GENERALINIO ADVOKATO
NIILO JÄÄSKINEN IŠVADA,
pateikta 2012 m. sausio 26 d.(1)
Sujungtos bylos C‑90/11 ir C‑91/11
Alfred Strigl
prieš
Deutsches Patent‑ und Markenamt
ir
Securvita – Gesellschaft zur Entwicklung alternativer Versicherungskonzepte mbH
prieš
Öko‑Invest Verlagsgesellschaft mbH
(Bundespatentgericht (Vokietija) pateikti prašymai priimti prejudicinį sprendimą)
„Prekių ženklai – Direktyva 2008/95/EB – 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose numatyti atsisakymo registruoti ir negaliojimo pagrindai – Reglamentas (EB) Nr. 207/2009 – 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose numatyti absoliutūs atsisakymo registruoti pagrindai – Žodinis prekių ženklas, sudarytas iš apibūdinamosios sintagmos ir raidžių sekos, apimančios minėtą sintagmą sudarančių žodžių pirmąsias raides, kuri pati savaime nėra apibūdinamoji – Apibūdinamasis pobūdis – Skiriamasis požymis – Vertinimo kriterijai – Reikalavimas palikti laisvai naudoti – Skiriamoji prekių ženklo funkcija“
I – Įvadas
1. Abu šioje išvadoje nagrinėjami Bundespatentgericht (Federalinis patentų teismas, Vokietija) prašymai priimti prejudicinį sprendimą susiję su 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti(2), 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktų išaiškinimu.
2. Pagrindinėse bylose ginčijami žodiniai prekių ženklai, sudaryti iš kelių elementų. Abu šie prekių ženklai, t. y. „Multi Markets Fund MMF“ ir „NAI – Der Natur‑Aktien‑Index“, sudaryti iš apibūdinamosios sintagmos, prieš kurią ar po kurios, atsižvelgiant į konkretų prekių ženklą, nurodyta raidžių seka (santrumpa), apimanti šią sintagmą sudarančių žodžių pirmąsias raides, kuri pati savaime nėra apibūdinamoji.
3. Šiose bylose Teisingumo Teismo prašoma papildyti savo praktiką prekių ženklų srityje ir, konkrečiau kalbant, nuspręsti dėl Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose išvardytų dviejų atsisakymo registruoti ir negaliojimo pagrindų, susijusių, pirma, su skiriamojo požymio nebuvimu ir, antra, su deriniu, apimančiu tiktai žymenis arba nuorodas, kurie prekyboje gali būti naudojami žymėti prekės ar paslaugos, kurioms skirtas prekių ženklas, charakteristikas, taikymo srities.
4. Šioje srityje nuolat kyla klausimų dėl to, kas yra svarbiau: prekių ženklo paraišką pateikusio asmens arba jo savininko interesų apsauga ar būtinybė paisyti bendrųjų interesų. Visų pirma šių bendrųjų interesų esmė – nepagrįstai neapriboti galimybių naudotis apibūdinamaisiais žymenimis (reikalavimas palikti laisvai naudoti) ir leisti galutiniam atitinkamos prekės ar paslaugos vartotojui ar naudotojui ją atskirti nuo kitos kilmės prekių ir paslaugų (skiriamoji funkcija). Bundespatentgericht pateiktais klausimais siekia iš esmės identifikuoti kriterijus, svarbius nustatant ryšį tarp šių dviejų tikslų, kuriais grindžiama prekių ženklų teisė, kategorijų.
II – Teisinis pagrindas
A – Sąjungos teisės aktai
5. Direktyvos 2008/95 3 straipsnio(3) „Atsisakymo registruoti ir negaliojimo pagrindai“ 1 dalyje nurodyta:
„1. Toliau išvardyti žymenys nebus registruojami arba, jeigu įregistruoti, galės būti pripažinti negaliojančiais:
<…>
b) neturintys jokio skiriamojo požymio prekių ženklai;
c) prekių ženklai, sudaryti tiktai iš tokių žymenų arba nuorodų, kurie prekyboje gali būti naudojami žymėti rūšiai, kokybei, kiekiui, paskirčiai, vertei, geografinei kilmei arba prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laikui, arba kitoms prekių ar paslaugų charakteristikoms;
<…>“
B – Nacionalinės teisės aktai
6. Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktų nuostatos iš esmės atitinka Vokietijos prekių ženklų ir kitų žymenų apsaugos įstatymo (Gesetz über den Schutz von Marken und sonstigen Kennzeichen, toliau – MarkenG) 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas. Šiose nuostatose numatyta:
„2) Neregistruojami prekių ženklai,
1) neturintys jokio skiriamojo požymio prekių ar paslaugų atžvilgiu;
2) sudaryti tik iš tokių žymenų arba nuorodų, kurie prekyboje gali būti naudojami žymėti rūšį, kokybę, kiekį, paskirtį, vertę, geografinę kilmę arba prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laiką, arba kitas prekių ar paslaugų charakteristikas <…>“.
