GENERALINIO ADVOKATO
NIILO JÄÄSKINEN IŠVADA,
pateikta 2014 m. liepos 10 d.(1)
Byla C‑212/13
František Ryneš
prieš
Úřad pro ochranu osobních údajů
(Nejvyšší správní soud (Čekijos Respublika) pateiktas prašymas
priimti prejudicinį sprendimą)
„Teisės aktų derinimas – Asmens duomenų tvarkymas – Direktyva 95/46/EB – Taikymo sritis – Nukrypstančios nuostatos – 3 straipsnio 2 dalis – Sąvoka „užsiimdamas tik asmenine ar namų ūkio veikla“ – Prie įėjimo į asmens, naudojančio duomenų įrašymo sistemą, namą esančios viešosios erdvės ir įėjimo į kaimynų namą vaizdo įrašymas stebėjimo kamera“
I – Įvadas
1. 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(2) įtvirtintas išsamus šios srities reglamentavimas. Tačiau pagal šios direktyvos 3 straipsnio 2 dalies antrą įtrauką ši direktyva netaikoma asmens duomenų tvarkymui, „kai duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas tik asmenine ar namų ūkio veikla“(3).
2. Nejvyšší správní soud (Čekijos Aukščiausiasis Administracinis Teismas) prašo Teisingumo Teismo išaiškinti šią išimtį byloje tarp F. Ryneš ir Úřad pro ochranu osobních údajů (Asmens duomenų apsaugos tarnyba, toliau – Tarnyba) dėl sprendimo, kuriuo Tarnyba pripažino, kad F. Ryneš padarė kelis asmens duomenų apsaugos pažeidimus savo namo pastogėje įrengęs vaizdo stebėjimo kamerą, kuria buvo filmuojamas ne tik jo namas, bet ir viešasis kelias, ir priešais esantis namas.
3. Jeigu neklystu, Teisingumo Teismas dar niekada nėra nagrinėjęs bylos, kurioje būtų konstatavęs, kad tenkinamos Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalies antros įtraukos taikymo sąlygos, nors šios nuostatos taikytinumu remtasi byloje Lindqvist(4). Atsižvelgdamas į požiūrį, kuris matyti iš Teisingumo Teismo praktikos, visų pirma iš neseniai priimtų sprendimų Digital Rights Ireland / Seitlinger ir kt.(5) ir Google Spain ir Google(6), kuriuose pripažinta pagrindinės teisės į asmens duomenų apsaugą viršenybė, šioje išvadoje siūlau pripažinti, kad minėta išimtis neapima tokių atvejų, kokie nurodyti šioje byloje, todėl jiems taikoma Direktyva 95/46.
4. Reikėtų pabrėžti, kad tai, ar F. Ryneš atlikti veiksmai „siekiant apsaugoti būsto savininkų turtą, sveikatą ir gyvybę“ patenka į Direktyvos 95/46 taikymo sritį, visiškai neturi jokios įtakos galimybei vykdyti tokį stebėjimą. Vienintelis šios bylos tikslas yra patikslinti, koks šiuo atveju taikytinas teisinis reglamentavimas.
II – Teisinis pagrindas
A – Sąjungos teisė
5. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnyje numatyta, kad „kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir komunikacijos slaptumas“.
6. Chartijos 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „[k]iekvienas turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą“. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse patikslinta:
„2. [Asmens] duomenys turi būti tinkamai tvarkomi ir naudojami tik konkretiems tikslams ir tik atitinkamam asmeniui sutikus ar kitais įstatymo nustatytais teisėtais pagrindais. Kiekvienas turi teisę susipažinti su surinktais jo asmens duomenimis bei į tai, kad jie būtų ištaisomi.
3. Nepriklausoma institucija kontroliuoja, kaip laikomasi šių taisyklių.“(7)
7. Direktyvos 95/46 12 ir 16 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:
„(12) <...> [šie apsaugos principai] netaikomi asmens duomenis tvarkant tokiam fiziniam asmeniui, kuris užsiima tik asmeninio pobūdžio veikla, kaip susirašinėjimas ar adresų užrašų saugojimas;
(16) <...> ši direktyva neapima atvejų, kai tvarkomi garsiniai ar vaizdiniai duomenys, pavyzdžiui, vaizdinio sekimo metu, jeigu tvarkoma visuomenės saugumo, gynybos, nacionalinio saugumo sumetimais arba vykdant valstybinę su baudžiamąja teise susijusią veiklą ar kitą Bendrijos teisės aktų neapimamą veiklą“.
8. Direktyvos 3 straipsnyje „Taikymo sritis“ numatyta:
„1. Ši direktyva taikoma automatiniais būdais tvarkant asmens duomenis ištisai arba dalimis ir neautomatiniais būdais tvarkant asmens duomenis, kai tie duomenys sudaro arba yra skirti sudaryti rinkmenų sistemos dalį.
