2014 m. sausio 21 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. lapkričio 8 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimo byloje T-536/10, Kessel Marketing & Vertriebs GmbH prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

(Byla C-31/14 P)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama D. Walicka

Kitos proceso šalys: Kessel Marketing & Vertriebs GmbH, Janssen-Cilag GmbH

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė prašo,

panaikinti skundžiamą sprendimą,

atmesti ieškinį dėl 2010 m. rugsėjo 21 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo byloje R 708/2010-4 arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo,

priteisti iš ieškovės pirmojoje instancijoje bylinėjimosi pirmojoje ir apeliacinėje instancijose išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrasis Teismas patvirtino Apeliacinės tarybos sprendimą, kad ieškovės padarytas prekių ir paslaugų sąrašo apribojimas yra neapibrėžtas, jei jis pagrįstas kriterijumi dėl pareigos turėti gydytojo receptą nebuvimo. Tačiau Bendrasis Teismas taip pat nurodė, kad dėl šio neapibrėžtumo prašymas apriboti negali tapti visiškai nereikšmingu. VRDT laikosi nuomonės, kad dėl apibrėžtumo trukumo prekių ir paslaugų sąrašo apribojimo negalima nei įregistruoti, nei remtis juo lyginant prekes ir paslaugas. Kadangi šis apibrėžtumo trukumas nustatytas nagrinėjamu atveju, Apeliacinė taryba negalėjo atsižvelgti į nagrinėjamą prašymą.

Bendrasis Teismas taip pat nusprendė, kad ieškovės prašomas apribojimas yra nepriimtinas tiek, kiek jis grindžiamas pareigos turėti gydytojo receptą nagrinėjamoms prekėms nebuvimu. Pareigos turėti gydytojo receptą nebuvimas yra netinkamas kriterijus išskirti paraiškoje nurodytų prekių pogrupį. Tai nėra tinkamas kriterijus norint išskirti farmacijos prekių, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, pogrupį. Nesant suderinimo Sąjungos lygmeniu, pareigos turėti gydytojo receptą buvimas ar nebuvimas priklauso nuo farmacijos prekėms taikomų nacionalinės teisės aktų, kuriuos nacionalinis teisės aktų leidėjas gali bet kada pakeisti. Tačiau teisė į Bendrijos prekių ženklo teikiamą apsaugą negali priklausyti nei nuo nacionalinėje teisėje įtvirtinto kriterijaus, nei nuo kriterijaus, kuris laikui bėgant gali keistis. VRDT to neginčija. Tačiau, jos teigimu, Bendrasis Teismas taip pat nusprendė, kad Apeliacinė taryba nepagrįstai neatsižvelgė į visą prekių ir paslaugų sąrašo apribojimą. Apeliacinė taryba neturėjo teisės laikyti nereikšmingu viso prekių ir paslaugų sąrašo apribojimo. Ji turėjo palyginti prašomo įregistruoti prekių ženklo paraiškoje nurodytas prekes po ieškovės nurodyto apribojimo su ankstesniu prekių ženklu žymimomis prekėmis, neatsižvelgdama į pareigos turėti gydytojo receptą kriterijų.

Taigi, VRDT nuomone, skundžiamu sprendimu pažeista Bendrijos prekių ženklo reglamento¹ 43 straipsnio 1 dalis ir Bendrijos prekių ženklo įgyvendinimo reglamento² 2 straipsnio 2 dalis, nes dėl apibrėžtumo trukumo visas prekių ir paslaugų sąrašas tampa nepriimtinas. Nepriimtino apribojimo negalima nei įregistruoti, nei remtis juo lyginant prekes. Skundžiamu sprendimu taip pat pažeistas paraiškos privalomumo principas, kuriuo grindžiama Bendrijos prekių ženklo sistema. Prekių ir paslaugų sąrašą reikia vertinti tokį, kokį jį nurodė pareiškėjas. VRDT neturi įgaliojimų keisti šio sąrašo.

____________

¹ 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1).

² 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2868/95, skirtas įgyvendinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 303, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 189).