašiems nacionaline teise grindžiamiems ieškiniams (lygiavertiškumo principas), ir, antra, kad dėl jų Sąjungos teisės sistemoje nustatytų teisių įgyvendinimas netaps praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas (veiksmingumo principas)(10). Be to, kitaip, nei šios išvados 16 ir 17 punktuose nurodė Ispanijos Karalystė ir Portugalijos Respublika, nors pagal valstybių narių proceso autonomijos principą kiekviena valstybė narė turi kompetenciją nacionalinėje teisėje nustatyti procesines priemones, skirtas iš Sąjungos teisės apmokestinamiesiems asmenims kylančių teisių apsaugai užtikrinti, dėl to negali būti apribotas arba pažeistas šių teisių turinys.
23. Nors su Sąjungos teise nesuderinamų nacionalinių mokesčių grąžinimo principas yra seniai pripažintas, pažeidžiant Sąjungos teisės nuostatas surinkusios mokestį valstybės narės pareiga mokėti palūkanas nuo pagrindinės grąžintinos sumos sukėlė abejonių.
24. Todėl Sprendime Ansaldo Energia ir kt.(11) palūkanų mokėjimas buvo pripažintas su Sąjungos teise nesuderinamų mokesčių grąžinimu susijusiu papildomu klausimu, kurį turėjo išspręsti nacionalinės valdžios institucijos, taikydamos vidaus teisės nuostatas, reglamentuojančias palūkanų dydį ir datą, nuo kurios šios palūkanos turėjo būti skaičiuojamos.
25. Tokį požiūrį buvo galima suprasti taip, kad nacionalinei teisei turi būti paliktas sureguliuoti ne vien už grąžintinus mokesčius mokėtinų palūkanų apskaičiavimo ypatumų klausimas, bet ir pačios apmokestinamojo asmens teisės gauti tokias palūkanas klausimas.
26. Nors Teisingumo Teismas minėto Sprendimo Metallgesellschaft ir kt. 86 punkte pažymėjo, kad „galimas“(12) palūkanų nuo nepagrįstai surinktų mokesčių mokėjimas yra papildomas klausimas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, jis vis dėlto nusprendė, kad prašymas išmokėti palūkanas, kurios padengtų pažeidžiant Bendrijos teisę sumokėtų sumų įšaldymo sąnaudas, buvo ne papildomas, bet prilygo pareiškėjų pagrindinėje byloje reikalavimų tikslui. Teisingumo Teismo teigimu, nagrinėjamas Bendrijos teisės pažeidimas kilo ne dėl paties apmokestinimo mokesčiu, o dėl jo pirmalaikio surinkimo(13). Tokiomis aplinkybėmis palūkanų suteikimas buvo „atlyginimas“ už nepagrįstą surinkimą, būtinas norint atkurti Sutarties nuostatų laikymąsi. Todėl pareiškėjos pagrindinėje byloje, be kita ko, turėjo teisę į palūkanų už sumas, sumokėtas nuo pirmalaikio mokesčio sumokėjimo iki datos, kai jį buvo privaloma mokėti, grąžinimą.
27. Žinoma, būtų galima nuspręsti apriboti minėto Sprendimo Metallgesellschaft ir kt. taikymą tik konkrečiomis šių bylų aplinkybėmis, t. y. išankstinio mokesčio sumokėjimu. Vis dėlto Sprendime Test Claimants in the FII Group Litigation(14) dėl diskriminacinių mokesčių sumokėjimo(15) Teisingumo Teismas priėjo prie bendresnės išvados, kad kai valstybė narė surinko mokesčius pažeisdama Bendrijos teisę, apmokestinamieji asmenys turi teisę į tai, kad ne tik būtų grąžintas neteisėtai surinktas mokestis, bet ir šiai valstybei sumokėtos arba jos surinktos su šiuo mokesčiu tiesiogiai susijusios sumos.
28. Be to, minėtame naujame Sprendime byloje Littlewoods Retail ir kt. Teisingumo Teismas, remdamasis minėtuose sprendimuose Metallgesellschaft ir kt. bei Test Claimants in the FII Group Litigation įtvirtinta teismo praktika, nusprendė, kad valstybės narės privalo grąžinti pažeidžiant Sąjungos teisę surinktas mokesčių sumas kartu su palūkanomis(16). Teisingumo Teismas pripažino, kad kiekviena valstybė narė savo vidaus teisės sistemoje turi numatyti sąlygas, kuriomis šios palūkanos turi būti mokamos, be kita ko, įtvirtindama palūkanų normą ir apskaičiavimo būdą, ir dėl nacionalinių nuostatų negalima iš apmokestinamojo asmens atimti galimybės gauti pakankamą dėl nepagrįsto mokesčio mokėjimo patirtų nuostolių atlyginimą(17).
