Byla C‑200/02

Kunqian Catherine Zhu ir Man Lavette Chen

prieš

Secretary of State for the Home Department

(Immigration Appellate Authority prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Teisė apsigyventi – Vaikas, turintis vienos valstybės narės pilietybę, bet gyvenantis kitoje valstybėje narėje – Tėvai ne valstybės narės piliečiai – Motinos teisė apsigyventi kitoje valstybėje narėje“

Sprendimo santrauka

Europos Sąjungos pilietybė – Teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje – Direktyva 90/364 – Nepilnametis valstybės narės pilietis, apdraustas sveikatos draudimu, išlaikomas vieno iš tėvų, trečiosios valstybės piliečio, turinčio pakankamai lėšų bei realiai globojančio vaiką – Tiek nepilnamečio vaiko, tiek vieno iš jo tėvų teisė apsigyventi kitos valstybės narės teritorijoje – Sąlygos, kurioms esant nepilnametis gavo pilietybę – Nereikšmingumas

(EB sutarties 18 str. ir Tarybos direktyva 90/364)

EB 18 straipsnis ir Direktyva 90/364 dėl teisės apsigyventi suteikia mažamečiui nepilnamečiui Europos Sąjungos piliečiui, kuris turi tinkamą sveikatos draudimą ir yra išlaikomas vieno iš tėvų, trečiosios valstybės piliečio, kurio lėšų pakanka, kad vaikas netaptų našta priimančiajai valstybei narei, teisę apsigyventi toje valstybėje neribotam laikui. Šiuo atveju tos pačios nuostatos leidžia vienam iš tėvų, kuris realiai globoja vaiką, apsigyventi kartu su juo priimančioje valstybėje narėje.

Šiuo požiūriu Direktyvoje 90/364 numatytas reikalavimas turėti pakankamai lėšų neturi būti aiškinamas taip, kad nepilnametis pilietis pats privalo turėti pakankamai lėšų ir negali naudotis tomis, kurias suteikia šeimos narys. Toks aiškinimas kartu su šiuo reikalavimu nustatytų papildomą reikalavimą dėl lėšų kilmės, kuris sudarytų neproporcingą kliūtį naudotis EB 18 straipsnyje įtvirtinta pagrindine teise laisvai judėti bei apsigyventi valstybių narių teritorijoje, nes jis nėra būtinas norint pasiekti norimą tikslą – apsaugoti valstybių narių viešuosius finansus.

Teisė naudotis šiomis Bendrijos teisėje numatytomis teisėmis iš suinteresuotųjų asmenų negali būti atimta dėl to, kad vaiką globojantis vienas iš tėvų, apsigyvendamas vienoje valstybėje narėje, sudarė sąlygas, leidusias jo vaikui gimstant įgyti kitos valstybės narės pilietybę, kad vėliau tas vaikas ir jis pats, tuo remdamiesi, galėtų gauti teisę apsigyventi ilgam laikui. Pagal tarptautinę teisę kiekviena valstybė narė, tinkamai atsižvelgdama į Bendrijos teisę, nustato pilietybės gavimo bei praradimo sąlygas ir neleistina, kad viena valstybė narė apribotų kitos valstybės narės pilietybės suteikimo pasekmes, reikalaudama papildomų sąlygų tam, kad ši pilietybė būtų pripažįstama tada, kai pageidaujama pasinaudoti Europos bendrijos sutartyje įtvirtintomis pagrindinėmis teisėmis.

(žr. 33, 36–37, 39 ir 47 punktus bei rezoliucinę dalį)