Byla C‑96/09 P
Anheuser-Busch Inc.
prieš
Budějovický Budvar, národní podnik
„Apeliacinis skundas – Bendrijos prekių ženklas – Reglamentas (EB) Nr. 40/94 − 8 straipsnio 4 dalis − Žodinio ir vaizdinio prekių ženklo BUD registracijos paraiška − Protestas − Geografinės kilmės nuoroda „bud“ − Apsauga pagal Lisabonos susitarimą ir dvi valstybes nares saistančias dvišales sutartis – Naudojimas prekyboje – Didesnę negu vietinę reikšmę turintis žymuo“
Sprendimo santrauka
1. Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Neregistruoto prekių ženklo ar kito prekyboje naudojamo žymens savininko protestas – Sąlygos – Ankstesnė teisė, nepripažinta negaliojančia galutiniu teismo sprendimu
(Tarybos reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 4 dalis)
2. Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Neregistruoto prekių ženklo ar kito prekyboje naudojamo žymens savininko protestas – Žymens naudojimas prekyboje – Sąvoka
(Tarybos reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 4 dalis ir 43 straipsnio 2 ir 3 dalys)
3. Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Neregistruoto prekių ženklo ar kito prekyboje naudojamo žymens savininko protestas – Žymens vietinė reikšmė
(Tarybos reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 4 dalis)
4. Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Neregistruoto prekių ženklo ar kito prekyboje naudojamo žymens savininko protestas – Žymens naudojimas prekyboje – Laiko kriterijus
(Tarybos reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 4 dalies a punktas)
5. Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Neregistruoto prekių ženklo ar kito prekyboje naudojamo žymens savininko protestas – Žymuo, suteikiantis jo savininkui teisę uždrausti naudoti vėlesnį prekių ženklą – Įrodinėjimo pareiga
(Tarybos reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 4 dalies b punktas ir 74 straipsnio 1 dalis)
1. Tam, kad protestą pareiškęs asmuo, remdamasis Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo, 8 straipsnio 4 dalimi, galėtų užkirsti kelią Bendrijos prekių ženklo registracijai, būtina ir pakanka, jog tą dieną, kai Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) tikrina visų protestui pareikšti keliamų sąlygų įvykdymą, būtų galima remtis esama ankstesne teise, kuri nebuvo pripažinta negaliojančia galutiniu teismo sprendimu.
Šiomis aplinkybėmis Tarnyba, spręsdama dėl minėto 8 straipsnio 4 dalimi grindžiamo protesto, turi atsižvelgti į atitinkamų valstybių narių teismų sprendimus dėl pareikštų ankstesnių teisių galiojimo ar kvalifikavimo, kad įsitikintų, jog šios vis dar sukelia pagal šią nuostatą reikalaujamas pasekmes, ir negali pakeisti kompetentingų nacionalinių teismų vertinimo savuoju, nes minėtu reglamentu tokia teisė jai nesuteikta.
(žr. 94–95 punktus)
2. Kalbant apie Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 4 dalyje vartojamus žodžius „naudojamas prekyboje“, pažymėtina, kad šioje nuostatoje nenurodytas žymens, kuriuo grindžiamas protestas, naudojimas „iš tikrųjų“ ir jokioje to paties reglamento 43 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatoje nenurodyta, kad tokiam žymeniui taikomas reikalavimas įrodyti naudojimą iš tikrųjų.
Nors tiesa, kad žodžius „naudojamas prekyboje“ nebūtinai reikia aiškinti taip, kaip aiškinama šio reglamento 9 straipsnio 1 dalis ar Direktyvos 89/104 valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti 5 straipsnio 1 dalis ir 6 straipsnio 1 dalis, nes reikia atsižvelgti į kiekvienos iš šių nuostatų tikslą, vis dėlto šių žodžių aiškinimas kaip iš esmės reiškiančių, jog žymuo paprasčiausia turi būti komerciškai naudojamas, atitinka įprastą jų reikšmę.