29. Manau, kad priėmus Sprendimą Littlewoods Retail ir kt. teisei į palūkanas, atitinkančias pakankamą dėl pažeidžiant Sąjungos teisę nepagrįstai sumokėto mokesčio patirtų nuostolių atlyginimą, suteikiama tokia pat reikšmė(18), kaip ir teisei į paties mokesčio grąžinimą, todėl ji prilygsta iš Sąjungos teisės sistemos kylančiai subjektinei teisei(19). Manau, kad ši teisė būtinai apima palūkanų mokėjimą nuo minėto mokesčio sumokėjimo dienos. Akivaizdu, kad nuostolių dėl negalėjimo naudotis atitinkama pinigų suma apmokestinamasis asmuo patiria nuo šios, o ne bet kurios vėlesnės dienos.
30. Taip pat akivaizdu, kad prievolės mokėti mokesčius nevykdantys apmokestinamieji asmenys paprastai, išskyrus ypatingus atvejus, privalo į valstybių narių biudžetus sumokėti nesumokėtus mokesčius, palūkanas nuo šių mokesčių, skaičiuojamas nuo prievolės neįvykdymo datos, ir už vėlavimą taikomas baudas ir (arba) nuobaudas(20).
31. Tik papildomai, jei M. Irimie ieškinys pagrindinėje byloje būtų nagrinėjamas kaip reikalavimas grąžinti dėl valstybės narės padaryto Sąjungos teisės pažeidimo padarytą žalą, reikėtų atsakyti į klausimą, ar pagrindinės bylos aplinkybėmis dėl valstybės narės padaryto SESV 110 straipsnio pažeidimo atsirastų apmokestinamųjų asmenų teisė gauti nuostolių atlyginimą, kurį sudarytų ne tik pažeidžiant Sąjungos teisę sumokėtas mokestis, bet ir nuo jo sumokėjimo skaičiuotos įstatyme nustatytos palūkanos.
32. Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad valstybės atsakomybės už privatiems asmenims padarytą žalą dėl Sąjungos teisės pažeidimų, priskiriamų valstybei, principas yra neatskiriama Sutarties sistemos dalis(21). Iš 1996 m. kovo 5 d. Sprendimo Brasserie du pêcheur ir Factortame(22) matyti, kad dėl Bendrijos teisės pažeidimų asmenims padarytos žalos atlyginimas privalo atitikti patirtą žalą ir būti tinkamas veiksmingai asmenų teisių apsaugai užtikrinti. Būtent dėl patirtos žalos Teisingumo Teismas minėtame Sprendime Metallgesellschaft ir kt. nusprendė, kad visiškai atlyginant patirtą žalą negalima neatsižvelgti į aplinkybes, kaip antai praėjęs laikas, kurios gali sumažinti atlyginimo dydį, ir kad palūkanų priteisimas yra būtina žalos atlyginimo dalis(23). Be to, 2006 m. liepos 13 d. Sprendime Manfredi ir kt.(24) Teisingumo Teismas nusprendė, kad iš veiksmingumo principo ir asmens teisės prašyti atlyginti karteliniu susitarimu arba veiksmais, galinčiais apriboti arba iškreipti konkurenciją, padarytą žalą išplaukia, kad žalą patyrusiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prašyti atlyginti ne tik realiai patirtą žalą (damnum emergens), bet ir negautas pajamas (lucrum cessans) bei palūkanas.
33. Manau, kad pagrindinės bylos aplinkybėmis palūkanų skaičiavimas nuo atitinkamo mokesčio sumokėjimo dienos yra būtinas, norint tinkamai atlyginti dėl SESV 110 straipsnio pažeidimo padarytą žalą, nes būtent nuo šios dienos apmokestinamasis asmuo patyrė nuostolių, nes negalėjo naudotis atitinkamomis pinigų sumomis.
34. Atsižvelgdamas į šios išvados 22–33 punktuose išdėstytą vertinimą, manau, kad nebereikia nagrinėti, Rumunijos teisėje įtvirtinto žalos, kuri galėtų būti atlyginta M. Irimie, dydžio apribojimu suderinamumo su veiksmingumo ir proporcingumo principais arba ESS 6 straipsnyje ir chartijos 17 straipsnyje įtvirtinta teise į nuosavybę.
VI – Išvada
35. Atsižvelgdamas į visus pirmiau išdėstytus argumentus, siūlau Teisingumo Teismui į Tribunalul Sibiu pateiktą prejudicinį klausimą atsakyti taip:
Sąjungos teisę reikia aiškinti taip, kad valstybė narė, surinkusi su Sąjungos teise, šiuo atveju SESV 110 straipsniu, nesuderinamą mokestį, privalo grąžinti tokio mokesčio sumą ir sumokėti palūkanas nuo šios sumos, skaičiuojamas nuo dienos, kai apmokestinamasis asmuo ją sumokėjo.