BENDROJO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS
2013 m. liepos 11 d.(*)
„Dempingas – Kinijos, Vietnamo, Pakistano ir Filipinų kilmės integruotų elektroninių kompaktinių fluorescencinių lempų (CFL‑i) importas – Antidempingo priemonių galiojimo pabaiga – Peržiūrėjimas – Reglamento (EB) Nr. 384/96 4 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 4 dalis ir 9 straipsnio 1 dalis (vėliau – Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 4 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 4 dalis ir 9 straipsnio 1 dalis) – Bendrijos pramonės sąvoka – Žalos nustatymas – Pareiga motyvuoti“
Byloje T‑469/07
Philips Lighting Poland S.A., įsteigta Piloje (Lenkija),
Philips Lighting BV, įsteigta Eindhovene (Nyderlandai),
atstovaujamos advokato L. Catrain González ir baristerės E. Wright,
ieškovės,
palaikomos
Hangzhou Duralamp Electronics Co., Ltd, įsteigtos Hangzhou (Kinija), atstovaujamos advokatų M. Gambardella ir V. Villante,
ir
GE Hungary Ipari és Kereskedelmi Zrt (GE Hungary Zrt), įsteigtos Budapešte (Vengrija), atstovaujamos advokato P. De Baere,
įstojusių į bylą šalių,
prieš
Europos Sąjungos Tarybą, iš pradžių atstovaujamą J.-P. Hix, padedamo advokatų G. Berrisch ir G. Wolf, vėliau J.-P. Hix ir B. Driessen, padedamų advokato G. Berrisch,
atsakovę,
palaikomą
Europos Komisijos, atstovaujamos H. van Vliet ir K. Talabér-Ritz
ir
Osram GmbH, įsteigtos Miunchene (Vokietija), atstovaujamos advokato R. Bierwagen,
įstojusių į bylą šalių,
dėl prašymo panaikinti 2007 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1205/2007, nustatantį antidempingo muitus importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės integruotoms elektroninėms kompaktinėms fluorescencinėms lempoms po priemonių galiojimo termino peržiūros pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 2 dalį ir išplečiantį jų taikymo sritį importuojamam tam pačiam produktui, siunčiamam iš Vietnamo Socialistinės Respublikos, Pakistano Islamo Respublikos ir Filipinų Respublikos (OL L 272, p. 1),
BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas S. Papasavvas, teisėjai K. O’Higgins (pranešėjas) ir D. Gratsias,
posėdžio sekretorė J. Weychert, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. rugsėjo 5 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Teisinis pagrindas
1 Pagrindinis šios bylos aplinkybėms taikytinas antidempingo teisės aktas yra 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 56, 1996, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 10 t., p. 45), iš dalies pakeistas 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2117/2005 (OL L 340, p. 17) (toliau – Pagrindinis reglamentas). Pagrindinis reglamentas vėliau pakeistas 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, p. 51, klaidų ištaisymas OL L 7, 2010, p. 22).
2 Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje (vėliau – Reglamento Nr. 1225/2009 3 straipsnio 1 dalis) nurodyta:
„Pagal šį reglamentą sąvoka „žala“, jei nenurodyta kitaip, suprantama kaip materialinė žala Bendrijos pramonei, materialinės žalos grėsmė Bendrijos pramonei arba materialinės kliūtys tai pramonei kurtis ir yra aiškinama pagal šio straipsnio nuostatas.“
3 Pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje (vėliau – Reglamento Nr. 1225/2009 4 straipsnio 1 dalis), be kita ko, nustatyta:
„Pagal šį reglamentą sąvoka „Bendrijos pramonė“ suprantama kaip panašius produktus gaminančių Bendrijos gamintojų visuma arba tie iš jų, kurių bendra tokių produktų produkcija sudaro didžiąją dalį visos Bendrijos produkcijos, kaip numatyta 5 straipsnio 4 dalyje, išskyrus:
a) kai gamintojai yra susiję su tariamai dempingo kaina produkto eksportuotojais arba importuotojais arba patys yra jo importuotojai, sąvoka „Bendrijos pramonė“ gali būti suprantama kaip reiškianti likusius gamintojus; […]“
4 Pagrindinio reglamento 5 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje (vėliau – Reglamento Nr. 1225/2009 5 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa) numatyta:
„Išskyrus 6 dalyje numatytus atvejus, tyrimas nustatyti įtariamo dempingo buvimą, mastą ir poveikį pradedamas, gavus raštišką bet kurio fizinio ar juridinio asmens arba asociacijos, neturinčios juridinio asmens teisių Bendrijos pramonės vardu pateiktą skundą.“
5 Pagal Pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalį (vėliau – Reglamento Nr. 1225/2009 5 straipsnio 4 dalis):
„Tyrimas pagal 1 dalį pradedamas tik tuo atveju, jeigu išnagrinėjus, kokiu mastu panašaus produkto gamintojai Bendrijoje pritaria ar nepritaria pateiktam skundui, nustatoma, kad skundas yra paduotas Bendrijos pramonės vardu. Skundas laikomas paduotas Bendrijos pramonės vardu, jeigu jam pritaria tie Bendrijos gamintojai, kurių bendra gamybos apimtis sudaro daugiau nei 50 % visų skundui pritariančių ar nepritariančių Bendrijos gamintojų, gaminančių panašų produktą, gamybos apimties. Tačiau tyrimas nepradedamas, jei skundui aiškiai pritariančių Bendrijos gamintojų gamybos apimtis sudaro mažiau nei 25 % visų Bendrijos gamintojų, gaminančių panašų produktą, gamybos apimties.“
6 Pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje (vėliau – Reglamento Nr. 1225/2009 9 straipsnio 1 dalis) teigiama, kad „[a]tsiėmus skundą, tyrimo procedūros gali būti nutrauktos, jeigu tai neprieštarauja Bendrijos interesams“.
7 Pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalyje (vėliau – Reglamento Nr. 1225/2009 9 straipsnio 4 dalis), be kita ko, nurodyta:
„Kai galutinai nustatyti faktai įrodo, kad yra dempingas ir jo padaryta žala bei dėl Bendrijos interesų reikia įsikišti pagal 21 straipsnį, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, pateiktu pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu, nustato galutinį antidempingo muitą.“
8 Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje (vėliau – Reglamento Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalis), be kita ko, nustatyta:
„Galutinė antidempingo priemonė baigia galioti, praėjus penkeriems metams nuo sprendimo ją taikyti įsigaliojimo dienos arba penkeriems metams nuo paskutinės dempingą ir jo žalą nagrinėjusios peržiūros užbaigimo dienos, jeigu peržiūros metu nebuvo nustatyta, kad priemonei baigus galioti bus labai tikėtina, jog dempingas ir žala tęsis arba pasikartos. Peržiūra dėl priemonės pratęsimo pradedama Komisijos arba Bendrijos gamintojų iniciatyva, ir tokia priemonė galioja iki peržiūros pabaigos.“
9 Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 5 dalyje (vėliau – Reglamento Nr. 1225/2009 11 straipsnio 5 dalis), be kita ko, nurodyta:
„Atitinkamos šio reglamento nuostatos dėl tyrimo tvarkos ir atlikimo, išskyrus trukmę ribojančias nuostatas, taikomos bet kuriai pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dal[is] atliekamai peržiūrai.“
Ginčo aplinkybės
10 Ieškovės, t. y. pagal Lenkijos teisę įsteigta bendrovė Philips Lighting Poland S.A. (toliau – Philips Poland), savo gamykloje Piloje (Lenkija) gaminanti integruotas elektronines kompaktines fluorescencines lempas (toliau – CFL‑i), kuri faktinių aplinkybių atsiradimo laikotarpiu iš Kinijos importavo didelius kiekius Europos Sąjungoje perparduoti skirtų CFL‑i, ir pagal Nyderlandų teisę įsteigta bendrovė Philips Lighting BV (toliau – Philips), Rozendalyje (Nyderlandai) gaminanti CFL‑i dalis ir vykdanti CFL-i tyrimo ir tobulinimo veiklą, 100 % priklauso pagal Nyderlandų teisę įsteigtai bendrovei Koninklijke Philips Electronics NV.
11 2001 m. liepos 16 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 1470/2001, įvedantį galutinį antidempingo muitą ir galutinai surenkantį laikinąjį muitą, kuriuo apmuitintos importuojamos integruotos elektroninės kompaktinės fluorescencinės lempos (CFL‑i), kurių kilmės šalis yra Kinijos Liaudies Respublika (OL L 195, p. 8; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 38 t., p. 43). Šiuo reglamentu šių prekių importui nustatyti nuo 0 % iki 66,1 % dydžio galutiniai antidempingo muitai.
