2006 m. gruodžio 14 d. pareikštas ieškinys byloje Viega prieš Komisiją
(Byla T-375/06)
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Ieškovė: Viega GmbH & Co. KG (Attendorn, Vokietija), atstovaujama advokatų J. Burrichter, T. Mäger ir F. W. Bulst
Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija
Ieškovės reikalavimai
Panaikinti sprendimo 1 straipsnio 1 punktą tiek, kiek jame nustatoma, kad ieškovė pažeidė EB 81 straipsnio 1 dalį ir EEE sutarties 53 straipsnio 1 dalį;
Panaikinti sprendimo 2 straipsnį tiek, kiek jame ieškovei paskiriama 54,29 milijonų eurų bauda;
Nepatenkinus šių reikalavimų, atitinkamai sumažinti sprendimo 2 straipsnyje paskirtą baudą;
Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Ieškovė ginčija 2006 m. rugsėjo 20 d. Komisijos sprendimą C(2006) 4180 galutinis Byloje COMP/F-1/38.121 - Vamzdžių sujungimai. Ginčijamu sprendimu ieškovei už EB 81 straipsnio 1 dalies ir EEE sutarties 53 straipsnio 1 dalies pažeidimus buvo paskirta bauda. Komisija teigia, kad ieškovė varinių ir vario lydinių vamzdžių sujungimų rinkoje sudarė įvairius susitarimus, kuriais nuo1991 m. gruodžio 12 d. iki 2001 m. kovo 22 d. derino kainas, nustatė kainoraščius ir nuolaidas, sutarė dėl kainos pakėlimo įgyvendinimo mechanizmų, dalinosi rinkas ir klientus ir keitėsi kita verslo informacija.
Pagrįsdama savo ieškinį ieškovė nurodo keturis pagrindus.
Pirma, ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia Reglamento (EB) Nr. 1/2003
1 23 straipsnio 2 dalį, nes atsakovė pažeidė pagrindinius baudų nustatymo principus neteisingai nustatydama šiuo atveju taikomą apyvartą. Atsakovė nustatydama tariamo pažeidimo sunkumą ir nustatydama bendrą apyvartą atsižvelgė ir į presuotų vamzdžių sujungimų apyvartą, nors ieškovė niekada nepadarė su presuotais vamzdžių sujungimais susijusių konkurencijos pažeidimų.
Antra, ieškovė teigia, kad Komisija pažeidė EB 81 straipsnio 1 dalį ir EB 253 straipsnį klaidingai nustatydama ieškovės dalyvavimą veiksmuose, kuriais ji yra kaltinama, ir jo trukmę. Atsakovė nepateikė esminių įrodymų dėl ieškovės ir suklydo nuspręsdama, kad buvo padaryti pažeidimai.
Be to, ieškovė teigia, kad buvo pažeisti EB 81 straipsnio 1 dalis ir EB 253 straipsnis, nes ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje buvo klaidingai nustatytos su ieškove susijusios pažeidimo geografinės ribos.
Galiausiai ieškovė teigia, kad ginčijamo sprendimo 2 straipsnis pažeidžia Reglamento Nr. 1/2003 23straipsnio 2 dalį, nes Komisija pažeidė pagrindinius baudų nustatymo principus. Ji neteisingai taikė Baudų nustatymo metodo gaires
2 kai nusprendė, kad pažeidimas yra labai sunkus, klaidingai nustatė pažeidimo trukmę, atsižvelgdama į pažeidimo trukmę klaidingai nustatė didesnę pagrindinę baudą ir neatsižvelgė į lengvinančias aplinkybes.