Jei naudojimo iš tikrųjų reikalavimas būtų taikomas Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 4 dalyje nurodytiems žymenims tomis pačiomis sąlygomis, kokios nustatytos šio reglamento 43 straipsnio 2 ir 3 dalyse, tokiu aiškinimu šiems žymenims būtų nustatytos sąlygos, taikomos ankstesniais prekių ženklais grindžiamiems protestams, o skirtingai nuo šių protestų, pagal minėto 8 straipsnio 4 dalį protestą pateikęs asmuo turi įrodyti ir tai, kad pagal atitinkamos valstybės narės teisę nagrinėjamas žymuo suteikia jam teisę uždrausti naudoti vėlesnį prekių ženklą.
Be to, ankstesniems prekių ženklams skirtos sąlygos dėl naudojimo iš tikrųjų taikymas pagal analogiją Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 4 dalyje numatytoms ankstesnėms teisėms taip pat prieštarautų šio santykinio atsisakymo registruoti pagrindo iš esmės savarankiškam pobūdžiui, kuris pasireiškia per specifines sąlygas ir jį taip pat reikia suvokti atsižvelgiant į daugybę ankstesnių teisių, kurioms gali būti taikomas šis pagrindas.
Kalbant apie klausimą, ar žodžiai „naudojamas prekyboje“ reiškia, kad geografinės nuorodos, kuria remiamasi pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 4 dalį, naudojimas turi atitikti tokio žymens esminę funkciją, kuri yra garantuoti vartotojams prekių geografinę kilmę ir joms būdingas ypatingas savybes, pakanka konstatuoti, kad žymuo, kuriuo grindžiamas protestas, yra naudojamas prekyboje, ir kad aplinkybė, jog šis žymuo yra tapatus prekių ženklui, nereiškia, kad jis nenaudojamas prekyboje. Kalbant apie funkciją, kurią turi atitikti žymens naudojimas, pažymėtina, kad žymuo turi būti naudojamas kaip skiriamasis požymis, t. y. jis turi padėti identifikuoti jo savininko vykdomą ūkinę veiklą.
Galiausiai į prekių pristatymus nemokamai galima atsižvelgti tikrinant sąlygą dėl nurodytos ankstesnės teisės naudojimo prekyboje, nes toks pristatymas galėjo būti atliktas vykdant komercinę veiklą, kuria siekiama ekonominės naudos, t. y. siekiant užimti naujas rinkas.
(žr. 142–149, 152 punktus)
3. Žymuo, kurio apsaugos geografinė apimtis yra tik vietinė, be abejonės, laikytinas turinčiu tik vietinę reikšmę. Tačiau tai nereiškia, kad Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta sąlyga įvykdoma visada, kai nagrinėjamo žymens apsauga galioja teritorijoje, kurios negalima laikyti tik vietine todėl, kad apsaugos teritorija viršija kilmės teritoriją.
Iš tikrųjų 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų dviejų sąlygų bendras tikslas yra apriboti ginčus dėl žymenų, neleidžiant ankstesnei teisei, kuri nėra pakankamai išskirtinė, t. y. svarbi ir reikšminga prekyboje, užkirsti kelią naujo Bendrijos prekių ženklo registracijai. Tokia protesto galimybė turi būti suteikta tik žymenims, kurie faktiškai ir realiai naudojami atitinkamoje rinkoje.
Taigi žymens reikšmė negali priklausyti vien nuo jo apsaugos geografinės apimties, nes priešingu atveju remiantis žymeniu, kurio apsaugos apimtis nėra tik vietinė, vien dėl šios aplinkybės galima būtų užkirsti kelią Bendrijos prekių ženklo registracijai, net jeigu jis pats tik labai ribotai naudojamas prekyboje.