12 2005 m. birželio 6 d. Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 866/2005, išplečiantį galutinių antidempingo priemonių, nustatytų Reglamentu (EB) Nr. 1470/2001 importuojamoms integruotoms elektroninėms kompaktinėms fluorescencinėms lempoms (CFL-i), kurių kilmės šalis yra Kinijos Liaudies Respublika, taikymą tokiam pačiam produktui, įvežamam iš Vietnamo Socialistinės Respublikos, Pakistano Islamo Respublikos ir Filipinų Respublikos (OL L 145, p. 1).
13 Reglamentai Nr. 1470/2001 ir Nr. 866/2005 iš dalies pakeisti 2006 m. rugsėjo 1 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1322/2006 (OL L 244, p. 1).
14 2005 m. spalio 14 d., Europos Bendrijų Komisija paskelbė Pranešimą apie artėjančią tam tikrų antidempingo priemonių galiojimo pabaigą (OL C 254, p. 2).
15 2006 m. balandžio 18 d., Komisija gavo Community Federation of Lighting Industry of Compact Fluorescent Lamps Integrated (toliau – 2CFL-i), veikiančios Osram GmbH vardu, prašymą peržiūrėti minėtas priemones pagal Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.
16 2006 m. birželio 12 d. Komisija išsiuntė klausimyną keturiems Bendrijos CFL-i gamintojams, t. y. GE Hungary Ipari és Kereskedelmi Zrt (toliau – GE Hungary Zrt), Osram, Philips Poland ir SLI Sylvania Lighting International (toliau – Sylvania), kad galėtų nustatyti, ar prašymui dėl peržiūros pritariantys gamintojai yra pakankamai reprezentatyvūs.
17 2006 m. birželio 28 d. ieškovės pateikė bendrą atsakymą į minėtą klausimyną, kuriame, be kita ko, nurodė, kad prieštarauja peržiūros procedūros inicijavimui. Tačiau GE Hungary ir Osram savo atsakymuose nurodė, kad pritaria tokios procedūros inicijavimui. Sylvania į klausimyną neatsakė.
18 Pasitarusi su pagal Pagrindinio reglamento 15 straipsnį (vėliau – Reglamento Nr. 1225/2009 15 straipsnis) įsteigtu Patariamuoju komitetu ir padariusi išvadą, kad pakanka įrodymų to paties reglamento 11 straipsnio 2 dalyje numatytai peržiūros procedūrai pradėti, 2006 m. liepos 19 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 167, p. 13) Komisija paskelbė pranešimą apie tokios procedūros inicijavimą ir pradėjo tyrimą, vykusį nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d.
19 Po to Komisija nusiuntė klausimyną visoms suinteresuotosioms šalims, įskaitant keturis Bendrijos CFL-i gamintojus ir CFL-i į Bendriją importuojančius subjektus.
20 2006 m. rugsėjo 8 d. Philips Poland atsakė į jai kaip Bendrijos gamintojai išsiųstą klausimyną, o 2006 m. rugsėjo 18 d. – į jai kaip Bendrijos importuotojai išsiųstą klausimyną.
21 2006 m. lapkritį Komisija atliko patikrinimus ieškovių ir trijų kitų įmonių, gaminančių CFL‑i Bendrijoje, patalpose.
22 2006 m. lapkričio 26 d. GE Hungary nurodė Komisijai, kad ji nebepritaria atitinkamų antidempingo priemonių tolesniam taikymui.
23 2006 m. lapkričio 30 d. laišku ieškovės paprašė Komisijos patikslinti, ar atsižvelgiant į pasikeitusią GE Hungary poziciją vis dar galima laikyti, kad prašymui peržiūrėti pritaria Bendrijos pramonė, kaip to reikalaujama pagal Pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 4 dalį. Jos pabrėžė, kad 2CFL‑i veikė tik Osram vardu, o ši yra vienintelė įmonė, gaminanti CFL‑i Bendrijoje, kuri gali būti suinteresuota, kad atitinkamų antidempingo priemonių galiojimas būtų pratęstas, be to, Philips Poland ir GE Hungary pagaminamos CFL‑i sudaro daugiau nei 50 % visų Bendrijoje pagaminamų CFL‑i.
24 Dviem 2006 m. gruodžio 19 d. laiškais Sylvania Komisijai nurodė mananti, kad palikus galioti atitinkamas antidempingo priemones būtų nepaisoma Bendrijos interesų.
25 2007 m. sausio 10 d. Philips Poland pateikė Komisijai rašytines pastabas, kuriose atsakė į klausimą dėl žalos ir Bendrijos interesų. Pastabose ji dar kartą nurodė, kad Osram negalima laikyti reprezentuojančia Bendrijos pramonę.
26 Kitą dieną ieškovės dalyvavo Komisijos būstinėje vykusiame susitikime, kuriame pristatė siūlomą Bendrijos aprūpinimo CFL‑i strategiją, dar kartą išreiškė abejones, ar Osram galima laikyti reprezentuojančia Bendrijos pramonę, ir siūlė nutraukti tyrimą.
27 2007 m. vasario 6 d. ieškovės pateikė Komisijai papildomos informacijos.
28 2007 m. vasario 14 d. ieškovės pateikė rašytines pastabas dėl 2007 m. vasario 5 d. 2CFL‑i komentarų, pateiktų dėl 2007 m. sausio 19 d. Komisijos laiško. Jos visų pirma pakartojo, kad Osram neatstovauja Bendrijos pramonei ir dar kartą paprašė nutraukti tyrimą.
29 2007 m. kovo 20 d. Komisija pateikė Bendrijos gamintojams papildomą klausimyną, į kurį Philips Poland atsakė 2007 m. balandžio 10 d.
30 2007 m. balandžio 23 d. Komisija atliko antrą patikrinimą Philips Poland buveinėje. 2007 m. balandžio 27 d. ši bendrovė pateikė Komisijai informaciją atsakydama į per šį patikrinimą kilusius klausimus.
31 2007 m. liepos 10 d. Komisija parengė informacinį dokumentą ir jame išdėstė pagrindinius faktus bei argumentus dėl klausimo esmės, kurių pagrindu ketino siūlyti nutraukti atitinkamų antidempingo priemonių peržiūrą (toliau – 2007 m. liepos mėn. informacinis dokumentas). Šiame dokumente visų pirma konstatavo, kad keturių Bendrijos gamintojų produkcija priskirtina prie visos Bendrijos produkcijos, kaip ji suprantama pagal Pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį. Ji taip pat nurodė, kad šio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje numatyti reikalavimai dėl pritarimo prašymui peržiūrėti lygio turėtų būti įvykdyti tiek šio prašymo pateikimo, tiek viso tyrimo metu. Ji taip pat konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tuo metu, kai buvo pradėta peržiūros procedūra, prašymui pritarė gamintojai, kurių produkcija sudarė didžiausią Bendrijos produkcijos dalį, tačiau atliekant tyrimą situacija pasikeitė. Nustačiusi, kad prašymui nepritariančių gamintojų pagaminama produkcija sudaro daugiau nei 50 % visos Bendrijos produkcijos, Komisija padarė išvadą, kad nagrinėjamos antidempingo priemonės turėtų būti panaikintos, o peržiūros procedūra nutraukta.
32 2007 m. liepos 24 d. Philips Poland pateikė pastabas dėl 2007 m. liepos mėn. informacinio dokumento, kuriomis ji pritarė Komisijos išvadai. 2007 m. liepos 25 d. pastabas dėl to paties dokumento pateikė 2CFL‑i.
33 2007 m. rugpjūčio 31 d. Komisija parengė bendrosios informacijos dokumentą (toliau – bendrosios informacijos dokumentas), kuriame padarė išvadą, kad atitinkamų antidempingo priemonių taikymo laikotarpį reikia pratęsti vieneriems metams. Ji visų pirma nurodė, kad „pagal analogiją su Pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad Bendrija gali imtis priemonių net po skundo atsiėmimo, jeigu tai atitinka Bendrijos interesus, Bendrijos institucijos mano, kad nagrinėjamu atveju nebūtina priimti sprendimo dėl Pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies, nes [...] priemonių taikymo pratęsimas [vieneriems metams] atitinka Bendrijos interesus“. Papildomai ji nurodė, kad vertindama žalą ji atsižvelgė į bendrovės, prašančios atlikti peržiūrą, situaciją.
34 2007 m. rugsėjo 11 d. Philips Poland pateikė pastabas dėl bendrosios informacijos dokumento, kuriame ji nesutiko su Komisijos išvada ir kritikavo tai, kad ji taikoma pagal analogiją su Pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalimi.
35 2007 m. rugsėjo 14 d. Komisija, pasitarusi su Patariamuoju komitetu, pasiūlė priimti Tarybos reglamentą, nustatantį importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės CFL‑i antidempingo muitus po priemonių galiojimo termino peržiūros pagal [Pagrindinio] Reglamento Nr. 384/96 11 straipsnio 2 dalį ir išplečiantį jų taikymo sritį importuojamam tam pačiam produktui, siunčiamam iš Vietnamo Socialistinės Respublikos, Pakistano Islamo Respublikos ir Filipinų Respublikos (COM (2007) 550).
