TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2012 m. gegužės 10 d.(*)
„Apeliacinis skundas – Bendrijos prekių ženklas – Reglamentas (EB) Nr. 40/94 – 8 straipsnio 5 dalis – Žodiniai Bendrijos prekių ženklai BOTOLIST ir BOTOCYL – Vaizdiniai ir žodiniai Bendrijos ir nacionaliniai prekių ženklai BOTOX – Registracijos pripažinimas negaliojančia – Santykiniai atmetimo pagrindai – Kenkimas geram vardui“
Byloje C‑100/11 P
dėl 2011 m. vasario 28 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo
Helena Rubinstein SNC, įsteigta Paryžiuje (Prancūzija),
L’Oréal SA, įsteigta Paryžiuje (Prancūzija),
atstovaujamos Rechtsanwalt A. von Mühlendahl,
apeliantės,
dalyvaujant kitoms proceso šalims:
Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamai A. Folliard‑Monguiral,
atsakovei pirmojoje instancijoje,
Allergan Inc., įsteigtai Ervaine, Kalifornijoje (Jungtinės Amerikos Valstijos), atstovaujamai baristerio F. Clark,
procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šaliai,
TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Tizzano, teisėjai A. Borg Barthet (pranešėjas), E. Levits, J.‑J. Kasel ir M. Berger,
generalinis advokatas P. Mengozzi,
posėdžio sekretorė L. Hewlett, vyriausioji administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. sausio 11 d. posėdžiui,
susipažinęs su 2012 m. vasario 16 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Savo apeliaciniu skundu Helena Rubinstein SNC (toliau – Helena Rubinstein) ir L’Oréal SA (toliau – L’Oréal) prašo panaikinti 2010 m. gruodžio 16 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Rubinstein ir L’Oréal prieš VRDT – Allergan (BOTOLIST et BOTOCYL) (T‑345/08 ir T‑357/08, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo byloje T‑345/08 buvo atmestas Helena Rubinstein ieškinys dėl 2008 m. gegužės 28 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 863/2007-1), susijusio su anuliavimo procedūra tarp Allergan, Inc. ir Helena Rubinstein SNC, panaikinimo, o byloje T‑357/08 – L’Oréal ieškinys dėl 2008 m. birželio 5 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 865/2007-1), susijusio su anuliavimo procedūra tarp Allergan, Inc. ir L’Oréal SA (toliau kartu – ginčijami sprendimai), panaikinimo.
Teisinis pagrindas
2 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146) buvo panaikintas ir pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1); pastarasis reglamentas įsigaliojo 2009 m. balandžio 13 d. Tačiau, atsižvelgiant į šios bylos faktinių aplinkybių datą, šioje byloje taikomas Reglamentas Nr. 40/94.
3 Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio „Santykiniai atsisakymo registruoti prekių ženklą pagrindai“ 5 dalyje nurodyta:
„Be to, ankstesnio prekių ženklo savininkui (šio straipsnio 2 dalies prasme) užprotestavus, pareikštas registruoti prekių ženklas neregistruojamas, jeigu jis yra tapatus ankstesniam prekių ženklui arba panašus į jį, ir turi būti registruojamas prekėms arba paslaugoms, kurios nėra panašios į tas, kurioms yra įregistruotas ankstesnis prekių ženklas, jeigu, kalbant apie ankstesnį Bendrijos prekių ženklą, pareikštas registruoti prekių ženklas turi gerą vardą Bendrijoje arba, kalbant apie ankstesnį nacionalinį prekių ženklą, pareikštas registruoti prekių ženklas turi gerą vardą toje valstybėje narėje ir jeigu dėl prekių ženklo vartojimo be rimtos priežasties gali atsirasti galimybė nesąžiningai įgyti pranašumą arba pakenkti ankstesnio prekių ženklo išskirtinumui ar jo geram vardui.“
4 Šio reglamento 52 straipsnio „Santykiniai negaliojimo pagrindai“ 1 dalies a punkte įtvirtinta, kad padavus prašymą VRDT Bendrijos prekių ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, „jeigu yra 8 straipsnio 2 dalyje minėtas ankstesnis prekių ženklas ir tenkinamos to straipsnio 1 arba 5 dalyje keliamos sąlygos“.
5 Reglamento Nr. 40/94 63 straipsnio „Skundai Teisingumo Teismui“ 1–3 dalyse nurodyta:
„1. Teisingumo Teismui galima skųsti Apeliacinės tarybos sprendimus dėl apeliacijų.
2. Skundą galima pateikti dėl kompetencijos stokos, dėl esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimo, dėl Sutarties, šio reglamento arba bet kurios su jos taikymu susijusios teisės normos pažeidimo ar piktnaudžiavimo įgaliojimais.
3. Teisingumo Teismas turi teisę panaikinti arba pakeisti ginčijamą sprendimą.“
6 To paties reglamento 73 straipsnyje numatyta, kad VRDT sprendimuose nurodomi juos pagrindžiantys motyvai ir sprendimai grindžiami tiktai tokiais motyvais ar įrodymais, apie kuriuos šalys galėjo pateikti savo atsiliepimus.
7 Reglamento Nr. 40/94 115 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad VRDT kalbos yra vokiečių, anglų, ispanų, prancūzų ir italų. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad protestas bei prašymas panaikinti registraciją arba pripažinti ją negaliojančia turi būti paduodami viena iš VRDT kalbų.
8 Pagal 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Reglamentą Nr. 40/94 (OL L 303, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 189), 38 straipsnio 2 dalį:
„Jei prašymą patvirtinantys įrodymai pateikiami ne registracijos panaikinimo arba paskelbimo negaliojančia procesinių veiksmų kalba, pareiškėjas per du mėnesius nuo tokių įrodymų pateikimo pateikia tų įrodymų vertimą į tą kalbą.“
Faktinės bylos aplinkybės
9 2002 m. gegužės 6 d. Helena Rubinstein, remdamasi Reglamentu Nr. 40/94, pateikė VRDT paraišką įregistruoti žodinį žymenį BOTOLIST kaip Bendrijos prekių ženklą. 2002 m. liepos 19 d. L’Oréal pateikė tokią paraišką dėl žodinio žymens BOTOCYL.
10 Prekės, kurioms buvo prašoma įregistruoti prekių ženklus, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 3 klasei ir atitinka šį aprašymą: „Kvepalai, tualetinis vanduo; vonios ir dušo geliai ir druskos (ne medicinos reikmėms); tualetinis muilas; kūno dezodorantai; kosmetika, būtent veido, kūno, rankų kremai, pieneliai, losjonai, geliai ir pudra; pieneliai, geliai ir aliejai įdegimui ir po įdegimo (kosmetika); grimo preparatai; šampūnai; plaukų sušukavimui ir priežiūrai skirti geliai, putos, balzamai ir gaminiai su aerozoliu; plaukų lakas; plaukų dažai ir dekoloracijos priemonės; ilgalaikio plaukų garbanojimo ir plaukų sukimo preparatai; eteriniai aliejai“.
11 Bendrijos prekių ženklai BOTOLIST ir BOTOCYL (toliau kartu – ginčijami prekių ženklai) buvo įregistruoti atitinkamai 2003 m. spalio 14 d. ir lapkričio 19 d.
12 2005 m. vasario 2 d. Allergan Inc. (toliau – Allergan) pateikė prašymą pripažinti ginčijamų prekių ženklų registraciją negaliojančia šio sprendimo 10 punkte nurodytų prekių atžvilgiu.
13 Prašymai pripažinti registraciją negaliojančia pagrįsti keliais žymenį BOTOX apimančiais ankstesniais vaizdiniais ir žodiniais Bendrijos ir nacionaliniais prekių ženklais, įregistruotais visų pirma minėtos Nicos sutarties 5 klasės prekėms, atitinkančioms šį aprašymą: „Farmaciniai preparatai nuo neurologinių sutrikimų, raumenų distonijos, lygiųjų raumenų pažeidimų, autonominės nervų sistemos sutrikimų, galvos skausmo, raukšlių, hiperhidrozės, sporto traumų, cerebrinio paralyžiaus, spazmų, drebulio ir skausmo“. Pirmasis prekių ženklas buvo įregistruotas 1991 m. balandžio 12 d., o paskutinis – 2003 m. rugpjūčio 7 d.
