Language of document :

2017 m. spalio 16 d. Giudice di pace di Roma (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Pina Cipollone / Ministero della Giustizia

(Byla C-600/17)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Giudice di pace di Roma

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Pina Cipollone

Atsakovė: Ministero della Giustizia

Prejudiciniai klausimai

1.    Ar dėl tarnybinės veiklos ieškovę, kuri yra taikos teisėja, apima „darbuotojo pagal terminuotą sutartį“ sąvoka, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2003/881 1 straipsnio 3 dalį ir 7 straipsnį, prie Direktyvos 1999/702 pridėto Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 2 punktą ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 31 straipsnio 2 dalį?

2.    Jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas: ar prie Direktyvos 1999/70 pridėto Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 4 punkto taikymo tikslais bendrosios kompetencijos teisėjas arba teisėjas „su toga“ gali būti laikomas darbuotoju pagal neterminuotą sutartį, prilyginamu darbuotojui pagal terminuotą sutartį, kuris yra taikos teisėjas?

3.    Jeigu atsakymas į antrąjį klausimą būtų teigiamas: ar bendrosios kompetencijos teisėjų įdarbinimo nuolatiniam darbui procedūros skirtumas nuo atrankos procedūrų, numatytų įstatyme taikos teisėjų įdarbinimui pagal terminuotas sutartis, yra objektyvi priežastis, kaip tai suprantama pagal prie Direktyvos 1999/70/EB pridėto Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 4 punkto 1 ir (arba) 4 dalį, pateisinanti tai, kad – pagal „gyvąją“ teisę („diritto vivente“), paminėtą Corte di Cassazione (Kasacinis teismas) jungtinės kolegijos sprendime Nr. 13721/2017 ir Consiglio di Stato (Valstybės Taryba) 2017 m. balandžio 8 d. nuomonėje, – taikos teisėjams, kaip antai ieškovės, kuri yra darbuotoja pagal terminuotą sutartį, atveju, netaikomos tos pačios darbo sąlygos, kurios taikomos panašiems bendrosios kompetencijos teisėjams, dirbantiems pagal neterminuotas sutartis, ir tai, kad netaikomos prevencinės ir baudžiamosios priemonės prieš piktnaudžiavimą terminuotomis sutartimis, kaip nurodyta prie Direktyvos 1999/70/EB pridėto minėto Bendrojo susitarimo 4 punkte, ir nacionalinės įgyvendinimo nuostatos? Ir visa tai, nesant Italijos teisės sistemoje, net ir konstitucinėje, teisės normų, kurios galėtų pateisinti arba diskriminaciją dėl darbo sąlygų, arba absoliutų draudimą taikos teisėjų tarnybos santykius pakeisti į neterminuotus, net ir atsižvelgiant į ankstesnius nacionalinės teisės aktus (Įstatymas Nr. 217/1974), kuriuose jau buvo numatytas garbės teisėjų (būtent „vice pretori onorari“) darbo sąlygų suvienodinimas ir darbo sutarčių pakeitimas į neterminuotas sutartis.

4.    Bet kuriuo atveju ar tokioje situacijoje, kaip antai nagrinėjama, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 2 daliai ir Europos Sąjungos teisėje vartojamai nepriklausomo ir nešališko teismo sąvokai prieštarauja tai, kad taikos teisėjas, kuris abstrakčiai suinteresuotas ginčo išsprendimu ieškovo, kuris kaip vienintelę darbinę veiklą vykdo tas pačias teismo funkcijas, naudai, gali pakeisti teismą, kuris kompetentingas Italijoje spręsti darbo ginčus apskritai arba bendrosios kompetencijos teisėjų ginčus, po to, kai paskutinės instancijos teismas – Corte di Cassazione, nagrinėdamas bylą jungtinėje kolegijoje – atsisako užtikrinti nurodytų teisių, kurias saugo Bendrijos teisė, apsaugą, tuo įpareigodamas faktiškai kompetentingą teismą (Tribunale del lavoro (darbo teismas) arba Tribunale amministrativo regionale (regiono administracinis teismas)) prireikus atsisakyti savo kompetencijos arba jurisdikcijos, nepaisant to, kad šios teisės – ieškinyje reikalaujamas užmokestis už atostogas – pagrindas yra Sąjungos teisė, kuri yra privaloma ir viršesnė už Italijos valstybės teisę? Be to, jeigu Teisingumo Teismas pripažins Chartijos 47 straipsnio pažeidimą, prašoma nurodyti valstybės vidaus priemones, kurių turi būti imtasi siekiant išvengti to, kad Sąjungos pirminės teisės normos pažeidimas nagrinėjamu atveju taip pat lemtų visišką Bendrijos teisės užtikrinamų pagrindinių teisių apsaugos atsisakymą vidaus teisės sistemoje.

____________

1     2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 299, 2003, p. 9; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 381).

2     1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis (OL L 175, 1999, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 368).