2011 m. gegužės 27 d. Kaimer GmbH & Co. Holding KG ir kt. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. kovo 24 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-379/06, Kaimer GmbH & Co. Holding KG, Sanha Kaimer GmbH & Co. KG, Sanha Italia Srl. prieš Europos Komisiją
(Byla C-264/11 P)
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Apeliantės: Kaimer GmbH & Co. Holding KG, Sanha Kaimer GmbH & Co. KG, Sanha Italia Srl., atstovaujamos advokato J. Brück
Kita proceso šalis: Europos Komisija
Apeliančių reikalavimai
Panaikinti 2011 m. kovo 24 d. Bendrojo Teismo sprendimą Kaimer ir kt prieš Komisiją byloje T-379/06 tiek, kiek ieškinys buvo atmestas, ir panaikinti 2006 m. rugsėjo 20 d. Komisijos sprendimą (dokumento Nr. K(2006) 4180, byla Nr. COMP/F-1/38.121 - Jungtys).
Nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti 2011 m. kovo 24 d. Bendrojo Teismo sprendimą Kaimer ir kt prieš Komisiją byloje T-379/06 tiek, kiek ieškinys buvo atmestas, ir sumažinti baudą, nustatytą 2006 m. rugsėjo 20 d. Komisijos sprendimo (dokumento Nr. K(2006) 4180, byla Nr. COMP/F-1/38.121 - Jungtys) 2 straipsnyje.
Nepatenkinus antrojo reikalavimo, grąžinti bylą Bendrajam Teismui naujam sprendimui priimti.
Priteisti iš kitos proceso šalies bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Šis apeliacinis skundas pateiktas dėl Bendrojo Teismo sprendimo, kuriuo šis teismas iš dalies atmetė apeliančių ieškinį dėl 2006 m. rugsėjo 20 d. Komisijos sprendimo K(2006) 4180 galutinis, susijusio su EB sutarties 81 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio taikymo procedūra (Byla COMP/F-1/38.121 - Jungtys).
Apeliantės nurodo iš viso tris apeliacinio skundo pagrindus:
Pirmuoju apeliacinio skundo pagrindu apeliantės nurodo, kad Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus. Tariamą pažeidimo pradžios momentą Bendrasis Teismas grindžia tam tikrais įrodymais. Priešingai, nei yra aiškiai nurodyta šių įrodymų formuluotėje, Bendrasis Teismas tai laiko pažeidimo pradžios įrodymu. Tinkamai vertinant įrodymus, aiškiai matyti, jog yra priešingai, t. y., kad dėl apeliančių veiksmų rinkoje egzistavo netikrumas rinkoje. Tinkamai įvertinti įrodymus įmanoma, remiantis pačiu dokumentu, nerenkant papildomų įrodymų.
Antruoju apeliacinio skundo pagrindu apeliantės tvirtina, kad neteisingai vertinama prašymus dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo padavusių asmenų argumentų įrodomoji vertė. Antrasis apeliacinio skundo pagrindas grindžiamas dviem motyvais. Pirma, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, skirdamas ypatingą įrodomąją vertę prašymus dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo padavusių asmenų pareiškimams. Šioje byloje reikšmingi prašymus dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo padavusių asmenų pareiškimai susiję su prašymus dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo padavusiais asmenimis, kurie Komisijai turėjo nurodyti pridėtinę vertę, siekdami gauti labiausiai įmanomą baudos sumažinimą. Ši situacija veda prie pernelyg kaltinančios tendencijos argumentų atžvilgiu, o ne prie ypatingos įrodomosios vertės. Šios aplinkybės Bendrasis Teismas nenagrinėjo sprendimo motyvuose.
Antra, Bendrasis Teismas nepaaiškino skirtumo tarp konkrečių prašymus dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo padavusių asmenų argumentų, dėlto sprendimo motyvai yra neišsamūs ir klaidingi. Byloje apeliantės neįvardijo pirmojo prašymą dėl atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo padavusio asmens kaip pažeidimo dalyvio, nors jis pateikė visus argumentus ir dėl to visiškai buvo atleistas nuo baudos. Apeliantėms skirti kaltinimai yra pagrįsti kito prašymą dėl atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo padavusio asmens argumentais. Šis prieštaravimas turėjo būti išspręstas, ypač jei pirmosios įmonės, bendradarbiaujančios su Komisija, pareiškimui skiriama ypatinga įrodomoji vertė.
Trečiuoju apeliacinio skundo pagrindu apeliantės nurodo Pagrindinių teisių chartijos ir Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) pažeidimą. Apeliantės tvirtina, kad šie svarbiausi teisės aktai buvo pažeisti dviem aspektais. Pirma, patikrinti teisingumą, kurį nagrinėjamoje byloje dėl kartelių baudų atlieka Bendrasis Teismas, nepakanka Pagrindinių teisių chartijos ir EŽTK reikalavimams, keliamiems veiksmingai teisinei gynybai. Šiomis aplinkybėmis apeliantės nurodo, kad Komisijos sprendimai dėl baudų turi kažkiek baudžiamojo poveikio charakterį. Antra, pati Komisijos procedūra taip pat neatitinka EŽTK ir Pagrindinių teisių chartijos reikalavimų. Grįsdamos šį teiginį, apeliantės tvirtina, kad Komisija tiria faktus, kaltina įmones ir vėliau net pati priima sprendimą dėl sankcijos ir jos dydžio. Tokia procedūra būtų priimtina, tik jei visus Komisijos sprendimus peržiūrėtų teismas. Kaip nurodyta trečiojo apeliacinio skundo pagrindo pirmojoje motyvų dalyje, Bendrasis Teismas apsiriboja vis dėlto paskesniu Komisijos sprendimų peržiūrėjimu akivaizdžių neatitikimų atveju ir nedaro tiesioginių išvadų dėl faktinių aplinkybių.
____________