14 Pagrindai, kuriais remtasi grindžiant šiuos prašymus pripažinti registraciją negaliojančia, nurodyti Reglamento Nr. 40/94 52 straipsnio 1 dalies a punkte, skaitomame kartu su šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punktu ir 8 straipsnio 4 ir 5 dalimis.
15 2007 m. kovo 28 d. ir balandžio 4 d. sprendimais Anuliavimo skyrius atmetė abu prašymus pripažinti registraciją negaliojančia.
16 2007 m. birželio 1 d. Allergan dėl abiejų Anuliavimo skyriaus sprendimų pateikė apeliaciją VRDT.
17 Ginčijamais sprendimais VRDT pirmoji apeliacinė taryba patenkino šias abi apeliacijas. Konkrečiai kalbant, reikia nurodyti, jog ji nusprendė, kad nors ginčijami prekių ženklai negali būti painiojami su „ankstesniu prekių ženklu“, Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalimi paremti prašymai pripažinti registraciją negaliojančia yra pagrįsti.
Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas
18 Helena Rubinstein 2008 m. rugpjūčio 22 d. ir L’Oréal 2008 m. rugsėjo 1 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje pateikė ieškinius dėl atitinkamai 2008 m. gegužės 28 d. ir 2008 m. birželio 5 d. VRDT priimtų sprendimų panaikinimo.
19 2010 m. gegužės 11 d. Bendrojo Teismo trečiosios kolegijos pirmininko nutartimi bylos T‑345/08 ir T‑357/08 buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis ir priimtas sprendimas.
20 Grįsdamos savo ieškinius kiekvienoje byloje apeliantės rėmėsi dviem tapačiais pagrindais. Pirmasis pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalies pažeidimu, antrasis pagrindas – su to paties reglamento 73 straipsnio pažeidimu.
21 Dėl pirmojo pagrindo skundžiamo sprendimo 38–41 punktuose pateikdamas pirmines pastabas Bendrasis Teismas nurodė, kad prašymai pripažinti registraciją negaliojančia pagrįsti keliais žymenį BOTOX apimančiais vaizdiniais ir žodiniais Bendrijos ir nacionaliniais prekių ženklais, kurių dauguma įregistruoti anksčiau, nei buvo pateiktos 2002 m. gegužės 6 d. ir liepos 19 d. atitinkamai prekių ženklų BOTOLIST ir BOTOCYL paraiškos.
22 Bendrasis Teismas pabrėžė, kad Apeliacinė taryba „nesilaikė Anuliavimo skyriaus, kuris savo sprendimus grindė vienintele vaizdinio žymens BOTOX, kaip ankstesnio Bendrijos prekių ženklo, registracija Nr. 2015832, pozicijos, nes manė, jog gerą vardą įgijo ir vaizdiniai, ir žodiniai prekių ženklai BOTOX, įregistruoti iki 2002 m. gegužės 6 d., nepaisant to, ar jie Bendrijos, ar nacionaliniai“. Bendrojo Teismo nuomone, toks Apeliacinės tarybos požiūris gali būti patvirtintas tuo, kad ginčijamuose sprendimuose ji nesirėmė Bendrijos prekių ženklo BOTOX vaizdiniu elementu.
23 Tokiomis aplinkybėmis skundžiamo sprendimo 40 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad jis gali apsiriboti dviejų žymenį BOTOX apimančių ankstesnių nacionalinių prekių ženklų, įregistruotų 2000 m. gruodžio 14 d. Jungtinėje Karalystėje preparatams nuo raukšlių (toliau – ankstesni prekių ženklai), vertinimu, kadangi tai yra teritorija, kurios atžvilgiu Allergan pateikė daugiausia įrodymų, ir kadangi tam, kad būtų taikoma Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalis, pakanka, kad santykinio atmetimo pagrindo egzistavimas būtų konstatuotas vienoje valstybėje narėje.
24 Taigi skundžiamo sprendimo 41 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad patikrins, ar šioje byloje tenkinamos šios nuostatos taikymo sąlygos: pirma, „ar šie [ankstesni prekių ženklai] turi gerą vardą Jungtinėje Karalystėje“, antra, „ar [ginčijami] prekių ženklai panašūs į šiuos ankstesnius prekių ženklus“ ir galiausiai, trečia, „ar be rimtos priežasties naudojant [ginčijamus] prekių ženklus būtų nesąžiningai pasinaudota ankstesnių prekių ženklų skiriamuoju požymiu ar jo geru vardu arba jiems būtų pakenkta“. Jis pridūrė: kadangi šios sąlygos yra kumuliacinės, tam, kad Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalis būtų netaikoma, pakaktų vienos šių sąlygų neįvykdymo.
25 Pirma, dėl ankstesnių prekių ženklų gero vardo skundžiamo sprendimo 46–63 punktuose Bendrasis Teismas nagrinėjo įvairius įrodymus, kuriuos Allergan pateikė, kai grindė prašymus pripažinti registraciją negaliojančia ir apeliacijas Apeliacinėje taryboje, t. y. prekių ženklu BOTOX pažymėtų preparatų pardavimo 1999–2003 metais keturiolikoje valstybių narių mastą, šio prekių ženklo reklamą moksliniuose leidiniuose 1999–2001 metais skelbtuose straipsniuose anglų kalba, nuo 2001 m. dažną šiuo prekių ženklu pažymėtų preparatų minėjimą žiniasklaidoje, ypač anglų spaudoje, žodžio BOTOX įtraukimą į kelis anglų kalbos žodynus, kuriuose šis žodis pripažįstamas kaip prekių ženklas, 2005 m. balandžio 26 d. United Kingdom Intellectual Property Office sprendimą dėl prašymo pripažinti prekių ženklo BOTOMASK, įregistruoto Jungtinėje Karalystėje kosmetikai, registraciją negaliojančia ir Allergan vadovo pareiškimą bei 2004 m. rugsėjo–spalio mėn. Jungtinėje Karalystėje atliktą rinkos tyrimą.
26 Konkrečiau kalbėdamas apie anglų kalba parengtų straipsnių spaudoje priimtinumą, kurį apeliantės ginčijo Bendrajame Teisme dėl to, kad jie buvo paskelbti vėliau, nei buvo pateiktos ginčijamų prekių ženklų paraiškos, skundžiamo sprendimo 52 punkte Bendrasis Teismas priminė teismų praktiką, pagal kurią, „jei ankstesnio prekių ženklo geras vardas turi būti nustatytas ginčijamo prekių ženklo paraiškos padavimo dieną, vis dėlto negali būti laikoma, kad vėlesni nei tos dienos dokumentai neturi įrodomosios galios, jei jie leidžia padaryti išvadas apie situaciją, buvusią tą dieną“.
27 Be to, to sprendimo 54 punkte Bendrasis Teismas atmetė apeliančių argumentus, susijusius su moksliniuose leidiniuose ir populiariojoje spaudoje paskelbtų straipsnių nepriimtinumu dėl to, kad jie nebuvo išversti į prancūzų kalbą, t. y. procedūros VRDT kalbą. Jis nusprendė, kad vien šių straipsnių buvimas yra „svarbus įrodymas nustatant, ar prekių ženklas BOTOX plačiosios visuomenės požiūriu turi gerą vardą, nepaisant to, ar [straipsniai] teigiamo, ar neigiamo turinio“.
28 Apeliančių argumentą, kad 2005 m. balandžio 26 d. United Kingdom Intellectual Property Office sprendimas nepriimtinas dėl to, kad jis priimtas vėliau, nei buvo pateiktos ginčijamų prekių ženklų paraiškos, Bendrasis Teismas atmetė remdamasis skundžiamo sprendimo 52 punkte cituota teismų praktika.