36 2007 m. spalio 15 d. Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 1205/2007, nustatantį antidempingo muitus importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės integruotoms elektroninėms kompaktinėms fluorescencinėms lempoms po priemonių galiojimo termino peržiūros pagal Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį ir išplečiantį jų taikymo sritį importuojamam tam pačiam produktui, siunčiamam iš Vietnamo Socialistinės Respublikos, Pakistano Islamo Respublikos ir Filipinų Respublikos (OL L 272, p. 1, toliau – ginčijamas reglamentas). Nustatyto antidempingo muito dydis šiuos vienerius metus liko nepakeistas ir sudarė 0–66,1 %.
37 Ginčijamo reglamento 20–46 konstatuojamosiose dalyse Taryba išnagrinėjo dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybę pasibaigus nagrinėjamų antidempingo priemonių galiojimui. 46 konstatuojamojoje dalyje ji į šį klausimą atsakė teigiamai.
38 Ginčijamo reglamento 47–93 konstatuojamosiose dalyse Taryba išnagrinėjo žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybę.
39 Atlikdama šią analizę Taryba atsižvelgė į „skundą palaikančios [prašymui pritariančios] bendrovės“, t. y. Osram situaciją (51 konstatuojamoji dalis). Šiuo atžvilgiu ginčijamo reglamento 49 konstatuojamojoje dalyje Taryba priminė, kad keturi atliekant tyrimą su ja bendradarbiavę Bendrijos gamintojai buvo tiriami pagal Pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 4 dalį, ir nurodė, kad „[i]šsamūs rezultatai [...] atspindi sudėtingą sektoriaus sandarą, kurio struktūros, atrodo, nuolat keičiasi ir skiriasi požiūriai, nes pagrindinis gamintojas (kalbant apie gamybos apimtį) pritaria tolesniam priemonių taikymui, o kiti tam nepritaria“. Ginčijamo reglamento 50 konstatuojamojoje dalyje Taryba pažymėjo, kad pirmiau minėtas didžiausias Bendrijos gamintojas Osram pagamina maždaug 48 % Bendrijos produkcijos, taigi „jo gamyba neabejotinai sudaro Bendrijos produkcijos didžiąją dalį“. Ji taip pat nurodė, kad Pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „Bendrija gali imtis veiksmų net jei skundas atsiimamas, jei tai atitinka Bendrijos interesus“ ir kad „[š]i taisyklė mutatis mutandis taip pat taikoma atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą, pagal kurią skundas visiškai neatsiimamas, tačiau pagrindinis Bendrijos gamintojas toliau pritaria taikomoms priemonėms“. Ji dar nurodė, kad „[j]eigu gamintojas sudaro didžiąją Bendrijos pramonės dalį, o taip yra šiuo atveju, jo duomenys apie žalą yra tinkamiausi turimi duomenys“.
40 Galiausia Taryba padarė išvadą, kad „pasibaigus [...] taikomų antidempingo priemonių galiojimui, yra tikimybės, kad žalingas dempingas tęsis arba pasikartos“ (93 konstatuojamoji dalis).
41 Ginčijamo reglamento 94–116 konstatuojamosiose dalyse Taryba, nurodžiusi Pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalį ir 21 straipsnį, patikrino, ar nagrinėjamų antidempingo priemonių taikymo pratęsimas atitinka Bendrijos interesus ir jei taip, kiek laiko. Tai, kad šių priemonių nebetaikymas atitiktų „[atitinkamų šalių bendrą] interesą“, ji nusprendė konstatavusi, be kita ko, kad „Bendrijos pramonė, siekdama patenkinti greitai augančią paklausą, labai priklauso nuo importo iš [Kinijos]; kai kurie Bendrijos gamintojai patys nepritaria tolesniam priemonių taikymui ir nustatyta, kad priemonės daro didelę įtaką vartotojų kainoms, taigi ir jų pasirinkimui perkant CFL‑i arba mažiau veiksmingesnes kaitinamąsias lempas“ (115 ir 116 konstatuojamosios dalys). Tačiau Taryba, palyginusi Osram interesus su „aptariamais interesais, ypač kitų Bendrijos gamintojų interesais“, nusprendė, kad reikia pratęsti priemonių taikymą nustatant papildomą koregavimo laikotarpį vadovaujantis trumpalaikiais Bendrijos interesais (116 konstatuojamoji dalis). Tiksliau tariant, ji nusprendė, kad tikslinga pratęsti priemonių taikymą tik vieneriems metams, nes praėjus šiam laikotarpiui „tikėtinas neigiamas poveikis vartotojams ir kitoms įmonėms nebūtų proporcingas Bendrijos gamintojų naudai, kurią jie gautų iš taikomų priemonių“ (116 konstatuojamoji dalis).
42 Ginčijamo reglamento galiojimo terminas, nurodytas jo 2 straipsnyje, pasibaigė 2008 m. spalio 18 d.
Procesas ir šalių reikalavimai
43 Pareiškimu, kurį Teismo kanceliarija gavo 2007 m. gruodžio 21 d., ieškovės pareiškė šį ieškinį.
44 Atitinkamai 2008 m. kovo 27 d. ir balandžio 3 d. Teismo kanceliarijai pateiktais dokumentais Osram ir Komisija paprašė leisti įstoti į šią bylą Tarybos pusėje.
45 Dokumentais, pateiktais Teismo kanceliarijai atitinkamai 2008 m. kovo 27 d. ir balandžio 15 d., Hangzhou Duralamp Electronics Co., Ltd (toliau – Hangzhou) ir GE Hungary paprašė leisti įstoti į bylą ieškovių pusėje.
46 Apie šiuos prašymus leisti įstoti į bylą pranešta bylos šalims, kurios per nustatytą terminą pateikė savo pastabas.
47 Raštais, kuriuos Teismo kanceliarija gavo 2008 m. balandžio 27 d, gegužės 16 d. ir birželio 11 d., ieškovės pateikė prašymą dėl tam tikrų prie ieškinio pridėtų dokumentų konkrečių dalių konfidencialumo užtikrinimo Hangzhou, Osram ir GE Hungary atžvilgiu. Jos pateikė tam skirtas atitinkamų dokumentų nekonfidencialias versijas.
48 Dviem 2008 m. birželio 9 d. nutartimis Pirmosios instancijos teismo ketvirtosios kolegijos pirmininkas patenkino Osram ir Komisijos prašymus leisti įstoti į bylą. Jis nusprendė, kad Osram turi būti teikiama nekonfidenciali visų procesinių dokumentų versija ir pasiūlė jai dėl to pateikti pastabas. Per nustatytą terminą Osram pastabų nepateikė.
49 2008 m. spalio 9 d. nutartimi Pirmosios instancijos teismo ketvirtosios kolegijos pirmininkas patenkino Hangzhou ir GE Hungary prašymus leisti įstoti į bylą. Jis nusprendė, kad joms turi būti teikiama nekonfidenciali visų procesinių dokumentų versija ir pasiūlė joms dėl to pateikti pastabas. Per nustatytą terminą jos pastabų nepateikė.
50 Osram, Hanghzou ir GE Hungary pateikė įstojimą į bylą paaiškinimą. Per nustatytą terminą ieškovės pateikė pastabas dėl Osram įstojimo į bylą paaiškinimo. Per nustatytą terminą Taryba pateikė pastabas dėl Hanghzou ir GE Hungary įstojimo į bylą paaiškinimo. Komisija įstojimo į bylą paaiškinimo nepateikė.
51 Pakeitus Teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į penktąją kolegiją, todėl ši byla paskirta šiai kolegijai.
52 Susipažinęs su teisėjo pranešėjo pranešimu, Bendrasis Teismas (penktoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas Procedūros reglamento 64 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, paprašė ieškovių pateikti tam tikrus dokumentus, o Tarybos – atsakyti į tam tikrus raštu pateiktus klausimus. Ieškovės ir Taryba įvykdė šiuos prašymus per nustatytą terminą.
53 Kadangi vienas iš kolegijos narių negalėjo vykdyti savo pareigų nagrinėjant šią bylą, Bendrojo Teismo pirmininkas, vadovaudamasis Procedūros reglamento 32 straipsnio 3 dalimi, paskyrė į šią kolegiją kitą teisėją.
54 Per 2012 m. rugsėjo 5 d. posėdį buvo išklausytos šalių kalbos ir jų atsakymai į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus.
55 Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą reglamentą visiškai arba tiek, kiek jis su jomis susijęs,
– priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas,
– priteisti iš Osram išlaidas, susijusias su jos įstojimu į bylą.
56 Taryba Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas,
– priteisti iš Hangzhou ir GE Hungary bylinėjimosi išlaidas, susijusias su jų įstojimu į bylą.