2. Ši direktyva netaikoma tvarkant asmens duomenis:
– kai yra užsiimama tokia veikla, kuri nepatenka į Bendrijos teisės taikymo sritį, kaip antai veikla, kuri numatyta Europos Sąjungos sutarties V ir VI dalyse, taip pat kai atliekamos tvarkymo operacijos, susijusios su visuomenės saugumu, gynyba, valstybės saugumu (taip pat ir valstybės ekonomine gerove, kai tvarkymo operacija susijusi su valstybės saugumo klausimais) ir su valstybės veiksmais baudžiamosios teisės srityje;
– kai duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas tik asmenine ar namų ūkio veikla.“
B – Čekijos teisės aktai
9. Įstatymo Nr. 101/2000 Sb. dėl asmens duomenų apsaugos, kuriuo pakeičiami kai kurie įstatymai (toliau – Įstatymas Nr. 101/2000), 3 straipsnio 3 dalyje numatyta:
„Šis įstatymas neapima asmens duomenų tvarkymo, kurį atlieka fizinis asmuo išimtinai savo asmeniniams poreikiams.“
10. Pagal minėto įstatymo 5 straipsnio 2 dalies e punktą asmens duomenys iš principo gali būti tvarkomi tik turint duomenų subjekto sutikimą. Nesant tokio sutikimo, minėti duomenys gali būti tvarkomi paaiškėjus, kad to reikia siekiant apsaugoti įstatymo saugomas duomenų valdytojo, duomenų gavėjo ar kito atitinkamo asmens teises ir interesus. Tačiau šitaip tvarkant asmens duomenis neturi būti pažeista duomenų subjekto teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.
11. Minėto įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama duomenų valdytojo atsakomybė tais atvejais, kai jis padaro tokius pažeidimus: tvarko asmens duomenis be duomenų subjekto sutikimo, nesuteikia duomenų subjektui atitinkamos informacijos arba neįvykdo pareigos informuoti kompetentingą instituciją.
III – Pagrindinė byla, prejudicinis klausimas ir procesas Teisingumo Teisme
12. Nuo 2007 m. spalio 5 d. iki 2008 m. balandžio 11 d. F. Ryneš naudojo savo namo pastogėje įrengtą kamerą. Ji buvo fiksuota, be galimybės sukioti, ir filmavo įėjimą į namą, viešąjį kelią ir įėjimą į priešais esantį namą. Sistema leido daryti tik vaizdo įrašą, šis buvo saugomas nuolatinio įrašymo įrenginyje, t. y. kietajame diske. Kai diskas prisipildydavo, esamas įrašas buvo ištrinamas ir vietoj jo daromas naujas įrašas. Įrašymo įrenginys neturėjo monitoriaus, todėl įrašo nebuvo galima žiūrėti realiuoju laiku. Tik F. Ryneš turėjo tiesioginę prieigą prie sistemos ir įrašytų duomenų.
13. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad vienintelė priežastis, dėl kurios jis naudojo tą kamerą, buvo siekis apsaugoti savo ir savo šeimos turtą, sveikatą ir gyvybę. Iš tiesų, ir jis, ir jo šeima per keletą metų buvo ne kartą užpulti nežinomo asmens, šis nebuvo surastas. Be to, 2005 ir 2007 m. keletą kartų buvo išdaužyti jo sutuoktinei priklausančio namo langai.
14. Naktį iš 2007 m. spalio 6‑osios į 7‑ąją iš laidynės paleistu daiktu buvo išdaužtas M. Ryneš namo langas. Dėl nagrinėjamos vaizdo stebėjimo sistemos pavyko nustatyti dviejų įtariamųjų tapatybę. Įrašai buvo perduoti policijai ir paskui jais buvo remtasi kaip įrodymais baudžiamajame procese.
15. Vienas iš įtariamųjų paprašė Tarnybos patikrinti F. Ryneš vaizdo stebėjimo sistemą; 2008 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu ši tarnyba konstatavo, kad F. Ryneš pažeidė Įstatymą Nr. 101/2000, nes:
– kaip duomenų valdytojas jis savo name įrengta vaizdo stebėjimo sistema rinko asmenų, judančių gatve priešais jo namą ir įeinančių į kitoje gatvės pusėje esantį namą, asmeninius duomenis be jų sutikimo;
– jis nepranešė duomenų subjektams apie jų asmens duomenų tvarkymą, apimtį, tikslus, duomenis tvarkantį asmenį ir apie tai, kaip šie duomenys tvarkomi, taip pat apie asmenis, kurie gali susipažinti su nagrinėjamais duomenimis;
– kaip duomenų valdytojas F. Ryneš neįvykdė pareigos pranešti apie nagrinėjamą duomenų tvarkymą Tarnybai.
