TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2013 m. balandžio 11 d.(*)
„Žemės ūkis – EŽŪOGF – Reglamentas (EB) Nr. 1257/1999 – Parama kaimo plėtrai – Ankstyvo išėjimo į pensiją parama – Ne jaunesnis kaip 55 metų perduodantis asmuo, perdavimo momentu dar nesulaukęs įprasto pensinio amžiaus – Sąvoka „įprastas pensinis amžius“ – Nacionalinės teisės aktai, kuriuose nustatytas skirtingas pensinis amžius atsižvelgiant į lytį, o moterims pagal užaugintų vaikų skaičių – Bendrieji vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principai“
Byloje C‑401/11
dėl Nejvyšší správní soud (Čekijos Respublika) 2011 m. balandžio 12 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2011 m. liepos 28 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą
Blanka Soukupová
prieš
Ministerstvo zemědělství
TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro trečiosios kolegijos pirmininko pareigas einanti R. Silva de Lapuerta, teisėjai K. Lenaerts, G. Arestis (pranešėjas), J. Malenovský ir D. Šváby,
generalinis advokatas N. Jääskinen,
posėdžio sekretorė K. Sztranc‑Sławiczek, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. birželio 28 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– B. Soukupová, atstovaujamos advokato J. Tomášek,
– Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek,
– Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos M. Szpunar,
– Europos Komisijos, atstovaujamos M. van Beek, G. von Rintelen ir Z. Malůšková,
susipažinęs su 2012 m. spalio 23 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai ir iš dalies keičiančio bei panaikinančio tam tikrus reglamentus (OL L 160, p. 80; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 25 t., p. 391) 11 straipsnio ir bendrųjų Sąjungos teisės vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ginčą tarp ūkininkės B. Soukupová ir Ministerstvo zemědělství (Žemės ūkio ministerija) dėl to, kad ši ministerija atmetė ieškovės pareiškimą dalyvauti paramos suteikimo ūkininkams, anksčiau baigusiems ūkininkauti, programoje.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisės aktai
3 1978 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvos 79/7/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo nuoseklaus įgyvendinimo socialinės apsaugos srityje (OL L 6, p. 24; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk.,1 t., p. 215) 3 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Ši direktyva taikoma:
a) įstatymų nustatytoms socialinės apsaugos sistemoms, kurios numato apsaugą šiais atvejais:
<…>
– senatvės,
<…>
b) socialinės paramos sistemai [nuostatoms] tiek, kiek ji [jos] papildo arba pakeičia a punkte nurodytas sistemas.“
4 Šios direktyvos 7 straipsnis suformuluotas taip:
„1. Ši direktyva nepažeidžia valstybių narių teisės netaikyti jos nuostatų šiais atvejais:
a) nustatant pensinį amžių senatvės ir ištarnauto laiko pensijoms gauti ir su tuo susijusias galimybes gauti kitas išmokas;
b) nustatant lengvatas, susijusias su senatvės pensijų sistemomis, kurios taikomos vaikus užauginusiems asmenims, įgyjant teisę į išmokas nutraukus darbą ryšium su vaikų auginimu;
<…>
2. Valstybės narės reguliariai tikrina 1 dalyje nurodytas išimtis, kad, atsižvelgdamos į socialinę raidą konkrečiu klausimu, nuspręstų, ar yra pakankamai pagrindo toliau taikyti atitinkamas išlygas.“
5 Reglamento Nr. 1257/1999 23 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad ūkininkai turėtų būti skatinami anksti išeiti į pensiją, kad pagerintų žemės ūkio valdų gyvybingumą.
6 Pagal šio reglamento 40 konstatuojamąją dalį, be kita ko, turėtų būti remiamos priemonės nelygybei pašalinti ir lygioms moterų ir vyrų galimybėms skatinti.