57 Komisija Bendrojo Teismo prašo atmesti ieškinį.
58 Hangzhou ir GE Hungary Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą reglamentą,
– priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
59 Osram Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
60 Pirmiausia reikia pažymėti, kad triplike Taryba suabejojo ieškinio priimtinumu ir visų pirma tuo, ar ginčijamas reglamentas su ieškovėmis susijęs konkrečiai, bei nurodė, kad šiuo klausimu jų nurodytos informacijos nepakanka, kad galima būtų laikyti, jog reglamente jos išskiriamos iš bet kurių kitų ūkio subjektų.
61 Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad Sąjungos teismas turi teisę, atsižvelgdamas į kiekvienos bylos aplinkybes, įvertinti, ar gero teisingumo vykdymo sumetimai gali pateisinti ieškinio atmetimą dėl su esme susijusių priežasčių prieš tai neišnagrinėjus jo priimtinumo klausimo (šiuo klausimu žr. 2002 m. vasario 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo Taryba prieš Boehringer, C‑23/00 P, Rink. p. I‑1873, 51 ir 52 punktus ir 2004 m. kovo 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo, Prancūzija prieš Komisiją, C‑233/02, Rink. p. I‑2759, 26 punktą).
62 Šios bylos aplinkybėmis Bendrasis Teismas mano, kad siekiant proceso ekonomijos pirmiausia reikia išnagrinėti ieškovių nurodytus pagrindus, prieš tai nenusprendus dėl šio ieškinio dėl panaikinimo priimtinumo, nes ieškinys bet kuriuo atveju yra nepagrįstas dėl toliau išdėstytų motyvų.
63 Pagrįsdamos ieškinį ieškovės nurodo tris pagrindus, susijusius, pirma, su Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio 4 dalies ir 11 straipsnio 2 dalies pažeidimu, antra, su to paties reglamento 9 straipsnio 1 dalies pažeidimu ir, trečia, su pareigos motyvuoti pažeidimu.
64 Pirmuosius du pagrindus reikia nagrinėti kartu, nes jie sutampa.
Dėl pirmojo ir antrojo pagrindų, susijusių, pirma, su Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio 4 dalies ir 11 straipsnio 2 dalies pažeidimu ir, antra, to paties reglamento 9 straipsnio 1 dalies pažeidimu
65 Kaip pirmąjį pagrindą ieškovės nurodo, kad Taryba pažeidė Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 4 dalį ir 11 straipsnio 2 dalį, nes nenustatė, kad nagrinėjamų antidempingo priemonių galiojimo pabaiga būtų padidinusi žalos Bendrijos pramonei, kaip ji apibrėžta šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje, taikomoje kartu su 5 straipsnio 4 dalimi, tęsimosi arba jos pasikartojimo tikimybę. Jos kritikuoja Tarybą dėl to, kad ginčijamo reglamento 50 konstatuojamojoje dalyje ši įvertino Osram produkciją kaip sudarančią „didžiąją dalį“ visos Bendrijos produkcijos, nors šios bendrovės produkcijos dalis pastarosios atžvilgiu sudaro tik maždaug 48 %. Ieškovės teigia, kad dėl šios priežasties Osram negalima buvo prilyginti Bendrijos pramonei, taigi Taryba neturėjo teisės remtis šios įmonės duomenimis vertindama šiai pramonei daromą žalą.
66 Kaip antrąjį pagrindą ieškovės nurodo, kad nagrinėjamu atveju Taryba neturėjo teisės remtis Pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalimi.
67 Pirma, ieškovės nemano, kad šioje nuostatoje įtvirtinta norma gali būti mutatis mutandis taikoma antidempingo priemonių galiojimo termino peržiūros procedūrai tais atvejais, kai prašymas peržiūrėti visiškai neatsiimamas, tačiau sumažėja pritarimo jam lygis. Nei šios nuostatos formuluotė, kuri, be to, yra aiški ir visiškai nereikalaujanti išaiškinimo, nei struktūra neleidžia išplėsti jos taikymo srities taip, kad ji apimtų tokią situaciją. Patvirtinus Tarybos pasiūlytą Pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalies aiškinimą, jai būtų suteikta naujų potencialiai labai didelių galių. Be to, tai panaikintų Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje, 9 straipsnio 4 dalyje ir 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo, kad, norint įvesti antidempingo muitą, reikia įrodyti žalą to paties reglamento 4 straipsnio 1 dalyje apibrėžtai „Bendrijos pramonei“, prasmę. Taryba iš tiesų galėtų teigti turinti teisę veikti Bendrijos interesais ir neprivalėtų įrodinėti žalos šiai pramonei.
68 Antra, ieškovės nemano, kad Pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalimi Tarybai suteikiama teisė apibrėžti, ką reiškia žalos vertinimui svarbi Bendrijos pramonės sąvoka. Pagal šią nuostatą tik leidžiama tęsti tyrimą tuo atveju, kai atsiimamas prašymas peržiūrėti, tačiau dėl jos Pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalis ir 5 straipsnio 4 dalis netampa netaikytinos.
69 Hangzhou ir GE Hungary argumentai iš esmės tapatūs ieškovių pateiktiesiems.
70 Taryba ir Osram pateikia pirmajam ir antrajam pagrindui bendrą vertinimą.
71 Taryba visų pirma mano, kad ji ir Komisija (toliau – institucijos) turėjo teisę taikyti Pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalį mutatis mutandis. Remdamasi a maiore ad minus argumentu (jei galima daugiau, galima ir mažiau) ji nurodo, kad jei šia nuostata leidžiama institucijoms tęsti procedūrą tais atvejais, kai atsiimamas visas prašymas, ja tai neišvengiamai leidžiama daryti ir tais atvejais, kai prašymui peržiūrėti nebepritaria tik viena iš šalių. Ji patikslina, kad šia nuostata institucijoms leidžiama ne pratęsti antidempingo priemonių taikymą, o tik tęsti tyrimą, jei mano, kad tai reikalinga Bendrijos interesais.
72 Antra, Taryba nurodo, kad nusprendusios taikyti Pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalį institucijos, siekdamos įvertinti žalą, privalo nustatyti, kuriuos Bendrijos gamintojus apima Bendrijos pramonė, ir tai daryti atsižvelgdamos į atitinkamo atvejo aplinkybes. Ji pažymi, kad jei prašymas peržiūrėti atsiimamas arba nebepakanka tyrimui pritariančių gamintojų, institucijos atsiduria situacijoje, kai jų siekio įvertinti žalą neberemia „Bendrijos pramonė“, kaip ji suprantama pagal Pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 4 dalį. Ji patikslina, kad nagrinėjamu atveju institucijos, pasinaudojusios turima didele diskrecija, nusprendė patenkinti Osram prašymą, nes ji buvo vienintelė prašymui pritarianti gamintoja, jos produkcija sudarė beveik 50 % visos panašių produktų produkcijos Bendrijoje ir ji turėtų teisę prašyti imtis veiksmų „net jei nebūtų susiklosčiusi Pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalies taikymą lėmusi aplinkybė (GE [Hungary] pozicijos pasikeitimas)“.
73 Komisija ir Osram prieštarauja ieškovių argumentams.
74 Pirmiausia reikia išnagrinėti šalių argumentus, pateiktus dėl institucijų rėmimosi Pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalimi.
75 Reikia konstatuoti tai, dėl ko šalys sutaria, kad tuo metu, kai pradėta atitinkama peržiūros procedūra, prašymas peržiūrėti buvo pateiktas „Bendrijos gamintojų arba jų vardu“, kaip to reikalaujama Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, taigi jis atitiko šio reglamento 5 straipsnio 4 dalies, peržiūros procedūroms taikomos pagal to paties reglamento 11 straipsnio 5 dalį, reikalavimą, kad prašymui aiškiai pritartų tie Bendrijos gamintojai, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų Bendrijos gamintojų, gaminančių panašų produktą, produkcijos, ir kad visų pritariančių gamintojų bendra produkcija būtų didesnė nei 50 % visų skundui pritariančių ar nepritariančių Bendrijos gamintojų, gaminančių panašų produktą, produkcijos. Tiesą sakant, atitinkamą prašymą pateikė 2CFL‑i, o ji veikė Osram vardu ir aiškiai pritariant pačiai Osram bei GE Hungary, kurių bendra produkcija sudarė daugiau nei 50 % Bendrijos visos CFL‑i produkcijos. Dėl likusių dviejų Bendrijos gamintojų, t. y. Philips Poland ir Sylvania, reikia nurodyti, kad pirmasis tuo metu nepritarė prašymui peržiūrėti, o antrasis savo pozicijos nenurodė.