16. Išnagrinėjęs F. Ryneš ieškinį dėl tokio sprendimo, Prahos Městský soud 2012 m. balandžio 25 d. sprendimu jį atmetė. F. Ryneš apskundė šį teismo sprendimą kasacine tvarka prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.
17. Esant šioms aplinkybėms 2013 m. kovo 20 d. sprendimu Nejvyšší správní soud nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:
„Ar šeimos būste įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos naudojimą, siekiant apsaugoti būsto savininkų turtą, sveikatą ir gyvybę, galima laikyti asmens duomenų tvarkymu, atliekamu „fizinio asmens, užsiimančio tik asmenine ar namų ūkio veikla“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 95/46 <...> 3 straipsnio 2 dalį, net jei tokia sistema stebima ir viešoji erdvė?“
18. Rašytines pastabas pateikė F. Ryneš, Tarnyba, Čekijos, Ispanijos, Italijos, Austrijos, Lenkijos ir Portugalijos vyriausybės, Jungtinės Karalystės vyriausybė ir Europos Komisija. 2014 m. kovo 20 d. posėdyje buvo atstovaujama Tarnybai, Čekijos, Austrijos, Lenkijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybėms, taip pat Komisijai.
IV – Analizė
A – Pirminės pastabos
1. Dėl bylos dalyko
19. Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad šioje byloje pateiktas prejudicinis klausimas yra labai konkretus ir susijęs su sąvokos „užsiimantis tik asmenine ar namų ūkio veikla“ aiškinimu, nuo kurio priklauso Direktyvos 95/46 taikytinumas F. Ryneš vykdytam vaizdo stebėjimui. Atsakymas į šį prašymą išaiškinti negali priklausyti nuo aplinkybės, ar vaizdo stebėjimu pasiektas numatytas tikslas, t. y. nustatyta pažeidėjų tapatybė. Atsakymas turėtų būti toks pat tuo atveju, jeigu vaizdo stebėjimas būtų nerezultatyvus ir taip tik būtų sukurti viešojoje erdvėje priešais F. Ryneš namą esančių asmenų įrašai, kurie galiausiai sunaikinami, taigi lieka nepanaudojami.
20. Antra, ši byla iš esmės susijusi su atitinkamo vaizdo stebėjimo kvalifikavimu taikant Direktyvą 95/46. Todėl manau, kad paskesnis įrašyto vaizdo naudojimas neturėtų būti lemiamas atsakant į klausimą dėl šios direktyvos taikytinumo(8). F. Ryneš vykdyto vaizdo stebėjimo teisinis kvalifikavimas negali skirtis pagal tai, ar vaizdas paskui buvo sunaikintas, ar išsaugotas.
21. Trečia, byla, kurioje pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą, skiriasi nuo tų, kuriose vaizdo stebėjimą vykdo viešosios valdžios institucijos ar juridiniai asmenys. Kalbant apie valdžios institucijas, Direktyva 95/46 yra taikytina, išskyrus jos 3 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje numatytus atvejus. Kalbant apie juridinius asmenis, Direktyva 95/46 taikytina be apribojimų. Todėl man neatrodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, nors ji yra labai gausi šiuo klausimu, galima rasti tiesiogiai šiai bylai taikytiną išaiškinimą(9).
22. Galiausiai, šioje byloje yra aišku, kad jai taikytina Chartija, visų pirma jos 7 ir 8 straipsniai. Nagrinėjamu atveju gali kirstis duomenų valdytojo (angl. „data controller“) ir duomenų subjekto (angl. „data subject“) pagrindinės teisės. Šioje byloje susikirto F. Ryneš ir nustatytų piktadarių teisės. Tačiau, kalbant apie Direktyvos 95/46 taikytinumą apskritai, kertasi bet kurio fizinio asmens, vykdančio viešosios erdvės vaizdo stebėjimą, teisė į privataus gyvenimo apsaugą ir teisė į bet kurio šioje erdvėje esančio asmens duomenų apsaugą.
23. Jeigu Teisingumo Teismas manytų, kad Direktyva 95/46 yra taikytina šioje byloje, reikėtų įvertinti įvairias paveiktas teises ir interesus atsižvelgiant į materialines šios direktyvos, visų pirma į jos 7 straipsnio f punkto nuostatas(10). Reikėtų patikslinti, kad atitinkamu atveju tai tektų padaryti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, tačiau pabrėžtina, kad tai nebėra šio prašymo priimti prejudicinį sprendimą nagrinėjimo dalykas(11).
