2017 m. birželio 7 d. Varhoven administrativen sad (Bulgarija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Virgini Mari Gabriel Guigo / Fond „Garantirani vzemania na rabotnitsite i sluzhitelite“

(Byla C-338/17)

Proceso kalba: bulgarų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Varhoven administrativen sad

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Virgini Mari Gabriel Guigo

Kita kasacinio proceso šalis: Fond „Garantirani vzemania na rabotnitsite i sluzhitelite“

Prejudiciniai klausimai

1.    Ar SESV 151 ir 153 straipsniai ir Direktyvos 2008/94¹ 3, 4, 11 ir 12 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos nedraudžiama nacionalinės teisės nuostata, kaip antai Zakon za garantiranite vzemania na rabotnitsite i sluzhitelite pri nesastoyatelnost na rabotodatelia (Įstatymas dėl darbuotojų reikalavimų garantijų jų darbdaviui tapus nemokiam) 4 straipsnio 1 dalis, pagal kurią iš darbo santykių kylančių neįvykdytų reikalavimų apsauga netaikoma asmenims, kurių darbo santykiai nutraukti anksčiau nei prieš nustatytą trijų mėnesių terminą iki sprendimo iškelti darbdaviui bankroto bylą įregistravimo?

2.    Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas: ar valstybių narių proceso autonomijos principas, atsižvelgiant į lygiavertiškumo, veiksmingumo ir proporcingumo principus ir į SESV 151 ir 153 straipsniais bei Direktyva 2008/94 siekiamą socialinį tikslą, turi būti suprantamas taip, kad su juo suderinama nacionalinė priemonė, kaip antai nustatyta Zakon za garantiranite vzemania na rabotnitsite i sluzhitelite pri nesastoyatelnost na rabotodatelia 25 straipsnyje, pagal kurią suėjus dviejų mėnesių terminui po sprendimo iškelti bankroto bylą įregistravimo išnyksta ir teisė pareikšti ieškinį, ir teisė į garantuotų reikalavimų patenkinimą, jei pagal valstybės vidaus teisės nuostatą, kaip antai Kodeks na truda (Darbo kodeksas) 358 straipsnio 1 dalies 3 punktą, iš darbo santykių kylantiems neįvykdytiems reikalavimams pareikšti nustatytas trijų metų senaties terminas, skaičiuojamas nuo dienos, kurią reikalavimas turėjo būti patenkintas, o pasibaigus šiam terminui gauti mokėjimai nelaikomi nepagrįstais?

3.    Ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį leidžiama atskirti, viena vertus, nepatenkintų reikalavimų turinčius darbuotojus, kurių darbo santykiai buvo nutraukti anksčiau nei prieš nustatytą trijų mėnesių terminą iki sprendimo iškelti darbdaviui bankroto bylą įregistravimo, nuo darbuotojų, kurių darbo santykiai nutraukti per nustatytą trijų mėnesių terminą, ir, kita vertus, nurodytus darbuotojus nuo darbuotojų, darbo santykių nutraukimo atveju pagal Kodeks na truda 358 straipsnio 1 dalies 3 punktą turinčių teisę į jų neįvykdytų reikalavimų apsaugą per trijų metų terminą, skaičiuojamą nuo dienos, kurią reikalavimas turėjo būti patenkintas?

4.    Ar Direktyvos 2008/94 4 straipsnis, siejamas su jos 3 straipsniu ir proporcingumo principu, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį leidžiama nacionalinės teisės nuostata, kaip antai Zakon za garantiranite vzemania na rabotnitsite i sluzhitelite pri nesastoyatelnost na rabotodatelia 25 straipsnis, pagal kurią suėjus dviejų mėnesių terminui po sprendimo iškelti bankroto bylą įregistravimo teisė pareikšti ieškinį ir teisė į garantuotų reikalavimų patenkinimą išnyksta automatiškai ir be galimybės individualiai vertinti svarbias aplinkybes?

____________

¹ 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/94/ЕB dėl darbuotojų apsaugos jų darbdaviui tapus nemokiam (OL L 283, 2008, p. 36)