76 Tuo metu padaryta Komisijos išvada, kad prašymui peržiūrėti pritarė tiek gamintojų, kiek to reikalaujama pagal Pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalį, buvo pagrįsta, juo labiau, kad iš bylos medžiagos matyti, o ir šalys neginčijo, kad vien Osram produkcija sudarė daugiau nei 25 % Bendrijos produkcijos ir buvo didesnė už vienintelio Bendrijos gamintojo, nepritarusio šiam prašymui, t. y. Philips Poland, produkciją. Papildomai reikia nurodyti, kad tuo etapu Komisija neprivalėjo nustatinėti, ar pagal Pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punktą su dviem Kinijos gamintojais, gaminančiais eksportui skirtus produktus, susijusios ir iš Kinijos nuo 70 iki 80 % visų Bendrijos rinkoje jos parduodamų CFL‑i importuojančios Philips Poland produkcija turėjo būti nepriskirtina prie Bendrijos produkcijos. Jei taip būtų buvę iš tiesų, tai būtų tik sustiprinę padarytą išvadą.
77 Tačiau praėjus keliems mėnesiams situacija pasikeitė, nes vykstant peržiūros procedūrai iš pradžių GE Hungary, o vėliau ir Sylvania pranešė Komisijai, kad nebepritaria atitinkamoms antidempingo priemonėms, taigi prašymui peržiūrėti pritariančių gamintojų produkcija, nors ir aiškiai viršijanti Pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje nurodytą 25 % ribą, vis dėlto buvo šiek tiek mažesnė nei toje pačioje nuostatoje nurodyta 50 % riba. Iš tiesų vienintelio šiam prašymui pritariančio Bendrijos CFL‑i gamintojo Osram produkcija sudarė 48 % visos Bendrijos produkcijos dalį, o trijų prašymui nepritariančių gamintojų bendra produkcija sudarė likusią 52 % dalį.
78 Paaiškėjus tokioms aplinkybėms institucijos nusprendė, kad susiklosčius situacijai, kai vykstant peržiūros procedūrai prašymui peržiūrėti pritariančių gamintojų produkcijos kiekis nesiekia vienos iš dviejų Pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje nurodytų ribinių verčių, peržiūros procedūra turėtų būti nutraukta, nebent pagal analogiją būtų galima taikyti to paties reglamento 9 straipsnio 1 dalį. Iš tiesų jos nusprendė, kad pritarimo lygio reikalavimai, šio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje keliami pradiniam skundui arba prašymui peržiūrėti, turėtų būti įvykdyti tiek atitinkamo skundo ar prašymo pateikimo, tiek viso tyrimo metu.
79 Todėl Komisija, atsižvelgusi į labai nedidelį skirtumą tarp Bendrijos produkcijos dalies, kurią sudaro prašymui peržiūrėti pritariančio gamintojo produkcija, ir atitinkamos dalies, kurią sudaro tokiam prašymui nepritariančių gamintojų produkcija, nusprendė išsamiau išnagrinėti galimybę nagrinėjamam atvejui taikyti Pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punktą. Komisijos nuomone, atsakymas į klausimą, ar vienintelė prašymui peržiūrėti pritarianti Bendrijos gamintoja Osram atitinka Pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus, neatsiejamas nuo atsakymo į klausimą, ar kurio nors iš Bendrijos gamintojų produkcija nelaikytina Bendrijos produkcija vadovaujantis to paties reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punktu. Pastarasis klausimas ypač opus bendrovei Philips Poland, nes labai didelė jos parduotų CFL‑i dalis buvo importuotos iš Kinijos.
80 2007 m. liepos mėn. informaciniame dokumente Komisija, išnagrinėjusi šį klausimą, iš pradžių nusprendė, kad keturių Bendrijos gamintojų produkcija laikytina Bendrijos produkcija. Todėl, vadovaudamasi šio sprendimo 78 punkte apibūdinta savo praktika, padarė išvadą, kad reikia nutraukti peržiūros procedūrą ir atšaukti nagrinėjamas antidempingo priemones.
81 Tačiau vėliau, susipažinusi su 2CFL‑i pastabomis, pateiktomis dėl 2007 m. liepos mėn. informacinio dokumento, kuriose ši išdėstė išsamius motyvus, kodėl vadovaujantis Pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punktu Philips Poland ir GE Hungary produkcijos negalima laikyti Bendrijos produkcija, Komisija išnagrinėjo šį klausimą ir peržiūrėjo savo poziciją. Kaip nurodyta bendrosios informacijos dokumento 49 punkte, ji konstatavo, kad nagrinėjimo rezultatai „atspindi sudėtingą sektoriaus sandarą, kurio struktūros, atrodo, nuolat keičiasi“. Šią išvadą, kurios šios bylos ieškovės neginčijo, patvirtina bendrosios informacijos dokumento priede pateikta informacija. Iš jo matyti, kad nors iš Kinijos importuotos CFL‑i sudarė labai didelę Bendrijos rinkoje Philips Poland parduotų CFL‑i dalį (nuo 70 iki 80 %), tas pats pasakytina ir apie Sylvania (nuo 50 iki 60 %), o mažesne proporcija – ir apie GE Hungary (nuo 30 iki 40 %) bei Osram (nuo 20 iki 30 %). Šiame priede taip pat nurodyta, kad tiek Osram, tiek GE Hungary, kiekviena atskirai, susijusios su eksportuojančiu Kinijos gamintoju, o Philips Poland – su dviem šios šalies eksportuojančiais gamintojais. Be to, nurodyta, kad daugiau nei pusę CFL-i gamybai naudotų komponentų Philips Poland, GE Hungary ir Sylvania įsigijo už Bendrijos ribų. Iš šio priedo taip pat matyti, kad keturi Bendrijos gamintojai priklausė tarptautinėms įmonių grupėms ir arba jie turėjo buveines Bendrijoje, arba jie buvo trečiojoje šalyje buveinę turinčios įmonių grupės dukterinė įmonė, tačiau turėjo teisę spręsti visus verslo reikalus, susijusius su CFL‑i gamybos Bendrijoje strategija, importu į Bendriją ir pardavimu Bendrijoje. Galiausia šiame priede nurodyta, kad kiekvienas iš keturių Bendrijos gamintojų turi didelius tyrimo ir plėtros centrus Bendrijoje.
82 Atsižvelgiant į šiuos skirtingus informacijos elementus reikia pripažinti, kad prireikus Komisijai būtų buvę sudėtinga patikimai identifikuoti Bendrijos gamintojo produkciją, kurios nereikia priskirti prie Bendrijos produkcijos vadovaujantis Pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punktu. Taigi, nors Philips Poland importuotas iš Kinijos labai didelis CFL‑i kiekis kėlė rimtų abejonių dėl galimybės priskirti šio gamintojo produkciją prie Bendrijos produkcijos, tos pačios abejonės galėjo kilti ir dėl Sylvania produkcijos, nes ji taip pat importavo labai didelį kiekį CFL‑i. Tokiomis aplinkybėmis, kaip matyti iš bendrosios informacijos dokumento 50 punkto, Komisija nusprendė palikti atvirą klausimą, ar visų keturių Bendrijos gamintojų produkcija priskirtina prie Bendrijos produkcijos, kaip ji suprantama pagal Pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį, ir ar pritarimo prašymui peržiūrėti lygis vis dar siekė šio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje nurodytą ribą. Ji iš tiesų nusprendė, kad situacija, susidariusi GE Hungary atšaukus savo pritarimą prašymui peržiūrėti, o Sylvania – pareiškus nepritarimą jam, buvo analogiška Pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje numatytam skundo atsiėmimui, ir kad peržiūros procedūros tęsimas, taikant šią nuostatą pagal analogiją, atitinka Bendrijos interesus.
83 Komisijos pateiktą analizę, apibūdintą šio sprendimo 81 ir 82 punktuose, Taryba patvirtino perkėlusi ją į skundžiamą reglamentą, kaip tai matyti iš šio reglamento 50 ir 94 konstatuojamųjų dalių bei jo priedo.
84 Reikia pažymėti, kad Bendrasis Teismas jau yra nusprendęs, kad Pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje neįtvirtinta jokia Komisijos pareiga nutraukti vykdomą antidempingo procedūrą, jei pritariančių skundui Bendrijos gamintojų gamybos apimtis tapo mažesnė nei 25 % visos Bendrijos gamybos apimties. Ši nuostata susijusi tik su Komisijos tyrimui pradėti būtinu pritarimo skundui lygiu (2009 m. kovo 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Interpipe Niko Tube ir Interpipe NTRP prieš Tarybą, T‑249/06, Rink. p. II‑383, 139 punktas).
85 Reikia pastebėti, kad pagrįsdamas pirma nurodytą vertinimą Bendrasis Teismas aiškiai nurodė Pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalies formuluotę, juo labiau kad byloje, kurioje priimtas šio sprendimo 84 punkte minėtas Sprendimas Interpipe Niko Tube ir Interpipe NTRP prieš Tarybą, vertinta situacija buvo susijusi ne su atsiimtu skundu, kaip tai nurodyta minėtoje reglamento nuostatoje, bet su skundu, pritarimo kuriam lygis vykstant procedūrai sumažėjo. Toks vertinimas yra visiškai logiškas, nes jei šia nuostata Komisijai nenustatyta pareiga nutraukti procedūrą, kai skundas atsiimamas, taip a fortiori turėtų būti ir paprasto pritarimo jam lygio sumažėjimo atveju.