2. Dėl suformuluotos teismų praktikos, susijusios su asmens duomenų apsauga
24. Direktyva 95/46 siekiama užtikrinti aukštą fizinių asmenų pagrindinių teisių ir laisvių, ypač jų privataus gyvenimo, apsaugos lygį tvarkant asmens duomenis(12).
25. Aiškindamas Sąjungos teisę Teisingumo Teismas semiasi įkvėpimo iš Chartijos. Teismo praktikoje Direktyva 95/46 siejama su bendraisiais teisės principais, taigi ir su 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 8 straipsniu(13). Be to, buvo nuspręsta, kad Direktyva 95/46 teisės aktų leidėjas nustatė pusiausvyrą tarp skirtingų esamų pagrindinių teisių(14).
26. Sprendime Google Spain ir Google(15) Teisingumo Teismas taip pat pabrėžė Direktyvos 95/46 veiksmingumo ir fizinių asmenų pagrindinių laisvių ir teisių, kurias ja siekiama užtikrinti(16), visų pirma teisės į jų privataus gyvenimo gerbimą, veiksmingos ir išsamios apsaugos svarbą tvarkant asmens duomenis, kuriai šioje direktyvoje teikiama ypatinga reikšmė, kaip tai visų pirma patvirtina jos 1 straipsnio 1 dalis, 2 ir 10 konstatuojamosios dalys(17).
27. Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismas jau yra konstatavęs, kad Direktyvos 95/46 nuostatos, kuriomis reglamentuojamas asmens duomenų, galinčių pažeisti pagrindines laisves, ypač teisę į privatų gyvenimą, tvarkymas, būtinai turi būti aiškinamos atsižvelgiant į pagrindines teises, kurios pagal nusistovėjusią teismo praktiką yra bendrų teisės principų, kurių laikymąsi užtikrina Teisingumo Teismas ir kurie yra įtvirtinti Chartijoje, dalis(18).
28. Sprendime Google Spain ir Google Teisingumo Teismas nurodė tiksliau: „Chartijos 7 straipsnyje įtvirtinta teisė į privataus gyvenimo gerbimą, o Chartijos 8 straipsnyje aiškiai skelbiama teisė į asmens duomenų apsaugą. Pastarojo straipsnio 2 ir 3 dalyse patikslinta, kad tokie duomenys turi būti tvarkomi teisingai, nurodytais tikslais ir tik atitinkamam asmeniui sutikus ar kitais įstatymo nustatytais teisėtais pagrindais, kad kiekvienas turi teisę susipažinti su surinktais jo asmens duomenimis ir turi teisę į tai, kad jie būtų ištaisomi, be to, ten nurodyta, kad nepriklausoma institucija kontroliuoja, kaip laikomasi šių taisyklių. Šie reikalavimai įgyvendinti visų pirma Direktyvos 95/46 6, 7, 12, 14 ir 28 straipsniais.“(19)
29. Norėčiau pažymėti, kad pastarosios nuostatos, išskyrus 28 straipsnį, taikomos ir horizontaliems santykiams tarp duomenų valdytojų, kurie nėra valdžios institucijos ir duomenų subjektai.
3. Dėl vaizdo stebėjimo vertinimo pagal Direktyvos 95/46 tikslus
a) Dėl vaizdo stebėjimo
30. Vaizdo stebėjimui būdingas nuolatinumas ir sistemingumas, nepriklausantis nuo įvairios galimo įrašų saugojimo trukmės(20). Pabrėžtina, kad šis prejudicinis klausimas susijęs su tam tikra fiksuota stebėjimo sistema, kurios stebėjimo laukas apima viešąją erdvę ir priešais esančio namo duris, taigi ja galima nustatyti neapibrėžto skaičiaus šioje erdvėje esančių asmenų, kuriems apie tokį stebėjimą iš anksto nepranešta, tapatybę. Teisiniai klausimai, susiję su įrašais, daromais naudojant mobiliuosius telefonus, nešiojamąsias vaizdo kameras ar skaitmeninius fotoaparatus, yra kitokio pobūdžio, todėl šia išvada nesiekiama jų analizuoti.
31. Iš tiesų tai, kad vaizdo stebėjimas kartu su jo įrašymu patenka į Direktyvos 95/46 taikymo sritį, nes jis pats yra automatinis duomenų tvarkymas (taip yra skaitmeninio įrašymo atveju) arba lemia tokį tvarkymą, matyti visų pirma iš jos 16 konstatuojamosios dalies.
32. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kelia klausimą dėl Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalies antros įtraukos išaiškinimo. Taigi, manau, šis teismas netiesiogiai, tačiau neišvengiamai mano, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas duomenų tvarkymas atitinka šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus(21).
33. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nepateikia išsamaus nagrinėjamų vaizdo įrašų turinio apibūdinimo. Tačiau galima manyti, kad iš šios rūšies įrašų, kaip tai nurodyta Teisingumo Teismo praktikoje, „vertinamų kaip visuma, gali būti daromos labai tikslios išvados apie asmenų, kurių duomenys saugomi, privatų gyvenimą, kaip antai kasdienio gyvenimo įpročius, nuolatinę ar laikiną gyvenamąją vietą, kasdienį ir kitokį judėjimą, vykdomą veiklą, socialinius ryšius ir lankomą socialinę aplinką“(22).
34. Be to, „duomenų saugojimas <...> siekiant užtikrinti kompetentingoms nacionalinėms institucijoms galimybę prieiti prie jų“, kaip esama pagrindinėje byloje nagrinėjamu atveju, „tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su privačiu gyvenimu, taigi ir su Chartijos 7 straipsnyje įtvirtintomis teisėmis. Be to, toks duomenų saugojimas susijęs ir su Chartijos 8 straipsniu, nes tai yra asmens duomenų tvarkymas, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį, taigi jis būtinai turi atitikti iš šio straipsnio kylančius duomenų apsaugos reikalavimus“(23).
b) Dėl Direktyvos 95/46 tikslų
35. Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad visų pirma iš Direktyvos 95/46 3, 7 ir 8 konstatuojamųjų dalių matyti, kad derinant nacionalines taisykles, numatančias fizinių asmenų apsaugą tvarkant jų asmens duomenis, šia direktyva iš esmės siekiama užtikrinti laisvą šių duomenų judėjimą iš vienos valstybės narės į kitą, kuris yra būtinas vidaus rinkai sukurti ir veikti, kaip tai suprantama pagal EB 14 straipsnio 2 dalį(24).
36. Kaip matyti iš Direktyvos 95/46 pavadinimo, ja siekiama ir kito tikslo, t. y. „asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis“. Taigi direktyva sukuriama sistema, kuria užtikrinama fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis.
37. Be to, dėl laisvo asmens duomenų judėjimo iš tiesų gali nukentėti teisė į privatų gyvenimą, kuri visų pirma yra pripažinta EŽTK 8 straipsnyje(25) ir bendraisiais Sąjungos teisės principais(26).
38. Dėl šios priežasties, kaip visų pirma matyti iš Direktyvos 95/46 10 konstatuojamosios dalies ir 1 straipsnio, šia direktyva taip pat siekiama nesumažinti esamomis nacionalinėmis normomis suteikiamos apsaugos, bet priešingai – norima užtikrinti aukštą pagrindinių laisvių ir teisių apsaugos lygį Sąjungoje tvarkant asmens duomenis(27).
39. Kalbant apie teisę į privataus gyvenimo gerbimą, yra aišku, kad „šios pagrindinės teisės apsauga bet kuriuo atveju reikalauja, kad asmens duomenų apsaugos išimtys ir apribojimai būtų nustatomi neperžengiant griežto būtinumo ribų“(28) ir kad šiuo atžvilgiu „iš Chartijos 8 straipsnio 1 dalyje eksplicitiškai įtvirtintos pareigos kylanti asmens duomenų apsauga yra ypač svarbi Chartijos 7 straipsnyje įtvirtintai teisei į privataus gyvenimo gerbimą“(29).
B – Dėl Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje numatyto pašalinimo iš šios direktyvos taikymo srities
40. Pagrindinėje byloje kyla klausimas, ar F. Ryneš veikla nepatenka į Direktyvos 95/46 taikymo sritį dėl Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje numatytos išimties, skirtos tiems atvejams, kai „duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas tik asmenine ar namų ūkio veikla“. Asmens duomenų tvarkymo tikslas, kaip antai apibūdintas prejudiciniame klausime, t. y. „būsto savininkų turto, sveikatos ir gyvybės“ apsauga, šioje nuostatoje nenurodytas.
41. Reikėtų patikslinti, kad pagrindinė byla nesusijusi nei su valstybės saugumu, nei su valstybės veikla baudžiamosios teisės srityje, kuri galėtų patekti į Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje numatytą išimtį, nors šioje byloje surinkti duomenys galiausiai buvo perduoti valdžios institucijoms(30). Iš tiesų F. Ryneš veikė kaip privatus asmuo, nukentėjęs nuo baudžiamojo nusikaltimo, o ne kaip teisėsaugos atstovas.
