EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2013 m. birželio 26 d.
Byla F‑78/11
BM
prieš
Europos Centrinį Banką (ECB)
„Viešoji tarnyba – ECB personalas – Bandomojo laikotarpio pratęsimas atgaline data – Sprendimas nutraukti tarnybos sutartį bandomuoju laikotarpiu – Drausminė procedūra“
Dalykas: Pagal prie ES sutarties ir ESV sutarties pridėto Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto 36.2 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo Europos centrinio banko (ECB) personalo narys BM prašo, pirma, panaikinti 2011 m. gegužės 20 d. sprendimą nutraukti jo darbo sutartį ir, antra, atlyginti jo patirtą turtinę žalą, taip pat neturtinę žalą, kurios dydį jis įvertino 10 000 eurų.
Sprendimas: Panaikinti 2011 m. gegužės 20 d. ECB vykdomosios valdybos sprendimą nutraukti BM tarnybos sutartį nuo 2011 m. spalio 31 d. Atmesti likusią ieškinio dalį. Nurodyti Europos centriniam bankui padengti savo ir BM patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Pareigūnų ieškiniai – Europos centrinio banko tarnautojai – Speciali apeliacija – Nepateikimas prieš pateikiant ieškinį dėl sprendimo nepatvirtinti bandomąjį laikotarpį dirbančio personalo nario įdarbinimo – Priimtinumas
(Europos centrinio banko personalo įdarbinimo sąlygų 41 straipsnis; Europos centrinio banko personalo taisyklių 8.1.6 straipsnis)
2. Pareigūnų ieškiniai – Europos centrinio banko tarnautojai – Ieškinys, pareikštas prieš tai nepateikus specialios apeliacijos pagal Banko personalo taisykles – Informavimas apie vidaus procedūrą, kurią atlieka Žmogiškųjų išteklių generalinio direktorato generalinio direktoriaus pavaduotojas – Priimtinumas – Atleistina klaida
(Europos centrinio banko personalo taisyklių 8.1.6 straipsnis)
3. Pareigūnų ieškiniai – Europos centrinio banko tarnautojai – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Ieškinys dėl sprendimo nutraukti įdarbinimo sutartį – Priimtinumas
4. Pareigūnų ieškiniai – Europos centrinio banko tarnautojai – Įdarbinimas – Bandomasis laikotarpis – Eigos vertinimas – Prieš pasibaigiant šiam laikotarpiui administracijos nepranešimas apie galimą jo pratęsimą – Pasekmė – Bandomojo laikotarpio patvirtinimas – Sprendimo pratęsti bandomąjį laikotarpį vėlesnis priėmimas – Neleistinumas – Teisinio saugumo principo pažeidimas
(Europos centrinio banko personalo taisyklių 2.1.1–2.1.3 straipsniai)
1. Kalbant apie Europos centrinio banko personalo nario pareikštą ieškinį dėl sprendimo nepatvirtinti jo įdarbinimo pasibaigus bandomajam laikotarpiui, pažymėtina, kad dėl aplinkybės, jog ieškinys pareikštas prieš tai nepateikus specialios apeliacijos, kaip tai suprantama pagal šio personalo taisyklių 8.1.6 straipsnį, ieškinys negali būti nepriimtinas.
Iš Europos centrinio banko personalo įdarbinimo sąlygų, taikomų nuo 2009 m. sausio 1 d., 41 straipsnio vienareikšmiškai nematyti, kad sprendimai nepatvirtinti bandomąjį laikotarpį dirbančio personalo nario įdarbinimo turi būti skundžiami pagal specialią apeliacijos procedūrą. Pažymėtina, kad vadovaujantis gero administravimo ir veiksmingos teisinės gynybos interesais institucijos vidaus apskundimo tvarką reglamentuojančios nuostatos turi būti aiškios, tikslios ir apibrėžtos.
(žr. 37, 40 ir 42 punktus)
2. Europos centrinio banko personalo narys gali pagrįstai nurodyti atleistiną klaidą, kad pateisintų tai, jog ieškinį pareiškė prieš tai nepateikęs specialios apeliacijos, kaip tai suprantama pagal šio personalo taisyklių 8.1.6 straipsnį, jeigu Žmogiškųjų išteklių, biudžeto ir organizavimo generalinio direktorato generalinio direktoriaus pavaduotojas jį informavo, kad nėra vidaus procedūros, taikomos norint apskųsti sprendimą nepatvirtinti šio bandomąjį laikotarpį dirbančio nario įdarbinimo, todėl jis turi tiesiogiai kreiptis į Sąjungos teismą.