86 Kadangi Pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalis ir 9 straipsnio 1 dalis peržiūros procedūroms taikomos pagal šio reglamento 11 straipsnio 5 dalį, o tam, be kita ko, pritaria ir bylos šalys, šio sprendimo 84 ir 85 punktuose išdėstyti principai galioja ir nagrinėjamu atveju. Darytina išvada, kad institucijos turėjo teisę tęsti peržiūros procedūrą nepaisydamos to, jog Pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje minima 50 % riba galbūt nebebuvo siekiama.
87 Reikia pažymėti, kad, vertinant tik formaliuoju požiūriu, institucijos net neprivalėjo remtis peržiūros procedūros tęsimo atitiktimi Bendrijos interesams, nors nagrinėjamu atveju jos tai padarė, kaip tai matyti iš bendrosios informacijos dokumento 50 punkto ir ginčijamo reglamento 50 ir 94 konstatuojamųjų dalių. Pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje institucijoms aiškiai suformuluotas įpareigojimas atsižvelgti į Bendrijos interesus iš tiesų numatytas tik tuo atveju, kai dėl atsiimto skundo jos ketina nutraukti procedūrą. Taigi, iš šios nuostatos darytina išvada, kad kai toks skundas atsiimamas, institucijos turi teisę, o ne pareigą nutraukti procedūrą, tačiau jos to negali padaryti, jei tai neatitinka Bendrijos interesų.
88 Reikia papildomai nurodyti, kad, priešingai nei tvirtina ieškovės, Pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalies išaiškinimu nagrinėjamomis aplinkybėmis Taryba nepasisavino jokių naujų galių. Ji iš tiesų tik įvertino, ir tai, beje, padarė pagrįstai, kad šia nuostata, kaip minėta šio sprendimo 84–87 punktuose, leidžiama institucijoms tęsti peržiūros procedūrą nepaisant tikimybės, kad pritarimo prašymui peržiūrėti lygis tapo mažesnis nei 50 %. Be to, iš ginčijamo reglamento aiškiai matyti, kad Taryba nusprendė pratęsti atitinkamų antidempingo priemonių galiojimą papildomai vieneriems metams tik nustačiusi, kaip to reikalaujama, kad dempingas vis dar buvo tęsiamas, kad šių priemonių galiojimo pabaiga gali paskatinti šio dempingo tęsimą bei žalos kartojimąsi ir kad šių priemonių palikimas galioti atitiktų Bendrijos interesus. Juo labiau, kad Tarybos pasirinktas aiškinimas nepaneigė reikalavimo, pagal kurį antidempingo muitus galima taikyti tik įrodžius žalos Pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje apibrėžtai „Bendrijos pramonei“ egzistavimą, esmės. Kaip bus nurodyta šio sprendimo 90–96 punktuose, nagrinėjamu atveju siekdama nustatyti žalą Taryba iš tiesų teisingai apibrėžė Bendrijos pramonę.
89 Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju negalima pripažinti jokio Pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalies pažeidimo.
90 Antra, reikia išnagrinėti šalių argumentus, susijusius su žalai nustatyti skirtu Bendrijos pramonės apibrėžimu.
91 Reikia priminti, kad pagal Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį antidempingo priemonė gali būti palikta galioti ilgiau nei šioje nuostatoje nurodytas penkerių metų laikotarpis tik jeigu jos galiojimo pabaiga paskatintų dempingo arba žalos tęsimą ar pasikartojimą ir, vadovaujantis to paties reglamento 3 straipsnio 1 dalimi, sąvoką „žala“ suprantant kaip didelę materialinę žalą Bendrijos pramonei, didelės materialinės žalos grėsmę Bendrijos pramonei arba akivaizdžią materialinę kliūtį kurtis tai pramonei.
92 Pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje Bendrijos pramonė apibrėžiama arba kaip „panašius produktus gaminančių Bendrijos gamintojų visuma“, arba kaip „tie iš jų, kurių bendra tokių produktų produkcija sudaro didžiąją dalį visos Bendrijos [panašių produktų] produkcijos, kaip numatyta [šio reglamento] 5 straipsnio 4 dalyje“, taigi abiem atvejais prie Bendrijos produkcijos galima nepriskirti gamintojų, kurių padėtis atitinka apibūdintąją to paties reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte, produkcijos. Institucijos turi plačią diskreciją pasirinkti vieną iš šių dviejų alternatyvų.
93 Reikia pažymėti, kad tokią Bendrijos pramonę, kokia apibrėžta su žalos nustatymu susijusiais tikslais, nebūtinai turi sudaryti tie patys Bendrijos gamintojai, kaip ir tie, kurie sudaro tą Bendrijos pramonę, į kurią atsižvelgta nustatant, ar pritarimo pradiniam skundui arba prašymui peržiūrėti lygis pakankamas vadovaujantis Pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalimi. Viena vertus, antruoju atveju Bendrijos pramonė, atsižvelgiant į pastarosios nuostatos formuluotę, iš tiesų gali apimti tik tuos Bendrijos gamintojus, kurie pritaria skundui ar prašymui, o pirmuoju atveju ji gali apimti visus Bendrijos gamintojus nepriklausomai nuo to, ar jie pritaria atitinkamam skundui ar prašymui. Kita vertus, svarbu turėti omenyje, kad žalai nustatyti skirtas Bendrijos pramonės apibrėžimas yra veiksmas, kurį institucijos atlieka pradėjusios procedūrą. Tačiau gali būti, pavyzdžiui, kad vykstant procedūrai Bendrijos gamintojas, kuris iš pradžių pritarė skundui ar prašymui peržiūrėti, jam nebepritaria arba nebendradarbiauja su Komisija. Nustatant žalą toks gamintojas nebūtų priskirtas prie Bendrijos pramonės, jei institucijos nuspręstų šią pramonę apibrėžti pagal antrąją iš Pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų alternatyvų, ir taip būtų net jei atitinkamas gamintojas buvo priskirtas prie Bendrijos pramonės tuo metu, kai buvo vertinamas pritarimo pradiniam skundui arba prašymui peržiūrėti lygis.
94 Taip pat reikia konstatuoti, kad Pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje eksplicitiškai arba implicitiškai nurodytos hipotezės ex definitio reiškia tuos atvejus, kai nebesiekiama šio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta 50 % riba. Taigi, kaip atsakyme į Bendrojo Teismo raštu užduotą klausimą ir per teismo posėdį teisingai nurodė Taryba, kai institucijos, pasinaudojusios turima didele diskrecija, nusprendžia apibrėžti Bendrijos pramonę pagal antrąją iš Pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvų, šioje nuostatoje įtvirtintą su formuluote „didžioji dalis visos Bendrijos produkcijos“ siejamą bendrąjį nukreipimą į šio reglamento 5 straipsnio 4 dalį reikia suprasti tik kaip nukreipimą į minimalią 25 %, o ne į 50 % ribą. Toks aiškinimas juo labiau išplaukia iš to, kad reikalavimu, pagal kurį Bendrijos pramonė turi sudaryti didžiąją dalį visos Bendrijos produkcijos, siekiama užtikrinti, kad bendra produkcijos dalis, tenkanti prie šios pramonės priskirtiems gamintojams, būtų pakankamai reprezentatyvi. Pastaroji savybė sietina visų pirma su dalimi, kurią šių gamintojų produkcija sudaro visos Bendrijos produkcijos atžvilgiu, o ne pagal Pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalį prie Bendrijos pramonės nepriskirtų gamintojų pozicija skundo ar prašymo peržiūrėti atžvilgiu. Taigi nagrinėjamu atveju, kaip per teismo posėdį Taryba visiškai teisingai pažymėjo, kalbant apie klausimą, ar Osram produkcija yra pakankamai reprezentatyvi Bendrijos produkcijos atžvilgiu, nesvarbu, kad Sylvania pozicija yra neutrali ar priešiška antidempingo priemonių palikimo galioti atžvilgiu. Šiuo pirmuoju atveju, skirtingai nei antruoju, į Sylvania produkciją būtų neatsižvelgta skaičiuojant minėtoje nuostatoje įtvirtintą 50 % ribą ir vienos Osram produkcijos būtų pakakę šiai sąlygai įvykdyti. Tokia pati pastaba galiotų ir dėl GE Hungary, jei ši būtų nusprendusi laikytis neutraliai, o ne priešiškai prašymo peržiūrėti atžvilgiu.