42. F. Ryneš ir Čekijos, Italijos, Lenkijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybės laikosi nuomonės, kad tokios kaip pagrindinėje byloje vaizdo stebėjimo sistemos naudojimas, kai siekiama apsaugoti būsto savininkų turtą, sveikatą ir gyvybę, atliekamas užsiimant išimtinai asmenine arba namų ūkio veikla, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalies antrą įtrauką, nors šia sistema stebima ir viešoji erdvė. Tačiau Tarnyba, Austrijos, Portugalijos ir Ispanijos vyriausybės, taip pat Komisija mano, kad tuo atveju, jeigu, kaip šioje byloje, tokia sistema stebima ir viešoji erdvė, minėta išimtis nėra taikoma.
a) Atsižvelgimas į tvarkymo tikslą kaip į Direktyvos 95/46 taikytinumo kriterijų
43. Per posėdį buvo daug diskutuojama dėl to, ar išimties taikymas gali priklausyti nuo asmens ketinimo. Tiksliau tariant, aiškintasi, ar duomenų tvarkymo pripažinimas vykdomu užsiimant „tik asmenine ar namų ūkio veikla“ gali priklausyti nuo tikslo, kurio siekia duomenų valdytojas.
44. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, F. Ryneš ėmėsi stebėjimo siekdamas „apsaugoti būsto savininkų turtą, sveikatą ir gyvybę“. Mano nuomone, negalima atmesti fakto, kad veikla, kuriai būdingas toks subjektyvus tikslas, gali tenkinti Direktyvos 95/46 7 straipsnio f punkto sąlygas, taigi asmens duomenų tvarkymas vykdant šią veiklą gali būti teisėtas. Tačiau Teisingumo Teismui pateiktas ne toks klausimas. Šis prejudicinis klausimas susijęs su Direktyvos 95/46 taikymo sritimi ir jis neabejotinai kyla pirmiau už bet kokį klausimą dėl jos materialinių nuostatų aiškinimo.
45. Šiomis aplinkybėmis reikia nustatyti, ar F. Ryneš atliktas asmens duomenų tvarkymas nepatenka į direktyvos taikymo sritį atsižvelgiant į subjektyvų šio duomenų tvarkymo tikslą, jeigu šį tikslą galima priskirti prie išimtinai asmeninės ar namų ūkio veiklos srities.
46. Šiuo atžvilgiu norėčiau priminti, kad direktyvos 3 straipsnio 2 dalies antros įtraukos paskirtis yra apibrėžti Direktyvos 95/46 taikymo sritį, neįtraukiant į ją kai kurių atvejų ar veiklos, kuri, nors ir atitinka Direktyvoje 95/46 įtvirtintus kriterijus, vis dėlto nepatenka į jos taikymo sritį. Manau, Sąjungos teisės akto taikymo sritis neturėtų priklausyti nuo suinteresuotojo asmens, šiuo atveju – duomenų valdytojo subjektyvaus tikslo, jeigu šio tikslo neįmanoma objektyviai patikrinti remiantis išorės kriterijais ir jeigu jis nėra svarbus duomenų subjektams, kurių teisėms ir interesams nagrinėjama veikla turi įtakos.
47. Iš tiesų asmens duomenų tvarkymo tikslas negali būti lemiamas vaizdo stebėjimo objektu tapusiam viešuoju keliu einančiam pėsčiajam, atsižvelgiant į jo poreikį būti apsaugotam tikslių teisės aktų nuostatų, kuriomis jo teisinė padėtis apibrėžiama asmens duomenų valdytojo atžvilgiu. Tačiau duomenų tvarkymo tikslas gali turėti reikšmę vertinant šio tvarkymo teisėtumą. Taigi direktyvos taikymo sritį reikia nustatyti pagal objektyvius kriterijus.
b) Tik asmeninė ar tik namų ūkio veikla
48. Iliustruojant nagrinėjamos išimties turinį, Direktyvoje 95/46 minimi du pavyzdžiai – susirašinėjimas ir adresų užrašų saugojimas(31). Akivaizdu, kad kaip išimtį ją reikia aiškinti siaurai, ir tai patvirtina teismų praktika, susijusi su Direktyva 95/46(32).
49. Iš tiesų labai tiksli šios išimties apibrėžtis padeda išvengti nereglamentuoto asmens duomenų rinkimo, kuriam nebūtų taikoma Sąjungos teisė, taigi ir reikalavimai, kylantys iš Chartijos 8 straipsnio 2 ir 3 dalių(33).
50. Pavyzdžiui, byla Lindqvist, panašiai kaip ir ši byla, buvo susijusi su fizinio asmens atliekamu asmens duomenų tvarkymu. Generalinis advokatas A. Tizzano laikėsi nuomonės, kad kategorija „išimtinai asmeninė ar namų ūkio veikla“ apima tik tokią veiklą, kaip „susirašinėjimas ir adresų užrašų saugojimas“ <...>, t. y. akivaizdžiai privačią ir konfidencialią veiklą, kuria nesiekiama viršyti suinteresuotųjų asmenų asmeninės ar namų ūkio srities ribų, ir kad toje byloje nebuvo taikytina antroje įtraukoje numatyta išimtis(34).