7 Šio reglamento 2 straipsnio vienuoliktoje įtraukoje numatyta, kad parama kaimo plėtrai, susijusiai su ūkininkavimo veiklos rūšimis ir jų pertvarka, gali būti skirta nelygioms moterų ir vyrų teisėms panaikinti ir vienodoms galimybėms skatinti, ypač remiant moterų inicijuojamus ir įgyvendinamus projektus.
8 Reglamento Nr. 1257/1999 IV skyriaus „Ankstyvas išėjimas į pensiją“ 10 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:
„Suteikiant paramą anksčiau išeinantiems į pensiją ūkininkams siekiama toliau išvardytų tikslų:
– aprūpinti pajamomis pagyvenusius ūkininkus, apsisprendusius baigti ūkininkavimą,
– skatinti pagyvenusių ūkininkų keitimą jaunesniais, kurie prireikus gali padidinti veikiančių žemės ūkio valdų ekonominį gyvybingumą,
– keisti žemės ūkio paskirties žemės paskirtį, jei jos ekonominis gyvybingumas yra nepakankamas.“
9 Šio reglamento 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Ūkį perduodantis asmuo:
– turi išties nutraukti komercinį ūkininkavimą, tačiau jis gali toliau tęsti nekomercinę veiklą ir toliau naudoti pastatus,
– turi būti ne jaunesnis kaip 55 metų, bet valdos perdavimo metu dar nesulaukęs nustatyto [įprasto] pensinio amžiaus ir
– iki perdavimo ūkininkavęs pastaruosius 10 metų.“
10 Šio reglamento 12 straipsnio 2 dalyje numatyta:
„Ankstyvo išėjimo į pensiją paramos laikotarpis yra ne ilgesnis kaip 15 metų ūkį perduodančiam asmeniui ir 10 metų – ūkio darbininkui. Parama negali būti suteikiama po to, kai ūkį perduodančiam asmeniui sukako 75 metai, o darbininkas sulaukė įprasto pensinio amžiaus.
Jeigu ūkį perduodančiam asmeniui įprastą senatvės pensiją moka valstybė narė, ankstyvo išėjimo į pensiją parama skiriama kaip priedas atsižvelgus į nacionalinės senatvės pensijos dydį.“
Čekijos teisės aktai
11 Remdamasi Reglamentu Nr. 1257/1999, Čekijos Respublika 2005 m. sausio 26 d. priėmė Vyriausybės dekretą Nr. 69/2005, kuriuo nustatomos paramos ūkininkams, anksčiau baigusiems ūkininkauti, suteikimo sąlygos (nařízení vlády č. 69/2005 Sb., o stanovení podmínek pro poskytování dotace v souvislosti s předčasným ukončením provozování zemědělské činnosti zemědělského podnikatele). Vyriausybės dekreto 1 straipsnyje numatyta, kad šio dekreto tikslas – teikti paramą pagal paramos ūkininkams, anksčiau baigusiems ūkininkauti, suteikimo programą.
12 Pagal šio vyriausybės dekreto 3 straipsnio 1 dalies b punktą užsiregistravimas pagal šią schemą siejamas su sąlyga, kad pareiškėjas pareiškimo pateikimo dieną nebūtų jaunesnis kaip 55 metų ir dar nebūtų sulaukęs amžiaus, būtino teisei į senatvės pensiją įgyti.
13 Pensijų draudimo įstatymo Nr. 155/1995 (zákon č. 155/1995 Sb., o důchodovém pojištění) redakcijos, taikytinos pagrindinės bylos aplinkybėms, 32 straipsnio, į kurį pateikiama nuoroda vyriausybės dekreto 3 straipsnio 1 dalies b punkte, 1 ir 2 dalyse numatyta:
„1. Pensinis amžius yra:
a) vyrams – 60 metų;
b) moterims:
1) 53 metai, jeigu jos užaugino ne mažiau kaip 5 vaikus;
2) 54 metai, jeigu jos užaugino 3 arba 4 vaikus;
3) 55 metai, jeigu jos užaugino 2 vaikus;
4) 56 metai, jeigu jos užaugino vieną vaiką; arba
5) 57 metai, jeigu apdraustosios sulaukė šio amžiaus 1995 m. gruodžio 31 d.