III – Pagrindinės bylos, prejudiciniai klausimai ir procesas Teisingumo Teisme
A – Byla „Strigl“ (C‑90/11)
7. 2008 m. A. Strigl pateikė Deutsches Patent‑ und Markenamt (Vokietijos patentų ir prekių ženklų tarnyba) paraišką įregistruoti žodinį prekių ženklą „Multi Markets Fund MMF“ peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti (toliau – Nicos sutartis) 36 klasės paslaugoms.
8. Šios paslaugos apibūdintos taip: „draudimas (konsultacijos, draudimo pardavimas ir tarpininkavimas); draudimo konsultacijos; finansinės paslaugos (bankų ir kredito įstaigų paslaugos, finansinės konsultacijos, kapitalo investavimas, patikėtinių veikla, piniginės operacijos); nekilnojamojo turto paslaugos (nekilnojamojo turto ir kito turto administravimas, nekilnojamojo turto agentūros); turto valdymo ir finansinės konsultacijos“.
9. Dviem sprendimais, priimtais 2008 m. gegužės 23 d. ir rugsėjo 11 d., Deutsches Patent‑ und Markenamt, remdamasi MarkenG 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, atmetė paraišką įregistruoti prekių ženklą. Šiuo klausimu iš esmės ji manė, kad žodžių junginys „Multi Markets Fund“ nurodo fondą, investuojantį daugelyje įvairių rinkų. Ji taip pat manė, jog visiškai gali būti, kad visuomenė seką MMF supras kaip akivaizdžią žymens trijų pirmųjų žodinių elementų santrumpą dėl to, kad ši santrumpa nurodyta iš karto po šių trijų elementų ir apima jų pirmąsias raides.
10. Todėl Deutsches Patent‑ und Markenamt padarė išvadą, kad žymuo, vertinamas visas, nėra svarbesnis už jį sudarančių elementų visumą. Nors ir pripažino, kad, raidžių seka MMF, vertinama atskirai, gali turėti įvairių prasmių, vis dėlto ji manė, kad, atsižvelgiant į kitas prekių ženklo sudedamąsias dalis ir paslaugas, kurioms žymenį prašoma įregistruoti, pasirinkimas akivaizdžiai sumažėja.
11. A. Strigl pareiškė ieškinį Bundespatentgericht prašydamas panaikinti Deutsches Patent‑ und Markenamt sprendimus atsisakyti registruoti šį žodinį prekių ženklą. Jis manė, jog šis ženklas turi daug reikšmių. Jo nuomone, to, kad elementas MMF gali atitikti kelias santrumpas, pakanka atmesti teiginį, kad šis žymuo gali būti vartojamas kaip apibūdinamasis.
12. Manydamas, kad šiam ginčui išspręsti reikalinga išaiškinti Direktyvą 2008/95, Bundespatentgericht nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:
„Ar Direktyvos [2008/95] 3 straipsnio 1 dalies b ir (arba) c punkte numatytas atsisakymo registruoti pagrindas taikomas ir žodiniam žymeniui, sudarytam iš apibūdinamosios sintagmos ir neapibūdinamosios raidžių sekos junginio, jei raidžių seką visuomenė gali suprasti kaip sintagmos santrumpą, nes ji apima kiekvieno sintagmos žodžio pirmąją raidę, ir visą prekių ženklą galima suprasti kaip vienas kitą paaiškinančių apibūdinamųjų nuorodų ar santrumpų kombinaciją?“
B – Byla „Securvita“ (C‑91/11)
13. Žodinis prekių ženklas „NAI – Der Natur‑Aktien‑Index“ buvo įregistruotas 2001 m. Deutsches Patent‑ und Markenamt bendrovės Securvita Gesellschaft zur Entwicklung alternativer Versicherungskonzepte mbH (toliau – Securvita) vardu Nicos sutarties 36 klasės paslaugoms: „draudimas; finansinės paslaugos; piniginės operacijos; nekilnojamojo turto paslaugos“.
14. 2007 m. bendrovė Öko Invest Verlagsgesellschaft mbH (toliau – Öko‑Invest) paprašė panaikinti minėto prekių ženklo registraciją teigdama, kad raidžių seka NAI finansų srityje vartojama kaip sintagmos „Natur‑Aktien‑Index“ santrumpa. Grįsdama savo ieškinį Öko‑Invest teigė: kadangi ši sintagma, esanti iš karto po raidžių sekos NAI, yra apibūdinamoji nuoroda, raidžių seka, suvokiama kaip paprasta sintagmos santrumpa, gali būti taip pat laikoma tik apibūdinamąja nuoroda.