29 Be to, kalbėdamas apie apeliančių argumentą, kad Allergan vadovo pareiškimas ir rinkos tyrimas nepriimtini, nes šie įrodymai pirmą kartą pateikti Apeliacinėje taryboje, skundžiamo sprendimo 62 punkte Bendrasis Teismas priminė, kad pagal Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalį „[VRDT] gali neatsižvelgti į faktus ar įrodymus, kurie nebuvo pateikti laiku“, todėl Apeliacinė taryba turi didelę diskreciją. Jis nusprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad nėra aiškaus Apeliacinės tarybos sprendimo dėl šių įrodymų priimtinumo, ji implicitiškai, bet neabejotinai laikėsi pozicijos, kad jie priimtini.
30 Skundžiamo sprendimo 64 punkte Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į visus Allergan pateiktus įrodymus, Apeliacinė taryba nepažeidė Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalies, kai nusprendė, kad prekių ženklas BOTOX ginčijamų prekių ženklų paraiškų pateikimo dieną Jungtinėje Karalystėje turėjo gerą vardą „farmacinių preparatų nuo raukšlių“ atžvilgiu.
31 Antra, dėl nagrinėjamų prekių ženklų panašumo skundžiamo sprendimo 69–79 punktuose Bendrasis Teismas patikrino, ar Apeliacinė taryba nepadarė klaidos, kai nusprendė, jog ankstesni ir ginčijami prekių ženklai yra tiek panašūs, kad visuomenė juos susieja.
32 Iš esmės Bendrasis Teismas patvirtino Apeliacinės tarybos, kuri vertindama, ar nagrinėjami prekių ženklai panašūs, atsižvelgė į aplinkybę, kad jie turi bendrą dėmenį „boto“, argumentus. Jo nuomone, kuri yra priešinga apeliančių tvirtinimams, skiemuo „bot“ neturi konkrečios reikšmės ir nenurodo Allergan parduodamo farmacinio preparato veikliosios medžiagos, t. y. butolino toksino. Be to, jis teigė, kad nebuvo nurodyta jokia priežastis, leidžianti suprasti, kodėl šis skiemuo yra svarbesnis už dėmenį „boto“, į kurį atsižvelgė Apeliacinė taryba.
33 Bendrasis Teismas nusprendė, kad, darant prielaidą, jog žymuo BOTOX gali būti išskaidytas į „bo“, reiškiantį „botulinum“, ir „tox“, reiškiantį „toxine“, kuriais nurodoma naudojama veiklioji medžiaga, bent Jungtinėje Karalystėje šis žymuo turi jam būdingą skiriamąjį požymį arba jį įgijo dėl naudojimo.
34 Skundžiamo sprendimo 76 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad „BOTOX rinkos dalies dydžio Jungtinėje Karalystėje (74,3 % 2003 m.) bei žinomumo lygio, atitinkančio 75 % specialių žinių turinčios visuomenės, įpratusios prie farmacinių preparatų nuo raukšlių, pakanka dideliam atpažinimo lygiui rinkoje pagrįsti“.
35 Bendrojo Teismo nuomone, Apeliacinė taryba teisingai konstatavo, kad nors nagrinėjamais prekių ženklais žymimos prekės yra skirtingos, nes Allergan prekiauja farmaciniais preparatais nuo raukšlių, o apeliantės – kosmetikos produktais, jie priklauso „gretutiniams rinkos sektoriams“.
36 Todėl Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad Apeliacinė taryba teisėtai nusprendė, jog atitinkama visuomenė natūraliai susies ginčijamus prekių ženklus ir gerą vardą turintį prekių ženklą BOTOX, net prieš jį susiedama su „botulinum“.
37 Trečia, vertindamas ginčijamų prekių ženklų naudojimo poveikį ankstesniems prekių ženklams, skundžiamo sprendimo 81 punkte Bendrasis Teismas priminė, kad šiuo atžvilgiu egzistuoja trys skirtingos rizikos rūšys. Taigi, visų pirma be rimtos priežasties naudojant prekių ženklą, kurį prašoma įregistruoti, gali būti pakenkta ankstesnio prekių ženklo skiriamajam požymiui. Be to, dėl tokio naudojimo gali būti pakenkta ankstesnio prekių ženklo geram vardui. Galiausiai prašomo įregistruoti prekių ženklo savininkas naudodamas savo prekių ženklą gali nesąžiningai pasinaudoti ankstesnio prekių ženklo skiriamuoju požymiu arba geru vardu. Pakanka, kad egzistuotų bent viena iš šių trijų rizikos rūšių, kad būtų taikoma Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalis.
38 Nors skundžiamo sprendimo 87 punkte Bendrasis Teismas pripažino, kad nustatydama ginčijamų prekių ženklų naudojimo poveikį Apeliacinė taryba pateikė pakankamai glaustus argumentus, vis dėlto jis nurodė, kad šio nepakankamumo priežastis, kurią nurodė Apeliacinė taryba, t. y. aplinkybė, kad atitinkama visuomenė būtinai susies prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, buvo išplėtota per administracinę procedūrą ir procesą Bendrajame Teisme.
39 Skundžiamo sprendimo 88 punkte Bendrasis Teismas nurodė Allergan argumentą, kad ginčijamais prekių ženklais siekiama konkrečiai pasinaudoti skiriamuoju požymiu ir geru vardu, prekių ženklo BOTOX įgytu preparatų nuo raukšlių srityje, ir dėl to gali sumažėti šio prekių ženklo vertė. Anot Bendrojo Teismo, ši rizika yra pakankamai rimta ir nehipotetinė, kad būtų pateisintas Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalies taikymas. Bendrasis Teismas pažymėjo, kad per teismo posėdį apeliantės pripažino, jog net jeigu jų produktuose nėra botulino toksino, jos vis dėlto norėtų pasinaudoti su šiuo preparatu siejamu įvaizdžiu, kurį turi šiuo atžvilgiu vienintelis prekių ženklas BOTOX.
40 Taigi Bendrasis Teismas atmetė visą pirmąjį pagrindą.
41 Dėl antrojo pagrindo skundžiamo sprendimo 93 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad Apeliacinė taryba ginčijamuose sprendimuose išdėstė motyvus, leidžiančius suprasti, kodėl prekių ženklas BOTOX turi gerą vardą.
42 Skundžiamo sprendimo 94 punkte jis taip pat nurodė, kad ginčijamuose sprendimuose pateikiama pakankama motyvacija, susijusi su ginčijamų prekių ženklų naudojimo be rimtų priežasčių poveikiu, todėl apeliantės galėjo turėti visą svarbią informaciją, kad galėtų ginčyti Bendrajame Teisme Apeliacinės tarybos pateiktus motyvus.
43 Todėl Bendrasis Teismas atmetė antrąjį pagrindą ir abu ieškinius.
Reikalavimai Teisingumo Teisme
44 Apeliaciniame skunde apeliantės Teisingumo Teismo prašo:
– panaikinti skundžiamą sprendimą,
– atmesti Allergan pateiktus ieškinius dėl 2007 m. kovo 28 d. ir balandžio 4 d. Anuliavimo skyriaus sprendimų panaikinimo ir
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas, patirtas vykstant apeliaciniam procesui, procesui Bendrajame Teisme ir procedūrai VRDT apeliacinėje taryboje.
45 VRDT ir Allergan Teisingumo Teismo prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš apeliančių bylinėjimosi išlaidas.
Dėl apeliacinio skundo
46 Grįsdamos savo apeliacinį skundą apeliantės remiasi keturiais pagrindais. Pirmasis pagrindas susijęs su Reglamento Nr.40/94 52 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 5 dalies pažeidimu. Antruoju pagrindu apeliantės teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė Reglamento Nr. 40/94 115 straipsnį, skaitomą kartu su Reglamento Nr. 2868/95 38 taisyklės 2 dalimi. Trečiasis ir ketvirtasis pagrindai atitinkamai susiję su Reglamento Nr. 40/94 63 ir 73 straipsnių pažeidimu.
