Byla C‑415/11

Mohamed Aziz

prieš

Caixa d’Estalvis de Catalunya, Tarragona i Manresa (Catalunyacaixa)

(Juzgado de lo Mercantil nº 3 de Barcelona prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Direktyva 93/13/EEB – Sutartys su vartotojais – Hipoteka užtikrintos paskolos sutartis – Hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo priverstinio vykdymo procedūra – Bylą iš esmės nagrinėjančio teismo kompetencija – Nesąžiningos sąlygos – Vertinimo kriterijai“

Santrauka – 2013 m. kovo 14 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

1.        Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Ribos – Akivaizdžiai nereikšmingi ir hipotetiniai klausimai, užduoti aplinkybėmis, kuriomis naudingas atsakymas neįmanomas – Su pagrindinės bylos dalyku nesusiję klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcijos nebuvimas

(SESV 267 straipsnis)

2.        Vartotojų apsauga – Nesąžiningos sąlygos sutartyse su vartotojais – Direktyva 93/13 – Nacionalinio teismo pareiga „ex officio“ įvertinti, ar jam pateiktoje įvertinti sutartyje numatyta sąlyga yra nesąžininga – Apimtis

(Tarybos direktyva 93/13)

3.        Vartotojų apsauga – Nesąžiningos sąlygos sutartyse su vartotojais – Direktyva 93/13 – Tikslas

(Tarybos direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalis)

4.        Vartotojų apsauga – Nesąžiningos sąlygos sutartyse su vartotojais – Direktyva 93/13 – Mokėjimo įsakymo procedūra – Galimybės nacionaliniam teismui „ex officio“ įvertinti jam vertinti pateiktoje sutartyje esančios sąlygos nesąžiningumą nebuvimas, jeigu vartotojas nepateikė prieštaravimo – Neleistinumas

(Tarybos direktyva 93/13)

5.        Europos Sąjungos teisė – Tiesioginis veikimas – Nacionalinės proceso taisyklės – Taikymo sąlygos – Lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų laikymasis

6.        Vartotojų apsauga – Nesąžiningos sąlygos sutartyse su vartotojais – Direktyva 93/13 – Hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo priverstinio vykdymo procedūra – Galimybės nacionaliniam teismui priimti laikinąsias apsaugos priemones nebuvimas – Neleistinumas – Atitikties veiksmingumo principui nebuvimas

(Tarybos direktyva 93/13)

7.        Vartotojų apsauga – Nesąžiningos sąlygos sutartyse su vartotojais – Direktyva 93/13 – Nesąžininga sąlyga, kaip tai suprantama pagal 3 straipsnį – Nacionalinio teismo atliekamas nesąžiningumo vertinimas – Kriterijai

(Tarybos direktyvos 93/13 3 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnio 1 dalis)

1.        Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 34, 35, 39 punktus)

2.        Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 41, 46, 47 punktus)

3.        Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 44, 45 punktus)

4.        Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 48 punktą)

5.        Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 50, 53 punktus)

6.        Direktyvą 93/13 dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais reikia aiškinti kaip draudžiančią valstybės narės teisės nuostatas, kuriose vykstant hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo priverstinio vykdymo procedūrai nenumatyti prieštaravimo pagrindai, susiję su sutarties sąlygos, kuria grindžiamas vykdomasis dokumentas, nesąžiningumu, ir pagal kurias bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui, turinčiam jurisdikciją įvertinti tokios sąlygos nesąžiningumą, neleidžiama imtis laikinųjų apsaugos priemonių, tarp jų, be kita ko, – sustabdyti minėtą priverstinio vykdymo procesą, kai tokias priemones skirti būtina siekiant užtikrinti visišką galutinio sprendimo veiksmingumą.

Iš tikrųjų be šios galimybės visais atvejais, kai priverstinis vykdymas iš hipoteka įkeisto turto atliekamas prieš bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui priimant sprendimą, kuriuo sutarties sąlyga, kuria pagrįsta hipoteka, pripažįstama nesąžininga, o priverstinio vykdymo procesas dėl to – niekiniu, toks sprendimas minėtam vartotojui leistų užtikrinti tik a posteriori apsaugą vien žalos atlyginimo pobūdžio, kuri būtų nepilna bei nepakankama ir nei tinkama, nei veiksminga priemonė užkirsti kelią šios sąlygos naudojimui, priešingai nei numatyta Direktyvos 93/13 7 straipsnio 1 dalyje. Tokia išvada taikoma juo labiau tuo atveju, kai turtas, kuris yra hipotekos dalykas, yra vartotojo, kuriam padaryta žala, ir jo šeimos būstas, nes šis vartotojų apsaugos mechanizmas, apimantis tik žalos ir palūkanų atlyginimą, neleidžia užkirsti kelio galutinai ir neatšaukiamai prarasti minėtą būstą. Taigi tokia proceso sistema gali pakenkti direktyva siekiamos apsaugos veiksmingumui.

(žr. 59–61, 64 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

7.        Direktyvą 93/13 dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 3 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip:

– „ryškaus neatitikimo“ vartotojo nenaudai sąvoka turi būti įvertinta analizuojant nacionalinės teisės nuostatas, taikytinas tuo atveju, kai nėra susitarimo tarp šalių, siekiant įvertinti, ar ir kiek dėl sutarties vartotojas atsiduria nepalankesnėje teisinėje padėtyje, palyginti su numatytąja galiojančioje nacionalinėje teisėje. Be to, šiuo tikslu gali pasirodyti svarbu įvertinti teisinę situaciją, kurioje yra minėtas vartotojas, atsižvelgiant į pagal nacionalinės teisės nuostatas jo turimas priemones užkirsti kelią nesąžiningų sąlygų naudojimui,

– siekiant sužinoti, ar atsiranda neatitikimas „nepaisant sąžiningumo reikalavimo“, svarbu patikrinti, ar pardavėjas arba tiekėjas, dorai ir teisingai veikdamas vartotojo atžvilgiu, galėjo pagrįstai tikėtis, jog vartotojas būtų sutikęs su atitinkama sąlyga, jei dėl jos būtų atskirai derėtasi.

Direktyvos 93/13 3 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad priede, į kurį daroma nuoroda šioje nuostatoje, pateikiamas tik orientacinis ir neišsamus sąlygų, kurias galima laikyti nesąžiningomis, sąrašas.

Be to, vadovaujantis minėtos direktyvos 4 straipsnio 1 dalimi, sutarties sąlygos nesąžiningumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į prekių ar paslaugų, dėl kurių buvo sudaryta sutartis, pobūdį ir remiantis sutarties sudarymo metu buvusiomis visomis jos sudarymo aplinkybėmis. Iš to išplaukia, kad šiuo požiūriu taip pat turi būti įvertintos pasekmės, kurias gali sukelti minėta sąlyga pagal sutarčiai taikytiną teisę, o tam reikia įvertinti nacionalinės teisės sistemą.

(žr. 68–71, 76 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)