2. Apdraustiesiems asmenims, kurie sulaukė 1 dalyje nustatyto amžiaus laikotarpiu nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., pensinis amžius nustatomas prie mėnesio, kurį apdraustasis sulaukė šio amžiaus, pridedant 2 mėnesius vyrams ir 4 mėnesius moterims už kiekvienus kalendorinius metus, net nepilnus, laikotarpiu nuo 1995 m. gruodžio 31 d. iki dienos, kai pasiekiamos 1 dalyje nustatytos amžiaus ribos, ir pensiniu amžiumi laikomas amžius, kurio sulaukiama taip nustatyto mėnesio dieną, kuri atitinka apdraustojo asmens gimimo dieną; jeigu taip nustatytas mėnuo neturi tokios dienos, pensiniu amžiumi laikomas amžius, kurio sulaukiama paskutinę taip nustatyto mėnesio dieną.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
14 1947 m. sausio 24 d. gimusi ūkininkė B. Soukupová užaugino du vaikus. 2004 m. gegužės 24 d. ji sulaukė amžiaus, kai atsirado teisė gauti senatvės pensiją taikant Įstatymo Nr. 155/1995 32 straipsnio 1 ir 2 dalis.
15 2006 m. spalio 3 d. B. Soukupová pateikė pareiškimą Nacionaliniam intervencijos į žemės ūkį fondui dėl dalyvavimo paramos suteikimo ūkininkams, anksčiau baigusiems ūkininkauti, programoje.
16 2006 m. gruodžio 20 d. šis pareiškimas buvo atmestas pagal Vyriausybės dekreto Nr. 69/2005 3 straipsnio 1 dalies b punktą motyvuojant tuo, kad šio pareiškimo pateikimo dieną B. Soukupová buvo sulaukusi amžiaus, būtino teisei į senatvės pensiją įgyti.
17 B. Soukupová pateikė skundą dėl šio sprendimo Ministerstvo zemědělství; ši ministerija jį atmetė 2007 m. balandžio 12 d. sprendimu.
18 B. Soukupová, siekdama ginčyti šį sprendimą, kreipėsi į Městský soud v Praze (Prahos miesto teismas). Ieškinyje ji tvirtino, kad Vyriausybės dekreto Nr. 69/2005 3 straipsnio 1 dalies b punktas prieštarauja Reglamento Nr. 1257/1999 11 straipsnio 1 dalies antrai įtraukai, nes šiame reglamente kalbama apie „įprastą pensinį amžių“, o minėtame dekrete – apie „amžių, būtiną teisei į senatvės pensiją įgyti“. Nurodžiusi, kad 3 straipsnyje numatyta sąlyga yra diskriminacinė, nes amžius, būtinas teisei į senatvės pensiją įgyti, kaip jis suprantamas pagal minėtą 3 straipsnį, nustatytas skirtingai vyrams ir moterims, be to, moterims jis skiriasi, atsižvelgiant į užaugintų vaikų skaičių, B. Soukupová reikalavo, kad sąvoka „įprastas pensinis amžius“, kaip ji suprantama minėtame reglamente, būtų aiškinama taip, kad nebūtų diskriminuojami tam tikri pareiškėjai. Ji tvirtino, kad pagal Čekijos reglamentavimą moterims, užauginusioms daugiausia vaikų, objektyviai skirtas trumpesnis laikotarpis pareiškimui dalyvauti paramos suteikimo ūkininkams, anksčiau baigusiems ūkininkauti, programoje pateikti nei tas, kuris nustatytas vyrams arba moterims, užauginusioms mažiau vaikų.