Dėl pirmojo pagrindo
47 Pirmasis pagrindas sudarytas iš keturių dalių.
Dėl pirmos dalies
– Šalių argumentai
48 Pirmojo pagrindo pirma dalimi apeliantės teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, jog prašymą pripažinti registraciją negaliojančia galima analizuoti atsižvelgiant į du Jungtinėje Karalystėje įregistruotus ankstesnius prekių ženklus. VRDT apeliacinė taryba šiuos sprendimus grindė tik ankstesniu Bendrijos prekių ženklu Nr. 2015832, sudarytu iš vaizdinio žymens BOTOX.
49 VRDT ir Allergan teigia, kad pirmojo pagrindo pirma dalis turi būti atmesta kaip nepagrįsta dėl to, kad Apeliacinė taryba ginčijamuose sprendimuose aiškiai nesirėmė šio ankstesnio vaizdinio Bendrijos prekių ženklo registracija.
– Teisingumo Teismo vertinimas
50 Skundžiamo sprendimo 38 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad Allergan pateikti prašymai pripažinti registraciją negaliojančia susiję su kelių vaizdinių ir žodinių Bendrijos ir nacionalinių prekių ženklų, apimančių žymenį BOTOX, kurių dauguma įregistruota anksčiau, nei buvo pateiktos 2002 m. gegužės 6 d. ir liepos 19 d. atitinkamai prekių ženklų BOTOLIST ir BOTOCYL paraiškos, registracija. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas rėmėsi ginčijamų sprendimų 2 punktu, kuriame išvardyti šie prekių ženklai.
51 Skundžiamo sprendimo 39 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad Apeliacinė taryba nesilaikė Anuliavimo skyriaus pozicijos, kuris savo sprendimus grindė tik ankstesnio vaizdinio Bendrijos prekių ženklo Nr. 2015832 registracija, ir manė, kad gerą vardą buvo įgiję ir vaizdiniai, ir žodiniai prekių ženklai BOTOX, įregistruoti iki 2002 m. gegužės 6 d., nepaisant to, ar jie Bendrijos, ar nacionaliniai. Bendrasis Teismas taip pat nurodė, kad šis Apeliacinės tarybos požiūris gali būti patvirtintas tuo, kad savo ginčijamuose sprendimuose ji rėmėsi ankstesnio Bendrijos prekių ženklo Nr. 2015832 vaizdiniu elementu.
52 Atsižvelgęs į šias įvairias aplinkybes Bendrasis Teismas galėjo pagrįstai vertinti tik ankstesnius nacionalinius prekių ženklus, įregistruotus Jungtinėje Karalystėje 2000 m. gruodžio 14 d. preparatams nuo raukšlių, nes tai yra teritorija, kurios atžvilgiu Allergan pateikė daugiausia įrodymų.
53 Be to, reikia konstatuoti, kad apeliantės tik apskritai remiasi tuo, kad Apeliacinė taryba, kaip ir Anuliavimo skyrius, savo vertinimą grindė tik ankstesniu vaizdiniu Bendrijos prekių ženklu, ir nepateikė jokio argumento, pagrindžiančio jų teiginius.
54 Iš to darytina išvada, kad pirmojo pagrindo pirma dalis turi būti atmesta.
Dėl antros dalies
– Šalių argumentai
55 Pirmojo pagrindo antra dalimi apeliantės teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad ankstesni prekių ženklai turi gerą vardą.
56 Dėl atitinkamos visuomenės, nors apeliantės neginčija Bendrojo Teismo atlikto vertinimo šiuo klausimu, t. y. kad šią visuomenę sudaro plačioji visuomenė ir sveikatos specialistai, jos teigia, kad vis dėlto jis neatliko jokios specialios analizės, kad išsiaiškintų, ar minėti prekių ženklai turi gerą vardą kiekvienos šių dviejų kategorijų asmenų, kurie sudaro atitinkamą visuomenę, požiūriu.
57 Dėl atitinkamos teritorijos pažymėtina, kad skundžiamame sprendime nėra jokios nuorodos į teritoriją, kurioje būtų laikoma, kad ankstesni prekių ženklai turi gerą vardą.
58 Kalbant apie gero vardo įrodymą, reikia nurodyti, jog apeliantės ginčija kai kurių Allergan pateiktų įrodymų įrodomąją galią, t. y. skundžiamo sprendimo 46 ir 47 punktuose nurodytą prekių ženklu BOTOX pažymėtų prekių pardavimo mastą ir skundžiamo sprendimo 48 ir 49 punktuose nurodytą prekių ženklo BOTOX reklamą moksliniuose leidiniuose. Dėl to sprendimo 50–54 punktuose nurodyto dažno minėtų prekių minėjimo žiniasklaidoje jos nurodo, kad Bendrasis Teismas iškraipė šį įrodymą, nes jis nebuvo pagrįstas įrodymu, kad Jungtinėje Karalystėje buvo platinami laikraščiai ar žurnalai, kuriuose buvo paskelbti straipsniai apie prekių ženklu BOTOX žymimų prekių pardavimą. Jos mano, kad skundžiamo sprendimo 55 ir 56 punktuose pateiktas Bendrojo Teismo vertinimas, susijęs su žodžio BOTOX įrašymu į kelis žodynus, pagrįstas faktų iškraipymu. Apeliantės taip pat mano, kad skundžiamo sprendimo 60–63 punktuose Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus, susijusius su rinkos tyrimu, atliktu 2004 m. rugsėjo ir spalio mėn. Jungtinėje Karalystėje. Šiuo klausimu jos ginčija, kad šis tyrimas yra svarbus, nes jame nėra aplinkybių, kurias pateikti turėjo Allergan, leidžiančių nustatyti ryšį tarp jame esančių duomenų ir situacijos, buvusios prašymo įregistruoti ginčijamus prekių ženklus pateikimo dieną.
59 Dėl 2005 m. balandžio 26 d. United Kingdom Intellectual Property Office sprendimo apeliantės mano, kad šį įrodymą Bendrasis Teismas turėjo pripažinti nepriimtinu, nes jis susijęs su kita byla, kurioje jos nedalyvavo.
60 VRDT nuomone, pirmojo pagrindo antra dalis turi būti atmesta iš dalies kaip nepriimtina, iš dalies kaip nepagrįsta.
61 Pirma, dėl ankstesnių prekių ženklų žinomumo kiekvienai asmenų, sudarančių atitinkamą visuomenę, kategorijai VRDT mano, kad reikia preziumuoti, jog bet koks prekių ženklas, plačiosios visuomenės požiūriu turintis gerą vardą, yra žinomas specialistams.
62 Antra, dėl atitinkamos teritorijos VRDT mano, kad Bendrasis Teismas aiškiai nurodė, kad atitinkama teritorija – tai Jungtinė Karalystė, nes tyrė tik du Jungtinėje Karalystėje įregistruotus ankstesnius prekių ženklus.
63 Trečia, dėl gero vardo įrodymo VRDT ir Allergan teigia, kad apeliančių argumentai šiuo klausimu, pirma, klaidingi, nes jais siekiama paneigti kiekvieno įrodymo įrodomąją galią, nors šie įrodymai turi būti vertinami bendrai, ir, antra, nepriimtini, nes susiję su faktinėmis aplinkybėmis.
– Teisingumo Teismo vertinimas
64 Pirma, reikia konstatuoti, kad apeliančių argumentas, jog Bendrasis Teismas tariamai padarė teisės klaidą, susijusią su ankstesnių prekių ženklų geru vardu dviejų asmenų kategorijų, sudarančių atitinkamą visuomenę, požiūriu, grindžiamas klaidingu skundžiamo sprendimo supratimu.
65 Iš tiesų iš skundžiamo sprendimo 48, 49 ir 54 punktų matyti, kad Bendrasis Teismas kaip įrodymus, kuriais siekiama patvirtinti ankstesnių prekių ženklų gerą vardą, nagrinėjo prekių ženklo BOTOX reklamą moksliniuose leidiniuose, skirtuose būtent praktikams, ir populiarioje spaudoje skelbtuose straipsniuose, parengtuose anglų kalba.