95 Be to, net jei savo raštuose ieškovės to nenurodė, reikia patikslinti, kad šio sprendimo 94 punkte apibūdintu atveju iš institucijų negalima reikalauti Bendrijos pramonę apibrėžti tik pagal pirmąją iš Pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvų, t. y. prie jos priskyrus visus Bendrijos gamintojus. Kaip minėta šio sprendimo 92 punkte, institucijos turi didelę diskreciją pasirinkti vieną iš dviejų šioje nuostatoje numatytų alternatyvų. Pavyzdžiui, jos gali teikti pirmenybę antrajai alternatyvai, nes ją jos taikė per procedūrą, kurią užbaigiant imtasi atitinkamų pradinių antidempingo priemonių, tam tikri Bendrijos gamintojai nebendradarbiavo su institucijomis arba joms kyla sunkumų patikimai nustatyti, ar visų Bendrijos gamintojų produkcija turi būti priskirta prie Bendrijos produkcijos, ar kai kurių iš šių gamintojų produkcija prie jos nepriskirtina taikant Pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punktą.
96 Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš ginčijamo reglamento 50 ir 51 konstatuojamųjų dalių, Taryba nusprendė priskirti tik Osram produkciją prie žalai nustatyti skirto Bendrijos pramonės apibrėžimo, kai nustatė, kad ši vienintelė vis dar pritarė prašymui peržiūrėti, o savo pritarimą šiam prašymui atsiėmė tik dalis gamintojų, kad Osram produkcija sudarė apie 48 % visos Bendrijos produkcijos, taigi ji tikrai sudarė „didžiąją dalį visos Bendrijos produkcijos“ ir kad jos duomenys apie žalą yra tinkamiausi iš turimų duomenų. Atsižvelgiant į šio sprendimo 92–95 punktuose konstatuotas aplinkybes darytina išvada, kad nusprendusi vadovautis tokiu apibrėžimu Taryba nepadarė jokios teisės klaidos. Todėl nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti jokio Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio 4 dalies arba 11 straipsnio 2 dalies pažeidimo.
97 Reikia pastebėti, kad jei institucijos, taikydamos Pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punktą, nebūtų priskyrusios Philips Poland produkcijos prie Bendrijos produkcijos, tai niekaip nebūtų pakeitę analizės, kurią jos atliko vertindamos žalos tęsimo ar pasikartojimo tikimybę. Tokiu atveju vienos Osram, kaip prašymui peržiūrėti pritariančios ar jam prieštaraujančios Bendrijos pramonės atstovės, produkcija sudarytų didesnę nei 50 % visų panašių produktų dalį. Taigi, jei institucijos būtų apibrėžusios Bendrijos pramonę pagal antrąją iš Pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvų, prie jos taip pat būtų priskyrusios tik šią vieną bendrovę.
98 Galiausiai reikia pažymėti, kad ginčijamo reglamento dalyje, kurioje nagrinėjami Bendrijos interesai, Taryba tinkamai atsižvelgė į atitinkamų antidempingo priemonių palikimo galioti poveikį kitų Bendrijos gamintojų interesams.
99 Atsižvelgiant į visus nurodytus argumentus, pirmąjį ir antrąjį pagrindus reikia atmesti kaip nepagrįstus.
Dėl trečiojo pagrindo, susijusio su pareigos motyvuoti pažeidimu
100 Ieškovės nurodo, kad ginčijamas reglamentas nepakankamai motyvuotas dviem aspektais.
101 Pirma, ieškovės tvirtina, kad Taryba nepakankamai motyvavo savo vertinimo, kurį pateikė dėl Bendrijos gamintojų išreikšto pritarimo tam, kad nagrinėjamos antidempingo priemonės būtų pratęstos. Jos ją kaltina nepaaiškinus priežasčių, kuriomis vadovaudamasi ginčijamame reglamente ji padarė Komisijos 2007 m. liepos mėn. informaciniame dokumente nurodytajai visiškai priešingą išvadą, nors nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių ar įrodymų. Ieškovės Tarybą taip pat kaltina nepaaiškinus, kodėl ji padarė išvadą, kad Osram produkcija sudarė didžiąją dalį Bendrijos produkcijos ir todėl Pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje numatyta 50 % riba vis dar buvo įvykdyta, nors jos dalis iš tikrųjų sudarė tik 48 %.
102 Antra, ieškovės tvirtina, kad Tarybos išvada, jog nagrinėjamų antidempingo priemonių pratęsimas dar vieneriems metams atitinka Bendrijos interesus, nepakankamai motyvuota. Tiksliau tariant, jos Tarybą kritikuoja nenurodžius aiškių ir vienaprasmiškų motyvų dėl Osram suinteresuotumo šių priemonių galiojimo pratęsimu. Šiuo atžvilgiu jos tvirtina, kad ginčijamame reglamente nepaaiškinta, kaip pasireikštų šių priemonių galiojimo pratęsimo vienerių metų laikotarpiui nauda Osram – per jos patiriamus nuostolius, jos gamyklose sukuriamas darbo vietas ar kitaip.
103 GE Hungary ir Hangzhou nurodo ieškovių nurodytiesiems iš esmės tapačius argumentus arba jiems pritaria.
104 Taryba, kurią palaiko Komisija ir Osram, trečiąjį pagrindą prašo atmesti.
105 Iš teismo praktikos matyti, kad EB 253 straipsniu reikalaujamas motyvavimas turi aiškiai ir vienaprasmiškai atskleisti Sąjungos institucijos, kuri priėmė ginčijamą teisės aktą, argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų susipažinti su jo priėmimo priežastimis ir apginti savo teises, o Sąjungos teismas galėtų vykdyti teisminę kontrolę (2003 m. rugsėjo 30 d. Teisingumo Teismo sprendimo Eurocoton ir kt. prieš Tarybą, C‑76/01 P, Rink. p. I‑10091, 88 punktas ir 1999 m. spalio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Acme prieš Tarybą, T‑48/96, Rink. p. II‑3089, 141 punktas).
106 Nereikalaujama, kad motyvuojamojoje dalyje būtų nurodytos visos reikšmingos faktinės ir teisinės aplinkybės, nes motyvų atitiktis reikalavimams turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į akto formuluotę, bet ir į jo kontekstą bei atitinkamą sritį reglamentuojančių teisės normų visumą (1995 m. rugsėjo 28 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Ferchimex prieš Komisiją, T‑164/94, Rink. p. II‑2681, 118 punktas). Pakanka, kad Taryba nurodytų faktus ir teisinius argumentus, turinčius esminės reikšmės pagal reglamento bendrą sistemą (šiuo klausimu žr. 1996 m. rugsėjo 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Asia Motor France ir kt. prieš Komisiją, T‑387/94, Rink. p. II‑961, 103 ir 104 punktus).
107 Pirma, ieškovės negali tvirtinti, kad Bendrijos gamintojų pritarimo nagrinėjamų antidempingo priemonių pratęsimui klausimas nepakankamai motyvuotas. Kartu skaitant ginčijamą reglamentą, 2007 m. liepos mėn. informacinį dokumentą ir bendrąjį informacinį dokumentą, kurie leidžia geriau suprasti šio reglamento priėmimo kontekstą, aiškiai matyti, kad:
– prašymo peržiūrėti pateikimo momentu Philips Poland buvo vienintelis Bendrijos gamintojas, kuris jam prieštaravo, Osram ir GE Hungary jam aiškiai pritarė, o Sylvania savo pozicijos neišreiškė;
– taigi nekilo jokių abejonių, kad pritarimo prašymui peržiūrėti lygis viršijo 25 % ir 50 % ribas, įtvirtintas Pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje, kaip tai matyti, be kita ko, iš 2007 m. liepos mėn. informacinio dokumento 71 punkto;
– vykstant tyrimui GE Hungary ir Sylvania pranešė Komisijai, kad jos nebepritaria prašymui peržiūrėti, taigi jam nuo to momento pritarė tik Osram, kurios produkcija sudarė šiek tiek mažesnę nei 50 % visos Bendrijos produkcijos dalį, kaip tai matyti, be kita ko, iš 2007 m. liepos mėn. informacinio dokumento 71 ir 72 punktų;
– kadangi skirtumas tarp Bendrijos produkcijos, kurios gamintojai pritarė prašymui peržiūrėti, procentinės dalies ir šios produkcijos, kurios gamintojai nepritarė jam, procentinės dalies buvo nedidelis ir abi minėtos ribos turėjo būti įvykdytos tiek prašymo peržiūrėti pateikimo momentu, tiek per visą tyrimą, Komisija išsamiau išnagrinėjo tai, ar kai kurių Bendrijos gamintojų ir visų pirma Philips Poland produkcija nepriskirtina prie Bendrijos produkcijos pagal Pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punktą, kaip tai, be kita ko, matyti iš 2007 m. liepos mėn. informacinio dokumento 28–68 ir 70 punktų;
– atlikusi tokį nagrinėjimą Komisija visų pirma nusprendė, kad keturių Bendrijos gamintojų produkciją reikia priskirti prie Bendrijos produkcijos, taigi, padarė išvadą, kad reikia nutraukti peržiūros procedūrą ir panaikinti atitinkamas antidempingo priemones, kaip tai matyti, be kita ko, iš 2007 m. liepos mėn. informacinio dokumento 69–73 punktų;
– po to Komisija pratęsė savo svarstymus ir konstatavusi, kad sunku patikimai nustatyti, ar Bendrijos gamintojų produkcijos nereikia priskirti prie Bendrijos produkcijos vadovaujantis Pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punktu, nusprendė šį klausimą palikti atvirą, taigi nespręsti, ar pritarimo prašymui peržiūrėti lygis vis dar atitiko nustatytąjį šio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje, kaip tai matyti iš bendrosios informacijos dokumento 49 ir 50 punktų ir ginčijamo reglamento 49 ir 50 konstatuojamųjų dalių;
– Komisija iš tiesų nusprendė, kad situacija, susidariusi vykstant procedūrai prašymui peržiūrėti paprieštaravus GE Hungary ir Sylvania, buvo analogiška numatytajai Pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje, ir, pagal analogiją taikant šią nuostatą, konstatuotina, kad peržiūros procedūros tęsimas atitinka Bendrijos interesus, kaip tai matyti iš bendrosios informacijos dokumento 50 punkto ir ginčijamo reglamento 50 ir 94 konstatuojamųjų dalių;
– ginčijamame reglamente Taryba patvirtino Komisijos poziciją.