19 2009 m. balandžio 30 d. sprendimu Městský soud v Praze panaikino minėtą Ministerstvo zemědělství sprendimą ir teigė, kad nėra teisinio motyvo pagrįsti skirtumą tarp vyro ūkininko ir moters ūkininkės, kiek tai susiję su galimybe gauti paramą žemės ūkiui. Taigi jis atmetė bet kokį aiškinimą, galintį sukelti nepagrįstą nevienodą požiūrį į pareiškėjus. Be to, jis nusprendė, kad amžius, leidžiantis dalyvauti paramos suteikimo ūkininkams, anksčiau baigusiems ūkininkauti, programoje, turi būti laikomas įprastu pensiniu amžiumi, vienodai nustatytu visiems pareiškėjams.
20 Ministerstvo zemědělství pateikė kasacinį skundą dėl šio sprendimo Nejvyšší správní soud (Vyriausiasis administracinis teismas). Ministerija skunde tvirtino, kad Reglamente Nr. 1257/1999 numatytos konkrečios nuostatos tik dėl žemesnės pareiškėjų amžiaus ribos. Ji teigė, kad formuluočių „įprastas pensinis amžius“, kaip nustatyta šio reglamento 11 straipsnio 1 dalies antroje įtraukoje, ir „pensinis amžius“, kaip nustatyta Įstatymo Nr. 155/1995 32 straipsnyje, prasmė yra panaši. Ši ministerija tvirtino, kad siekiant tiksliai ir objektyviai nustatyti įprastą pensinį amžių, kaip jis suprantamas pagal 11 straipsnį, buvo nuspręsta apibrėžti šį amžių vidaus teisės sistemoje taikant 32 straipsnį. Ministerstvo zemědělství taip pat nurodė, kad toks pats įprasto pensinio amžiaus nustatymo metodas įtvirtintas Čekijos vyriausybės programiniame dokumente „2004–2006 m. laikotarpio Čekijos Respublikos horizontalusis kaimo plėtros planas“, patvirtintame tiek šios valstybės vyriausybės 2003 m. liepos 9 d. Sprendimu Nr. 671, tiek 2004 m. rugsėjo 3 d. Europos Komisijos sprendimu 2004 CZ 06 G DO 001.
21 Abejodamas dėl B. Soukupová teisės dalyvauti paramos suteikimo ūkininkams, anksčiau baigusiems ūkininkauti, programoje, numatytos Vyriausybės dekrete Nr. 69/2005, ir manydamas, kad reikia gauti atsakymą dėl Reglamento Nr. 1257/1999 11 straipsnio 1 dalies antroje įtraukoje nurodytos sąvokos „įprastas pensinis amžius“ išaiškinimo ir atsakymą į klausimą, ar vertinant paraiškas dalyvauti šioje programoje pagal Sąjungos teisę galima daryti skirtumą tarp pareiškėjų, atsižvelgiant į jų lytį ir užaugintų vaikų skaičių, Nejvyšší správní soud nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar „įprasto pensinio amžiaus“ sąvoką perduodant ūkį pagal reglamento [Nr. 1257/1999] 11 straipsnį galima aiškinti kaip konkretaus pareiškėjo „amžių, būtiną teisei į senatvės pensiją įgyti“ pagal nacionalinę teisę?
2. Jeigu į pirmąjį klausimą bus atsakyta teigiamai: ar su Sąjungos teise ir jos bendraisiais principais suderinama tai, kad „įprastas pensinis amžius“ perduodant ūkį atskiriems pareiškėjams nustatomas skirtingai, atsižvelgiant į jų lytį ir užaugintų vaikų skaičių?