51. Mano nuomone, „asmeninė veikla“ pagal Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalies antrą įtrauką – tai glaudžiai ir objektyviai su asmens privačiu gyvenimu susijusi veikla, dėl kurios smarkiai nenukenčia kito asmeninė sritis. Tačiau ši veikla gali būti vykdoma už nuolatinės gyvenamosios vietos ribų. „Namų ūkio veikla“ susijusi su šeimos gyvenimu ir paprastai vykdoma nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ar kitose vietose, kuriomis dalijasi šeimos nariai, pavyzdžiui, antrinėje gyvenamojoje vietoje, viešbučio kambaryje arba privačiame automobilyje. Visos jos turi ryšį su Chartijos 7 straipsnyje numatyta privataus gyvenimo apsauga.
52. Iš esmės, panašiai kaip Jungtinės Karalystės vyriausybė, manau, kad šia išimtimi leidžiama esamu teisiniu reguliavimu, t. y. numatytu Direktyvoje 95/46, užtikrinti Chartijos 7 straipsnyje numatytą apsaugą asmeniui, kuris tvarko asmens duomenis savo privataus ir šeimos gyvenimo srityje.
53. Tačiau pagal Direktyvą 95/46, kad minėta išimtis galėtų būti taikoma, nepakanka, kad numatytoji veikla turėtų ryšį su asmenine ar namų ūkio veikla, nes reikia, kad šis ryšys būtų išimtinis. Šiuo atžvilgiu norėčiau pridurti, jog, mano nuomone, nekyla jokių abejonių dėl to, kad išimtinumo sąlyga taikoma ir asmeninei, ir namų ūkio veiklai.
54. Darau išvadą, kad kito asmens vaizdo stebėjimas, t. y. sisteminis erdvės stebėjimas naudojant aparatą, kuris sukuria vaizdo signalą, įrašomą siekiant nustatyti asmenų tapatybę, net ir būsto viduje negali būti laikomas išimtinai asmeniniu, tačiau tai nereiškia, kad jis negali patekti į namų ūkio veiklos sąvoką.
55. Tačiau, kaip teigia Jungtinės Karalystės vyriausybė, privataus būsto neliečiamumo apsauga ir apsauga nuo vagystės ar bet kokios kitos neteisėtos prieigos iš tiesų yra veikla, turinti esminę reikšmę kiekvienam namų ūkiui, taigi dėl šios priežasties ją galima laikyti namų ūkio veikla.
56. Vis dėlto, mano manymu, vaizdo stebėjimas, apimantis viešąją erdvę, negali būti laikomas išimtinai namų ūkio veikla, nes jis apima asmenis, kurie neturi jokio ryšio su nagrinėjama šeima ir kurie nori išsaugoti savo anonimiškumą. Kaip yra pažymėjęs Teisingumo Teismas, „aplinkybė, kad duomenys saugomi ir vėliau naudojami apie tai neinformuojant“ byloje nagrinėjamų asmenų, „gali sudaryti atitinkamiems asmenims įspūdį <...>, kad jų privatus gyvenimas yra nuolat stebimas“(35).
57. Taigi sistemingas fizinių asmenų vykdomas viešosios erdvės vaizdo stebėjimas nėra atleidžiamas nuo reikalavimų, kylančių iš asmens duomenų apsaugos, taikytinų juridinių asmenų ir viešosios valdžios institucijų vykdomam vaizdo stebėjimui. Be to, toks aiškinimas leidžia neteikti privilegijų asmenims, vykdantiems priešais vienos šeimos namą esančios viešosios erdvės vaizdo stebėjimą, palyginti su asmenimis, vykdančiais vaizdo stebėjimą aplink bendraturčiams priklausančius gyvenamuosius namus, nes visiems už asmens duomenų tvarkymą atsakingiems fiziniams arba juridiniams asmenims yra taikomi tie patys reikalavimai(36)
58. Darau išvadą, kad toks asmens duomenų tvarkymas, kurį vykdė F. Ryneš, nepatenka į sąvoką „užsiimdamas tik asmenine ar namų ūkio veikla“, taigi šis tvarkymas, kuriam netaikoma nagrinėjama išimtis, patenka į Direktyvos 95/46 taikymo sritį.
c) Papildomos pastabos
59. Siekdamas išsamumo turiu patikslinti, kad, nors teismo praktikoje asmens duomenų „skelbimas“ dažnai minimas kaip veiksnys, kuriuo remiamasi konstatuojant Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje numatytos išimties netaikytinumą(37), neskelbimas, a contrario, nedaro minėtos išimties netaikytinos. Iš tiesų, asmens duomenų įrašymas ir saugojimas savaime reiškia Chartijos 7 straipsniu užtikrinamų teisių ribojimą(38).