66 Be to, kaip nurodė VRDT, jei prekių ženklas plačiosios visuomenės požiūriu turi gerą vardą, iš principo reikia preziumuoti, kad jis žinomas ir specialistams. Todėl atsižvelgiant į tai, kad prekių ženklu BOTOX žymimi preparatai dažnai minimi žiniasklaidoje, skirtoje plačiajai visuomenei, ir į tai, kad žodis BOTOX buvo įrašytas į anglų kalbos žodynus, negalima pagrįstai teigti, jog sveikatos specialistai galėjo nežinoti apie šio prekių ženklo gerą vardą.
67 Taigi Bendrasis Teismas, darydamas šias išvadas, iš kurių aišku, kad jis atsižvelgė į plačiosios visuomenės ir sveikatos specialistų požiūrį, nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 64 punkte nusprendė, kad prekių ženklas BOTOX ginčijamų prekių ženklų paraiškos pateikimo dieną, t. y. 2002 m. gegužės 6 d. ir liepos 19 d., kiekvienos kategorijos, sudarančios atitinkamą visuomenę, požiūriu turėjo gerą vardą Jungtinėje Karalystėje tiek, kiek tai susiję su „farmaciniais preparatais nuo raukšlių“.
68 Todėl argumentą, kad Bendrasis Teismas neatliko jokios specialios analizės dėl to, ar kiekvienos iš šių dviejų kategorijų asmenys, sudarantys atitinkamą visuomenę, žino, kad ankstesni prekių ženklai turi gerą vardą, reikia atmesti.
69 Antra, dėl to, kad nėra nuorodų dėl teritorijos, kur ankstesni prekių ženklai buvo laikomi turinčiais gerą vardą, reikia nurodyti, pirma, kad atsižvelgiant į aplinkybę, jog Bendrasis Teismas nagrinėjo tik du nacionalinius prekių ženklus, įregistruotus Jungtinėje Karalystėje 2000 m. gruodžio 14 d., gali būti daroma išvada, kad atitinkama teritorija jis laikė Jungtinę Karalystę.
70 Antra, iš įvairių įrodymų, į kuriuos atsižvelgė Bendrasis Teismas, kaip antai anglų moksliniuose leidiniuose ar dienraščiuose paskelbtų straipsnių, parengtų anglų kalba, žodžio BOTOX įrašymo į anglų kalbos žodynus ir United Kingdom Intellectual Property Office sprendimo, matyti, kad tyrimas, ar ankstesni prekių ženklai turi gerą vardą, buvo atliktas visos Jungtinės Karalystės teritorijos atžvilgiu.
71 Todėl argumentas, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nustatė atitinkamos teritorijos ribas, turi būti atmestas.
72 Trečia, dėl prekių ženklo BOTOX gero vardo įrodymo reikia pirmiausia nurodyti, kad Bendrasis Teismas šiuo klausimu visapusiškai vertino Allergan pateiktus įrodymus, kaip tai matyti iš skundžiamo sprendimo 64 punkto. Tačiau apeliančių argumentai, kuriais siekiama ginčyti šio gero vardo įrodymą, susiję su kiekvienu minėtu įrodymu atskirai. Todėl, kaip savo išvados 20 punkte teigė generalinis advokatas, jei Teisingumo Teismas pritartų kai kuriems apeliančių argumentams, tai nedarytų įtakos Bendrojo Teismo vertinimui, nes dar reikėtų nustatyti, kokią vertę visapusiame Bendrojo Teismo vertinime turi atmestini įrodymai. Tačiau šiuo atžvilgiu savo apeliaciniame skunde apeliantės nesirėmė jokiu argumentu.
73 Tai nurodžius reikia pabrėžti, jog apeliantės ginčija įrodymų, kaip antai prekių ženklu BOTOX žymimų prekių pardavimo masto ir šio prekių ženklo reklamos moksliniuose leidiniuose, įrodomąją galią, todėl pakanka konstatuoti, kad pateikdamos šiuos argumentus jos siekia, kad Teisingumo Teismas iš naujo įvertintų šiuos įrodymus.
74 Tačiau pagal nusistovėjusią teismo praktiką Teisingumo Teismas nėra kompetentingas nustatyti faktinių aplinkybių arba iš principo vertinti įrodymų, kuriais Bendrasis Teismas rėmėsi šioms aplinkybėms pagrįsti. Jeigu šie įrodymai buvo gauti teisėtai ir buvo paisyta bendrųjų teisės principų ir procesinių normų, taikomų įrodinėjimo pareigai ir įrodymų tyrimui, tik Bendrasis Teismas turi nustatyti jam pateiktų įrodymų galią. Taigi šis įvertinimas pats savaime, išskyrus šių įrodymų iškreipimo atvejus, nėra teisės klausimas, kurį gali patikrinti Teisingumo Teismas (2008 m. gegužės 8 d. Sprendimo Eurohypo prieš VRDT, C‑304/06 P, Rink. p. I‑3297, 33 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).
75 Iš to matyti: kadangi šioje byloje nesiremiama jokiu iškraipymu, apeliančių argumentas, kuriuo jos ginčija kai kurių įrodymų įrodomąją galią, turi būti atmestas kaip nepriimtinas.
76 Dėl apeliančių teiginių, kad Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus, susijusius su prekių ženklu BOTOX pažymėtų preparatų minėjimo žiniasklaidoje dažnumu ir rinkos tyrimu, atliktu 2004 m. rugsėjo ir spalio mėn. Jungtinėje Karalystėje, ir kad jis savo vertinimą dėl žodžio BOTOX įrašymo į kelis žodynus grindė iškraipytais faktais, reikia konstatuoti, kad nors apeliantės remiasi šių įrodymų ar faktų iškraipymu, jos tik ginčija jų svarbą pateikdamos bendro pobūdžio nepagrįstus teiginius ir siekia, kad Teisingumo Teismas atliktų naują šių įrodymų vertinimą.
77 Tačiau, kaip matyti iš šio sprendimo 74 punkte primintos nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos, tokie argumentai turi būti atmesti kaip nepriimtini.
78 Galiausiai dėl apeliančių teiginio, kad 2005 m. balandžio 26 d. United Kingdom Intellectual Property Office sprendimas nepriimtinas, nes susijęs su kita byla, reikia nurodyti, kad šiame sprendime pateikti vertinimai savaime yra faktai, į kuriuos, jei jie yra svarbūs, Bendrasis Teismas gali atsižvelgti naudodamasis savo nepriklausomais faktų vertinimo įgaliojimais, kad nustatytų, ar ankstesni prekių ženklai turi gerą vardą Jungtinėje Karalystėje. Be to, apeliantės nei VRDT, nei Bendrajame Teisme nepateikė jokio argumento, galinčio paneigti šiame sprendime padarytų išvadų teisingumą, kaip tai matyti iš skundžiamo sprendimo 58 punkto.
79 Todėl apeliančių argumentas dėl tariamo 2005 m. balandžio 26 d. United Kingdom Intellectual Property Office sprendimo nepriimtinumo turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
80 Iš to matyti, kad pirmojo pagrindo antra dalis turi būti atmesta iš dalies kaip nepriimtina, iš dalies kaip nepagrįsta.
Dėl trečios dalies
– Šalių argumentai
81 Pirmojo pagrindo trečia dalimi apeliantės teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai patvirtino, jog egzistuoja ryšys tarp ankstesnių prekių ženklų BOTOX ir ginčijamų prekių ženklų dėl bendro elemento „bot“ arba „boto“, nes šis bendras elementas yra apibūdinamasis arba bendrinis, kadangi susijęs su „butolino toksinu“. Toks ryšys neturi būti nustatytas, nes prekių ženklo paraišką pateikusiam asmeniui turi būti leista į savo prekių ženklą įtraukti tokį apibūdinamąjį elementą.
82 VRDT ir Allergan teigimu, ši trečia dalis turi būti atmesta kaip nepriimtina, nes ji susijusi su faktiniu klausimu, pateiktu nepriklausomam Bendrojo Teismo vertinimui.