(žr. 41 punktą)
3. Europos centrinio banko personalo narys nepraranda suinteresuotumo pareikšti ieškinį dėl sprendimo nutraukti jo sutartį panaikinimo dėl to, kad galimas šio sprendimo panaikinimas nebūtinai lems jo sutarties pratęsimą arba jo įdarbinimą iš naujo.
(žr. 45 punktą)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2001 m. vasario 23 d. Sprendimo De Nicola prieš EIB, T‑7/98, T‑208/98 ir T‑109/99, 127 punktas.
4. Europos centrinio banko personalo taisyklių 2.1.1 straipsnyje numatyto bandomojo laikotarpio tikslas – leisti bankui konkrečiai įvertinti kandidato gebėjimus atlikti tam tikrą funkciją, kaip jis atlieka savo užduotis ir jo tarnybinius rezultatus. Šiomis aplinkybėmis bandomojo laikotarpio pratęsimas gali būti tinkama priemonė tokiam tikslui pasiekti. Todėl abejonės dėl naujai įdarbinto darbuotojo gebėjimų gali būti „ypatingas atvejis“, kaip tai suprantama pagal šių taisyklių 2.1.2 straipsnį, kuriuo pateisinamas jo bandomojo laikotarpio pratęsimas. Iš to matyti, kad bandomojo laikotarpio pasibaigimas iš esmės pakeičia aptariamo personalo nario teisinę padėtį, nes nuo šios datos minėtų taisyklių 2.1.3 straipsnis netaikytinas vertinant personalo nario tinkamumą užimti pareigas, į kurias jis įdarbintas, ir atlikti susijusias funkcijas pasibaigus bandomajam laikotarpiui.
Tokiomis aplinkybėmis, jeigu iki bandomojo laikotarpio pabaigos administracija nenurodė kitaip, nuo bandomojo laikotarpio ataskaitos dienos personalo narys gali turėti pagrįstų lūkesčių, kad bankas nepriims sprendimo pratęsti jo bandomąjį laikotarpį. Nors administracija turi didelę diskreciją vertinti, ar kandidatas turi visas pareigoms, į kurias jis buvo įdarbintas, vykdyti būtinas asmenines ir profesines savybes, bet kuris naudojantis šia diskrecija priimtas individualus aktas, kuris yra nepalankus personalo nariui ir turi įtakos jo asmeninei padėčiai, turi atitikti teisinio saugumo principą, kurio privalo laikytis kiekviena Sąjungos institucija valdydama savo personalą. Tokiu principu visų pirma draudžiama individualaus akto taikymą laiko atžvilgiu nustatyti nuo to momento, kuris yra ankstesnis už šio akto priėmimą. Vis dėlto išimtiniais atvejais šiuo principu gali būti nesivadovaujama, jei to reikalauja siekiamas tikslas ir yra tinkamai atsižvelgta į akto adresato teisėtus lūkesčius.
Todėl banko sprendimas atgaline data pratęsti bandomąjį laikotarpį yra neteisėtas dėl teisinio saugumo principo pažeidimo.
(žr. 61–64 ir 66 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1979 m. sausio 25 d. Sprendimo Racke, 98/78, 20 punktas; 1990 m. lapkričio 13 d. Sprendimo Fedesa ir kt., C‑331/88, 45 punktas; 2001 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Nyderlandai prieš Tarybą, C‑110/97, 151 punktas; 2005 m. gegužės 26 d. Sprendimo Tralli prieš ECB, C‑301/02 P, 73 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1992 m. balandžio 1 d. Sprendimo Kupka‑Floridi prieš EESRK, T‑26/91, 43 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. gegužės 26 d. Sprendimo Kalmár prieš Europolą, F‑83/09, dėl kurio Europos Sąjungos Bendrajame Teisme pateiktas apeliacinis skundas, byla T‑455/11 P, 92 punktas, 2012 m. birželio 13 d. Sprendimo Guittet prieš Komisiją, F‑31/10, 63 ir 64 punktai ir juose nurodyta teismo praktika.