60. Be to, norėčiau pažymėti, kad F. Ryneš įrašinėjami asmens duomenys buvo pateikti valdžios institucijoms baudžiamajame procese. Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką „kompetentingų nacionalinių institucijų prieiga prie duomenų yra papildomas šios pagrindinės teisės apribojimas“(39).
61. Jeigu Teisingumo Teismas sutiktų su mano siūlymu, kad Direktyva 95/46 yra taikytina, F. Ryneš vykdytą veiklą reikėtų analizuoti atsižvelgiant į šią direktyvą, kuria siekiama sukurti ir užtikrinti asmenų pagrindinių teisių ir interesų pusiausvyrą.
62. Tokiu atveju visų pirma reikia patikrinti nagrinėjamo duomenų tvarkymo „teisėtumą“(40). Šiuo aspektu reikėtų priminti, kad, išskyrus leidžiančias nukrypti nuostatas, pripažįstamas pagal Direktyvos 95/46 13 straipsnį, siekiant visų pirma užtikrinti „duomenų subjekto apsaugą arba kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugą“, bet koks asmens duomenų tvarkymas turi atitikti, viena, principus, susijusius su šios direktyvos 6 straipsnyje nurodyta duomenų kokybe ir, kita, vieną iš principų, susijusių su minėtos direktyvos 7 straipsnyje išvardytų duomenų tvarkymo įteisinimu(41).
63. Kalbant apie tokio duomenų tvarkymo, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, pateisinimą, reikėtų pasakyti, kad šis duomenų tvarkymas gali būti pateisintas pagal Direktyvos 95/46 7 straipsnio f punktą.
64. Iš tiesų Direktyvos 95/46 7 straipsnio f punkte numatytos dvi kumuliacinės sąlygos, kad asmens duomenų tvarkymas būtų teisėtas, t. y., viena vertus, jei tvarkyti asmens duomenis reikia dėl teisėtų interesų, kurių siekia duomenų valdytojas arba trečioji šalis (trečiosios šalys), kurioms atskleidžiami duomenys, ir, kita vertus, kai duomenų subjekto teisės ir laisvės nėra viršesnės nei šie interesai. Reikia atsižvelgti į tai, kad dėl antrosios iš šių sąlygų būtina įvertinti nagrinėjamas priešingas teises ir interesus, kurie iš esmės priklauso nuo konkrečių atitinkamo atvejo aplinkybių ir pagal kuriuos asmuo ar institucija, atliekantys tokį vertinimą, turi atsižvelgti į atitinkamo asmens teisių, kylančių iš Chartijos 7 ir 8 straipsnių, svarbą(42). Minėtas Direktyvos 95/46 7 straipsnio f punktas dažnai yra principinis nagrinėjant asmens duomenų tvarkymo teisėtumą(43).
65. Šiuo atveju, man atrodo, vykdydamas veiklą F. Ryneš siekė apsaugoti savo naudojimąsi kitomis pagrindinėmis teisėmis, t. y. teise į nuosavybę ir teise į šeimos gyvenimą.
66. Be to, tai, kad Direktyva 95/46 yra taikytina, nebūtinai yra nepalanku duomenų valdytojo interesams, jei jie yra teisėti pagal minėtos direktyvos 7 straipsnio f punktą. Nelogiška teigti, kad, siekiant apsaugoti F. Ryneš pagrindines teises, reikia netaikyti Europos direktyvos, kuria būtent ir siekiama nustatyti teisingą jo ir kitų fizinių asmenų, t. y. tų asmenų, kuriems asmens duomenų tvarkymas turi įtaką, teisių pusiausvyrą.
67. Tai, kad Direktyva 95/46 yra taikoma tokiam atvejui, savaime nereiškia veiklos, kuria užsiėmė F. Ryneš, neteisėtumo. Vis dėlto pagrindinėje byloje taikytinas pagrindines teises reikia įvertinti remiantis Direktyva 95/46.
V – Išvada
68. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, siūlau Teisingumo Teismui į Nejvyšší správní soud pateiktą prejudicinį klausimą atsakyti taip:
Šeimos būste įmontuotos vaizdo stebėjimo sistemos naudojimas siekiant apsaugoti būsto savininkų turtą, sveikatą ir gyvybę, ja taip pat stebint viešąją erdvę, nėra asmens duomenų tvarkymas, atliekamas fizinio asmens, jam užsiimant tik asmenine ar namų ūkio veikla, kaip tai suprantama pagal 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo 3 straipsnio 2 dalį.