15. 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Deutsches Patent‑ und Markenamt patenkino Öko‑Invest prašymą ir panaikino minėto prekių ženklo registraciją, nusprendusi, kad ji negalima remiantis MarkenG 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atsisakymo registruoti pagrindu. Jos nuomone, prekių ženklas, vertinamas visas, tėra tiesiog apibūdinamųjų nuorodų kombinacija, prieš kurią nurodyta santrumpa, t. y. raidžių seka NAI, kurią būtent taip suvokia visuomenė.
16. Grįsdama savo ieškinį dėl šio sprendimo, pareikštą Bundespatentgericht, bendrovė Securvita teigė, jog šiam prekių ženklui negali būti taikomas joks atsisakymo registruoti pagrindas. Konkrečiai kalbant, ji nurodė faktą, kad Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) ketvirtoji apeliacinė taryba priėmė jos Bendrijos prekių ženklo „NAI – Der Natur‑Aktien‑Index“ paraišką, 2009 m. spalio 15 d. sprendimu byloje R 1630/2008‑4 nusprendusi, kad šis prekių ženklas yra skiriamasis, o ne apibūdinamasis žymuo(4).
17. Šiomis aplinkybėmis Bundespatentgericht nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikė Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:
„Ar Direktyvos [2008/95] 3 straipsnio 1 dalies b ir (arba) c punkte numatytas atsisakymo registruoti pagrindas taikomas ir žodiniam žymeniui, sudarytam iš apibūdinamosios sintagmos ir raidžių sekos, kuri pati savaime nėra apibūdinamoji, junginio, jei raidžių seką visuomenė gali suprasti kaip sintagmos santrumpą, nes ji apima kiekvieno sintagmos žodžio pirmąją raidę, ir visą prekių ženklą galima suprasti kaip vienas kitą paaiškinančių apibūdinamųjų nuorodų ar santrumpų kombinaciją?“
18. Bundespatentgericht pateikti prašymai priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismo kanceliarijoje buvo užregistruoti 2011 m. vasario 25 d.
19. 2011 m. gegužės 26 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi bylos C‑90/11 ir C‑91/11 sujungtos, kad būtų bendrai vykdomas procesas ir priimamas sprendimas.
20. Rašytines pastabas pateikė viena pagrindinės bylos šalių bendrovė Securvita, Italijos ir Lenkijos vyriausybės ir Europos Komisija. Nė viena šalių neprašė žodinio bylos nagrinėjimo.
IV – Analizė
A – Bendrosios pastabos
1. Pirminės pastabos
21. Pirmiausia reikia pažymėti, kad Direktyvos 2008/95 nuostatos yra artimos Reglamento Nr. 207/2009 nuostatoms. Šioje byloje Direktyvoje 2008/95 numatyti atsisakymo registruoti ir negaliojimo pagrindai, kuriuos išaiškinti prašo nacionalinis teismas, kaip jau nurodžiau, yra tapatūs minėto reglamento 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytiems absoliutiems atmetimo pagrindams. Dėl šio tapatumo taip pat remsiuosi Teisingumo Teismo praktika dėl Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktų nuostatų(5).
22. Atsakant į prejudicinius klausimus nebūtina atskirti abiejose pagrindinėse bylose pateiktų klausimų, nes nacionalinio teismo iškeltas teisės klausimas iš esmės yra tas pats. Pirmoje prejudicinio klausimo dalyje įterpus „pati savaime“(6), prejudicinis klausimas byloje Securvita atrodo tikslesnis, nors iš esmės yra panašus į iškeltą byloje Strigl. Dėl šios priežasties analizę šioje išvadoje pradėsiu remdamasis klausimo formuluote byloje Securvita.
23. Nagrinėdamas šias bylas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori išsiaiškinti, kaip, atsižvelgiant į Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies b ir (arba) c punktuose nurodytus atsisakymo registruoti ir negaliojimo pagrindus, reikia vertinti prekių ženklą, sudarytą, pirma, iš apibūdinamosios sintagmos ir, antra, raidžių sekos, apimančios šios sintagmos žodžių pirmąsias raides, kuri per se gali būti laikoma neapibūdinamąja.
2. Dėl pareiškimų dėl atsisakymo
24. Kadangi ginčijami prekių ženklai sudaryti iš apibūdinamųjų elementų ir elementų, kurie patys savaime nėra apibūdinamieji, reikia nustatyti paralelę su Reglamente Nr. 207/2009 įtvirtinta sistema. Iš tiesų pagal šio reglamento 37 straipsnio 2 dalį, jeigu prekių ženkle yra neturintis skiriamojo požymio elementas ir jeigu tokio elemento įtraukimas į prekių ženklą gali sukelti abejonių dėl prekių ženklo apsaugos apimties, VRDT kaip šio prekių ženklų registravimo sąlygos gali pareikalauti, kad pareiškėjas atsisakytų nuo išimtinės teisės į skiriamojo požymio neturintį elementą (vadinamasis „disclaimer“) (toliau – pareiškimas dėl atsisakymo)(7).