– Teisingumo Teismo vertinimas
83 Kadangi pateikdamos pirmojo pagrindo trečią dalį apeliantės ginčija vertinimą, kurį Bendrasis Teismas atliko skundžiamo sprendimo 70–73 punktuose, kad nustatytų, jog dėmuo „bot“ arba „boto“ nėra apibūdinamasis, reikia konstatuoti, kad toks vertinimas yra faktinio pobūdžio.
84 Tačiau, kaip išplaukia iš SESV 256 straipsnio ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio, apeliacinis skundas paduodamas tik teisės klausimais, todėl tik Bendrasis Teismas kompetentingas nustatyti faktines aplinkybes, išskyrus atvejus, kai jo išvados iš esmės neatitinka jam pateiktų bylos dokumentų, bei vertinti šias faktines aplinkybes. Šis faktinių aplinkybių vertinimas, išskyrus Bendrajam Teismui pateiktų įrodymų iškraipymo atvejus, nėra teisės klausimas, kurį gali tikrinti Teisingumo Teismas (žr., be kita ko, 2003 m. birželio 5 d. Sprendimo O’Hannrachain prieš Parlamentą, C‑121/01 P, Rink. p. I‑5539, 35 punktą bei 2009 m. balandžio 2 d. Sprendimo Bouygues ir Bouygues Télécom prieš Komisiją, C‑431/07 P, Rink. p. I‑2665, 137 punktą).
85 Kadangi neteigiama, jog iškraipyti Bendrajam Teismui pateikti faktai ar įrodymai, kiek tai susiję su skundžiamo sprendimo 70–73 punktuose esančiu vertinimu, reikia atmesti trečią dalį, kuria ginčijamas šis vertinimas, kaip akivaizdžiai nepriimtiną.
86 Tačiau šia dalimi apeliantės taip pat teigia, kad prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo turi galėti į savo prekių ženklą, kurį prašo įregistruoti, įtraukti elementą, kuris yra trečiojo asmens ankstesniame prekių ženkle, jei šis bendras elementas yra apibūdinamasis. Reikia konstatuoti, kad šiais argumentais keliamas teisės klausimas, kurį pavesta tikrinti Teisingumo Teismui nagrinėjant apeliacinį skundą.
87 Šiuo atžvilgiu reikia pabrėžti, kad šie argumentai grindžiami prielaida, kad bendras elementas „bot“ arba „boto“ yra apibūdinamasis.
88 Reikia pabrėžti, kad iš skundžiamo sprendimo 70–73 punktų matyti, kad Bendrasis Teismas manė, jog dėmuo „bot“ arba „boto“ nėra apibūdinamasis. Kita vertus, kaip matyti iš šio sprendimo 83–85 punktų, apeliančių nurodyti argumentai, siekiant paneigti šį vertinimą, negali būti pateikti Teisingumo Teismui nagrinėjant apeliacinį skundą.
89 Šiomis aplinkybėmis pirmojo pagrindo trečia dalis tiek, kiek apeliantės teigia, jog turi teisę į ginčijamus prekių ženklus įtraukti bendrą ankstesniam prekių ženklui elementą, nes šis elementas yra apibūdinamojo pobūdžio, yra nesvarbi.
90 Iš to, kas nurodyta, matyti, kad pirmojo pagrindo trečią dalį reikia atmesti.
Dėl ketvirtos dalies
– Šalių argumentai
91 Pirmojo pagrindo ketvirta dalimi apeliantės tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nurodė, kad įrodyta, jog egzistuoja galimybė, kad bus pakenkta ankstesnių prekių ženklų geram vardui. Skundžiamo sprendimo 88 punkte pateiktas Bendrojo Teismo vertinimas, kad ginčijamais prekių ženklais siekiama konkrečiai pasinaudoti ankstesnių prekių ženklų BOTOX įgytu skiriamuoju požymiu ir geru vardu preparatų nuo raukšlių srityje, nepagrįstas jokiu įrodymu. Jos taip pat teigia, kad net jei ginčijamuose prekių ženkluose pateikiama nuoroda į botulino toksiną, jos nesiekė, neketino ar nenorėjo būti susietos su prekių ženklu BOTOX, kuris įregistruotas tik su receptu išduodamiems farmaciniams preparatams.
92 VRDT ir Allergan mano, kad ši dalis turi būti atmesta kaip nepagrįsta. Iš tiesų dėl ryšio tarp ankstesnių prekių ženklų ir ginčijamų prekių ženklų gali būti iškraipytas ankstesnių prekių ženklų geras vardas, nes dėl jo būtų galima manyti, kad apeliančių kosmetikos produktai gali sukelti panašių pasekmių kaip ir BOTOX preparatas. Tai sumažintų ankstesnių prekių ženklų vertę.
– Teisingumo Teismo vertinimas
93 Reikia priminti, jog tam, kad galėtų naudotis Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalyje numatyta apsauga, ankstesnio prekių ženklo savininkas turi įrodyti, jog dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo naudojimo būtų nesąžiningai pasinaudota ankstesnio prekių ženklo skiriamuoju požymiu ar jo geru vardu arba jiems būtų pakenkta. Šiuo tikslu ankstesnio prekių ženklo savininkas neturi įrodyti, kad egzistuoja konkreti ir reali žala jo prekių ženklui pagal minėto 8 straipsnio 5 dalį. Iš tikrųjų, jeigu numatoma, kad tokia žala atsiras dėl to, jog vėlesnio prekių ženklo savininkas naudosis savo prekių ženklu, ankstesnio prekių ženklo savininkas negali būti įpareigotas laukti realaus jos atsiradimo, kad galėtų uždrausti tokį prekių ženklo naudojimą. Tačiau ankstesnio prekių ženklo savininkas privalo įrodyti, kad yra veiksnių, leidžiančių daryti išvadą, jog egzistuoja rimta galimybė, jog tokia žala atsiras ateityje (pagal analogiją žr., 2008 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Intel Corporation, C‑252/07, Rink. p. I‑8823, 37 ir 38 punktus).
94 Be to, siekiant nustatyti, ar naudojant žymenį nesąžiningai naudojamasi prekių ženklo skiriamuoju požymiu arba jo geru vardu, reikia atlikti visapusį vertinimą, atsižvelgiant į visus svarbius konkretaus atvejo veiksnius (2009 m. birželio 18 d. Sprendimo L’Oréal ir kt., C‑487/07, Rink. p. I‑5185, 44 punktas).
95 Taigi skundžiamo sprendimo 82 punkte Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad ankstesnio prekių ženklo savininkas neturi įrodyti, kad egzistuoja konkreti ir reali žala jo prekių ženklui, bet turi nurodyti aplinkybes, leidžiančias iš pirmo žvilgsnio daryti išvadą, kad egzistuoja nehipotetinė galimybė, kad ateityje bus nesąžiningai pasinaudota ar pakenkta, ir tai gali būti įrodyta būtent taikant tikimybių analize pagrįstą loginę dedukciją ir atsižvelgiant į įprastą praktiką atitinkamame komerciniame sektoriuje bei visas kitas konkretaus atvejo aplinkybes.
96 Be to, reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas nusprendė, kad tarp ankstesnių prekių ženklų ir ginčijamų prekių ženklų yra ryšys, būtent išanalizavęs įvairias aplinkybes. Visų pirma skundžiamo sprendimo 70–72 punktuose jis nusprendė, kad nagrinėjami prekių ženklai turi bendrą dėmenį „boto“, kuris negali būti laikomas „botulique“ arba „botulinum“ santrumpa, to sprendimo 73 ir 74 punktuose – kad žymuo BOTOX įgijo skiriamąjį požymį, to paties sprendimo 76 punkte – kad ankstesnių prekių ženklų geras vardas yra plačiai žinomas, ir to sprendimo 78 punkte – kad atitinkami produktai priklauso „gretutiniams rinkos sektoriams“. Bendrasis Teismas taip pat nurodė, kad atitinkama visuomenė nustatys šį ryšį net prieš susiedama ginčijamus prekių ženklus su „botulinum“. Skundžiamo sprendimo 88 punkte Bendrasis Teismas taip pat nurodė, jog per teismo posėdį apeliantės pripažino, jog net jeigu jų produktuose nėra botulino toksino, vis dėlto jos ketina pasinaudoti su šiuo preparatu siejamu įvaizdžiu, kuris būdingas prekių ženklui BOTOX.