Darytina išvada, jog tam, kad būtų galima užkirsti kelią naujo žymens registracijai, žymuo, kuriuo grindžiamas protestas, turi būti faktiškai ir pakankamai reikšmingai naudojamas prekyboje ir jo naudojimo geografinė apimtis neturi būti tik vietinė, o tai reiškia, kad tuo atveju, kai šio žymens apsaugos teritorija gali būti laikoma kitokia nei vietinė, žymuo turi būti naudojamas didelėje šios teritorijos dalyje.
Siekiant nustatyti, ar taip yra konkrečiu atveju, reikia atsižvelgti į šio žymens naudojimo, kaip skiriamojo požymio jo adresatams, kurie yra tiek pirkėjai ir vartotojai, tiek tiekėjai ir konkurentai, trukmę ir intensyvumą. Šiuo klausimu konkrečią reikšmę turi žymens naudojimas reklamoje ir prekybinėje korespondencijoje.
Be to, pagal taikytiną teisę tik žymens apsaugos teritorijoje, nepaisant to, ar joje visoje, ar tik jos dalyje, žymeniui suteikiamos išimtinės teisės, kurios gali būti nesuderinamos su Bendrijos prekių ženklu. Naudojimo prekyboje sąlygą reikia vertinti atskirai kiekvienoje teritorijoje, kur saugoma teisė, kuria grindžiamas protestas. Dėl šios priežasties apie žymens reikšmę negalima spręsti kumuliatyviai vertinant jo naudojimą visose atitinkamose teritorijose.
(žr. 156–160, 162–163 punktus)
4. Žymens, kuriuo grindžiamas protestas, naudojimo prekyboje sąlygai reikia taikyti tą patį laiko kriterijų, koks aiškiai nurodytas Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 4 dalies a punkte, kiek tai susiję su teisės į šį žymenį įgijimu, būtent Bendrijos prekių ženklo registracijos paraiškos padavimo dienos kriterijų.
Iš tikrųjų atsižvelgiant, be kita ko, į galimą ilgą laiko tarpą tarp registravimo paraiškos padavimo ir jos paskelbimo, minėto kriterijaus taikymu galima geriau užtikrinti, kad nurodytas nagrinėjamo žymens naudojimas yra tikras, ir tai nėra veiksmas, kuriuo tik siekiama užkirsti kelią naujo prekių ženklo registracijai.
Be to, pagal bendrą taisyklę žymens naudojimo išimtinai ar daugiausia laikotarpiu tarp Bendrijos prekių ženklo registracijos paraiškos padavimo ir šios paraiškos paskelbimo nepakanka, kad būtų nustatytas šio žymens naudojimas prekyboje, įrodantis jo reikšmę.
(žr. 166–168 punktus)
5. Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 4 dalies b punkte įtvirtinta sąlyga, jog pagal šios nuostatos pagrindu nurodytam žymeniui taikomus valstybės narės teisės aktus tas žymuo jo savininkui suteikia teisę uždrausti naudoti vėlesnį prekių ženklą. Be to, pagal šio reglamento 74 straipsnio 1 dalį įrodyti šios sąlygos įvykdymą turi protestą Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pateikęs asmuo.
Šiomis aplinkybėmis, kalbant apie ankstesnes teises, reikia atsižvelgti, be kita ko, į protestui pagrįsti nurodytus nacionalinės teisės aktus ir atitinkamoje valstybėje narėje priimtus teismų sprendimus. Dėl šios priežasties protestą pateikęs asmuo turi įrodyti, kad nagrinėjamam žymeniui taikomi nurodyti valstybės narės teisės aktai ir jis leidžia uždrausti naudoti vėlesnį prekių ženklą. Darytina išvada, kad protestą pateikęs asmuo turi įrodyti tik tai, kad jis turi teisę uždrausti naudoti vėlesnį prekių ženklą, ir iš jo negalima reikalauti įrodyti, kad šia teise buvo pasinaudota, t. y. kad jis jau realiai galėjo pasiekti tokio naudojimo draudimą.
(žr. 188–191 punktus)