25. Tačiau pagal Reglamentą Nr. 207/2009 VRDT suteikta galimybė reikalauti, kad prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo padarytų pareiškimą dėl atsisakymo, visiškai nereiškia, kad šiuo pareiškimu gali būti daroma įtaka klausimui, ar žymuo gali būti įregistruotas, ar ne. Pagal bendrąją taisyklę prekių ženklą, sudarytą iš kelių elementų, kurių kai kurie apibūdinamieji, o kiti ne, atsisakoma registruoti tik tuo atveju, jeigu jis, vertinamas visas, neturi skiriamojo požymio(8).
26. Nors pareiškimais dėl atsisakymo gali būti daroma įtaka prekių ženklo apsaugos apimties tyrimui, kai dėl prekių ženklų kyla ginčas, VRDT, panašu, nesinaudoja šia Reglamentu Nr. 207/2009 suteikta galimybe. Priešingai, atrodo, jog VRDT taiko principą, kad žymenys, sudaryti iš kelių elementų, negali būti saugomi tik dėl vieno iš jų(9).
3. Dėl bendrųjų interesų, kuriais grindžiami atsisakymo registruoti ir negaliojimo pagrindai
27. Nagrinėjant Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose numatytus atsisakymo registruoti ir negaliojimo pagrindus, reikia tinkamai atsižvelgti į jais siekiamus tikslus ir juos grindžiančius bendruosius interesus. Todėl šiuo klausimu naudinga pateikti kelias pastabas.
28. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką skirtingus Direktyvos 2008/95 3 straipsnyje numatytus atsisakymo registruoti ir negaliojimo pagrindus bei Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnyje nurodytus absoliučius atmetimo pagrindus reikia aiškinti atsižvelgiant į kiekvieną jų grindžiantį bendrąjį interesą(10).
29. Pirmiausia dėl Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto atsisakymo registruoti ir negaliojimo pagrindo tikslo reikia pabrėžti, kad šia nuostata siekiama užtikrinti bendrojo intereso tikslo, kad prekių ar paslaugų, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, charakteristikas apibūdinančius žymenis ar nuorodas galėtų visi laisvai naudoti, įgyvendinimą(11).
30. Taigi priežastis, grindžianti Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies c punkte numatytą atsisakymo registruoti ir negaliojimo pagrindą, išreiškia būtinybę garantuoti, kad kai kurie žymenys būtų prieinami ir taip užtikrinti, kad juos galėtų laisvai naudoti visi atitinkamame sektoriuje veikianys subjektai(12). Taigi šis principas, kilęs iš Vokietijos nacionalinės teisės („Freihaltebedürfnis“), yra esminis elementas aiškinant šį atsisakymo registruoti ir negaliojimo pagrindą(13).
31. Iš šio reikalavimo palikti laisvai naudoti išplaukia, kad Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies c punkte numatytu atsisakymo registruoti ir negaliojimo pagrindu turi būti užkertamas kelias, kad apibūdinamuosius žymenis ar nuorodas, kuriems taikomas šis reikalavimas, galėtų naudoti tik viena įmonė todėl, kad jį įregistravo kaip prekių ženklą(14). Tačiau, kitaip nei teigiama Vokietijos doktrinoje, Teisingumo Teismas pabrėžė, jog Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies c punkte numatyto atsisakymo registruoti ir negaliojimo pagrindas taikomas neatsižvelgiant į tai, ar egzistuoja konkretus, aktualus arba griežtas reikalavimas palikti laisvai naudoti, ir kad todėl nesvarbus konkurentų, kurie yra arba galėtų būti suinteresuoti naudoti nagrinėjamą žymenį, skaičius(15).
32. Antra, dėl Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies b punkte numatyto atsisakymo registruoti ir negaliojimo pagrindo reikia nurodyti, kad iš Teisingumo Teismo praktikos išplaukia, jog svarbus bendrasis interesas glaudžiai susijęs su esmine prekių ženklo funkcija, t. y. leisti galutiniam vartotojui ar naudotojui nesuklydus atskirti prekių ženklu žymimas prekes ar paslaugas nuo kitos kilmės prekių ar paslaugų(16).