97 Šiomis aplinkybėmis, kaip savo išvados 36 punkte nurodė generalinis advokatas, visapusiškai įvertinęs svarbias bylos aplinkybes skundžiamo sprendimo 88 punkte Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad ginčijamais prekių ženklais siekiama pasinaudoti ankstesnių prekių ženklų BOTOX įgytu skiriamuoju požymiu ir geru vardu. Todėl apeliančių argumentas, kad parazitinis ketinimas visiškai nebuvo įrodytas, nepagrįstas.
98 Be to, reikia atmesti apeliančių argumentą, kad net jeigu ginčijamuose prekių ženkluose yra nuoroda į botulino toksiną, jų nesiekiama susieti su prekių ženklu BOTOX. Iš tiesų šiuo argumentu norima paneigti Bendrojo Teismo vertinimą, kad dėmuo „boto“ nėra apibūdinamasis ir negali būti laikomas nuoroda į botulino toksiną, kuriuo grindžiama skundžiamo sprendimo 88 punkte padaryta išvada. Reikia pabrėžti, jog toks vertinimas yra faktinio pobūdžio, todėl jo negali tikrinti Teisingumo Teismas nagrinėdamas apeliacinį skundą pagal skundžiamo sprendimo 84 punkte primintą teismo praktiką.
99 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti pirmojo pagrindo ketvirtą dalį. Todėl reikia atmesti visą pirmąjį pagrindą.
Dėl antrojo pagrindo
Šalių argumentai
100 Antruoju pagrindu apeliantės priekaištauja Bendrajam Teismui, kad šis pažeidė Reglamento Nr. 40/94 115 straipsnį ir Reglamento Nr. 2868/95 38 taisyklės 2 dalį dėl to, kad atmetė pagrindą, pateiktą dėl Apeliacinės tarybos sprendimo, pagal kurį anglų kalba paskelbti straipsniai spaudoje yra priimtini, nors jie turėjo būti išversti į procedūros Apeliacinėje taryboje kalbą, t. y. prancūzų.
101 VRDT, palaikoma Allergan, mano, kad antrasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas, nes Reglamento Nr. 2868/95 38 taisyklės 2 dalyje, kuria reglamentuojama registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra, nenumatyta sankcija, jei prašymą pripažinti registraciją negaliojančia pateikęs asmuo nepateikia savo prašymui pagrįsti pateiktų įrodymų vertimo į procedūros kalbą.
Teisingumo Teismo vertinimas
102 Reikia priminti, kad pagal teismų praktiką taisyklė, pagal kurią įrodymai protestui arba prašymui pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia arba ją panaikinti paremti turi būti pateikti protesto procedūros kalba arba kartu su vertimu į šią kalbą, yra pagrįsta būtinumu užtikrinti rungimosi principą bei inter partes procedūros šalių procesinį lygiateisiškumą (šiuo klausimu žr. 2004 m. birželio 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo GE Betz prieš VRDT – Atofina Chemicals (BIOMATE), T‑107/02, Rink. p. II‑1845, 72 punktą ir 2007 m. lapkričio 6 d. Sprendimo SAEME prieš VRDT – Racke (REVIAN’s), T‑407/05, Rink. p. II‑4385, 35 punktą).
103 Šioje byloje negali būti manoma, kad straipsnių, paskelbtų anglų kalba spaudoje, vertimo nepateikimas paveikė apeliančių teisę į gynybą, kadangi jos galėjo Bendrajame Teisme ginčyti šių straipsnių įrodomąją galią, nes apeliacinio skundo 112 punkte jos pripažįsta, jog suprato jų turinį, ir kadangi anglų kalba buvo proceso Bendrajame Teisme kalba.
104 Be to, reikia konstatuoti, kaip skundžiamo sprendimo 54 punkte nurodė Bendrasis Teismas, kad nei Anuliavimo skyriuje, nei Apeliacinėje taryboje apeliantės nepareiškė jokio prieštaravimo ir neginčijo atsižvelgimo į anglų kalba pateiktus įrodymus, pridėtus prie prašymo pripažinti ginčijamų prekių ženklų registraciją negaliojančia.
105 Todėl antrąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl ketvirtojo pagrindo
106 Norint užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą, prieš nagrinėjant trečiąjį pagrindą, reikia išnagrinėti ketvirtąjį.
Šalių argumentai
107 Ketvirtuoju pagrindu apeliantės priekaištauja, kad Bendrasis Teismas pažeidė Reglamento Nr. 40/94 73 straipsnį, kai atmetė jų pagrindą, susijusį su ginčijamų sprendimų motyvavimo stoka, kiek tai susiję su išvada, kad ankstesni prekių ženklai BOTOX turi gerą vardą ir kad yra galimybė, jog jiems bus pakenkta.
108 VRDT teigia, kad ketvirtasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepriimtinas, nes apeliantės tik pakartojo pagrindą, kurį jau buvo pateikusios Bendrajame Teisme.
109 Bet kuriuo atveju, VRDT ir Allergan teigimu, šis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas, nes Apeliacinė taryba neturi aiškiai motyvuoti savo vertinimų dėl kiekvieno jai pateikto įrodymo galios ir savo motyvų pagrįsti faktais.
Teisingumo Teismo vertinimas
110 Pirmiausia reikia nurodyti, kad apeliantės, tvirtindamos, kad Bendrasis Teismas pažeidė Reglamento Nr. 40/94 73 straipsnį, kai atmetė jų pagrindą, susijusį su ginčijamų sprendimų motyvavimo stoka, ginčija Bendrojo Teismo atliktą Sąjungos teisės aiškinimą arba jos taikymą. Taigi pirmojoje instancijoje išnagrinėti teisės klausimai gali būti dar kartą išnagrinėti apeliaciniame procese. Iš tiesų, jeigu apeliantas negalėtų pagrįsti savo apeliacinio skundo ieškinio pagrindais ir argumentais, kuriuos jis buvo pateikęs Bendrajame Teisme, minėtas procesas iš dalies netektų savo prasmės (žr., be kita ko, 2003 m. kovo 6 d. Sprendimo Interporc prieš Komisiją, C‑41/00 P, Rink. p. I‑2125, 17 punktą ir 2008 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Les Éditions Albert René prieš VRDT, C‑16/06 P, Rink. p. I‑10053, 110 punktą). Todėl ketvirtasis pagrindas yra priimtinas.
111 Be to, reikia priminti, kaip skundžiamo sprendimo 92 punkte teisingai nurodė Bendrasis Teismas, kad Reglamento Nr. 40/94 73 straipsnyje nurodyta VRDT pareiga motyvuoti sprendimus siekiama dvigubo tikslo: pirma, leisti suinteresuotiesiems asmenims sužinoti sprendimo priėmimo pagrindus, kad galėtų ginti savo teises, ir, antra, leisti Sąjungos teismui vykdyti sprendimo teisėtumo priežiūrą.
112 Tokia pareiga gali būti įvykdyta nebūtinai aiškiai ir išsamiai atsakant į visus apeliantės pateiktus argumentus.
113 Šioje byloje skundžiamo sprendimo 93 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad Apeliacinė taryba ginčijamuose sprendimuose išdėstė priežastis, dėl kurių prekių ženklas BOTOX turi gerą vardą. Šiuo atžvilgiu jis nurodė, kad šios „priežastys matyti iš analizei svarbių faktų santraukos ir iš teisinės analizės (tiesiogine prasme), kurią atliko Apeliacinė taryba [ginčijamuose] sprendimuose“.
114 Be to, reikia konstatuoti, kad apeliančių Bendrajam Teismui pateikti detalūs argumentai, kurių santrauka pateikiama skundžiamo sprendimo 27 punkte ir kuriais siekiama ginčyti įvairių minėto prekių ženklo gero vardo įrodymų įrodomąją galią arba jų priimtinumą, rodo, kad apeliantės galėjo pasinaudoti savo teise į gynybą.