3. Jeigu į pirmąjį klausimą bus atsakyta neigiamai: į kokius kriterijus turi atsižvelgti nacionalinis teismas, aiškindamas „įprasto pensinio amžiaus“ sąvoką ūkio perdavimo pagal reglamento [Nr. 1257/1999] 11 straipsnį atveju?“
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl pirmojo ir antrojo klausimų
22 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pateikdamas pirmąjį ir antrąjį klausimus, kuriuos reikia nagrinėti kartu, iš esmės klausia, ar su Sąjungos teise ir jos bendraisiais vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principais suderinama tai, kad taikant atitinkamos valstybės narės nacionalinės pensijų sistemos nuostatas dėl amžiaus, būtino teisę į senatvės pensiją įgyti, „įprastas pensinis amžius“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1257/1999 11 straipsnio 1 dalies antrą įtrauką, nustatomas skirtingai, atsižvelgiant į pareiškėjo, prašančio anksčiau į pensiją išėjusių ūkininkų paramos, lytį, o moteriškos lyties pareiškėjų atveju – į suinteresuotosios užaugintų vaikų skaičių.
23 Šiuo atžvilgiu visų pirma svarbu nurodyti, kad, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1257/1999 10 straipsnio 1 dalies, anksčiau į pensiją išėjusių ūkininkų paramos mechanizmo tikslas – be kita ko, suteikti pajamų pagyvenusiems ūkininkams, kurie nusprendžia baigti ūkininkauti, ir skatinti jų pakeitimą ūkininkais, kurie prireikus gali padidinti veikiančių žemės ūkio valdų ekonominį gyvybingumą. Pastarasis tikslas taip pat nurodytas šio reglamento 23 konstatuojamojoje dalyje.
24 Iš to matyti, kad ši ankstyvo išėjimo į pensiją parama yra ekonominė paskata, kuria siekiama paskatinti pagyvenusius ūkininkus galutinai baigti ūkininkauti anksčiau, nei jie tai darytų įprastomis sąlygomis, ir taip palengvinti struktūrinius žemės ūkio sektoriaus pakeitimus, siekiant labiau užtikrinti žemės ūkio valdų gyvybingumą.
25 Reikia konstatuoti, kaip išvados 47 punkte nurodė generalinis advokatas, kad Reglamente Nr. 1257/1999 numatyta anksčiau į pensiją išėjusių ūkininkų parama yra Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) finansuojama bendros žemės ūkio politikos priemonė, skirta žemės ūkio valdų gyvybingumui užtikrinti, o ne Direktyvos 79/7 taikymo sričiai priklausanti socialinio draudimo išmoka.
26 Tačiau nors šiomis sąlygomis „įprasto pensinio amžiaus“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1257/1999 11 straipsnio 1 dalies antrą įtrauką, nustatymas, nesant suderinimo Sąjungos teisėje, priskiriamas valstybių narių kompetencijai, taikydamos šį reglamentą valstybės narės negali remtis nevienodu požiūriu, kurį pagal Direktyvos 79/7 7 straipsnio 1 dalį joms leidžiama išlaikyti nustatant pensinį amžių socialinės apsaugos srityje. Negali būti laikoma, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas suteikė teisę šioms valstybėms narėms, įgyvendinančioms šį reglamentą, priimti priemones, kurios pažeistų bendruosius Sąjungos teisės principus ir pagrindines teises, vien dėlto, kad jis pateikė nuorodą į nesuderintą sąvoką (šiuo klausimu žr. 2006 m. birželio 27 d. Sprendimo Parlamentas prieš Tarybą, C‑540/03, Rink. p. I‑5769, 22 ir 23 punktus).
27 Be to, reikia nurodyti, kad Reglamento Nr. 1257/1999 40 konstatuojamojoje dalyje rekomenduojama remti priemones, kuriomis siekiama panaikinti nelygybę ir skatinti lygias vyrų ir moterų galimybes. Šio reglamento 2 straipsnio vienuoliktoje įtraukoje taip pat numatyta, kad parama kaimo plėtrai gali būti susijusi su nelygybės panaikinimu ir lygių vyrų ir moterų galimybių skatinimu. Todėl iš šių nuostatų matyti, kad paramos, kuri suteikiama remiantis šiuo reglamentu, atžvilgiu svarbu užtikrinti vienodą požiūrį į moteris ir vyrus ir kartu uždrausti bet kokią diskriminaciją pagal lytį.