33. Nagrinėjant pateiktus prejudicinius klausimus reikia turėti omenyje šiuos bendruosius interesus.
B – Atsisakymo registruoti ir negaliojimo pagrindų vertinimas
1. Dėl sąsajos tarp prekių ženklo apibūdinamojo pobūdžio ir skiriamojo požymio
34. Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodyti atsisakymo registruoti ir negaliojimo pagrindai yra glaudžiai susiję. Kai pagal c punktą nustatomas išimtinai apibūdinamasis pobūdis, galima remtis minėto straipsnio b punktu. Kitaip tariant, tai, kad žodinis prekių ženklas neturi skiriamojo požymio, matyti iš apibūdinamojo žymens pobūdžio, o ne atvirkščiai(17).
35. Savo analizę tęsiu remdamasis šiuo teiginiu. Šiomis aplinkybėmis vis dėlto reikia priminti, kad žymuo gali neturėti skiriamojo požymio dėl kitų priežasčių nei galimas apibūdinamasis pobūdis(18) ir kad žymens skiriamojo požymio nebuvimas negali būti grindžiamas tik jo apibūdinamuoju pobūdžiu, neatsižvelgiant į įvairius bendruosius interesus, kuriais paremti abu atmetimo pagrindai(19).
36. Taip pat reikia pabrėžti, kad, kitaip, nei teigia Komisija savo rašytinėse pastabose, būtina skirti Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose įtvirtintus įvairius atsisakymo registruoti ar negaliojimo pagrindus. Iš tiesų pagal nusistovėjusią teismų praktiką, net jeigu atitinkamos taikymo sritys iš dalies sutampa, kiekvienas šių pagrindų yra nepriklausomas nuo kitų ir turi būti nagrinėjamas atskirai(20).
37. Šiomis aplinkybėmis, be to, reikia pabrėžti, kad Teisingumo Teismas jau konstatavo, kad iš kelių žodžių ar žodžio ir skaitmens sudaryto prekių ženklo apibūdinamasis pobūdis gali būti iš dalies vertinamas atskirai atsižvelgiant į kiekvieną šį žodį, tačiau bet kuriuo atveju jis turi būti taip pat konstatuotas jo sudedamųjų dalių visumos atžvilgiu(21).
38. Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, jog pagal bendrą taisyklę paprastas derinys elementų, iš kurių kiekvienas apibūdina prekių ar paslaugų, kurioms prašoma registracijos, savybes, išlieka jų atžvilgiu apibūdinamasis, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies c punktą. Tačiau toks derinys gali būti neapibūdinamasis pagal šią nuostatą su sąlyga, kad jo sukeliamas įspūdis yra pakankamai tolimas nuo įspūdžio, sukeliamo paprasčiausio šių elementų junginio(22).
39. Be to, aplinkybė, jog kiekvienas iš šių elementų atskirai neturi skiriamojo požymio, nereiškia, kad šių elementų derinys negali turėti tokio požymio(23).
40. Kalbant apie žodinius prekių ženklus, kaip antai nagrinėjami pagrindinėse bylose, kurie sudaryti iš apibūdinamųjų žodžių, sujungtų su raidžių seka, apimančia pirmąsias šių žodžių raides, ir kuri, vertinama atskirai, gali būti laikoma neapibūdinamąja, kyla klausimas, ar prie apibūdinamosios sintagmos prijungus santrumpą, kuri pati savaime nėra apibūdinamoji, šie žodiniai elementai, vertinami kartu, tampa neapibūdinamojo pobūdžio arba net įgyja skiriamąjį požymį, kurio reikalaujama norint įregistruoti tokį prekių ženklą.
41. Kitaip tariant, pagrindinėse bylose reikia nustatyti, ar ta pati raidžių seka toms pačioms prekėms ir paslaugoms turi būti vertinama vienodai, neatsižvelgiant į tai, ar prekių ženkle yra tik ši raidžių seka, ar ji yra kartu su kitomis apibūdinamosiomis sudedamosiomis dalimis.
42. Tokiomis aplinkybėmis naudinga pabrėžti, kad, Teisingumo Teismo nuomone, žodinis prekių ženklas, apibūdinantis prekių ar paslaugų charakteristikas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies c punktą, tikrai neturi skiriamojo požymio tų pačių prekių ar paslaugų atžvilgiu(24).
43. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, panašu, kad prieš pradedant visapusį nagrinėjamų prekių ženklų vertinimą reikia atlikti elementų, iš kurių jie sudaryti, analizę.
2. Dėl prekių ženklų sudedamųjų dalių
44. Pirma, dėl bylos Strigl ir prekių ženklo „Multi Markets Fund MMF“ prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės mano, kad sintagma „Multi Markets Fund“ yra nuoroda, skirta žymėti paraiškoje nurodytas paslaugas, t. y. paslaugas, teikiamas būtent fondų, investuojančių įvairiose rinkose. Jis taip pat teigia, kad atitinkama visuomenė gali lengvai suprasti sintagmą „Multi Markets Fund“ sudarančius žodžius, nepaisant to, ar jie nagrinėjami atskirai, ar kaip visuma, kurią jie sudaro.