108 Be to, reikia konstatuoti, kad tiek iš pastabų, kurias ieškovės pateikė per peržiūros procedūrą, tiek iš argumentų, kuriuos jos nurodė prie pirmų dviejų ieškinio pagrindų, aiškiai matyti, kad jos visiškai suprato šio sprendimo 107 punkte apibūdintą įvykių seką.
109 Dėl ieškovių kaltinimo, kad Taryba padarė 2007 m. liepos mėn. informaciniame dokumente nurodytajai visiškai priešingą išvadą, nors to nepateisino jokia nauja faktinė aplinkybė ar įrodymas, reikia nurodyti, kad jis nagrinėjamam pagrindui neturi reikšmės. Pareiga motyvuoti yra esminis procedūrinis reikalavimas, kurį reikia skirti nuo motyvų pagrįstumo klausimo, priskirtino prie ginčijamo akto teisėtumo iš esmės klausimo (2001 m. kovo 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Prancūzija prieš Komisiją, C‑17/99, Rink. p. I‑2481, 35 punktas).
110 Bet kuriuo atveju šis kaltinimas neatitinka faktinių aplinkybių. Kaip minėta šio sprendimo 81 punkte, 2CFL-i pateikė išsamias pastabas dėl 2007 m. liepos mėn. informacinio dokumento, kuriose nurodė motyvus, kodėl, jos nuomone, Philips Poland ir GE Hungary produkcija turėtų būti nepriskirta prie Bendrijos produkcijos vadovaujantis Pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punktu. Šių pastabų visiškai pakako, kad Komisija galėtų peržiūrėti savo vertinimą, juo labiau kad, kaip kad ieškovės žinojo ir kaip matyti iš jų per peržiūros procedūrą pateiktų pastabų, Bendrijos produkcijos sudėties klausimas nagrinėjamu atveju buvo sudėtingas ir plačiai diskutuotas.
111 Be to, priešingai nei teigia ieškovės, vien tai, kad ginčijamame reglamente Taryba nepaaiškino, kodėl ji nusprendė nukrypti nuo 2007 m. liepos mėn. dokumente Komisijos pateiktos išvados, dar nereiškia nepakankamo motyvavimo, nes šios rūšies dokumentas yra tik tarpinis aktas, kuriame Komisija išdėsto tik laikiną poziciją (šiuo klausimu žr. 2008 m. sausio 29 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Foshan Shunde Yongjian Housewares & Hardware prieš Tarybą, T‑206/07, Rink. p. II‑1, 52 punktas).
112 Galiausia, priešingai nei teigia ieškovės, ginčijamo reglamento 50 konstatuojamojoje dalyje teigdama, kad Osram produkcija sudaro didžiąją Bendrijos produkcijos dalį, Taryba nesiekė nurodyti, kad Pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje numatyta 50 % riba buvo pasiekta. Šiuo teiginiu ji iš tiesų nurodė toje pačioje nuostatoje numatytą 25 % ribą. Beje, nebūtų prasmės tvirtinti, kad 50 % riba vis dar buvo įvykdyta, nes toje konstatuojamojoje dalyje tokiu atveju nebūtų reikėję remtis Pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalimi, taikoma tais atvejais, kai atsiimamas prašymas peržiūrėti arba pritarimo jam lygis sumažėja tiek, kad nebesiekia šios ribos. Išvadą, kad Taryba turėjo omenyje 25 % ribą, patvirtina dar ir tai, kad 2007 m. liepos mėn. informacinio dokumento 4 ir 71 punktuose, bendrosios informacijos dokumento 4 punkte ir ginčijamo reglamento 4 konstatuojamojoje dalyje, bent jau jos versijoje anglų kalba, formuluotė „didžioji dalis“ aiškiai susieta su formuluote „daugiau nei 25 % visos Bendrijos produkcijos“.
113 Antra, reikia konstatuoti, kad, priešingai nei teigia ieškovės, Tarybos išvada, kad reikia palikti galioti nagrinėjamas antidempingo priemones dar vieneriems metams dėl Bendrijos interesų, ginčijamame reglamente yra pakankamai motyvuota.
114 Taigi ginčijamo reglamento 94–114 konstatuojamosiose dalyse Taryba aiškiai išdėstė, kaip vertina visų su šiuo atveju susijusių subjektų interesus, t. y. Osram, kitų Bendrijos gamintojų, tiekėjų, importuotojų (prekybininkų), mažmenininkų ir vartotojų. Šio reglamento 115 ir 116 konstatuojamosiose dalyse ji palygino šiuos skirtingus interesus ir padarė išvadą, kad „Bendrijai tik artimiausiu metu būtų palanku toliau taikyti priemones iki kito koregavimo laikotarpio [poreikį palikti galioti priemones nustatant papildomą koregavimo laikotarpį lemia trumpalaikiai Bendrijos interesai]“.
115 Ieškovės negali kaltinti Tarybos nepakankamai paaiškinus, kaip nagrinėjamų antidempingo priemonių galiojimo pratęsimas atitiktų Osram interesus. Iš tiesų ginčijamo reglamento 65–93 punktuose Taryba tinkamai nustatė ir paaiškino, kad šių priemonių galiojimo pabaiga paskatins šios bendrovės patirtos žalos tęsimą ar pasikartojimą. Šio reglamento 90 konstatuojamojoje dalyje ji, be kita ko, konstatavo, kad tai greičiausiai gerokai pablogintų jos finansinę padėtį, nes ji turėtų mažinti arba pardavimus, taigi ir gamybą, arba kainas, arba abu. Todėl logiškai vertinant, antidempingo priemonių galiojimo pratęsimas gali tik atitikti Osram interesus. Be to, reikia pažymėti, jog Taryba tvirtino ne tai, kad jų galiojimo pratęsimas leistų Osram įveikti visus sunkumus, o tik tai, kad tai padėtų atlikti būtinus koregavimus. Dėl sprendimo apriboti priemonių pratęsimo laikotarpį vieneriais metais iš ginčijamo reglamento 115 ir 116 konstatuojamųjų dalių matyti, kad jis yra įvairių interesų derinimo rezultatas, o tai matyti visų pirma iš to, kad pasibaigus šiam terminui tikėtinas neigiamas šių priemonių poveikis vartotojams ir kitiems ūkio subjektams nebūtų proporcingas Bendrijos gamintojų naudai, kurią jie gautų iš taikomų priemonių.
116 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti trečiąjį ieškinio pagrindą, taigi ir visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
117 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Kadangi ieškovės bylą pralaimėjo, jos turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas, Tarybos bylinėjimosi išlaidas, išskyrus susijusias su Hangzhou ir GE Hungary įstojimu į bylą, ir Osram bylinėjimosi išlaidas.
118 Vadovaujantis Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa Komisija turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas.
119 Vadovaujantis Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa Hangzhou ir GE Hungary turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas.
120 Vadovaujantis Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalimi Hangzhou ir GE Hungary turi padengti su jų įstojimu į bylą susijusias Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Philips Lighting Poland S.A. ir Philips Lighting BV padengia savo bylinėjimosi išlaidas, Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas, išskyrus susijusias su Hangzhou Duralamp Electronics Co., Ltd ir GE Hungary Ipari és Kereskedelmi Zrt (GE Hungary Zrt) įstojimu į bylą, ir Osram GmbH bylinėjimosi išlaidas.
3. Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
4. Hangzhou Duralamp Electronics ir GE Hungary padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir su jų įstojimu į bylą susijusias Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
Papasavvas | O’Higgins | Gratsias |
Paskelbta 2013 m. liepos 11 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.