28 Todėl įgyvendindamos Reglamentą Nr. 1257/1999 valstybės narės pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio 1 dalį turi laikytis vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų, įtvirtintų šios chartijos 20 straipsnyje, 21 straipsnio 1 dalyje ir 23 straipsnyje.
29 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principai reikalauja, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos – vienodai, nebent toks vertinimas būtų objektyviai pateisinamas (žr., be kita ko, 1997 m. liepos 17 d. Sprendimo National Farmers’ Union ir kt., C‑354/95, Rink. p. I‑4559, 61 punktą; 2010 m. liepos 11 d. Sprendimo Grootes, C‑152/09, Rink. p. I‑11285, 66 punktą bei 2011 m. kovo 1 d. Sprendimo Association belge des Consommateurs Test-Achats ir kt., C‑236/09, Rink. p. I‑773, 28 punktą).
30 Šioje byloje reikia konstatuoti, kad pagyvenusių moteriškos ir vyriškos lyčių ūkininkų situacija yra panaši atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1257/1999 10 straipsnio 1 dalyje numatyta ankstyvo išėjimo į pensiją parama siekiamą tikslą paskatinti šiuos ūkininkus, nesvarbu, kokia jų lytis ir kiek vaikų jie užaugino, galutinai baigti anksčiau ūkininkauti, siekiant labiau užtikrinti žemės ūkio valdų gyvybingumą, kaip tai matyti iš šio sprendimo 24 punkto. Šie ūkininkai, tiek vyrai, tiek moterys, gali pretenduoti į tokią paramą, jeigu jie, kaip reikalaujama šio reglamento 11 straipsnio 1 dalyje, galutinai nutraukė bet kokį komercinį ūkininkavimą, iki šio perdavimo ūkininkavo dešimt metų ir yra ne jaunesni kaip 55 metų, bet šio perdavimo metu dar nesulaukę įprasto pensinio amžiaus.
31 Šiomis sąlygomis Sąjungos teisei ir jos bendriesiems vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principams prieštarautų tai, kad šios situacijos būtų vertinamos skirtingai dėl to, kad taikant atitinkamos valstybės narės nacionalinės sistemos nuostatas „įprastas pensinis amžius“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1257/1999 11 straipsnio 1 straipsnio antrą įtrauką, nustatomas skirtingai, t. y. pagal anksčiau į pensiją išėjusių ūkininkų paramos pareiškėjo lytį ir moteriškos lyties pareiškėjų atveju – pagal suinteresuotosios užaugintų vaikų skaičių.
32 Šios teisės ir šių principų nesilaikoma, jeigu leidžiama objektyviai nepagrįstai nevienodai vertinti šios ankstyvo išėjimo į pensiją paramos pareiškėjus, kurie dėl savo lyties ir (kai pareiškėjai yra moteriškos lyties) dėl užaugintų vaikų skaičiaus priklauso kategorijai ūkininkų, kurie šio amžiaus, nustatomo pagal nacionalinės sistemos nuostatas, sulaukia anksčiau nei kitai kategorijai priklausantys ūkininkai. Tokiu atveju antrajai kategorijai priklausantiems ūkininkams suteikiamas ilgesnis laikotarpis pateikti pareiškimą dėl paramos, todėl be objektyvaus pateisinimo jie turi privilegijų, palyginti su priklausančiaisiais pirmajai kategorijai, kurių tokiems patiems pareiškimams taikomos griežtesnės šios paramos suteikimo sąlygos.