45. Kalbėdamas apie atskirai nagrinėjamą raidžių seką MMF, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad ji turi būti laikoma raidžių kombinacija, kuriai per se negali būti priskirta apibūdinamoji reikšmė. Tačiau jis nurodo, kad ši raidžių seka yra iš karto po sintagmos „Multi Markets Fund“, dėl to darytina išvada, kad ją atitinkama visuomenė suvoks kaip minėtos sintagmos santrumpą. Jo nuomone, toks supratimas atitinka vidutinio įprastai informuoto ir pakankamai atidaus bei nuovokaus vartotojo natūralų ir akivaizdų suvokimą.
46. Kalbant apie bylą Securvita ir prekių ženklą „NAI – Der Natur‑Aktien‑Index“, reikia nurodyti, kad sąvoka „Natur‑Aktien‑Index“, kaip ir „Öko‑Aktien“, „Umweltaktien“ ar „grüne Aktien“, žymi kai kurių ekologiškai veikiančių įmonių akcijas ir tam tikrą vertybinių popierių rūšį. Be to, žymuo „Natur‑Aktie“ labai plačiai vartojamas apibūdinant įvairių produktų charakteristikas finansų srityje. Pasak nacionalinio teismo, atitinkamos visuomenės požiūriu sintagma apibūdina prekių ženklu žymimų paslaugų charakteristikas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies c punktą.
47. Dėl žodžių sekos NAI, kuri prieš sintagmą „Der Natur‑Aktien‑Index“ nurodyta su brūkšniu, nacionalinis teismas teigė, kad ji nėra bendrinė ir įprastai suprantama santrumpa, kurią atitinkama visuomenė gali laikyti paslaugų, kurioms įregistruotas prekių ženklas, charakteristikų nuoroda. Todėl, vertinama atskirai, raidžių seka NAI negali apibūdinti, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies c punktą, paslaugų, kurioms prekių ženklas įregistruotas, charakteristikų.
3. Dėl prekių ženklų keliamo bendro įspūdžio
48. Pirmiausia reikia nurodyti, kad nors tokias raidžių sekas, kaip nagrinėjamosios pagrindinėse bylose, vertinant atskirai, galima laikyti turinčias skiriamąjį požymį nagrinėjamais prekių ženklais žymimų paslaugų atžvilgiu, išlieka galimybė, kad atitinkamos visuomenės suvokimas turi būti analizuojamas ne tik atsižvelgiant į įvairias prekių ženklo sudedamąsias dalis, bet daugiausia – į jo keliamą bendrą įspūdį.
49. Reikia nurodyti, kad dėl pagrindinėse bylose nagrinėjamais prekių ženklais keliamo bendro įspūdžio prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pabrėžia, kad nagrinėjamos trys didžiosios raidės, t. y. MMF ir NAI, atitinka tris nagrinėjamų sintagmų žodžius, t. y. atitinkamai „Multi Markets Fund“ ir „Natur‑Aktien‑Index“. Todėl visuomenė galėtų lengvai atpažinti raidžių seką kaip sintagmos santrumpą, kuri kai kada nurodoma prieš, kai kada – po jos.
50. Dėl prekių ženklo „NAI – Der Natur‑Aktien‑Index“ sudėties, taip pat reikia pabrėžti, kad po raidžių sekos NAI yra brūkšnys, ją jungiantis su sintagma. Kaip matyti iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo sprendimo, šis brūkšnys gali būti laikomas sustiprinančiu bendrą įspūdį, kad tai tiesiog po jos esančios sintagmos santrumpa. Šiuo klausimu nacionalinis teismas pažymi, kad šios išvados nepaneigia tai, kad santrumpoje NAI nėra pirmosios artikelio „der“, esančio po jos nurodytoje sintagmoje, raidės, nes artikelis „der“ yra papildomas elementas, palyginti su aiškiais daiktavardžiais, kurių pirmosios raidės perimtos nagrinėjamoje santrumpoje.
51. Tokiomis aplinkybėmis visiškai papildomai nurodysiu, kad VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos motyvai susiję su prekių ženklo „NAI – Der Natur‑Aktien‑Index“ registracija kaip Bendrijos prekių ženklo, man atrodo, nelabai įtikina. Pasak VRDT, atskirai vertinama raidžių seka NAI neturi jokios apibūdinamosios reikšmės ir niekas nepasikeičia prijungus sintagmą „Der Natur‑Aktien‑Index“. Ji manė, kad, padarius kitokią išvadą, tokia raidžių seka „vėliau“ visa galėtų tapti apibūdinamąja prijungus apibūdinamuosius žodinius elementus(25).