115 Todėl Bendrasis Teismas nepadarydamas teisės klaidos galėjo atmesti pagrindą, susijusį su nepakankamu ginčijamų sprendimų motyvavimu, kiek tai susiję su prekių ženklo BOTOX geru vardu.
116 Nors tiesa, kad Bendrasis Teismas nurodė, jog motyvavimas, susijęs su galimybe, kad bus pakenkta ankstesniems prekių ženklams, yra glaustas, vis dėlto jis manė, kad ginčijamuose sprendimuose yra motyvų, leidžiančių nustatyti, kad ginčijamais prekių ženklais apeliantės ketino nesąžiningai pasinaudoti ankstesnių prekių ženklų skiriamuoju požymiu. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas rėmėsi Sprendimo Helena Rubinstein 42–44 punktais ir Sprendimo L’Oréal 43–45 punktais, kuriuos pakartojo skundžiamo sprendimo 86 punkte. Jis pridūrė, kad apeliantės turi visą svarbią informaciją, kad galėtų ginčyti šiuos motyvus nagrinėjant ieškinį.
117 Be to, reikia konstatuoti, kad apeliantės tik kategoriškai teigė, kad ginčijami sprendimai šiuo klausimu nemotyvuoti, nors vis dėlto nepateikė jokio tokį teiginį grindžiančio argumento ir neįrodė, kodėl dėl tariamo motyvavimo nebuvimo buvo paveikta jų teisė pareikšti ieškinį.
118 Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai atmetė ieškinio pagrindą, susijusį su ginčijamų sprendimų motyvavimo dėl galimybės, kad ankstesniems prekių ženklams bus pakenkta, stoka.
119 Todėl ketvirtasis apeliacinio skundo pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Dėl trečiojo pagrindo
Šalių argumentai
120 Trečiuoju pagrindu apeliantės nurodo, kad Bendrasis Teismas nesilaikė Reglamento Nr. 40/94 63 straipsnio. Šis pagrindas dalijamas į dvi dalis.
121 Šio pagrindo pirma dalimi apeliantės teigia, kad Bendrasis Teismas, analizuodamas ankstesnių prekių ženklų gerą vardą, pirma, atsižvelgė į kitokius prekių ženklus nei tie, į kuriuos atsižvelgė Anuliavimo skyrius ir Apeliacinė taryba, ir, antra, atliko specialų Allergan pateiktų įrodymų tyrimą, nors šiuo klausimu Apeliacinė taryba neatliko jokios analizės.
122 Antra šio pagrindo dalimi apeliantės kaltina Bendrąjį Teismą, kad jis suklydo, kai atsižvelgė į ankstesnių prekių ženklų BOTOX gero vardo įrodymus, pirmą kartą pateiktus Apeliacinėje taryboje, t. y. Allergan vadovo pareiškimą ir rinkos tyrimą, kurių priimtinumą ginčijo apeliantės. Apeliacinė taryba neatsižvelgė į šias aplinkybes, nes rėmėsi tik netiesiogine reklama ir dažnu minėjimu žiniasklaidoje.
123 VRDT, palaikoma Allergan, tvirtina, kad trečiasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas, motyvuojant tuo, kad Bendrasis Teismas neviršijo savo teisminės priežiūros įgaliojimų.
124 Dėl pirmos šio pagrindo dalies ji primena, kad Apeliacinė taryba neprivalo aiškiai motyvuoti savo vertinimų, susijusių su kiekvieno jai pateikto įrodymo įrodomąja galia. Bendrasis Teismas tik nagrinėjo kiekvieną apeliančių ieškinyje pateiktą argumentą.
125 Dėl antros šio pagrindo dalies reikia preziumuoti, kad Apeliacinė taryba nusprendė, jog Allergan vadovo pareiškimas ir rinkos tyrimas yra priimtini įrodymai, nes jei būtų maniusi, kad jie pateikti per vėlai, būtų turėjusi aiškiai pateikti savo poziciją dėl priimtinumo pagal Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalį.
Teisingumo Teismo vertinimas
126 Kalbant apie trečiojo pagrindo pirmą dalį reikia nurodyti, jog dėl priežasčių, išdėstytų nagrinėjant pirmojo pagrindo pirmą dalį, reikia atmesti kaltinimą, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai rėmėsi kitais ankstesniais prekių ženklais nei tie, kuriais rėmėsi Anuliavimo skyrius ir Apeliacinė taryba, t. y. dviem nacionaliniais prekių ženklais, įregistruotais Jungtinėje Karalystėje.
127 Pirma, reikia konstatuoti, kad kaltinimas, jog Bendrasis Teismas atliko specialų kiekvieno Allergan pateikto ankstesnių prekių ženklų gero vardo įrodymo tyrimą, grindžiamas prielaida, kad Apeliacinė taryba neatliko individualaus tokių įrodymų tyrimo, kuri savo ruožtu grindžiama teiginiu, jog ginčijami sprendimai nemotyvuoti tiek, kiek susiję su kiekvieno įrodymo įrodomąja galia. Tačiau, kaip matyti išnagrinėjus ketvirtąjį pagrindą, ginčijami sprendimai teisėtai motyvuoti tiek, kiek tai susiję su išvada, kad ankstesni prekių ženklai turi gerą vardą, todėl Apeliacinė taryba neturėjo aiškiai motyvuoti savo vertinimo dėl kiekvieno įrodymo įrodomosios galios.
128 Antra, kadangi apeliantės ginčijo kiekvieno įrodymo įrodomąją galią ir (arba) priimtinumą, Bendrasis Teismas turėjo nagrinėti apeliančių argumentus ir į juos atsakyti. Todėl, atlikęs šių įrodymų analizę, Bendrasis Teismas nusprendė, kad ginčijamuose sprendimuose nebuvo jokios teisės klaidos, kaip savo išvados 50 punkte nurodė generalinis advokatas. Todėl ši dalis turi būti atmesta.
129 Kalbant apie trečiojo pagrindo antrą dalį reikia nurodyti, kad apeliantės tik tvirtina, jog Apeliacinė taryba rėmėsi tik netiesiogine reklama ir dažnu minėjimu žiniasklaidoje, kad įrodytų, jog prekių ženklai BOTOX turi gerą vardą. Taigi pakanka konstatuoti, kad, Apeliacinės tarybos nuomone, šio prekių ženklo geras vardas matyti ypač iš preparato netiesioginės reklamos žiniasklaidoje. Vartodama žodį „ypač“ Apeliacinė taryba pirmenybę teikė įrodymui, susijusiam su dažnu minėjimu žiniasklaidoje nuo 2000 m. pradžios, kad nustatytų, ar prekių ženklas BOTOX turi gerą vardą, nors neatmetė kitų Allergan pateiktų įrodymų.
130 Iš to matyti, kad apeliantės nepateikė jokio argumento, galinčio paneigti Bendrojo Teismo teiginį, kad Apeliacinė taryba atsižvelgė į Allergan vadovo pareiškimą ir rinkos tyrimą kaip į prekių ženklo BOTOX gero vardo įrodymą. Priešingai, kaip matyti iš Bendrajam Teismui pateiktų ieškinių 44 ir 45 punktų, apeliantės teigė, kad Apeliacinė taryba padarė klaidą, kai atsižvelgė į šiuos įrodymus.
131 Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas negali būti kaltinamas, kad pažeidė Reglamento Nr. 40/94 63 straipsnį, ir trečiojo pagrindo antra dalis turi būti atmesta kaip nepagrįsta.
132 Todėl trečiasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
133 Iš to, kas pasakyta, matyti, kad visas apeliacinis skundas turi būti atmestas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
134 Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal šio reglamento 118 straipsnį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Kadangi VRDT reikalavo priteisti iš Helena Rubinstein ir L’Oréal bylinėjimosi išlaidas ir šios bylą pralaimėjo, jos turi šias išlaidas padengti.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:
1. Atmesti apeliacinį skundą.
2. Priteisti iš Helena Rubinstein SNC ir L’Oréal SA bylinėjimosi išlaidas.
Parašai.