33 Pagrindinėje byloje remiantis nagrinėjamais teisės aktais toks asmuo, kaip antai B. Soukupová, kuri baigia ūkininkauti būdama tokio amžiaus, kuris yra tarp įprasto pensinio amžiaus, nustatomo pagal šiuos teisės aktus atsižvelgiant į lytį ir užaugintų vaikų skaičių, ir įprasto pensinio amžiaus, nustatomo pagal šiuos teisės aktus ūkininkams vyrams, negali gauti ankstyvo išėjimo į pensiją paramos, todėl visą tolesnį gyvenimo laikotarpį jos teisės yra apribotos, t. y. ji gauna už šią paramą mažesnio dydžio senatvės pensiją, o ūkininkas vyras, kuris baigia ūkininkauti tokio paties amžiaus kaip ji, gali gauti tokią paramą iš viso per penkiolikos metų laikotarpį arba kol jam sukaks septyniasdešimt penkeri metai, kaip tai nustatyta Reglamento Nr. 1257/1999 12 straipsnio 2 dalyje, atskaitant iš atitinkamos valstybės narės mokamos senatvės pensijos.
34 Priešingai, nei teigia Čekijos ir Lenkijos vyriausybės, toks nevienodas požiūris, kaip taikomas pagal nacionalinės teisės aktus pagrindinėje byloje, negali būti objektyviai pagrįstas. Kaip išvados 61 punkte nurodė generalinis advokatas, struktūrinių pakeitimų žemės ūkio sektoriuje tikslų, kurie siejami su ankstyvo išėjimo į pensiją parama, teikiama pagal Reglamentą Nr. 1257/1999, valstybės narės akivaizdžiai gali pasiekti netaikydamos nevienodo požiūrio.
35 Kalbant apie vienodo požiūrio principo nesilaikymo pasekmes tokioje situacijoje, kokia aptariama pagrindinėje byloje, reikia priminti, kad Sąjungos teisei prieštaraujančios diskriminacijos atveju tol, kol nėra priimtos vienodą požiūrį atkuriančios priemonės, lygybės principo laikymasis gali būti užtikrintas tik neprivilegijuotai kategorijai priklausantiems asmenims suteikiant tas pačias privilegijas kaip ir priklausantiesiems privilegijuotai kategorijai (žr. 1999 m. sausio 26 d. Sprendimo Terhoeve, C‑18/95, Rink. p. I‑345, 57 punktą ir 2011 m. birželio 22 d. Sprendimo Landtová, C‑399/09, Rink. p. I‑5573, 51 punktą). Taigi neprivilegijuotam asmeniui turi būti suteiktos tokios pačios sąlygos kaip asmeniui, kuris naudojasi atitinkama privilegija.
36 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį ir antrąjį klausimus reikia atsakyti: su Sąjungos teise ir jos bendraisiais vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principais nesuderinama tai, kad taikant atitinkamos valstybės narės nacionalinės pensijų sistemos nuostatas dėl amžiaus, būtino teisę į senatvės pensiją įgyti, „įprastas pensinis amžius“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1257/1999 11 straipsnio 1 dalies antrą įtrauką, nustatomas skirtingai, atsižvelgiant į pareiškėjo, prašančio anksčiau į pensiją išėjusių ūkininkų paramos, lytį, o moteriškos lyties pareiškėjų atveju – į suinteresuotosios užaugintų vaikų skaičių.
Dėl trečiojo klausimo
37 Atsižvelgiant į atsakymą į pirmąjį ir antrąjį klausimus, į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo trečiąjį klausimą atsakyti nereikia.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:
Su Sąjungos teise ir jos bendraisiais vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principais nesuderinama tai, kad taikant atitinkamos valstybės narės nacionalinės pensijų sistemos nuostatas dėl amžiaus, būtino teisę į senatvės pensiją įgyti, „įprastas pensinis amžius“, kaip jis suprantamas pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai ir iš dalies keičiančio bei panaikinančio tam tikrus reglamentus 11 straipsnio 1 dalies antrą įtrauką, nustatomas skirtingai, atsižvelgiant į pareiškėjo, prašančio anksčiau į pensiją išėjusių ūkininkų paramos, lytį, o moteriškos lyties pareiškėjų atveju – į suinteresuotosios užaugintų vaikų skaičių.
Parašai.