52. Žinoma, neatmetama galimybė, kad tokios raidžių sekos pačios savaime gali turėti skiriamąjį požymį, nes per se gali nurodyti kitas santrumpas ir kad jos per se neapibūdina nagrinėjamais prekių ženklais žymimų prekių ar paslaugų. Vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad paprastas vartotojas prekių ženklą dažniausiai suvokia kaip visumą ir nenagrinėja įvairių jo detalių(26).
53. VRDT sprendime išdėstytu požiūriu nepaisoma bendrojo įspūdžio, į kurį, kaip jau nurodžiau, reikia atsižvelgti vertinant Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose išvardytus atsisakymo registruoti ir negaliojimo pagrindus. Atsižvelgiant į bendrą įspūdį, kurį sukelia prekių ženklai, sudaryti iš sintagmos, apibūdinančios nagrinėjamas prekes ir paslaugas, ir raidžių sekos, apimančios pirmąsias minėtą sintagmą sudarančių žodžių raides, ši seka, panašu, yra tokių prekių ženklų dominuojantis elementas. Mano nuomone, raidžių seka, apimanti pirmąsias nagrinėjamą sintagmą sudarančių trijų žodžių raides, negali sukelti įspūdžio, pakankamai tolimo nuo įspūdžio, kurį sukelia paprasčiausias prekių ženklo sudedamųjų dalių junginys.
54. Reikia pridurti, kad raidžių seka, kurią atitinkama visuomenė suvokia kaip sintagmos, prie kurios ji prijungta, santrumpą, negali būti svarbesnė už viso prekių ženklo sudedamųjų dalių visumą, ir taip yra net jeigu galima manyti, kad seka pati savaime yra skiriamoji. Taigi prekių ženklo vieno elemento, t. y. raidžių sekos, apibūdinamasis pobūdis akivaizdus atsižvelgiant į visą prekių ženklą. Todėl, pavyzdžiui, įsivaizduoto žodinio prekių ženklo „Two for tea – 24T“ sukeliamas bendras įspūdis skiriasi nuo sukeliamo prekių ženklu „24T“.
55. Pabrėžiu faktą, kad prekių ženklo reikšmė turi būti nustatyta visapusiškai. Atlikus visapusį prekių ženklo, kurio sudedamosios dalys glaudžiai susijusios vienos su kitomis ir dvi dalys viena kitą paaiškina, vertinimą daroma kitokia išvada, nei atskirai išnagrinėjus kiekvieną šią sudedamąją dalį.
56. Dėl šios priežasties, remdamasis visapusiu tokių prekių ženklų, kaip nagrinėjamieji pagrindinėje byloje, vertinimu, manau, kad, visuomenės požiūriu, santrumpa, kuri pati savaime nėra apibūdinamoji, turi apibūdinamąjį turinį, kuris matyti iš sintagmos, prie kurios ji yra prijungta, nes sujungti vienas kitą paaiškinantys skirtingi elementai. Iš to matyti, kad raidžių seka, apimanti pirmąsias sintagmą sudarančių žodžių raides, palyginti su ja, užima tik papildomą padėtį, dėl to darytina išvada, kad elementas, sudarytas iš tokios raidžių sekos, yra nereikšmingas, kalbant apie bendrą tokio prekių ženklo keliamą įspūdį(27). Apibūdinamojo pobūdžio sintagma bendrai vertinamam prekių ženklui suteikia apibūdinamąjį pobūdį.
57. Nepaisant šios išvados, reikia atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą dėl Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose numatytų atitinkamai atsisakymo registruoti ir negaliojimo pagrindų taikymo srities tiek, kiek tai susiję su tokiais, kaip nagrinėjamieji pagrindinėje byloje, prekių ženklais.
4. Dėl pasirinkimo tarp Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose numatytų atsisakymo registruoti ir negaliojimo pagrindų
58. Dėl skirtumo, kurį reikia daryti tarp Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktų prekių ženklų, kaip nagrinėjamieji pagrindinėse bylose, atveju, reikia atsižvelgti ne tik į nagrinėjamų prekių ženklų apibūdinamąjį pobūdį, kuris turi būti nustatytas remiantis bendru jo keliamu įspūdžiu, bet ir į bendruosius interesus, kuriais grindžiami atitinkami atsisakymo registruoti ir negaliojimo pagrindai. Taigi dar sykį reikia pabrėžti, pirma, reikalavimą palikti laisvai naudoti, susijusį su kai kuriais žymenimis, ir, antra, skiriamąją prekių ženklo funkciją, kuri turi leisti atskirti prekių ženklu žymimas prekes ir paslaugas nuo kitos kilmės prekių ir paslaugų.
59. Atsižvelgiant į tai, jeigu būtų pritarta prekių ženklo, sudaryto tik iš apibūdinamųjų žymenų ar nuorodų, kuriomis naudotis galimybės turi būti užtikrintos visiems, registracijai, tai prieštarautų Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtinto atsisakymo registruoti ir negaliojimo pagrindo esmei.
60. Norint užtikrinti visišką laisvo naudojimo tikslo įgyvendinimą, Teisingumo Teismas nurodė, kad nebūtina, jog paraiškos įregistruoti pateikimo metu Reglamento Nr. 4/95 3 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti prekių ženklą sudarantys žymenys ar nuorodos būtų realiai naudojami apibūdinti prekę ar paslaugą, kuriai pateikta paraiška įregistruoti prekių ženklą, arba šių prekių ar paslaugų charakteristikas. Pakanka, kad šie žymenys ir nuorodos galėtų būti naudojamos siekiant šių tikslų(28). Todėl remiantis 3 straipsnio 1 dalies c punktu turi būti atsisakyta registruoti žodinį žymenį, jei bent viena iš galimų jo reikšmių apibūdina atitinkamų prekių ar paslaugų charakteristiką(29).
61. Tačiau Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies c punkto formuluotėje nurodyti tik iš apibūdinamųjų žymenų ar nuorodų sudaryti prekių ženklai. O pagrindinėje byloje ginčijami prekių ženklai sudaryti, pirma, iš apibūdinamųjų elementų (sintagmos) ir, antra, iš elementų, kurie patys savaime nėra apibūdinamieji (raidžių sekos). Kaip jau nurodžiau, tokiu atveju apibūdinamoji raidžių sekos, kuri pati savaime nėra apibūdinamoji, reikšmė matyti atlikus visapusį prekių ženklo vertinimą. Konkrečiau kalbant, reikia nurodyti, kad minėtų raidžių sekų apibūdinamasis pobūdis matyti iš sintagmos žodžių, kurių pirmosios raidės sudaro nagrinėjamą seką.
62. Reikia pabrėžti, kad nėra jokios būtinybės palikti laisvai naudoti nei tokių raidžių sekų, nagrinėjamų atskirai, nei prekių ženklo, kaip visumos, nes net jeigu turi apibūdinamąją reikšmę, jis nėra sudarytas tik iš tokių žymenų ar nuorodų. Dėl šios priežasties norint nagrinėti pagrindinėje byloje nagrinėjamus prekių ženklus reikia remtis Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies b punkte numatytu skiriamuoju požymiu.
63. Kalbant apie tokios elementų kombinacijos skiriamąjį požymį, kaip jis suprantamas pagal minėto straipsnio b punktą, nacionalinis teismas turi patikrinti, ar ginčijami prekių ženklai, vertinant jų visumą, gali, ar ne garantuoti esminę prekių ženklo funkciją, kuri yra atskirti jais žymimas prekes ir paslaugas nuo kitos kilmės prekių ar paslaugų. Svarbu išsiaiškinti, ar apibūdinamųjų elementų ir elemento, kuris pats savaime nėra apibūdinamasis, bet toks yra nagrinėjamame prekių ženkle, kombinacija gali sukelti įspūdį, pakankamai tolimą nuo įspūdžio, kurį sukelia paprastas šių elementų junginys(30).
64. Galiausiai, kalbant apie bendrą prekių ženklo, sudaryto iš apibūdinamosios sintagmos ir raidžių sekos, apimančios pirmąsias šios sintagmos raides, junginio vertinimą, manau, kad raidžių seka, kuri pati savaime nėra apibūdinamoji, įgyja apibūdinamąjį pobūdį šiomis specifinėmis aplinkybėmis. Tačiau kadangi iš tokių elementų sudarytas prekių ženklas nėra išimtinai sudarytas iš apibūdinamųjų žymenų ar nuorodų, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies c punktą, būtina taikyti Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies b punktą, norint įvertinti galimybę įregistruoti šios rūšies prekių ženklą.
V – Išvada
65. Atsižvelgdamas į pateiktus svarstymus, Teisingumo Teismui siūlau taip atsakyti į Bundesgerichtshof pateiktus prejudicinius klausimus:
„Žodinis prekių ženklas, sudarytas iš apibūdinamosios sintagmos ir raidžių sekos, kuri pati savaime nėra apibūdinamoji ir apima kiekvieno sintagmos žodžio pirmąsias raides, junginio, kuris, vertinamas visas, gali būti suprastas kaip apibūdinamųjų nuorodų ar santrumpų, kurios viena kitą paaiškina, derinys, turi būti vertinamas atsižvelgiant į atsisakymo registruoti ir negaliojimo pagrindą, numatytą 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti 3 straipsnio 1 dalies b punkte, o ne į atsisakymo registruoti ar negaliojimo pagrindą, numatytą šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalies c punkte, nes toks prekių ženklas nėra sudarytas vien iš apibūdinamųjų žymenų ar nuorodų.“